Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-11 · Civilinė byla Nr. 2-682/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-05-25Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-11Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-11
Bylos Nr.
2-682/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01143-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
Pareiškėjas
A. Z.
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „SV paslaugos“
Kategorijos
  • 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-682/2013
Teismo proceso Nr. 2-56-3-01143-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.7.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-2475-480/2012, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1090-259/2011 pagal ieškovo R. A. individualios įmonės „Vailendas“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Azuta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „SV paslaugos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SV paslaugos“ priešieškinį ieškovui R. A. individualiai įmonei „Vailendas“ , atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Azuta“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1090-259/2011; klausimą dėl proceso atnaujinimo prašė nagrinėto žodinio proceso tvarka; atnaujinus procesą prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 25 d. (turi būti 2011 m. gegužės 25 d) nutartį minėtoje byloje ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pripažįstant teisėjo A. Ž. veiksmus neteisėtais; taip pat prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. dalinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1090-259/2011 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; perduoti R. A. IĮ „Vailendas“ ir BUAB „Azuta“ bankroto administratorių R. L. Lietuvos generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo, siekus užvaldyti didelės vertės turtą tikrovės neatitinkančiais duomenimis bei dokumentais; grąžinti visas bylinėjimosi išlaidas (15-23 b. l.). Teigia, kad teismas, neįtraukęs jo į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, kaip asmens, turinčio materialinį teisinį suinteresuotumą, kurio parašai yra ginčo PVM sąskaitose faktūrose, pažeidėjo jo teises ir interesus. Be to, bankroto administratorius R. L., neturėdamas BUAB „Azuta“ kreditorių rašytinio sutikimo, neturėjo teisės užbaigti Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1090-259/2011 taikos sutartimi. Minėta taikos sutartimi administratorius atsisakė 527 802,12 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš R. A. IĮ „Vailendas“, tokiu būdu finansinė našta teko BUAB „Azuta“ kreditoriams. Kadangi toks sprendimas turėjo įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms, teismas turėjo įtraukti pareiškėją ir kitus BUAB „Azuta“ kreditorius į minėtą bylą suinteresuotais asmenimis.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-431-485/2012, BUAB „Azuta“ pripažinta pasibaigusia ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. Z. prašymo dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1090-259/2011. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. daliniu sprendimu, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir panaikino 2009 m. gruodžio 28 d. UAB „Azuta“ ir UAB „SV paslaugos“ reikalavimo perleidimo sutartį, o 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtino R. A. IĮ „Vailendas“ ir BUAB „Azuta“ 2011 m. gegužės 24 d. taikos sutartį, joje nurodytomis sąlygomis. Šiais procesiniais sprendimais teismas nenusprendė dėl pareiškėjo A. Z. teisių ar pareigų, nes šioje byloje buvo pareikšti reikalavimai bankrutavusiai įmonei. Nors pareiškėjas, kaip buvęs UAB „Azuta“ direktorius pasirašė ginčijamus atliktų darbų perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras, iškėlus BUAB „Azuta“ bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka įgaliojimų ir įmonei atstovauja bankroto administratorius, o BUAB „Azuta“ kreditoriai savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Kadangi teismas nenusprendė dėl pareiškėjo A. Z. materialiųjų teisių ar pareigų, pareiškėjas nelaikytinas dalyvaujančiu byloje asmeniu bei tinkamu proceso atnaujinimo subjektu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme.

Teismas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas nėra įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktų įrodymų ir spręsti klausimus dėl dalyvaujančių byloje asmenų veiksmų ar neveikimo, turinčių nusikalstamos veikos požymių, todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl R. A. IĮ „Vailendas“ ir BUAB „Azuta“ bankroto administratoriaus R. L. veiksmų. Be to, pareiškėjas ir neatnaujinus proceso, turėdamas duomenų dėl minėtų asmenų nusikalstamų veikų savarankiškai gali kreiptis į teisėsaugos institucijas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas A. Z. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; taip pat pripažinti, kad bylą nagrinėjusi teisėja A. R. pažeidė pareiškėjo teises į tinkamą bylos nagrinėjimą ir paneigė teisę kreiptis į teismą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiamoje nutartyje nėra motyvų dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

2. Teismas nepareikalavo iš pareiškėjo dubliko, o iš ieškovo ir atsakovų tripliko. Teismas, gavęs ieškovo atsiliepimą nepersiuntė jo pareiškėjui, tokiu būdu pažeidė CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškėjo teises. Kadangi šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, bylą būtina grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3. Byloje nėra nutarties skirti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

4. Teismas neatskleidė bylos esmės. Nutartis grįsta spėlionėmis ir prielaidomis.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjo prašomoje atnaujinti civilinėje byloje buvo pažeistos pareiškėjo teisės į nuosavybę. Kadangi ginčijami UAB „Azuta“ dokumentai buvo įtraukti į UAB „Azuta“ apskaitą, kuri pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek Lietuvos generalinė prokuratūra turėjo būti įtrauktos į Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1090-259/2011 nagrinėjimą.

6. Atnaujinus procesą minėtoje civilinėje byloje ir pripažinus ginčijamas UAB „Azuta“ PVM sąskaitas faktūras galiojančiomis, pareiškėjui būtų sukurta teisė iš R. A. IĮ „Vailendas“ išieškoti skolas ir išsireikalauti užvaldytą nuosavybę. Tokiu būdu būtų sukurta pareiga valstybei priimti ir apskaityti mokesčius. Todėl atnaujinus procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1090-259/2011 būtų apgintos pareiškėjo ir valstybės teisės.

Atsiliepimas

Ieškovas R. A. IĮ „Vailendas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ginčas buvo kilęs tarp juridinių asmenų, todėl šioje byloje priimti procesiniai sprendimai neįtakoja pareiškėjo, kaip pirmosios eilės BUAB „Azuta“ kreditoriaus teisių ir pareigų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2-1090-259/2011 patvirtino ieškovo R. A. IĮ „Vailendas“ ir atsakovo BUAB „Azuta“ taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, t. y., priteisė ieškovui iš atsakovo BUAB „Azuta“ 325 472,10 Lt, gautus už neatliktus darbus, pagal UAB „Azuta“ ir R. A. IĮ „Vailendas“ 2007 m. rugsėjo 9 d. Statybos valdymo sutartį Nr. 07/09/20 ir pagal 2007 m. spalio 5 d. Statybos valdymo ir rangos sutartį Nr.07/10/05. Kadangi BUAB „Azuta” jokio turto neturėjo, R. A. IĮ „Vailendas“ kreditorinis reikalavimas, kaip ir kitų kreditorių liko nepatenkintas. Todėl patvirtinta šalių taikos sutartis nesukėlė BUAB „Azuta“ kreditoriams jokių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi pareiškėjo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, o res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su įsiteisėjusio sprendimo daugkartinio peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio mėn. 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-642/2013).

Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1090-259/2011 patvirtino ieškovo R. A. IĮ „Vailendas“ ir atsakovo BUAB „Azuta taikos sutartį, kuria be kita ko, ieškovui iš atsakovo priteista 325 472,10 Lt, gauti už neatliktus statybos projekto valdymo ir statybos darbus ir panaikinti šių darbų atlikimą patvirtinantys aktai Nr. A045, Nr. A049 bei jų pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros. Apelianto teigimu, atnaujinus procesą minėtoje civilinėje byloje ir pripažinus ginčijamas UAB „Azuta“ PVM sąskaitas faktūras galiojančiomis, pareiškėjui būtų sukurta teisė iš R. A. IĮ „Vailendas“ išieškoti skolas ir išsireikalauti užvaldytą nuosavybę. Tokiu būdu būtų sukurta pareiga valstybei priimti ir apskaityti mokesčius. Todėl apelianto nuomone, atnaujinus procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1090-259/2011, būtų apgintos pareiškėjo ir valstybės teisės.

Iš šių apelianto argumentų matyti, kad apeliantas (buvęs UAB „Azuta“ direktorius, akcininkas ir kreditorius) iš esmės kvestionuoja Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, yra netinkamas subjektas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje reikalavimai buvo reiškiami UAB „Azuta” ir dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, taikos sutartį patvirtinusio teismo nutartimi, nebuvo pasisakyta. Įmonei įgijus bankrutuojančios įmonės statusą, teismo paskirtas įmonės administratorius visiškai pakeitė įmonės vadovą, t. y. jis atliko vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas. Bankroto administratorius yra tam tikras saugiklis, ginantis tiek įmonės, tiek ir jos kreditorių interesus (ĮBĮ 11, 20 straipsniai) ir vykdydamas šias pareigas, turi teisę imtis teisėtų priemonių (teisminių ir neteisminių), kad būtų išieškotos skolos iš įmonės skolininkų. Bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės vardu jis veikia kaip atstovas pagal įstatymą ir šios įmonės vardu veda bylas teisme (CPK 54 str. 1 d.). Taigi, administratorius, sudarydamas taikos sutartį veikė įmonės ir visų kreditorių interesais, o pareiškėjas, kaip BUAB „Azuta” kreditorius ar buvęs akcininkas ir vadovas, nėra ginčo materialiojo teisinio santykio šalis ir neturi bylos šalies procesinės teisės spręsti dėl taikos sutarties sudarymo. Iš Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. dalinio sprendimo ir 2011 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-1090-259/2011 turinio matyti, kad taikos sutartis sudaryta pripažinus, kad UAB „Azuta“ neatliko darbų už kuriuos jai buvo sumokėta, todėl ieškovas R. A. IĮ „Vailendas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, siekdamas susigrąžinti šias lėšas. Byloje buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir ieškovui R. A. IĮ „Vailendas“ iš atsakovo BUAB „Azuta“ be kita ko, priteista 325 472,10 Lt. Taigi, pareiškėjo, kaip kreditoriaus dalyvavimas minėtame procese neturėtų jokios įtakos susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams, nors statybos projekto valdymo ir statybos darbų aktai Nr. A045, Nr. A049 bei jų pagrindų išrašytos sąskaitos faktūros pasirašyti pareiškėjo UAB „Azuta“ vadovavimo laikotarpiu. Pateikdamas prašymą atnaujinti procesą apeliantas nenurodė, kokios yra teisinės galimybės pakeisti nurodytus teisinius santykius ir galiojančio teismo sprendimo res judicata, t. y. nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog, atnaujinus procesą ar nepatvirtinus dalyvaujančių byloje asmenų taikos sutarties ir išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų pasiektas kitoks ginčo šalių materialiąsias teises ir pareigas nustatantis teisinis rezultatas. Taigi ir dėl šios priežasties nebuvo teisinio pagrindo atnaujinti proceso Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1090-259/2011.

Apelianto nuomone, skundžiama nutartis neteisėta taip pat ir dėl kitų proceso normų pažeidimų - nutartyje nėra motyvų dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; teismas nepareikalavo iš pareiškėjo dubliko, o iš ieškovo ir atsakovų tripliko; teismas, gavęs ieškovo atsiliepimą nepersiuntė jo pareiškėjui, byloje nėra nutarties skirti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; teismas neatskleidė bylos esmės; nutartis grįsta spėlionėmis ir prielaidomis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą.

Nagrinėjamu atveju, minėtos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Pareiškimo priėmimo klausimas išspręstas 2012 m. spalio 12 d. teisėjo rezoliucija. Ta pačia rezoliucija klausimą dėl proceso atnaujinimo nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškimo kopijos išsiųstos byloje dalyvaujantiems asmenims, byloje gautas ieškovo R. A. IĮ „Vailendas“ atsiliepimas į A. Z. pareiškimą. Skundžiamoje nutartyje yra išdėstyti argumentai, kuriais remiantis teismas sprendė, jog nėra pagrindo proceso atnaujinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo nėra taikomos CPK nuostatos, reglamentuojančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, todėl šiuo atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš proceso šalių dubliko ir tripliko. Kadangi CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, aplinkybė, jog teismas nutartyje nenurodė motyvų dėl kurių bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nėra pagrindas konstatuoti nutarties neteisėtumą dėl motyvų nebuvimo bei bylos esmės neatskleidimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymas būtent teismui suteikia teisę spręsti, ar prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti bendrąja (rašytinio proceso) tvarka, ar skirti žodinį nagrinėjimą, teismo nesaisto dalyvaujančių byloje asmenų prašymai. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė CPK 370 straipsnio normų pažeidimo, reglamentuojančių prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju teismas nutartyje išdėstė motyvus, kuriais remdamasis atsisakė atnaujinti procesą ir būtent aplinkybės, ar egzistuoja pareiškėjo nurodytas pagrindas proceso atnaujinimui, sudarė bylos esmę. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVytas MiliusMarytė Mitkuvienė