Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-30 · Civilinė byla Nr. e2-9792-1019/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-30
Bylos Nr.
e2-9792-1019/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04848-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Rimeikienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9792-1019/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04848-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės V. Š. 600 Eur skolos, 64,18 Eur palūkanų, 59,78 Eur delspinigių, 20,7 proc. sutartinių palūkanų už negrąžintą 600 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 17 d. iki visiško skolos padengimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad AB „Citadele“ bankas 2017 m. gegužės 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) visas reikalavimo teises į skolininkus perleido UAB „Sergel. Atsakovė 2017 m. sausio 26 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu liko skolinga pradiniam kreditoriui 664,18 Eur. Dėl susidariusių įsiskolinimų pradinis kreditorius atsakovei siuntė pretenzijas bei raginimus padengti įsiskolinimą. Atsakovei vengiant grąžinti susidariusį įsiskolinimą, AB „Citadele“ bankas 2017 m. rugpjūčio 2 d. vienašališkai sutartį su atsakove nutraukė. AB „Citadele“ bankas ir UAB „Sergel“ pasirašytame priede Nr. 4 prie 2017 m. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui perleido reikalavimą į atsakovės vardu susidariusią skolą pagal atsakovės 2017 m. sausio 26 d. pasirašytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 600 Eur negrąžinto kredito, 64,18 Eur nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, paskaičiuotų nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., 54 Eur nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, paskaičiuotų nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. vasario 17 d., 5,78 Eur nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas, paskaičiuotų nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. vasario 17 d. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 20,7 proc. metinės palūkanos nuo negrąžintos 600 Eur kredito sumos. Ieškovė siuntė atsakovei pranešimus apie reikalavimo perėmimą bei susidariusį įsiskolinimą, ragindama padengti minėtą įsiskolinimą bei delspinigius, tačiau atsakovė įsiskolinimo nepadengė.

Atsakovei V. Š. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2020 m. vasario 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. įteikti kartu su atsakove gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui (mamai). Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovės priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius AB „Citadele“ ir atsakovė 2017 m. sausio 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka suteikė atsakovei 600 Eur kreditą – kredito grąžinimo terminas – 2018 m. sausio 20 d., atsakovė įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti bei mokėti 20,70 procentų metines palūkanas. Kaip nurodo ieškovė, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, pagal tarp šalių sudarytą grafiką įmokų laiku nemokėjo, į pradinio kreditoriaus pretenzijas nereagavo, todėl sutartis 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo nutraukta. 2017 m. gegužės 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinė kreditorė AB „Citadele“ bankas reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovei. Reikalavimo perleidimo metu atsakovo įsiskolinimą sudarė: 600 Eur negrąžinto kredito ir 64,18 Eur nesumokėtų palūkanų. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove nėra (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties nutraukimą ar būtų atsiskaičiusi su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 600 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Tarp šalių sudaryta sutartimi šalys susitarė palūkanas skaičiuoti iki viso kredito grąžinimo dienos, taip pat dėl palūkanų dydžio (sutarties 4.1 punktas). Sutartyje buvo numatyta 20,70 procentų metinė palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi paimto kredito, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 64,18 Eur pelno palūkanų paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir 20,70 procento pelno palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. vasario 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįsti ir tenkintini.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo praleidus mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 14.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 59,78 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. vasario 17 d. bei yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (723,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 16 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Sergel“, j. a. k., 125026242, iš atsakovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) skolos, 64,18 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 18 ct) palūkanų, 59,78 Eur (penkiasdešimt devynis eurus ir 78 ct) delspinigių, 20,7 procentų dydžio sutartinės palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (600 Eur) nuo 2020 m. vasario 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (723,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16 Eur (šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Rimeikienė