- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 2-1429-798/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00799-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- Andriaus Anfimovo, UAB „Sapras“, UAB „Solanika“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų Andriaus Anfimovo, UAB „Sapras“, UAB „Solanika“, UAB „Solaneksa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baldų projektai.LT“ 2018 m. balandžio 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja BUAB „Baldų projektai.LT“ (toliau ir – bendrovė), atstovaujama administratorės UAB ,,Lausona“, pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2018 m. balandžio 30 d. bendrovės pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo bankroto administratorė UAB „Lausona“ įpareigota ieškiniu kreiptis i teismą dėl debitorės Ž. B. skolos BUAB „Baldų projektai.LT“ priteisimo.
2. Nurodė, kad tarp bankroto administratorei perduotų bendrovės dokumentų nėra jokių tarp Ž. B. ir BUAB „Baldų projektai.LT“ sudarytų (pasirašytų) sutarčių, gaminių ir darbų priėmimo – perdavimo aktų dėl atliktų darbų ir suteiktų paslaugų Ž. B. priklausančiose patalpose bei kitų dokumentų, kurie galėtų pagrįsti skolininkės prievolę apmokėti skolą. Yra tik skolininkės nepasirašyta sąskaita. Bendrovės valdymo organai iki šiol neperdavė bankroto administratorei minimų dokumentų, kurie padėtų teisme laimėti bylą prieš skolininkę ir prisiteisti skolą. Nesant įrodymų pagrindo teikti ieškiniui ir galimybės priteisti skolą nebus. Bankroto administratorė negali vykdyti aiškiai nepagristo kreditorių nutarimo.
3. Suinteresuoti asmenys UAB ,,Metga“, UAB „Solaneksa“, UAB „Sapras“, UAB „Solanika“ ir A. Anfimovas su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino – panaikino BUAB „Baldų projektai.LT“ 2018 m. balandžio 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo bankroto administratorė UAB „Lausona“ įpareigota ieškiniu kreiptis į teismą dėl debitorės Ž. B. skolos BUAB „Baldų projektai.LT“ priteisimo.
5. Teismas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, pažeidimų nenustatė (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas, remdamasis ĮBĮ nuostatomis bei teismų praktikos išaiškinimais, pažymėjo, kad bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus.
7. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas nepriskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismo vertinimu, skundžiamas kreditorių susirinkimas negali būti vertinamas kaip priimtas įgyvendinant kreditorių susirinkimo kompetenciją ir kuris turi privalomą galią bendrovės administratorei (ĮBĮ 10 straipsnio 5 dalies 20 punktas). Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas bendrovės administratorei galėtų būti vertinamas tik kaip rekomendacinis, o ne įpareigojantis, nes kreditorių susirinkimas neturi teisės spręsti administratorės kompetencijai priskirtų klausimų. Aplinkybė, kad bankroto administratorės ir konkretaus kreditoriaus (kreditorių grupės) nuomonės dėl teisminių procesų inicijavimo ar jų vedimo ir perspektyvų prognozės nesutampa, nereiškia, jog bankroto administratorė netinkamai atstovauja bankrutuojančią bendrovę. Taip pat teismas pažymėjo, kad bankroto administratorė kategoriškai neatsisako reikšti ieškinį debitorės atžvilgiu, jei administratorei būtų pateikti tokį reikalavimą pagrindžiantys įrodymai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys A. Anfimovas, UAB „Sapras“, UAB „Solanika“, UAB „Solaneksa“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos BUAB „Baldų projektai.LT“ bankroto administratorės UAB ,,Lausona“ skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Skundžiama nutartis neatitinka CPK 291 straipsnio 5 dalies nuostatų, nutarties rezoliucinė dalis prieštarauja nutarties motyvuojamosios dalies turiniui. Vertindamas kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, nutartyje teismas pažymėjo, kad esminių procedūrinių pažeidimų nenustatė, prieštaravimų ĮBĮ nėra, tačiau taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos nuomonė nepagrįsta, nemotyvuota.
8.2. Teismas, pasisakydamas, jog bankroto administratorius pats sprendžia kokiu būdu ir priemonėmis siekti įstatymuose numatytų bankroto proceso tikslų, taip pat ir spręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, netinkamai aiškina teisės normas. Priešingai nei teigia teismas, bankroto administratorius nėra nuo nieko nepriklausantis, jis yra vykdomasis bankroto proceso organas, o kreditorių susirinkimas – formuojantis bankroto proceso eigą.
8.3. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl bankroto administratorės nuomonės pasikeitimo, t. y., kad bankroto administratorei kreipusis į teismą dėl teismo įsakymo siekiant išieškoti skolą, skolininkei pareiškus prieštaravimus, bankroto administratorė pakeitė nuomonę dėl skolos išsiieškojimo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą, BUAB „Baldų projektai.LT“ bankroto administratorė UAB ,,Lausona“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti pareiškėjams A. Anfimovui, UAB „Sapras“, UAB „Solaneksa“, UAB „Solanika“ po 1 000 Eur baudą, 50 proc. iš paskirtos baudos skiriant BUAB „Baldų projektai.LT“ naudai. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Bankroto administratorė negali vykdyti aiškiai nepagrįsto kreditorių nutarimo ir įpareigojimo, todėl tokį neteisėtą kreditorių susirinkimo nutarimą pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai panaikino.
9.2. Visiems kreditoriams dar iki kreditorių susirinkimo buvo pateikta informacija, kad debitorė Ž. B. pateikė prieštaravimus dėl kreditorės BUAB ,,Baldų projektai.LT“ teisme pareikšto reikalavimo dėl 33 591,88 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo, kurio pagrindu Kauno apylinkės teismas išdavė įsakymą. Bendrovės valdymo organai bankroto administratorei nėra perdavę dokumentų, kurie pagrįstų debitorės skolą bendrovei.
