Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. E. F. ieškinį atsakovei S. D. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5757-772/2019, nustatytą nepilnamečio vaiko L.P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, šalių teiktus paaiškinimus, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

9. Ieškovas ir atsakovė yra L. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Civilinėje byloje Nr. e2YT-5757-722/2019 Šiaulių apylinkės teismo 2019-04-23 sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, patvirtina santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Šio sprendimo pagrindu šalių nepilnametės dukros A. ir sūnaus L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš ieškovo priteistas kiekvienam vaikui išlaikymas po 300 Eur iki vaikų pilnametystės, taip pat nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

10. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pateiktos informacijos nustatyta, jog 2020-12-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį atsakovės atžvilgiu, nukentėjusysis šalių nepilnametis sūnus L. P.. 2020-12-17 atsakovė panaudojo fizinį smurtą prieš sūnų, berniukui buvo keletą kartą smūgiuota į veidą, galvą, vaikas patyrė stresą ir fizinį skausmą. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-04-25 nutartimi ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu nutrauktas, atsakovė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat jai taikytos baudžiamojo poveikio priemonės - įpareigota gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo sūnaus L., uždraudžiant vienerius metus lankytis sūnaus gyvenamoje vietoje, taip pat įpareigota devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

11. Atsakovės atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą, šalių sūnus nuo 2020-01-11 gyveno su ieškovu Klaipėdoje, šiuo metu ieškovas su sūnumi ir sutuoktine gyvena Šiauliuose.

12. Iš 2021-04-02 šeimos sąlygų tyrimo akto nustatyta, jog ieškovas su sūnumi L. gyveno nuomojame name, Klaipėdoje, buvo sudarytos geros sąlygos vaikui augti, vystytis ir tobulėti. Iš 2021-04-02 vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, jog šalių sūnui L. patinka gyventi su tėvu, su mama gyventi nebenori, nes ji dažnai elgiasi netinkamai, jį apšaukdavo, todėl patirdavo stresą. Su tėvu jį sieja geresnis emocinis ryšys.

13. Iš 2021-08-03 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, jog šalių sūnus gyvena Šiauliuose, lankys „Saulėtekio“ gimnaziją, kartu gyvena ieškovo sutuoktinė ir jos nepilnamečiai vaikai. Ieškovo sutuoktinė su šalių sūnumi sutaria, jų santykiai geri. Šalių sūnus gyvena ieškovo sutuoktinei priklausančiame dviejų kambarių bute, butas tvarkingas, švarus, šalių sūnui sudarytos sąlygos ilsėtis, mokytis, leisti laisvalaikį.

14. Iš 2021-08-12 vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, jog šalių sūnus gyvena su tėvu Šauliuose, nuo 2021-09-01 pradės lankyti „Saulėtekio“ gimnaziją Šiauliuose. Šalių sūnus nurodė, jog nori gyventi su tėvu, su kuriuo puikiai sutaria, pas mamą nenori, nes ant jos pyksta. Su tėvo sutuoktine sutaria. Su sese A. bendrauja telefonu arba per programėlę. Su motina bendrauti labai nenori, o su ja bendrauja tik kartais, jog būtų ramu ir mama nekeltų konfliktų.

15. Iš 2021-04-09 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, jog atsakovė su dukra A. gyvena atsakovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame kotedže, (duomenys neskelbtini), Trušelių k., Klaipėdos rajone. Atsakovė studijavo Klaipėdos universitete, dalyvavo seminaruose, jai finansiškai padeda jos tėvai. Šalių dukra lanko Klaipėdos lopšelį darželį "(duomenys neskelbtini)", gimnastikos pamokas. Mergaitės gyvenimo sąlygos geros.

16. Iš 2021-07-20 vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, jog šalių dukra A. gyvena su atsakove. Mergaitė nurodė, jog su tėvu nori susitikti, mama jai leidžia, į Šiaulius važiuoti patinka, nes turi draugų, nes anksčiau ten gyveno. Kai tėvas būna išvykęs su juo bendrauja telefonu bei per programėles.

17. Atsakovės pateikti mokėjimo nurodymai, sąskaitos išrašai, sąskaitos, patvirtina apie patirtas išlaidas už būsto draudimą, automobilio draudimą, studijas, vandenį, elektrą, dujas, internetą, sūnaus L. telefoną, dukros A. lankomą darželį, būsto administravimo mokesčius, sūnui pirktus rūbus, batus.

19. Medicinos dokumentų išrašai patvirtina atsakovės sveikatos būklę, jai atliktus tyrimus, tai, jog atsakovei nustatyta stuburo osteochondrozė, juosmens srityje, disko išvarža. Duomenų, jog dėl atsakovei nustatytų diagnozių būtų apribotas darbingumas nėra pateikta.

20. Ieškovo vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje. Ieškovo darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2021 m. balandžio mėnesį sudarė 4906,72 Eur (47313 NOK), kovo mėnesį 5439,39 Eur (52430,00 NOK), vasario mėn. 5493,95 Eur (52975,44 NOK). Ieškovas turi kreditorių įsipareigojimų dvi paskolas, 1994877,16 DDK sumai ir 72558,32 DDK sumai, taip pat ieškovas kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį moka po 100 kronų. Ieškovas pateikė duomenis apie sūnui perkamus daiktus, rūbus, telefono išlaidas, lėktuvo bilietus į Farerų salas, išlaidas patirtas dėl L. krikštynų šventei.

25. Teismas nurodo, jog teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo res judicata galios neįgyja, ir bet kuri iš šalių, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas privalėjo įrodyti, jog atsirado būtinybė (pagrindai) keisti jau nustatytą nepilnamečio sūnaus L. gyvenamąją vietą ir kokios priežastys tai sąlygoja.

26. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.

27. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus L. nuo gimimo gyveno su abiem tėvais, šalims 2019-04-23 nutraukus santuoką, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tačiau nuo 2020-01-11 berniukas gyvena su tėvu, nes motina sūnaus atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2021-04-25 nutrauktas, atsakovę atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsakovė buvo įpareigota gyventi skyrium nuo sūnaus, uždrausta vienerius metus lankytis sūnaus gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu šalių sūnus gyvena su tėvu, vaikas yra tėvo prižiūrimas, auklėjamas, ugdomas, išlaikomas.

29. Atsakovė sutinka, jog būtų pakeista sūnaus gyvenamoji vieta ir jis gyventų su tėvu.

30. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas su sūnumi, sutuoktine ir jos vaikais gyvena sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame bute, gyvenamasis būstas yra tinkamas, gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiui vaikui. Ieškovas dirba, berniuko santykiai su tėvu artimi, jis gerai sutaria ir su ieškovo sutuoktine. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada patvirtina, jog gyvenimo ir buities sąlygos pas ieškovą šalių nepilnamečiui vaikui yra tinkamos, ieškovas tinkamai rūpinasi sūnaus ugdymu, sveikata.

31. Pabrėžtina, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti (CK 3.177 straipsnio). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

33. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad šalių sūnaus noras gyventi kartu su tėvu neprieštarauja vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi sūnumi, jo neprižiūrėtų. Teismo vertinimu byloje surinktų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog gyvenamoji aplinka šalių vaikui pas motiną tapo nesaugia ir nebeatitinka jo interesų, augti saugioje ir jo interesus atitinkančioje aplinkoje.

34. Apibendrinant darytina išvada, kad bylos duomenų visuma patvirtina, kad teismo sprendimu nustatyta šalių vaiko L. gyvenamoji vieta su motina nebeatitinka vaiko interesų, ji yra nesaugi, vaikas gyvendamas su motina jausdavo stresą, įtampą, jo pažangumas buvo prastas, tuo tarpu šiuo metu vaikas, gyvendamas su tėvu, jaučiasi saugiai, juos sieja geras emocinis ryšys, berniuko pažangumas pagerėjo. Ieškovas turi galimybes tinkamai rūpintis vaiku, aplinka, kurioje šalių sūnus šiuo metu gyvena yra saugi, berniukas nori gyventi su tėvu.

35. Ieškovas įrodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su juo labiau atitiktų vaiko interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina. Teismo vertinimu vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su ieškovu neprieštarautų vaiko norams ir atitiktų vaiko interesus, ieškovas vaiku rūpinasi, prižiūri, išlaiko bei suteikia berniukui saugias gyvenamosios vietos bei aplinkos sąlygas, sudaro jam materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, mokytis bei ugdyti savo gebėjimus, tuo tarpu šiuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakove pažeidžia vaiko interesus, nes atsakovė vaiko atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tarp jos ir sūnaus santykiai įtempti, vaikas jaučiasi nesaugus, berniukas nenori bendrauti su motina, jos bijo, todėl gyvenamoji aplinka su atsakove turi būti pakeista.

36. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog yra pagrindas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019-04-23 sprendimu nustatytą L.P. gyvenamąją vietą su motina ir nustatyta vaiko gyvenamą vietą su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl šalių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) pakeitimo.

37. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalis). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

38. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai.

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalims nutraukiant santuoką buvo nustatyta, jog atsakovas su dukra A. ir sūnumi L. bendrauja tokia tvarka: 1. Ieškovas su vaikais praleidžia kas antras šventes, t. y. Šv. Kalėdas, Naujųjų metų šventes (abi šventes kartu) bei Šv. Velykas; 2. Ieškovui nesant darbe (nedirbant laive), vaikai su tėvu praleidžia 26 savaitgalius per metus, pradedant penktadieniu 16.00 val. ir baigiant sekmadieniu 20 val.; 3. Ieškovui nesant darbe (nedirbant laive), vaikai su tėvu praleidžia kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 14.00 val. iki 20.00 val.; 4. Ieškovas praleidžia du kartus po dvi savaites vaikų atostogų metu; 5. Šalys susitaria, kad vaikų kelionės išlaidas, jei vaikai vyks pas tėvą į kitą šalį, padengs tėvas.

40. Ieškovas prašo pakeisti šią bendravimo tvarką, t. y. sūnui pradėjus gyventi su juo ir vaikui nenorint bendrauti su motina, nenustatyti sūnaus ir atsakovės bendravimo tvarkos, o ieškovo bendravimo tvarką su dukra praplėsti, siekiant užtikrinti stiprų ir sveiką brolio ir sesers tarpusavio ryšį ir tolimesnį bendravimą.

42. Teismas nurodo, jog vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

43. Bylos duomenys patvirtina, jog šalių sūnus, kuris šiuo metu gyvena su tėvu, nenori bendrauti su motina, nurodydamas, jog jos bijo, bendrauja tik kartais, jog jai būtų ramu ir mama nekeltų konfliktų, atsakovė nebeprašo, jog būtų nustatyta jos ir sūnaus bendravimo tvarka, taip pat posėdžio metu nurodė, jog ji gali su ieškovu sutarti dėl sūnaus bendravimo ir dėl to konfliktai nekiltų, sūnus su ja galės bendrauti kada tik norės.

44. Byloje nustatyta, jog po 2019-04-23 šalių santuokos nutraukimo šalių sūnus liko gyventi su atsakove Klaipėdoje, šiuo metu šalių sūnus gyvena su ieškovu Šiauliuose, todėl akivaizdu, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka ieškovo ir sūnaus turi būti panaikinta ir sprendžiama dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsakovės ir šalių sūnaus. Tačiau įvertinus tai, jog šalių sūnaus atžvilgiu atsakovė panaudojo fizinį smurtą, atsakovei užrausta lankytis sūnaus gyvenamoje vietoje, berniukas su motina nebendrauja, nes jis nenori su ja bendrauti, jos bijo, atsakovė sutinka, jog nebūtų nustatyta jos ir sūnaus bendravimo tvarka, nurodo, jog kai tik sūnus norės tuomet galės su juo bendrauti, su ieškovu gali sutarti dėl bendravimo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, jog atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarka neturėtų būti nustatyta, vaiko išsakytą norą, sprendžia, jog netikslinga šiuo metu ją nustatytą, be to tai neatitiktų vaiko interesų, todėl bendravimo tvarka atsakovės ir sūnaus nenustatytina, o teismo sprendimo dalis, kuria buvo nustatyta bendravimo tvarka ieškovo ir sūnaus naikintina.

45. Ieškovas prašo pakeisti jo ir dukros A. bendravimo tvarką. Bylos duomenys patvirtina, jog šalių dukra, kuri gyvena su motina, nori bendrauti su tėvu, ieškovas nori maksimaliai bendrauti su dukra, atsakovė sutinka, jog ieškovas bendrautų kuo daugiau su dukra ir ieškiniu prašomai nustatyti bendravimo tvarkai iš esmės neprieštarauja, tačiau nesutinka, jog dukra gyventų pas tėvą savaitę laiko, o kitą savaitę su ja.

