Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-11-23 · Civilinė byla Nr. e2-24717-861/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
e2-24717-861/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17403-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
E. Š.
Kategorijos
  • 2.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-24717-861/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17403-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.; 2.5.10.2.4.1.; 3.2.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant R. R.,dalyvaujant vertėjui Andriui Krušnai,ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui V. P.,atsakovui E. Š.,atsakovo atstovui advokatui S. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 777,92 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-03-09 Pelesos gatvėje, Vilniuje, eismo įvykio metu apgadintas UAB „Medicinos projektai“ priklausantis automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pateikta pažyma, automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino atsakovas. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 2685,99 Lt (777,92 EUR) draudimo išmoką. Paaiškino, jog nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Pažymėjo, jog draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad eismo įvykio dieną Pelesos gatvėje, karučiu bevežant statybines medžiagas, atsakovui pasidarė bloga, prie jo priėjo du vyriškiai ir pasisiūlė padėti pavežti karutį, atsakovas sutiko. Vyriškiams betempiant karutį pro stovinčius automobilius, jie netyčia karučiu užkabino vieną automobilį, įbrėžė dureles. Paaiškino, jog tai pamatęs, atsakovas nusprendė palaukti automobilio savininko ir atlyginti jam padarytą žalą, tačiau automobilio savininkas tartis atsisakė ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai į atsakovo paaiškinimus, jog karutį tempė ne jis, o šalia stovintys asmenys, nekreipė dėmesio, o atsakovui padėję vyriškiai pasišalino. Pažymėjo, jog nors karutis priklauso ieškovui, tačiau dėl automobilio sužalojimo kaltas ne jis, todėl už padarytą žalą atsakyti negali. Nurodė, jog net ir tuo atveju, jei būtų pripažintas atsakingu už automobilio sužalojimą, nesutinka su žalos dydžiu, nes žala padaryta tik dešinės pusės durelėms, tačiau nei galinis dešinysis sparnas, nei bamperis nebuvo apgadinti.

2015-09-29 vykusio teismo posėdžio metu liudytoja Ž. J. paaiškino, jog buvo gautas pranešimas dėl žmogaus, kuris karučiu, prikrautu geležinių daiktų, apibrozdino automobilį TOYOTA AVENSIS. Atvykus į įvykio vietą liudytoja pamatė minėtą automobilį bei atsakovą su karučiu, prikrautu geležinių daiktų. Paaiškino, jog automobilio apgadinimus matė, pamena, kad karutis buvo prikrautas geležinių daiktų. Pats karutis yra žemesnis, tačiau būtent geležinių daiktų aukštis atitiko automobilio nubrozdinimus, jie buvo išsikišę. Pažymėjo, jog automobilis buvo apžiūrėtas, surašytas tarnybinis pranešimas, į įvykio vietą liudytoja buvo atvykusi su patruliu A. B.. Nurodė, jog jei gerai pamena, automobilis nebuvo subraižytas iki metalo. Paaiškino, kad atsakovas prisipažino, jog ėjo su karučiu, kad kažkas kitas tempė karutį, atsakovas nesakė. Paaiškino, jog atėjo automobilio savininkas, parašė pareiškimą ir pats darė nuotraukas. Pažymėjo, jog, kiek pamena, su atsakovu daugiau jokių asmenų, vežusių karutį, nebuvo, pats atsakovas paaiškino, kad karutis jo. Paaiškino, jog karutis, kurį turėjo atsakovas, buvo padarytas jo paties, pagrindas buvo geležinis, su ratukais, šonai buvo mediniai, karutyje tikrai buvo geležiniai daiktai, greičiausiai metalo laužas. Paaiškino, jog jeigu ikiteisminio tyrimo byloje nėra nuotraukos, tai ji nebuvo daryta įvykio vietoje.

2015-09-29 vykusio teismo posėdžio metu liudytoja B. M. paaiškino, kad atsakovą pažįsta iš matymo. Prieš pusantrų metų, rugpjūčio 22-23 dieną atsakovą matė pro langą su karučiu, kuriam nukrito ratukas. Atsakovas jį sutaisė ir toliau traukė karutį, pasuko link automobilių, užkabino liudytojos žento S. S. automobilį, ši apie tai pasakė vyrui, kuris išbėgo į kiemą, sulaikė atsakovą, buvo iškviesta policija. Karutis buvo prikrautas lentgalių, kažkokių gelžgalių, viskas buvo sukrauta per karutį skersai. Nurodė, jog atsakovas judėjo nuo automobilio priekio į galą. Paaiškino, jog žento automobilis buvo perbrauktas lyg su vinimi, šalia stovėjusio kaimyno automobilio atsakovas nekliudė. Paaiškino, kad prieš tai automobilis tikrai subraižytas nebuvo. Pažymėjo, jog įvykio dieną buvo šilta, negalėjo būti kovo mėnuo, nes policijoje lankėsi rugsėjo pradžioje. Nežino, kodėl liudytojo apklausos protokole yra 2014-03-14 data, tačiau patvirtino, kad parašas dokumente yra liudytojos. Paaiškino, jog policijoje sakė tą patį ką ir posėdžio metu, policijoje užrašytus parodymus perskaitė ir pasirašė. Paaiškino, kad įvykis įvyko apie 17-18 val., tamsu tikrai nebuvo. Paaiškino, jog dieną tiksliai pamena, nes tą pačią dieną važiavo į B. Ž. laidotuves.

2015-11-03 vykusio teismo posėdžio metu liudytojas A. B. nurodė, kad gavo iškvietimą atvykti į Pelesos gatvę dėl automobilio sugadinimo. Nukentėjusysis parodė, jog atsakovas padarė jam žalą karučiu, prikrautu geležinių strypų. Paaiškino, kad atsakovui buvo pasidarę bloga, pareigūnai svarstė galimybę iškviesti jam medikus. Atsakovas nurodė, jog su savo karučiu užkabino automobilį. Pažymėjo, jog karutis buvo senas, prikrautas visokio metalo laužo. Automobiliui nubraukti dažai, vietomis iki metalo, ir nuo strypo įbrėžta linija. Paaiškino, jog automobilis buvo nubrauktas maždaug per vidurį nuo keleivio durelių iki bagažinės, ar įlinkimų buvo, nepamena. Pažymėjo, jog įvykio vietoje buvo atsakovas ir nukentėjusysis, jokių kitų asmenų nebuvo.

2015-11-03 vykusio teismo posėdžio metu liudytojas S. S. paaiškino, kad įvykio metu apibraižytas įmonės automobilis, kurį valdo liudytojas. Nurodė, kad paskambino uošvienė ir pranešė, jog žmogus, veždamas karutį, gatvėje subraižė jo automobilį. Pažymėjo, jog kieme pamatė naujagimiams skirtą vežioti vežimėlio važiuoklę prikrautą įvairiausių daiktų, lentų su vinimis bei stovinį žmogų, kuris nieko negalėjo paaiškinti. Paaiškino, jog iškvietė policijos pareigūnus, surašė pareiškimą, atsakovas buvo išvežtas į komisariatą. Nurodė, jog susitvarkius visus reikalus su draudimu, automobilis buvo perdažytas. Pažymėjo, jog atsakovas apie kitus karutį stūmusius asmenis nieko neminėjo. Paaiškino, jog atsakovas karutį stūmė nuo automobilio priekio link galo, subraižytas visas automobilio šonas. Automobiliui pažeista dažymo danga, perbrauktas priekinis sparnas, abejos durelės ir galinis sparnas maždaug durelių viduryje, visos šios dalys buvo perdažytos. Paaiškino, jog visi šie sugadinimai buvo padaryti būtent šio įvykio metu, ankstesnių sugadinimų nebuvo. Pažymėjo, kad visus atliktus remonto darbus derina servisas su draudimo įmone. Nurodė, jog nepamena ar su atsakovu buvo dar kokie nors asmenys. Paaiškino, jog tokį vežimėlį būtų sunku stumti net ir dviese dėl to, kaip sudėti daiktai.

