Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-03-16 · Civilinė byla Nr. 2S-236-569/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-16
Bylos Nr.
2S-236-569/2020
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-02066-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Lina Muchtarovienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. A.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės „Registrų centras“, Registrų centro Šiaulių filialas, © Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Radviliškio rajono savivaldybė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-236-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02066-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės „Registrų centras“ Šiaulių filialui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo statinį – garažą boksą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, pašalinti pareiškimo trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės „Registrų centras“ Šiaulių filialui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir su priedais grąžino pareiškėjai.

4. Teismas sprendė, kad pareiškėja 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė teismui tik duomenis apie tai, jog kreipėsi į Valstybės įmonę „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo daikto registracijos, tačiau nustatytu terminu ir per protingą terminą po jo, visų pareiškimo trūkumų pareiškėja nepašalino – nepasirinko kito nuosavybės teisių sukūrimo pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja V. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas reikalavo pateikti tokius procesinius dokumentus, kurie būtų susiję tik su šia byla. Tokį trūkumą pareiškėja pašalino. Taip pat teismas buvo tokios nuomonės, kad pareiškėja galėjo paduoti pareiškimą, kad būtų nustatytas faktas pagal įgyjamąją senatį. Tačiau tokiam pareiškimui procesiniai dokumentai nebuvo ruošiami todėl, kad 2019 m. dėl kito pareiškėjo prašymas dėl fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį nebuvo tenkintas ir pasiūlyta paduoti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Be to, pareiškėja neturi visų reikiamų dokumentų, kad pateiktų pareiškimą kitu teisiniu pagrindu, nes nėra garažų gavimo burtų keliu protokolo, nėra statinio projekto, garažų valstybinės komisijos priėmimo akto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nepašalinus teismo nustatytų jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantė (pareiškėja), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio (nagrinėjamu atveju pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą, o nustatęs, kad pateiktas pareiškimas neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

9. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis).

10. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjai V. A. per 30 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti pareiškime nurodytus trūkumus: pateikti įrodymus, jog ji kreipėsi į Valstybės įmonę „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo daikto registracijos bei pasirinkti kitą nuosavybės teisių sukūrimo pagrindą.

13. 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškėja pateikė teismui duomenis apie tai, jog kreipėsi į Valstybės įmonę „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo daikto registracijos.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškėja pateikė teismui tik duomenis apie tai, kad kreipėsi į Valstybės įmonę „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo daikto registracijos, tačiau nustatytu terminu ir per protingą terminą po jo, visų pareiškimo trūkumų pareiškėja nepašalino – nepasirinko kito nuosavybės teisių sukūrimo pagrindo. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos V. A. pateiktą pareiškimą laikė nepaduotu.

15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį teisės taikymo aspektu, išsamiai išanalizavęs paduoto pareiškimo dalyką ir pagrindą, konstatuoja, jog tokio pobūdžio įpareigojimų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, neįvykdymas negali suteikti teismui teisės pareiškimą laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.

16. Apeliacinės instancijos teismas pakartoja, jog įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė pareiškėjai pasirinkti kitą nuosavybės teisių sukūrimo pagrindą bei tai laikė nepašalintu trūkumu.

17. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).

18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu pareiškėjos pareiškimą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Kadangi pareiškimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė