Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei, dalyvaujant ieškovo Swedbank AB atstovui Ryčiui Lelešiui, atsakovo G. T. atstovui advokatui Daliui Vaitekūnui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank“ AB ieškinio pareiškimą atsakovui G. T. dėl skolos priteisimo ir atsakovo G. T. priešieškinio pareiškimą ieškovui „Swedbank“ AB dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankas ir G. T. 2004-11-26 pasirašė laidavimo sutartį Nr. 04-049081-IN/04-051000-KL-LA1 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau vadinama Laidavimo sutartimi), remiantis kuria G. T. laidavo, kad UAB „Baltauta“ tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus Bankui pagal Kredito sutartį. Naujausia Laidavimo sutarties redakcija išdėstyta 2008-11-28. UAB „Baltauta“ įsipareigojimų Bankui pagal Kredito sutartį įvykdymas taip pat buvo užtikrintas įkeitimo lakštu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), įkeitimo lakštu, identifikacinis kodas(duomenys neskelbtini), hipotekos lakštu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), hipotekos lakštu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), įkeistu turtu ir UAB „Omegatrans", laidavimu. UAB „Baltauta“ Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų Bankui tinkamai nevykdė, laiku negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. 2009-12-21 raštu UAB „Baltauta“ buvo paraginta grąžinti skolą Bankui, tačiau to nepadarė. 2009-12-21 raštais laiduotojas G. T. ir UAB „Omegatrans“ paraginti grąžinti savo solidarią skolą Bankui geruoju, tačiau to nepadarė. Kauno apygardos teismas 2010-04-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1856-109/2010 iškėlė UAB „Omegatrans" bankroto bylą. UAB „Baltauta“ skola bankui pagal Kredito sutartį yra 701 802, 89 EUR iš jų: 610297, 21 EUR negrąžinto kredito; 25'073, 86 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų; 65'444, 34 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą; 987, 48 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas. Kadangi UAB „Baltauta“ jai suteikto kredito negrąžino, G. T. yra solidariai atsakingas Bankui.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, o atsakovo G. T. priešieškinio pareiškimą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Sudarant laidavimo sutartis nebuvo įvykdyta pagrindinė šios sutarties sudarymo sąlyga – sutarties įvykdymo galimybės užtikrinimas. Atsakovas G. T. mano, kad tikrasis laidavimo sutarčių sudarymo tikslas buvo ne Kredito gavėjo prievolės užtikrinimas, bet poveikio priemonė atsakovui apeiti ribotos UAB akcininkų atsakomybės institutą. Bankas, būdamas stipresne sandorio puse ir pasinaudodamas Kredito gavėjo finansine padėtimi, privertė atsakovą sudaryti sandorį, kuris nors formaliai ir atitiko laidavimo sutarčiai keliamus reikalavimus, tačiau nepasiekė šios sutarties tikslo – pagrindinio skolininko prievolės užtikrinimo. Be to , nurodo, kad laidavimo sutartis pasirašė Bankui primygtinai reikalaujant ir tik dėl to, kad tuo metu buvo vienintelė objektyvi galimybė išgelbėti kredito gavėją nuo realiai gresiančių finansinių sunkumų. Atsakovui buvo nurodyta, kad jam nesutikus pasirašyti laidavimo sutarčių ir jų pakeitimų, su Kredito gavėju nebus sudaryta Kreditavimo sutartis ir jos papildymai. Buvo pareikalauta sudaryti laidavimo sutartį, nes nuo to priklausė ar Bankas sutiks pratęsti kredito grąžinimo terminą. Laidavimo sutartis atsakovas buvo priverstas sudaryti dėl susiklosčiusių aplinkybių, apie kurias bankas žinojo ir kuriomis nesąžiningai pasinaudojo, reikalaudamas sudaryti laidavimo sutartis. Taip pat nurodo, kad ieškovo reikalavimas sudaryti neproporcingą ir neadekvatų laiduotojo turtinei padėčiai laidavimo sandorį prieštarauja gerai moralei, nes prisiėmęs tokio laidavimo pareigą asmuo neturi jokių galimybių įvykdyti tokį įsipareigojimą. Tokio laiduotojo įsipareigojimai laikui bėgant tik didės. Be to, priešieškiniu atsakovas laidavimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais prašo pripažinti negaliojančia ir CK 1.91 str. 1 d. pagrindu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo G. T. atstovas prašė ieškinio pareiškimą atmesti, o tenkinti priešieškinio pareiškimą.

