Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovui A. B., atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams T. D., T. S., nedalyvaujant trečiųjų asmenų Lietuvos antstolių rūmų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos antstolių rūmams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl institucijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė ieškovo darbdavys antstolis A. B.. Atsakovė 2025 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. SD-4-2863 nusprendė, jog ieškovo darbo santykiai su mirusiu darbdaviu antstoliu A. B. pasibaigė pagal Darbo kodekso 53 straipsnio 5 punktą ir išdavė atitinkamą pažymą. Ieškovas nesutinka su atsakovės sprendimu ir mano, jog jo darbo santykiai pasibaigė pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jam suteiktina teisė į ilgalaikio darbo išmoką, kadangi antstolis nėra tipinis fizinis asmuo-darbdavys, o valstybės įgaliotas asmuo, kurio veiklą griežtai reglamentuoja įstatymai ir kurio įgaliojimų pasibaigimas nėra tapatintinas su įprasto fizinio asmens darbdavio mirtimi. Teisingumo ministerija 2025 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 7P-1 oficialiai konstatavo, kad antstolio A. B. įgaliojimai pasibaigė. Šis administracinis sprendimas reiškia ne tik darbdavio fizinį išnykimą, bet ir teisės normų nustatytą jo veiklos nutraukimą, kuris atitinka Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 1 straipsnis įtvirtina papildomas finansines garantijas darbuotojams, atleistiems dėl darbdavio veiklos nutraukimo. Ilgalaikio darbo išmokos institutas buvo sukurtas ir įtvirtintas tam, kad apsaugotų darbuotojus, kurie praranda darbą ne dėl savo kaltės, ypač tais atvejais, kai jie ilgą laiką dirbo pas tą patį darbdavį, o dėl objektyvių priežasčių, susijusių su darbdavio veiklos pasibaigimu. Šios išmokos tikslas – kompensuoti staigų pajamų netekimą darbuotojui, kuris ilgą laikotarpį dirbo vienoje įstaigoje. Ieškovas buvo lojalus darbuotojas, dirbo antstolio kontoroje ilgiau nei (duomenys neskelbtini) metų ir neturėjo jokio išankstinio įspėjimo apie darbo netekimą. Staigus pajamų praradimas yra reikšmingas ieškovo šeimai, kadangi augina du nepilnamečius vaikus, o ieškovo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, be to, ieškovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, todėl ieškovas turi teisę pagrįstai tikėtis, jog jam bus užtikrintas teisingas darbo santykių nutraukimo teisinis pagrindas (b. l. 1-5).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. mirus ieškovo darbdaviui antstoliui A. B., Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. sausio 29 d. išdavė ieškovui pažymą apie darbo sutarties pasibaigimą, kurioje nurodyta, jog nustačius, kad darbdavys antstolis A. B. mirė (duomenys neskelbtini) d., bei vadovaujantis Darbo kodekso 53 straipsnio 5 punktu, konstatuotinas darbo sutarties pasibaigimas tarp darbdavio antstolio A. B. ir darbuotojo A. B. (b. l. 6-8). Be to, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius 2025 m. vasario 11 d. pateikė ieškovui dokumentą, kuriame išdėstė, jog ieškovo darbo sutartis buvo sudaryta su antstoliu A. B., kaip su fiziniu asmeniu, todėl darbo sutarties pasibaigimui (mirus darbdaviui – fiziniam asmeniui) taikytinas Darbo kodekso 53 straipsnio 5 punktas ir darbo sutartis laikoma pasibaigusia nuo darbdavio mirties dienos. Darbo sutarčiai pasibaigus šiuo pagrindu išeitinės išmokos ar ilgalaikio darbo išmokos Darbo kodekse nenumatytos (b. l. 12-14). Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytu darbo sutarties pasibaigimo pagrindu ir prašo pripažinti, kad jo darbo sutartis pasibaigė Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

7. Darbo kodekso 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Pagal šio straipsnio 3 dalį, darbdavys – tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

8. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant ieškovo ieškinio dėl išmokų, susijusių su darbo santykių pabaiga mokėjimo, mirus darbdaviui antstoliui, reikalavimų pagrįstumą, būtina atsižvelgti į darbo teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovo ir mirusio antstolio specifiką. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 8 straipsnio 1 dalies norma numato, kad teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nustatyta tvarka prisiekę, apdrausti profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais. To paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolio (antstolių) kontora nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas. Todėl darytina išvada, kad darbo santykiai su antstolių kontoroje dirbančiu asmeniu susiklosto tarp to asmens ir antstolio kaip fizinio asmens, o antstolio kontora yra tik antstolio darbo vieta. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad antstolio kontora neturi civilinio procesinio veiksnumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-782/2012).

9. Darbo kodekso 53 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui. Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą tuomet, kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.

10. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1669-945/2020 yra pasisakęs, kad tiek pagal turinį, tiek ir pagal reglamentuojamo teisinio santykio esmę Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas taikytinas darbo santykiams nutraukti dėl darbdavio – juridinio asmens pabaigos, kaip ji apibrėžiama Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.95 straipsnyje, atveju. Būtent dėl juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo sprendimus gali priimti teismas arba juridinio asmens valdymo organas. Fizinis asmuo, kaip teisinių santykių dalyvis, pasibaigia jam mirus, tačiau tokiu atveju taikomas kitas įstatyme įtvirtintas darbo santykių nutraukimo pagrindas, kadangi pats fizinis asmuo, kaip darbdavys, savo valios, kuri yra būtina taikant Darbo kodekso 57 straipsnį, išreikšti nebegali (darbdaviui fiziniam asmeniui mirus darbo santykiai pasibaigia Darbo kodekso 53 straipsnio 5 punkto pagrindu be valios išraiškos).

11. Atsižvelgiant į šio sprendimo 6-10 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos teismų suformuotą praktiką dėl Darbo kodekso 53 straipsnio 5 punkto, 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų taikymo, spręstina, kad atsakovė tinkamai ir teisėtai traktavo ieškovo ir mirusio antstolio A. B. darbo teisinių santykių pasibaigimą, jog ieškovo darbo sutartis buvo sudaryta su antstoliu A. B., kaip su fiziniu asmeniu, todėl darbo sutarties pasibaigimui, mirus darbdaviui – fiziniam asmeniui, taikytinas Darbo kodekso 53 straipsnio 5 punktas ir darbo sutartis laikoma pasibaigusia nuo darbdavio mirties dienos, taigi, nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovo ir mirusio antstolio A. B. darbo sutarties pasibaigimą pripažinti pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

12. Ieškovas nurodo, kad pasibaigus jo ir mirusio antstolio A. B. darbo sutarčiai, jam turėtų būti išmokėta ilgalaikio darbo išmoka.

13. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo paskirtis – šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam, nustatyti ilgą nepertraukiamo darbo stažą turinčių darbuotojų papildomas finansines garantijas juos atleidus, taip pat nustatyti išmokų Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną kompensavimo galimybes bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo galimybes. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo DK 57 straipsnyje nurodytu pagrindu.

14. Šio sprendimo 11 punkte teismas pasisakė, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai ieškovo bei mirusio antstolio A. B. darbo sutarties pasibaigimui taikė Darbo kodekso 53 straipsnio 5 punktą. Kadangi Įstatymas nenumato ilgalaikio darbo išmokos darbuotojui, pasibaigus darbo sutarčiai pagal Darbo kodekso 53 straipsnio 5 punktą, nagrinėjamu atveju ieškovui nepriklauso ilgalaikio darbo išmoka, kurios mokėjimą reglamentuoja Įstatymas. Aplinkybė, kad šiuo metu yra įregistruotas Įstatymo projektas, numatantis ilgalaikio darbo išmoką darbuotojui, kai darbo sutartis pasibaigia mirus darbdaviui fiziniam asmeniui, nesukuria teisinio pagrindo mokėti ieškovui minimą ilgalaikio darbo išmoką. Tik įsigaliojus Įstatymo pakeitimams bus aiškiai įtvirtinta, kokios išmokos bus mokamos, jei apskritai bus mokamos, darbuotojams, kai darbo sutartis pasibaigia mirus darbdaviui fiziniam asmeniui.

15. Ieškovas nurodo, kad mirus darbdaviui antstoliui, jis liko be stabilių pajamų, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, pirmą išmoką gavo po 1,5 – 2 mėnesių, pirma išmoka jį pasiekė kovo mėnesio pabaigoje. VSDFV išrašo apie asmens pajamas duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 27 d. ieškovui paskaičiuotas 2258,07 Eur darbo užmokestis antstolio A. B. kontoroje, laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 7 d. iki 2025 m. vasario 28 d. ieškovui paskaičiuota 600,13 Eur VSDFV išmoka, laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. ko 31 d. ieškovui paskaičiuota 778,99 Eur VSDFV išmoka, laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. balandžio 6 d. ieškovui paskaičiuota 152,76 Eur VSDFV išmoka, laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. ieškovui paskaičiuotas 2274,76 Eur darbo užmokestis antstolio S. D. kontoroje. Pats ieškovas patvirtino, kad už 2025 m. vasario mėnesį jam buvo išmokėta 600 Eur išmoka, už kovo mėnesį – 700 Eur išmoka, o nuo 2025 m. balandžio mėnesio jis pradėjo dirbti pas antstolį S. D., už šį mėnesį jam buvo išmokėtas 1400 Eur darbo užmokestis. Spręstina, kad pasibaigus ieškovo ir antstolio A. B. darbo sutarčiai, ieškovas neliko be pajamų, kiekvieną mėnesį, iki ieškovas įsidarbino pas antstolį S. D., jam buvo mokamos VSDFV išmokos, taigi, ieškovo turtinė finansinė padėtis esmingai nepablogėjo. Be to, pats ieškovas patvirtino, jog dirbdamas pas antstolį A. B. jis gaudavo iki 1000 Eur darbo užmokestį kas mėnesį, o įsidarbinus pas antstolį S. D. jam pirmą mėnesį buvo išmokėtas 1400 Eur darbo užmokestis, taigi, ieškovo darbinės pajamos dirbant pas kitą antstolį netgi padidėjo.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei konstatavo ieškovo ir mirusio antstolio A. B. darbo sutarties pasibaigimą pagal Darbo kodekso 53 straipsnio 5 punktą, teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog ieškovo ir minimo antstolio darbo sutartis pasibaigė pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, be to, teismas nenustatė pagrindų pagal Įstatymo nuostatas mokėti ieškovui ilgalaikio darbo išmoką, todėl ieškovo ieškinys atsakovei atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.