46. Teismas atkreipia šalių dėmesį, jog Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

47. Teismas nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - CPK) XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Esant tokia teisminiam reglamentavimui, teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nebuvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, tačiau kuri labiausiai atitinka vaiko interesus ir kurią realiai galima vykdyti.

48. Nagrinėjant bylas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo yra būtina išklausyti vaiko nuomonę, jei vaikas sugeba ją išreikšti. Nagrinėjamoje byloje vaiko nuomonė buvo išklausyta, mergaitė nurodė, jog nori bendrauti su tėvu, jai liūdna, kai tėvas būna išvažiavęs.

49. Teismas, įvertinęs ieškovo siūlomą tvarką, nurodytą 1.2.1 - 1.2.4 punktuose, 1.2.6 - 1.2.8 punktuose sprendžia, jog ji atitinka vaiko interesus, ieškovas su dukra galės bendrauti maksimaliai, todėl ji gali būti nustatytina ir realiai vykdoma.

50. Atsakovė nesutinka su 1.2.5. punkte numatyta tvarka, jog ieškovui nedirbant užsienyje (grįžus iš darbo užsienyje), ieškovas dviejų mėnesių laikotarpiu praleidžia su dukra A. kas antrą pilną savaitę (bet ne daugiau kaip 4 savaites per dviejų mėnesių laikotarpį), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienio 18 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą kitos savaitės sekmadienio 18 val. Atsakovė savo nesutikimą grindžia tuo, jog dukra turi turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą ir jausti stabilumą.

51. Byloje nustatyta, jog ieškovas šiuo metu gyvena Šiauliuose, o šalių dukra gyvena Klaipėdoje, lanko ugdymo įstaigą Klaipėdoje, todėl nustačius, jog ieškovas, būdamas Lietuvoje, su dukra bendrauja nepertraukiamai visą savaitę, tuomet dukra tą laikotarpį turėtų gyventi Šiauliuose bei kiekvieną rytą turėtų važiuoti iš Šiaulių į ugdymo įstaigą į Klaipėdą, o pasibaigus ugdymo procesui grįžti vėl į Šiaulius. Įvertinus tai, šalių dukra ilgą laiką praleistų kelyje, būtų sutrikdytas jos poilsio ir mokymosi režimas ir tai neatitiktų vaiko interesų. Pažymėtina, jog vaikas turi turėti aiškiai dienotvarkę, taip pat žinoti kur yra nuolatinė jos gyvenamoji ir socialinių interesų vieta. Nors ieškovas nurodo, jog jis ketina gyventi Klaipėdoje, tačiau pagal šiuo metu teismui pateiktus duomenis ieškovo gyvenamoji vieta yra Šiauliuose. Taip pat akcentuotina ir tai, jog prašoma nustatyti tvarka turi būti aiški ir konkreti, jog abi šalys galėtų jos laikytis ir vykdyti, tuo tarpu ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra sąlyginė bei jos vykdymas yra apsunkinamas, nes neaišku kada ieškovas bus Lietuvoje, kada dukra turėtų išvykti pas tėvą. Teismas, įvertinęs mergaitės amžių, jos ir ieškovo gyvenamąją vietą, mergaitės ugdymo proceso vietą, socialinių interesų vietą, sprendžia, jog prašoma nustatyti 1.2.5. punkte bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, todėl nenustatytina.

52. Teismas, atsižvelgdamas į šalių išdėstytas pozicijas, ieškovo galimybę bendrauti su dukra, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą ir išsakytą poziciją bei siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko A. interesus, iš dalies tenkina ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos bei nustato skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir gali būti realiai vykdoma.

53. Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat, bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina šalims, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl po kurio laiko, vieno iš tėvų nuomone, jeigu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nebeatitiktų geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. priteisimo iš atsakovės.

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko (vaikų) poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

57. Pabrėžtina, jog sprendžiant tokio pobūdžio tarp šalių kilusį ginčą, t. y. išlaikymo dydžio pakeitimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

58. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo vaikui L. dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2019-04-23 sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-5757-772/2019 nebuvo atskirai vertinami vaiko poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovė turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

60. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo šalių sūnui buvo priteistas išlaikymas, praėjo tik dveji metai, šiuo metu šalių sūnui yra šešiolika metų, šalių sūnus pakeitė gyvenamąją vietą bei ugdymo įstaigą. Ieškovas nurodo, jog vaiko poreikiai nėra pasikeitę, atsakovė pripažįsta, jog vaiko poreikiai nėra iš esmės pasikeitę. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui, higienos prekės, vaistai ir pan., tačiau ieškovo pateiktoje išlaidų lentelėje nurodoma 965,00 Eur suma L., kuri reikalinga vienam mėnesiui jam išlaikyti ir jo kasdieniams poreikiams tenkinti, nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismo vertinimu ieškovo nurodoma vaiko gimtadieniui, atostogoms skirtinos sumos yra pakankamai didelės ir nepagrįstos, todėl mažintinos. Teismas pažymi, jog tėvai turintys finansinę galimybę, gali tenkinti bet kokius vaiko norus, ir skirti nepilnamečiui vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės ir su kuriuo nebuvo derintos išlaidos, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Teismo vertinimu ieškovo skiriama 200 Eur dienpinigiai, kišenpinigiai, kuriuos berniukas išleidžia smulkioms išlaidoms yra pakankamai didelė, todėl irgi mažintina. Teismo vertinimu kitos ieškovo nurodytos sumos yra būtinos, jog būtų patenkinti kasdieniai vaiko poreikiai, jų dydžiai yra protingi bei iš dalies pagrįsti byloje pateiktais įrodymais.

61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

62. Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus pripažintina, kad ieškovo nurodytos vaiko poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, todėl teismas negali besąlygiškai jomis vadovautis. Teismas, įvertinęs berniuko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), taip pat įvertinus, jog berniukas neturi specialių poreikių, sveikatos problemų, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 673,00 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių berniuko amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

63. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

64. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirba, jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1224,76 Eur neatskaičius mokesčių, atsakovė savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto, tačiau turi finansinių įsipareigojimų bankui, atsakovė turi dar vieną išlaikytinį, šalių dukrą, kuri kartu su ja gyvena. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina apie jos turimas sveikatos problemas, tačiau duomenų, jog dėl atsakovei nustatytų ligų, yra sumažėjęs jos darbingumas, nėra.

65. Vertinant ieškovo turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovo gaunamos vidutinės pajamos yra 5279,33 Eur atskaičius mokesčius, ieškovas turi įsipareigojimų, jo vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta, ieškovas yra sudaręs santuoką, turi dar vieną išlaikytinį, šalių sūnų, kuris gyvena su ieškovu.

66. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes matyti, jog abi ginčo šalys jaunos, darbingo amžiaus, nors atsakovė turi sveikatos problemų, tačiau jos darbingumas nėra sumažintas, ieškovas sveikatos problemų neturi. Lyginant šalių gaunamas pajamas matyti, jog ieškovo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės nei atsakovės. Abi ginčo šalys turi finansinių įsipareigojimų, tačiau pažymėtina, jog dėl abiejų tėvų prisiimtų įsipareigojimų negali nukentėti vaiko interesai, nes tėvai prisiimdamas prievoles, turi įvertinti savo galimybes ir užtikrinti vaikui tokį išlaikymą koks jis yra būtinas. Taigi įvertinus ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį darytina išvada, jog šiuo metu atsakovės finansinė padėtis yra žymiai prastesnė, nei ieškovo.

68. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu vaikui L. priteistą išlaikymą ir iš atsakovės priteisti periodinėmis išmokomis po 270,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2021-01-11, kai faktiškai šalių sūnus pradėjo gyventi su ieškovu (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

69. Nustačius šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisus iš atsakovės vaikui išlaikymą, yra pagrindas pakeisti teismo 2019-04-23 sprendimo dalį dėl L. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytojo ir nustatyti, jog vaikui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.185 – 3.186, 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovui, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

70. Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

71. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos.

72. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia.

73. Ieškovas pateikė duomenis, jog patyrė 2942,77 Eur (75,00 Eur žyminio mokesčio, 2867,77 Eur teisinės pagalbos išlaidų) bylinėjimosi išlaidų.

74. Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

75. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai tenkinti iš dalies (93 proc.), t. y. dėl gyvenamosios vietos pakeitimo (100 proc.), dėl bendravimo tvarkos (90 proc.), dėl išlaikymo pakeitimo (88 proc.). Tačiau šiuo atveju skirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių atsižvelgtina ne tik į atmestų bei patenkintų reikalavimų mastą, bet ir įvertintinas šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė visą ginčo laikotarpį siekė ginčą išspręsti taikiai, su pareikštu reikalavimu dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo sutiko visiškai, taip pat iš esmės sutiko ir dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, kurią teismas šioje byloje ir patvirtino, o dėl bendravimo tvarkos su kuria atsakovė nesutiko, teismas jos ir nepatvirtino, taip pat atsakovė sutiko, jog sūnui turi būti teikiamas išlaikymas, tik nesutiko su dydžiu.

76 Ieškovo nurodoma 1182,77 Eur (771,37+411,40) suma už papildomų procesinių dokumentų, prašymų parengimą, pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje, įvertinus ieškovo atstovės paruoštų procesinių dokumentų turinį, suteiktų teisinių paslaugų apimtys, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, yra per didelė, be to pažymėtina, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-432-241/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1656/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-603-1092/2019 ir kt.).

77. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažintinos keturiasdešimt procentų ir iš atsakovės ieškovui priteistina 1765,66 Eur, o iš ieškovo atsakovei priteisti 67,00 Eur ((950 Eur x 7 proc.) / 100 proc.) proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2, 4 dalys). Taip pat iš atsakovės priteistina 73,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

78. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-04-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios pakeistos Klaipėdos apygardos teismo 2021-05-27 nutartimi, sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnis).

79. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. P. priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019-04-23 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2YT-5757-772/2019 dalį dėl L. P. gyvenamosios vietos ir nustatyti L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį vietą su ieškovu T. E. P., jo gyvenamoje vietoje.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019-04-23 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2YT-5757-772/2019 dalį dėl L. P. ir ieškovo T. E. P. nustatytos bendravimo tvarkos.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019-04-23 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2YT-5757-772/2019 dalį dėl L. P. priteisto išlaikymo ir priteisti iš atsakovės S. D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą L. P. po 270,00 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2021-01-11 iki L. P. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti T. E. P. sūnui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019-04-23 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2YT-5757-772/2019 dalį dėl ieškovo T. E. P. bendravimo tvarkos su dukra A. P. ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1. Ieškovas T. E. P. su savo nepilnamete dukra A. P. bendrauja kiekvienais neporiniais metais Šv. Kalėdų laikotarpiu, nuo gruodžio 20 d. 10 val. ryto iki sekančių metų sausio 5 d. 20 val.

2. Ieškovas T. E. P. su savo nepilnamete dukra A. P. bendrauja kiekvienais neporiniais metais Šv. Velykų laikotarpiu: visą Šv. Velykų mokinių atostogų laikotarpį ir Šv. Velykų pirmą ir antrą dienomis.

3. Ieškovas T. E. P. kiekvieną trečiadienį pasiima dukrą A. P. iš jos ugdymo, mokymo vietos, bei grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.

4. Ieškovas T. E. P. kiekvieną porinį metų savaitgalį, nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 20 val., savo jėgomis ir sąskaita pasiima dukrą A. P. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į dukters gyvenamąją vietą.

5. Ieškovas T. E. P. turi teisę praleisti su dukra A. P. 4 savaites per vaiko vasaros atostogas (vienu metu arba du kartus po dvi savaites), šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš mėnesį, suderinus su vaiko mama S. D. P..

6. Ieškovas T. E. P. su dukra A. P. praleidžia pusę jos rudens atostogų laiko, šių atostogų laiką iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinus su vaiko mama.

7. Ieškovas T. E. P. savo bendravimo su dukra A. P. laiku turi teisę išvažiuoti su dukra poilsiui į bet kurią užsienio valstybę be atskiro atsakovės S. D. P. sutikimo. Vaiko mama S. D. P. turi būti informuota apie numatomą dukters kelionę į užsienį (kelionės tikslą ir trukmę), ir privalo perduoti vaiko tėvui T. E. P. visus kelionei reikalingus dukters A. P. asmens dokumentus.

Priteisti iš atsakovės S. D. P. 1765,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. E. P..

Priteisti iš ieškovo T. E. P. 67,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. D. P..

Priteisti iš atsakovės S. D. P. 73,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-04-06 nutartimi, kuri pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2021-05-27 nutartimi, taikytas laikinąsias pasaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui L. P. vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.