Tretysis asmuo BUAB „Omegatrans“ teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimo į ieškinio pareiškimą ir priešieškinio pareiškimą nepateikė. Byloje pateiktas prašymas nagrinėti bylą UAB „Bankroto departamentas LT“ ir BUAB „Omegartans“ nedalyvaujant. (t.2, b.l. 115). Apie teismo posėdį pranešta pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio pareiškimas tenkintinas, priešieškinio pareiškimas atmestinas.

Byloje nustatyta, jog Swedbank", AB (buvęs pavadinimas AB bankas ,,Hansabankas", toliau - Bankas) ir UAB „Baltauta" 2004-11-22 pasirašė kredito sutartį Nr.04-049081-IN (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Naujausia Kredito sutarties redakcija išdėstyta 2009-04-15 susitarimu Nr. 04-049081-IN/05-082757-KL/06-030050-IN-9, remiantis kuria UAB „Baltauta“ buvo suteikta bendra 629'368,69 EUR kreditų suma, o galutinis kredito grąžinimo terminas 2015-08-28.

Bankas ir G. T. 2004-11-26 pasirašė laidavimo sutartį Nr. 04-049081-IN/04-051000-KL-LA1 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau vadinama Laidavimo sutartimi), remiantis kuria G. T. laidavo, kad UAB „Baltauta“ tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus Bankui pagal Kredito sutartį. Naujausia Laidavimo sutarties redakcija išdėstyta 2008-11-28. UAB „Baltauta“ įsipareigojimų Bankui pagal Kredito sutartį įvykdymas taip pat buvo užtikrintas įkeitimo lakštu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), įkeitimo lakštu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), hipotekos lakštu, identifikacinis kodas(duomenys neskelbtini), hipotekos lakštu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), įkeistu turtu ir UAB „Omegatrans", laidavimu. UAB „Baltauta“ Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų Bankui tinkamai nevykdė, laiku negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. 2009-12-21 raštu UAB „Baltauta“ buvo paraginta grąžinti skolą Bankui, tačiau to nepadarė.(t.1, b.l. 143-144). 2009-12-21 raštais laiduotojas G. T. ir UAB „Omegatrans“ paraginti grąžinti savo solidarią skolą Bankui geruoju, tačiau to nepadarė.(t.1, b.l. 145-147). Kauno apygardos teismas 2010-04-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1856-109/2010 iškėlė UAB „Omegatrans" bankroto bylą. (t.1, b.l. 148). UAB „Baltauta“ skola bankui pagal Kredito sutartį yra 701 802, 89 EUR iš jų: 610297, 21 EUR negrąžinto kredito; 25'073, 86 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų; 65'444, 34 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą; 987, 48 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas. Kadangi UAB „Baltauta“ jai suteikto kredito negrąžino, G. T. yra solidariai atsakingas Bankui.

Vadovaujantis CK 6.81 str., laidavimo sutarties specialiąją dalimi ir bendrosios dalies 2-3 punktais (t.1, b.l. 99-109) laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui kaip solidarus skolininkas, jei kredito gavėjas neįvykdys visų ar dalies savo piniginių prievolių. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Baltauta“ iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį iš dalies pakeitė: nutarties dalį, kuria UAB „Baltauta“ administratoriumi paskirta UAB „Bankroto departamentas LT“, panaikinta ir UAB „Baltauta“ administratoriumi paskirta UAB „Admivita“. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. (t.2, b.l. 82-87). Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtintas „Swedbank“, AB finansinis reikalavimas 2 462 197,76 Lt sumoje UAB „Baltauta“ bankroto byloje.

Laiduotojas G. T. įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai Skolininko prievoles ir bankui pareikalavus įvykdyti už skolininką Skolininko prievoles Kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Atsakovas G. T. neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir negrąžino ieškovui kredito už skolininką UAB „Baltauta“. Nors bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas, tai neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovui kaip laiduotojui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 10 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad kreditorius pareikštų ieškinį pirmiau kitam bendraskoliui.

Atsakovas kaip solidarusis skolininkas, turi įvykdyti UAB „Baltauta“ prievolę nepriklausomai nuo to, kad ieškovas pirmiausia pasinaudojo teise pareikšti reikalavimą UAB „Baltauta“ jos bankroto byloje (CK 6.14 str. 3 d.). Laidavimo sutartyje nėra nustatyta atsakovo teisės CK 6.80 str. pagrindu reikalauti, kad Bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų UAB „Baltauta“ turtą. Be to, CK 6.80 str. 2 d. nurodytos taisyklės netaikomos, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad laidavimas, įkeitimas ir hipoteka yra lygiaverčiai prievolių įvykdymo būdai (CK 6.70 str.) Todėl šio ieškinio pareiškimas neužkerta kelio ieškovui, kaip kreditoriui, negavus savo reikalavimo patenkinimo iš laiduotojo, realizuoti kitas priemones (CK 6.80 str. 2 d., 6.6 str. 1 d., 4 d.).

Atmestinas argumentas, kad ieškovas turėtų realizuoti savo teisę į prievolės įvykdymą iš įkeisto turto, o ne reikšdamas ieškinį dėl skolos priteisimo iš laiduotojo. Tačiau iš kreditavimo ir laidavimo sutarčių bei įkeitimo ir hipotekos lakšto matosi, kad tokie teiginiai neturi jokio teisinio pagrindo ir atmestini kaip nepagrįsti, nes aiškiai prieštarauja raštu įtvirtintoms laidavimo sutarties bei CK 6.81 straipsnio, 6.14 straipsnio 3 dalies ir 6.6 straipsnio nuostatoms bei teismų praktikai, kuriais remdamasis ieškovas pareiškė reikalavimą solidariai atsakingam laiduotojui.

` CK 6.6 straipsnio 7 dalis numato, kad jei solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Todėl ieškovas objektyviai negali gauti daugiau, nei jam bendraskoliai yra skolingi pagal kreditavimo sutartį. Pažymėtina, kad skolos bankui priteisimas ir jos išieškojimas yra skirtingos civilinio proceso stadijos, todėl atsakovo išdėstyti argumentai dėl įkeisto turto pakankamumo banko reikalavimui patenkinti sprendžiant klausimą dėl atsakovo kaip laiduotojo atsakomybės šioje proceso stadijoje neturi jokios reikšmės. Banko turtinių reikalavimų patenkinimas tik bankroto byloje, laiduotojo G. T. atžvilgiu reikštų laidavimo sutartimi prisiimtų galiojančių prievolių vykdymo išvengimą apskritai, todėl tokie atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais.

Sutinkamai su ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Šioje byloje ieškovas delspinigius ir palūkanas yra paskaičiavęs iki 2010 m. lapkričio 2 d. t.y. dar iki 2010 m. gruodžio 16 d. kuomet įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis iškelti UAB „Baltauta“ bankroto bylą, nes Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo nutartį iš dalies pakeitė 2010 m. gruodžio 16 d. Todėl laikytina, kad ieškovas delspinigius ir palūkanas paskaičiavo tinkamai iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Baltauta“ įsiteisėjimo dienos. Be to, iš atsakovo G. T. prašoma priteisti skola yra mažesnė, negu patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas UAB „Baltauta“ bankroto byloje.

Esant šiems duomenims iš atsakovo priteistina 701 802.89 EUR skolos, kas sudaro: 610 297.21 EUR negrąžinto kredito, 25 073.86 EUR priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų, 65 444.34 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 987. 48 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas.(t.1, b.l. 149-176).

Be to, CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi laiduotojas yra fizinis asmuo, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteisto sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Atsakovas G. T. priešieškinio pareiškime prašo pripažinti laidavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais negaliojančia, nes buvo priverstas pasirašyti laidavimo sutartį labai sau nenaudingomis sąlygomis bei laidavimo sutartis prieštaravo gerai moralei.

Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Laidavimas kreditavimo santykiuose yra įprastas sandoris. Atsakovas G. T. būdamas verslininkas veikė savo rizika ir privalėjo būti apdairus. Šiuo atveju laiduotojas buvo vienintelis bendrovės akcininkas, bendrovės savininkas bei direktorius, vykdė veiklą ir organizavo bei vadovavo įmonės verslui, naudojosi iš to gautu pelnu, todėl teiginiai, kad jis nesuprato sudaromų sutarčių sąlygų ar pasekmių ir buvo priverstas sudaryti laidavimo sutartį yra niekuo nepagrįstas. Be to, atsakovas G. T. pasirašė daugybę dokumentų tiek įmonės vardu, tiek prisiimdamas įsipareigojimus kaip fizinis asmuo.

Esant šalių teisių ir pareigų neatitikimui, nukentėjusioji šalis turi teisę pareikšti kitai šaliai atsisakanti sutarties ar tam tikros jos sąlygos. G. T. niekada nesikreipė į ieškovą, kad Laidavimo sutarties sąlygos yra neteisingos ir neprotingos, reikalavimą dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė tik po to, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo.

G. T. nepateikė jokių įrodymų ir dėl to, kad laidavimo sutartis prieštarauja gerai moralei, ir kad pasinaudojant susidariusia padėtimi buvo priverstas sudaryti neproporcingą ir neadekvatų laiduotojo turtinei padėčiai Laidavimo sutartį ir jos pakeitimus. Tačiau žinant, kad G. T. buvo verslininkas ir turėjo teisę spręsti ir pasirinkti – jeigu jo netenkino Banko siūlomos sąlygos, jis turėjo teisę kreiptis dėl finansavimo į kitas finansų įstaigas ar pasinaudoti kitomis finansavimosi priemonėmis. Ieškovas kitomis galimybėmis nesinaudojo. Darytina išvada, kad jį tenkino sąlygos, dėl kurių susitarė su banku.

Atsakovas G. T. laidavimo sutartį prašo pripažinti negaliojančia ir kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo (CK 1.91 str. 1 d.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sandorį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).

B. G. T. neįrodė, kad ieškovas ekonominiu spaudimu būtų vertęs sudaryti atsakovo ginčijamą sandorį. Laidavimo sutarties tikslas – atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Versle paprastai toks interesas yra garantuoti kreditoriams, kad ūkio subjektas patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir taip siekti normalios, netrikdomos asmens, už kurį laiduojama, veiklos. Šioje byloje tiek bankas, tiek atsakovas kaip verslininkas yra verslo subjektai. Ieškovas pasiūlydamas sudaryti laidavimo sutartis, siekė užtikrinti mažesnę suteikto kredito grąžinimo riziką, o atsakovas, sudarydamas laidavimo sutartį siekė, siekė normalizuoti įmonės veiklą, kurios akcininkas, vadovas ir savininkas jis yra. Dėl to pasiūlymas sudaryti laidavimo sutartį bendrovės vadovui ir akcininkui, negali būti vertinamas kaip grasinimas ar ekonominis spaudimas. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad ieškovo pasiūlymas sudaryti laidavimo sutartį buvo daromas įstatymo draudžiamais veiksmais, t.y. padarius neteisėtą poveikį, kuris lėmė, kad jis prieš savo valią ir sau nenaudingomis sąlygomis sudarė laidavimo sutartį. Grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos privalėjo pateikti atsakovas ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tokių įrodymų jis nepateikė, todėl teiginys, kad laidavimo sutartį sudarė dėl ieškovo grasinimo, byloje neįrodytas. Byloje nustatyta, kad laidavimo sutartį šalys sudarė savanoriškai ir tai atitiko abiejų šalių interesus: atsakovas siekė normalizuoti įmonės ūkinę-finansinę veiklą, o ieškovas- užtikrinti suteikto pagal kredito sutartį kredito grąžinimą. Išnagrinėjus bylą nenustatytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad laidavimo sutartis sudaryta dėl ekonominio spaudimo.

Esant išdėstytiems argumentams atsakovo G. T. priešieškinio pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)270 straipsniais teismas nusprendė:

Ieškinio pareiškimą tenkinti.

Priteisti iš G. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui „Swedbank“, AB į.k. 112029651 701 802.89 EUR ( septynis šimtus vieną tūkstantį aštuonis šimtus du EUR 89 euro ct ) skolos, 5 procentus metinių palūkanų už negrąžintą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 28 232 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovo G. T. priešieškinio pareiškimą atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. T. a.k. (duomenys neskelbtini) 123,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.