2015-11-03 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog ieškinį palaiko jame išdėstytais pagrindais, prašo priteisti žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens. Pažymėjo, jog liudytojai parodė jokių kitų asmenų, kurie būtų padėję stumti karutį, įvykio vietoje nematę, o pagrindo netikėti liudytojais nėra. Nurodė, jog iš sugadinimų pobūdžio matyti, jog jie padaryti vieno įvykio metu, o jeigu būtų buvę senesnių įbrėžimų, ekspertai būtų tai nustatę. Paaiškino, jog automobilio dalys dažomos purškiant, tam, kad nuo dažų būtų apsaugotos kitos dalys, stiklai, apvadai, kai kurios dalys yra apklijuojamos, o kai kurios išardomos. Automobilio kai kurios dalys išardomos ir tam, kad būtų kokybiškai nudažytos. Pažymėjo, jog ieškovas atlygino žalą atsižvelgiant į faktinę remonto kainą, o sąmata sudaroma tam, kad kainos būtų sutikslintos, sąskaita nėra tokia detali, nes pozicijos nėra taip smulkiai skaidomos. Nurodė, kad kompiuterinė programa nurodo, kokie darbai turi būti atlikti pagal gamintojo rekomendacijas. Paaiškino, kad UAB „Tokvila“ yra įgaliotas TOYOTA atstovas Lietuvoje, o remonto kainos visur panašios, taip pat buvo atsižvelgta į gamintojo teikiamą garantiją. Pažymėjo, jog sudarant defektų aktą dalyvavo ieškovo atstovas. Papildomai paaiškino, jog vienas liudytojas patvirtino matęs, kad atsakovas karučiu užkabino automobilį, kitas liudytojas nurodė, kad atsakovas prisipažino subraižęs automobilį. Pažymėjo, jog atsiliepime atsakovas nurodo buvus sugadintas tik dvejas dureles, tuo tarpu iš nuotraukų ir policijos medžiagos matyti, kad yra sugadintos ne tik durelės, todėl darytina išvada, kad atsakovas nori įvykius pateikti taip, kaip jam naudinga. Apie kitus asmenis, stūmusius karutį, kalba tik atsakovas, liudytojai tokių asmenų nematė. Liudytojų parodymai dėl karučio turinio neturėtų būti vertinami kritiškai, nes praėjo daug laiko, karučio turinys nebuvo liudytojų dėmesio objektas, todėl jie galėjo ir suklysti aiškindami šias aplinkybes. Pažymėjo, jog tokių įbrėžimų, kurie buvo padaryti automobiliui, nupoliruoti negalima.

2015-11-03 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas pažymėjo, jog liudytojų parodymai yra skirtingi. Paaiškino, jog iš nuotraukos matyti, kad karutyje buvo supakuotas suvirinimo aparatas, grąžtas ir kiti instrumentai, visa tai buvo susukta, o liudytojai tvirtina, kad ten buvo metalas. Lentos karutyje buvo tam, kad galima būtų jį pakrauti. Nurodė, jog automobilis buvo tik subraižytas, jokio įlinkimo nebuvo, pažeidimai buvo tik ant vienų durų. Pažymėjo, jog asmenys, stūmę karutį, siūlė automobilio savininkui atlikti remontą, tačiau šis atsisakė, tada jie paprašė pinigų alui, atsakovas jų davė ir jie pasišalino ir tik tada atvyko policija. Paaiškino, jog remontuojant atlikta 60 procentų nereikalingo darbo, automobilio ardyti nereikėjo.

2015-11-03 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad atsakovui neaišku, kodėl jis apkaltinas dėl šio automobilio apgadinimo, taip pat kodėl ieškovas prašo priteisti tokią didelę žalą, kyla pagrįstų abejonių dėl sumos pagrįstumo. Pažymėjo, jog tiesioginių liudytojų nėra, liudytoja B. M. yra suinteresuota liudytoja, nes ji yra automobilio savininko giminaitė, taip pat neaišku ar ji matė įvykį, painioja esminius dalykus, tokius kaip įvykio data. Atsakovas negali būti pripažintas atsakingu dėl žalos, vien dėl tos aplinkybės, kad negali rasti karutį stūmusių asmenų, t.y. įvykio kaltininkų. Paaiškino, kad iš byloje esančios karučio nuotraukos spręstina, kad tokių nubrozdinimų šis karutis ir jame esantys daiktai padaryti negalėjo. Nurodė, kad iš pateiktos į bylą medžiagos nesimato, kad automobilis būtų įbrėžtas iki metalo. Pažymėjo, jog yra kitų būdų likviduoti įbrėžimus, nebūtina dažyti, ardyti tiek dalių, galima tiesiog nupoliruoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad 2014-03-09 Pelesos gatvėje, Vilniuje įvykio metu buvo sugadintas UAB „Medicinos projektai“ priklausantis automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, ikiteisminio tyrimo medžiagos 4 lapas). Iš pateiktų į bylą nuotraukų matyti, kad automobiliui TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės galinės ir priekinės durelės, durų apdaila (b.l. 47-57). Transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad buvo apgadintas galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, galinės dešinės pusės durys, priekinės dešinės pusės durys bei durų apdaila, pakeisti galinių dešinės pusės durų bei dešinės pusės sparno lipdukai (b.l. 9). Iš pateiktos nuotraukos matyti, kad karutyje buvo sudėta medžio gaminių, metalinis narvelio viršus, guminiai batai, stalčius su metaline rankena ir kiti surišti daiktai, karučio karkasas metalinis. Automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustas Transporto priemonių draudimu (KASKO) AB „Lietuvos draudimas“, įvykio metu draudimo apsauga galiojo (b.l. 6-7). Iš PVM sąskaitos faktūros nustatyta, kad automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas kainavo 3250,05 Lt (941,28 EUR) (b.l. 12), o iš pranešimo apie nuostolių atlyginimą bei vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovas atskaitė mažinimo sumą ir už automobilio remontą sumokėjo 2685,99 Lt (777,92 EUR) (b.l. 4, 11). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pranešimo nustatyta, kad automobilį apgadino atsakovas (b.l. 8). Atsakovui 2014-04-08 siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo (b.l. 18), tačiau atsakovas padarytos žalos ieškovui neatlygino.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad liudytoja B. M. apklausta liudytoja 2014-03-14 (ikiteisminio tyrimo medžiagos 10-11 lapai). Išrašas apie asmenį patvirtina, kad B. Ž. mirė 2014-03-07 (b.l. 72).

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, įstatymo pagrindu draudikui pereina reikalavimo teisė, kurią turėjo draudėjas arba naudos gavėjas. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sąlygomis kaip draudėjas arba naudos gavėjas išmokėtos jiems draudimo išmokos dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs, kad ši draudiko teisė yra subrogacijos teisė, kurios atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje, prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas stumdamas karutį apgadino automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Medicinos projektai“. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog karutį stūmė ne jis, o jo pasitelkti kiti asmenys, tačiau šie atsakovo paaiškinimai vertinti kritiškai. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 ir 179 straipsniuose. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pažymėtina, jog atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad karutį stūmė ne jis, teismui nepateikė (CPK 178 str.), tuo tarpu teismo posėdyje apklausta liudytoja B. M. paaiškino, jog pro langą matė būtent atsakovą stumiantį karutį tarp automobilių. Nors atsakovo atstovas teismo prašė šios liudytojos parodymus vertinti kritiškai, nes ji painiojosi dėl įvykio laiko, tačiau pažymėtina, jog liudytoja, duodama parodymus, įvykį siejo su B. Ž. mirties data, nes kaip pati paaiškino, įvykio dieną ruošėsi važiuoti į laidotuves. Iš į bylą pateikto išrašo apie asmenį matyti, kad B. Ž. mirė 2014-03-07 (b.l. 72), įvykis įvyko 2014-03-09, todėl šis neatitikimas liudytojos parodymuose vertintinas kaip suklydimas. Liudytojas A. B. paaiškino, jog jam atvykus į įvykio vietą atsakovas prisipažino kliudęs automobilį karučiu. Taigi, ieškovo nurodyta įvykio aplinkybė, jog atsakovas stūmė karutį ir apgadino automobilį patvirtintos liudytojų parodymais. Pažymėtina, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pateiktoje pažymoje nurodyta, jog automobilį apgadino atsakovas (b.l. 8).

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė automobilio apgadinimu, t.y. žalos UAB „Medicinos projektai“ sukėlimu. Kaip jau minėta žalą įstatymas apibrėžia kaip asmens turto netekimą ar sužalojimą (CK 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovo patirta žala atsirado išmokėjus draudimo išmoką dėl automobilio apgadinimo pagal Transporto priemonių draudimu (KASKO) sutartį, t.y. ieškovas patyrė 777,92 EUR žalą. Konstatuotina, jog ši žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes jų nesant automobilis nebūtų apgadintas ir ieškovui, kaip automobilio draudikui, nebūtų kilusi pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui jo patirtų nuostolių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Nagrinėjamoje byloje atsakovas, stumdamas karutį tarp automobilių neįsitikino, jog šis numatytoje vietoje galės laisvai, nekliudydamas stovinčių automobilių, pravažiuoti, jog iš karučio kyšantys daiktai nepadarys žalos kitų asmenų turtui, todėl elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai.

Taigi, nustačius, jog ieškovui padaryta žala, taip pat atsakovo netisėtus veiksmus, esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos dėl atsakovo kaltės, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos.

Dėl žalos atlyginimo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012). Automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (KASKO) AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovas patyrė 777,92 EUR žalos, nes būtent tokią sumą atlygino UAB „Tokvila“ už automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą, pateikė patirtą žalą patvirtinančius įrodymus. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dalis remonto sąmatoje nurodytų darbų buvo nebūtini ir nereikalingi, automobilio ardymas taip pat buvo perteklinis, o atsakovo padarytus sugadinimus galima buvo pašalinti tiesiog automobilį nupoliruojant. Pažymėtina, jog atsakovas įrodymų, patvirtinančių, jog atlikti remonto darbai buvo nebūtini ir pertekliniai, jog analogiškus automobilio pažeidimus galima pašalinti kitais būdais bei žemesne kaina, nepateikė (CPK 178 str.). Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog buvo apgadinta visa automobilio dešinė pusė, t.y. galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, galinės dešinės pusės durys, priekinės dešinės pusės durys bei durų apdaila, taip pat prireikė keisti galinių dešinės pusės durų bei dešinės pusės sparno lipdukus. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovo atstovas, remonto sąmata sudaroma specialia kompiuterine programa Audatex, kuri apskaičiuoja tiek laiko, tiek medžiagų ar darbų sąnaudas automobilio grąžinimui į pirminę būklę. Kadangi įbrėžimai nebuvo paviršiniai, jų nebuvo galimybės nupoliruoti, automobilio pažeidimai šalinti automobilį dažant, o siekiant tinkamai ir kokybiškai nudažyti, automobilis buvo ardomas. Teismui nepateikti įrodymai, kuriais vadovaujantis teismas turėtų pagrindo kritiškai vertinti remonto sąmatą, ieškovo patirtas išlaidas ar mažinti prašomos atlyginti žalos dydį. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog esant visoms civilinei atsakomybei taikyti būtinoms sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 777,92 EUR žalos atlyginimo.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, jog patyrė 18 EUR bylinėjimosi išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 18 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str.).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 4,22 EUR ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01) nustatyta minimali 3 EUR suma, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 4,22 EUR pašto išlaidų (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 777,92 EUR (septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 92 euro ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (777,92 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 EUR (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,22 EUR (keturis eurus 22 euro ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė