- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- e2-15997-962/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09410-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- I. B.
- Atsakovas
- G. J.
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui G. J. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo I. B., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. B. (toliau – ir ieškovė) prašo nustatyti, kad atsakovas G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje V. B. J. tėvu įrašytas G. J.
Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka su atsakovu G. J. nutraukta Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. liepos mėnesio ieškovė pradėjo bendrauti su trečiuoju asmeniu I. B., (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus. I. B. pripažįsta sūnų savo vaiku, juo rūpinasi ir išlaiko, tačiau vaiko gimimo dokumentuose tėvu įrašytas atsakovas, nes vaikas gimė ieškovei esant santuokoje su atsakovu. Aplinkybę, kad atsakovas negali būti V. B. J. tėvu patvirtina 2019 m. lapkričio mėnesį atlikta DNR ekspertizė. Remiantis tyrimo rezultatais, I. B. biologinė tėvystė vaikui V. B. J. neatmetama.
Ieškovės atstovė posėdžio metu palaikė atstovaujamosios poziciją.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Šaukimas į posėdį atsakovui įteiktas asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis). Posėdyje atsakovas nedalyvavo, prašymų dėl posėdžio eigos ar prieštaravimų dėl ieškinio atsakovas nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepimu sutiko su ieškiniu, nurodė, jog siekia būti pripažintas V. B. J. tėvu ir nori sūnui suteikti savo pavardę. Posėdžio metu patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodė, kad berniuką laiko savo sūnumi, juo rūpinasi ir išlaiko.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu palaikė teismui pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad skyriaus specialistams įvertinus situaciją, darytina išvada, kad V. B. J. tėvystės nuginčijimas neprieštarauja vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Nustatyta, kad V. B. J. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – V. J. ir G. J. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta G. J. ir V. J. santuoka, ištuokos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), dokumente nurodyta santuokos nutraukimo data – (duomenys neskelbtini).
I. B. ir V. J. (po santuokos sudarymo B.) susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo vieta – Tunisas, (duomenys neskelbtini), santuoka įtraukta į apskaitą Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
EasyDNA Lietuva 2019 m. lapkričio 29 d. rašte nurodyta, kad ištyrus pateiktų asmenų I. B. ir V, B. J. DNR mėginius, biologinė tėvystė tirtam vaikui neatmetama, tėvystės tikimybė yra 99,999991 proc.
Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Tėvystei nuginčyti taip pat turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys socialinio ryšio su vaiku faktą. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nėra biologinis ieškovės nepilnamečio sūnaus V. B. J. tėvas, trečiasis asmuo patvirtino, kad jis neabejoja tuo, jog yra berniuko tėvas, vaiku rūpinasi nuo pat jo gimimo. Minėta, tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad V. B. J. gimė ieškovei esant santuokoje su atsakovu G. J., tačiau sutuoktiniai iki kreipimosi į teismą 2017 m. lapkričio 22 d. kartu kaip šeima nebegyveno, nepalaikė tarpusavio santykių ir bendro ūkio nevedė apie metus laiko (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė nurodė, kad jos sūnumi V. B. J. nuo pat gimimo rūpinasi trečiasis asmuo, trečiasis asmuo ir ieškovė po sūnaus gimimo sudarė santuoką, kartu augina sūnų. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neneigė, trečiasis asmuo nurodė, kad neabejoja, jog yra nepilnamečio V. B. J. tėvas. Patvirtino, kad, nuginčijus tėvystę, bus kreipiamasi dėl tėvystės pripažinimo notarine tvarka.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, kad atsakovas nėra nepilnamečio V. B. J. tėvas. Tuo pagrindu panaikinama Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje G. J. įrašytas V. B. J. tėvu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu byloje ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovė yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 15 d. pažymoje nurodyta, kad teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 436,51 Eur išlaidas. Šios išlaidos susidarė ne dėl atsakovo veiksmų, todėl, nors ieškinys tenkinamas visiškai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 8 dalis), šios išlaidos, ieškinį tenkinus, iš atsakovo nepriteisiamos.
Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui (CPK 399 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Panaikinti Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje V. B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam V. B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.