Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui G. S., dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje akto įrašo panaikinimo, bei akto įrašo panaikinimo pasekmių, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui G. S. teismo procesiniai dokumentai laikomi įteiktais ir apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai įstatymo nustatyta tvarka pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt dieną 2020 m. gruodžio 16 d. (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė paaiškino, kad skyriaus specialistai lankėsi ieškovės namuose, šeima gyvena 100 kv. m. namo dalyje, kuri priklauso ieškovės motinai. Gyvenimo sąlygos geros. Nepilnametė dukra A. S. kambariu dalinasi su pilnamete seserimi S. S., kuri mokosi Kaune ir į namus grįžta tik savaitgaliais. D. S. dirbanti, jos pajamas sudaro darbo užmokestis ir išmoka vaikui. Atsakovas dirbantis jo darbo pobūdis susijęs su komandiruotėmis į užsienio valstybes. Ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų neturi, žalingų įpročių neturi, tačiau pripažino, kad išgeria, kreditinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas bendravo nenoriai, sakė, kad dukra rūpinasi, jai davęs 1 000 Eur. Tačiau pripažino, kad dukters sveikata, jos ugdymu daugiau rūpinasi ieškovė. Savo poziciją dėl pareikšto ieškinio žadėjo išdėstyti teisme. Nepilnametė A. S. mokosi (duomenys neskelbtini)gimnazijoje 10 klasėje. Lanko tinklinio treniruotes (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Į treniruote kurios vyksta 5 kartus per savaitę vyksta autobusu. Mergaitė sveikatos problemų neturi. Bendrauta nekliudomai su nepilnamete A. S., kuri aiškiai išdėstė savo poziciją. Nurodė, kad nutraukus tėvams santuoką norėtų likti gyventi su mama, kuri jas su seserimi ir išlaiko. Paaiškino, kad su tėčiu beveik nebendrauja, nes su juo neturi apie ką kalbėti. Tėtis vartoja alkoholį, dažnai būna išvažiavęs į užsienį. Kai grįžta, praktiškai nebūna namuose. Skyrius įvertinęs ieškovės buities ir gyvenimo sąlygas, atsižvelgdamas į motinos gebėjimus tenkinti nepilnametės dukters poreikius, į vaiko nuomonę, mano, kad A. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų jos interesus. Ieškovė nurodžiusi, kad atsakovas prisideda prie dukters išlaikymo, tačiau nereguliariai, su dukterimi jų ryšys silpnas, į gydymo, sveikatos priežiūros įstaigas su dukterimi vyksta ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

5. Nustatyta, kad ieškovė D. S. ir atsakovas G. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Viduklės RK bažnyčioje, jų santuoka nuo (duomenys neskelbtini) apskaitoma Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 113. Šeimoje yra nepilnametis vaikas A. S., gimusi (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

6. Bylos duomenimis, ieškovė su atsakovu faktiškai negyvena kartu. Nustatyta, kad atsakovo darbo pobūdis susijęs su komandiruotėmis į užsienį. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovas su ja nebendrauja, nesako kur dirba. Kaip nurodė nepilnametė dukra ir grįžęs iš užsienio atsakovas beveik nebūna namuose. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas vartoja alkoholį, to nepaneigė pokalbio metu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybos specialiste ir pats atsakovas.

7. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalis nurodo, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civiliniame kodekse, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Ieškovės teigimu, atsakovas nutolo nuo šeimos reikalų, vartoja alkoholį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, kad atsakovas nepaneigę, kad vartoja alkoholį, nepilnametė pokalbio metu taip pat nurodė, kad tėtis daug geria, dažnai būna išvykęs į užsienį, o kai grįžta praktiškai nebūna namuose.

8. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad atsakovo pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas nesugebėjo dėl savo gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo ir nepagarbos šeimai išlaikyti santuokinius ryšius. Pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo G. S. kaltės (LR CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

9. Nesant ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, šalims santuoką nutraukiant dėl kito sutuoktinio kaltės, po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo paliktinos pavardės turėtos santuokos metu – S., S. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

10. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsniu, 3.174 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų vadovaujantis vaiko interesais.