9.3. Kreditorių susirinkimas neturi teisės įpareigoti bankroto administratorių teikti ieškinį, juo labiau nepagrįstą.
9.4. Pareiškėjai, turintys daugumą balsų, yra piktybiškai nusiteikę prieš bankroto administratorę ir kitus kreditorius, teikdami aiškiai nepagrįstą skundą, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Todėl jiems skirtinos baudos už piktnaudžiavimą procesu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. k. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas BUAB „Baldų projektai.LT“ 2018 m. balandžio 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo bankroto administratorė buvo įpareigota kreiptis į teismą skolos iš bendrovės debitorės išieškojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas savo pobūdžiu nėra privalomas bankroto administratorei, šį nutarimą panaikino. Apeliantė, nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad nutartis yra nemotyvuota, teismas netinkamai aiškino ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto administratoriaus įgaliojimus, nevertino bankroto administratorės pozicijos pasikeitimo dėl skolos išsiieškojimo iš debitorės.
13. Taigi, esminis ginčo klausimas yra ar bankroto administratoriui privalomas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo įpareigojama kreiptis į teismą skolos išsiieškojimo iš konkretaus bankrutuojančios įmonės debitoriaus.
14. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos bankroto administratoriaus pareigos, pvz., ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus, vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, išskyrus tą skolos dalį, dėl kurios pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas pateiktas prašymas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14, 20, 23 punktai). Taigi, atsižvelgiant į bankroto proceso pobūdį, šio proceso teisinį reglamentavimą ir administratoriaus teisinę padėtį, administratorius negali būti laikomas asmeniu, turinčiu tokią elgesio laisvę, kokią jis kaip svetimo turto administratorius (CK 4.237 straipsnis) galėtų turėti kitais, teismo neprižiūrimo administravimo, atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011).
15. Nors kaip jau buvo nurodyta bankroto administratorius nėra visiškai laisvas priimti sprendimus įmonės bankroto procese, nes yra saistomas ne tik teismo, tačiau kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų, yra atskaitingas kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas), įmonės bankroto administratorius turi gana plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese, nuo jo veiksmų priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga. Bankroto administratorius yra laikytinas savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Pabrėžtina, kad bankroto administratorius, būdamas atsakingu už tinkamą bankrutuojančios įmonės bei jos visų kreditorių interesų gynimą bei užtikrinimą, administravimo paslaugas teikia savo rizika ir atsakomybe, todėl už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, įmonės bankroto administratoriui kyla pareiga atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalis).
16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog bankroto administratorius yra atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu bei ginčyti įstatymo reikalavimų neatitinkančius nutarimus teisme laikydamasis nešališkumo reikalavimų, t. y. kai pažeidimai yra aiškūs ir kreipimasis į teismą nereikš pavienių byloje dalyvaujančių asmenų atstovavimo ar kitokio privilegijavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-447/2011).
17. Nagrinėjamu atveju, įvertinus konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus, sutiktina su pirmosios instancijos argumentu, jog kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo kreditoriai įpareigojo bankroto administratorę kreiptis dėl skolos išieškojimo iš bendrovės konkretaus debitoriaus, negali būti laikomas privalomu administratorei. Visų pirma, būtent bankroto administratorius, perėmęs iš bankrutuojančios įmonės vadovo perduotą įmonės turtą ir dokumentus, yra geriausiai susipažinęs su jais bei turi pagrindą spręsti dėl galimybių bei tikslingumo kreiptis į teismą dėl konkrečių debitorinių skolų išieškojimo įmonės naudai. Pažymėtina, jog tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtintos bankroto administratoriaus pareigos bei atsakomybė, įpareigoja bankroto administratorių veikti įmonės naudai ir turint pakankamai įrodymų kreiptis į teismą dėl skolų išsiieškojimo. Taip pat ir priešingais atvejais, kai bankroto administratorius, padaręs išvadą, jog patikimų / pakankamų duomenų, įrodymų nėra, neturėtų teikti teismui bankrutuojančios įmonės vardu akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių. Tokių akivaizdžiai nepagrįstų, įrodymais neparemtų ieškinių teikimas, atskirų teisminių procesų inicijavimas galėtų padidinti bankroto proceso išlaidas, kurias, kaip nuostolius, gali tekti atlyginti ir pačiam administratoriui (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalis).
18. Taigi apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, kuris savo turiniu ydingas, neturintis privalomumo bankroto administratorei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, bankroto administratorė apskritai neišreiškė priešiškos ir kategoriškos pozicijos dėl kreipimosi išsiieškoti skolą iš debitorės, tiesiog netikslingumą kreiptis į teismą grindė tuo, jog bendrovės vadovas nėra perdavęs jai visų bendrovės dokumentų, o turimų nepakanka kreipimuisi į teismą. Todėl darytina išvada, kad bankroto administratorė nėra pasyvi, vykdo jai numatytas pareigas, siekiant tinkamo bankroto proceso tikslo įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
20. Atsakovė BUAB ,,Baldų projektai.LT“ pateikė prašymą skirti apeliantams po 1 000 Eur baudą, 50 proc. iš paskirtos baudos skiriant BUAB „Baldų projektai.LT“ naudai.
21. CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
22. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantams baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis. Atsakovės argumentai, jog apeliantai yra piktybiškai nusiteikę prieš bankroto administratorę ir kitus kreditorius, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, todėl nepagrindžia apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atitinkamai prašymas dėl baudų skyrimo atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.