11. Ieškovė nurodė, kad šeimoje yra vienas nepilnametis vaikas, kuris gyvena kartu su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė teismo posėdžio metu, skyriaus išvadoje ir vaiko pridėtame paaiškinime nurodyta, kad nepilnametė dukra A. S. nori likti gyventi su motina. Atsakovas specialistei lankantis gyvenamojoje vietoje paaiškino, kad su procesiniais dokumentais nėra susipažinęs ir savo poziciją išdėstys teismo posėdžio metu. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad gyvenimo sąlygos yra geros, visur švaru ir tvarkinga. Nepilnametis vaikas turi savo atskirą erdvę, kuria dalinasi su pilnamete seserimi. Ieškovė nurodžiusi, kad su atsakovu nėra buvę nesutarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas augti ir ugdytis, vaikas turi atskirą kambarį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų jos interesus.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko A. S., gimusios 2004 m. sausio 29 d., nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo tvarkos

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė supranta, jog vaikas turi bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Ieškovė paaiškino, kad netrukdys tėvui bendrauti su dukra. Be to, dukrai jau 15 metų ir ji pati gali spręsti dėl bendravimo su tėvu. Ieškovė pageidauja, kad ją atsakovas informuotų apie atsakovo ir dukros bendravimo laiką ir trukmę, vietą. Atsakovas pozicijos šiuo klausimu nėra pareiškęs. Ieškiniu prašoma atsakovo bendravimą su dukra nustatyta be apribojimų tėvui ir dukrai patogiu laiku, apie planuojamą susitikimą su dukra G. S. informuojant D. S., tikslu susitarti dėl susitikimo vietos, laiko ir trukmės. Bendravimas telefonu bei kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas.

15. Atsižvelgiant į esamą situaciją, nustatytina, kad skyrium gyvenančio tėvo, atsakovo G. S. bendravimas su jo nepilnamete dukra A. S. nustatytinas taip, kaip ieškiniu prašė ieškovė.

Dėl nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo

16. LR CK 3.192 straipsnis numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų interesai yra pirmesni ir jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p. numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

17. Ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovas nepilnametei dukrai teikia išlaikymą, tačiau nereguliariai. Atsakovas pokalbio su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje specialiste metu nurodė, kad dukrai duoda pinigų, paskutinį kartą davė grįžęs gruodžio mėnesį 1 000 Eur. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti išlaikymo po 200 eurų mokamo kas mėnesį. Paaiškino, kad jei atsakovas tokia suma prisidėtų prie dukters išlaikymo, tai leistų užtikrinti nepilnametės dukros poreikių tenkinimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, kad A. S. mokosi V. S. gimnazijoje, penkis kartus per savaitę vyksta autobusu į Raseinius, kur Raseinių P. Ž. gimnacijoje lanko tinklinio treniruotes. Parsiveža iš treniruočių mama. Sveikatos problem nenustatyta. Ieškovės pajamas sudaro darbo užmokestis ir išmoka vaikui. Atsakovas taip pat dirbantis. Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, kurios rodytų, jog atsakovas nėra pajėgus išlaikyti savo nepilnametę dukrą.

18. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, turi būti sudaromos tinkamos sąlygos jam vystytis tiek fiziologiškai, tiek socialine prasme. Teismas mano, kad ieškovės prašomas išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra pakankamas ir optimalus kas mėnesį skiriant po 200,00 Eur (indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka), kad būtų patenkinti jos poreikiai. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų kitų išlaikytinių ar būtų apribotos jo darbinės galimybės byloje nepateikiama. Jis turi realią galimybę tokią sumą skirti savo nepilnametės dukros išlaikymui. Atsakovas būdamas sąžiningas ir atsakingas už savo vaiką ir jo poreikių tenkinimą, turi dėti maksimalias pastangas, kad gautų pajamų ir galėtų teikti materialinį išlaikymą vaikui. Ieškovė ir atsakovas bandė taikytis, ieškovė nurodė kad taikinimosi metu atsakovas davė pinigų dukros išlaikymui, todėl materialinį išlaikymą prašo priteisti nuo tada, kai pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes nesusitaikė, tai yra nuo 2020 m. spalio 1 d. Išlaikymas nepilnametei dukrai po 200 Eur priteisiamas nuo 2020 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, kaip ir prašė ieškovė.

19. Nepilnametė dukra gyvena kartu su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei D. S.. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo

20. Lietuvos Respublikos CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo ( LR CK 3.123 str. 1 d.).

21. Ieškovė nurodė ir iš nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgyto nekilnojamojo turto nėra. Taip pat ieškovės vardu nėra registruotų ir transporto priemonių. VĮ Regitra duomenimis atsakovo G. S. vardu registruotas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė šį automobilį asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti atsakovui.

22. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, civilinėse bylose Nr. 3K-3-430/2011; 3K-3-254-969/2016).

23. Iš teismo posėdžio metu ieškovės išsakytų argumentų nustatyta, kad ji sutinka, jog automobilis, kurį ji vertina 4 000 Eur, būtų paliktas atsakovui. Jokios kompensacijos priteisti neprašo. Atsakovas savo pozicijos išreiškęs nėra.

24. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad santuokos metu šalių įgytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas dalijamas pagal tai kaip pageidavo ieškovė. Atsakovui po santuokos nutraukimo priteisimas automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Daugiau dalintino turto nėra

Dėl kreditorinių įsipareigojimų ir vienas kito išlaikymo

25. Nustatyta, kad šalys kreditorių neturi, todėl šis klausimas byloje nėra aptariamas. Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už advokato paslaugas sumokėjo 250 Eur ir 75,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 7, 24). Šią sumą ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo.

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

35. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos susidarė rengiant ieškinį teismui, atstovaujant ieškovę teisme. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įstatymo nuostatas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad 250 Eur suma advokato išlaidų optimali ir priteistina iš atsakovo.

36. Ieškinį patenkinus pilna apimtimi, santuoką nutraukus dėl atsakovo G. S. kaltės, iš atsakovo G. S. ieškovės D. S. naudai priteistina 250 Eur jos patirtų advokato išlaidų ir 75 Eur žyminio mokesčio. Viso priteistina iš atsakovo ieškovės naudai 325 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis 72,00 Eur už materialinį išlaikymą ir 120 Eur materialinį reikalavimą, viso 192,00 Eur. (LR CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93, 96, 99 straipsniais).

37. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Viduklės RK bažnyčioje tarp G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) apskaitomos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašas Nr. 113, civilinių teisinių santykių pabaigą dėl G. S. kaltės.

Panaikinti Raseinių rajono Savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) akto įrašą Nr. 113 dėl santuokos, sudarytos tarp G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įtraukimo į apskaitą.

Po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalių pavardės lieka: S., S..

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., gimusios 2004 m. sausio 29 d., gyvenamąją vietą su jo motina D. S. jos gyvenamojoje vietoje.

Skyrium gyvenančio tėvo, atsakovo G. S., bendravimas su jo nepilnamete dukra A. S. nustatytinas sekančiai: G. S. su nepilnamete dukra A. S. bendrauja tėvui ir dukrai patogiu laiku, apie planuojamą susitikimą su dukra G. S. informuoja D. S., tikslu susitarti dėl susitikimo vietos, laiko ir trukmės. Bendravimas telefonu bei kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas.

Priteisti iš G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamas nuo 2020 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Šios sprendimo dalies vykdymas skubus.

Materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti ir tvarkyti D. S..

Po santuokos nutraukimo G. S. priteisti automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. S. D. S. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct).

Priteisti iš G. S. 192,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų.