- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2-67-475/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05419-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- G. S.
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovei G. S. (buv. S.) dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties atsisakymo ir sumokėtos kainos grąžinimo, trečiasis asmuo R. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės ir trečiojo asmens, ieškovės pusėje, argumentai
1. Ieškovė S. J. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo: nutraukti 2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį sutarytą tarp atsakovės G. S. (buv. S.) (toliau – atsakovė) ir ieškovės; iš atsakovės priteisti ieškovei 1 700,00 Eur jos sumokėtą už transporto priemonę (duomenys neskelbtini) kainą; iš atsakovės priteisti ieškovei 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. kovo 5 d. ieškovė nusipirko transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė, automobilis) iš atsakovės. Už transporto priemonę atsakovei buvo sumokėta 1 700,00 Eur, nors pačios atsakovės prašymu į sudarytą 2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį buvo įrašyta transporto priemonės kaina 1 000,00 Eur. Tiek skelbimuose dėl transporto priemonės pardavimo buvo nurodyta, tiek sudarant pirkimo–pradavimo sutartį atsakovė patvirtino, kad transporto priemonė jokių trūkumų neturi ir savo ranka tai patvirtino transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje skiltyje „informacija apie įvykius ir trūkumus“ savo ranka nepadarydama jokių įrašų ir padėdama brūkšnį.
1.2. Dar tą pačią dieną, ieškovė pastebėjo keistus garsus įsigytame automobilyje ir suvokė, kad parduodant transporto priemonę buvo nuslėpti įvairūs defektai ir gedimai. Todėl nedelsiant, tai yra 2020 m. kovo 9 d. kreipėsi į UAB Autocentrą „Žėrutis“, kuriame buvo atlikta įsigytos transporto priemonės patikra ir nustatyti paslėpti transporto priemonės trūkumai – priekinių stabdžių diskų sudilimas, priekinių stabdžių diskų apsaugų susidėvėjimas, rankinio stabdžio lyno susidėvėjimas, galinių stabdžių diskų susidėvėjimas, priekinių stabilizatorių traukių susidėvėjimas, priekinės svirties įvorių susidėvėjimas, duslintuvo susidėvėjimas, radiatoriaus rėmo susidėvėjimas, priekinio bamperio bei grotelių susidėvėjimas ir kt. Taip pat išryškėjo, kad iš transporto priemonės apatinės dalies varva tepalai ar kažkas panašaus į transporto priemonės tepalus.
1.3. Tik paaiškėjus faktams apie transporto priemonės gedimus, tai yra dar tą pačią dieną, kai buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pardavėja SMS žinute buvo informuota apie pastebėtus ir nustatytus defektus, tuomet atsakovė, transporto priemonės pardavėja nurodė, kad už transporto priemonės defektus sutiktų grąžinti 500,00 Eur, sumokėtos už transporto priemonę sumos. Tačiau įvertinusi defektų kiekį bei jų pobūdį, ieškovė nusprendė, kad 700,00 Eur būtų tinkama kompensacija, kuri atlygintų transporto priemonės defektų remontą. Tačiau atsakovė su šia pinigų suma nesutiko. 2020 m. kovo 19 d. atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties atsisakymo, kartu su UAB Autocentras „Žėrutis“ nustatytais defektais. Tačiau atsakovė į šią pretenziją neatsakė, tai yra visiškai ieškovę ignoravo ir net nebandė išspręsti šios problemos.
1.4. Atsakovė netinkamai įvykdė savo kaip pardavėjos pareigą, tai yra pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavė ieškovei netinkamos kokybės transporto priemonę, nors pati pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtino faktą, kad jokių trūkumų transporto priemonė neturi. Ieškovė per protingą, tai yra ne vėliau nei per 30 dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos (tai yra dar 2020 m. kovo 9 d.) nustatė transporto priemonės defektus ir tai patvirtina faktus, kad atsakovės parduotos transporto priemonės trūkumai jau buvo sudarant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtinusi faktą, kad transporto priemonė neturi jokių defektų, o ieškovei įsigijus transporto priemonę, transporto priemonės defektai buvo nustatyti, pažeidė savo kaip pardavėjos pareigą.
1.5. Pateiktas 2020 m. kovo 9 d. UAB Autocentras „Žėrutis“ transporto priemonės patikros aktas, remonto darbų ir detalių sąmata, kuriuose yra užfiksuoti transporto priemonės defektai, jų šalinimo darbai, patvirtina faktus apie atsakovės pirkimo–pardavimo sutartimi perleistą transporto priemonę su defektais, tai yra kad automobilis nebuvo perduotas ieškovei tinkamos kokybės. Ieškovės, vėliau nustatyti defektai akivaizdžiai buvo paslėpti, ir asmeniui, neturinčiam specialiųjų žinių negalėjo būti pastebėti, o atsakovei, kuri sutartyje patvirtino transporto priemonės kokybę, kyla civilinė atsakomybė.
1.6. Ieškovė prašo atsakovės grąžinti jos sumokėtą už transporto priemonę kainą, sudarančią 1 700,00 Eur ir atsisako sutarties, nes transporto priemonė yra visiškai neeksplotuotina, tai yra visiškai neatitinka transporto priemonei keliamų reikalavimų. Su įsigyta transporto priemone ieškovė tėra nuvažiavusi tik iki namų, transporto priemonės meistrų, tai yra kelių autoservisų, transporto priemonė nėra eksploatuojama.
1.7. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovės įsigytas automobilis buvo naudotas (t. y. eksploatuotas 16 m.), o ieškovė automobilį pirko turėdama tikslą toliau jį naudoti savo asmeniniams poreikiams. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir iš karto po jo įsigijimo važiuos tinkamai, o jokių papildomų sąnaudų, kad minėtas tikslas būtų pasiektas (t. y. automobilis tinkamai važiuotų), ji artimiausiu metu nesitikėjo patirti. Prieš sutikdama pirkti automobilį ieškovė ir jos sutuoktinis apžiūrėjo prekę. Ieškovei automobilis atrodė techniškai tvarkingas ir tuo metu savo tiesioginę funkciją atliko.
1.8. Ieškovė teismo posėdyje palaikė ieškinį. Teismo posėdyje paaiškino, kad pirko automobilį, kuris iš pradžių atrodė neblogai. Ji daug nenusimano. Buvo susitarta su pardavėjais, kad galės grąžinti. Vyras rado (duomenys neskelbtini) automobilį skelbime. Kaina iš pradžių buvo apie 2 000,00 Eur, paskui nusiderėjo iki 1 700,00 Eur. Susitarė dėl susitikimo. Kai susitiko iš pradžių vyras vienas apžiūrėjo automobilį, ji nedalyvavo. Vyras buvo su dviem liudytojais, viskas kaip ir tiko. Atidėjo kitam kartui susitikimą, nes dar norėjo pagalvoti. Kitą kartą, kai susitiko jau sutiko pirkti automobilį. Jie norėjo įrašyti 1 000,00 Eur sumą, bet negalvojo, kad čia bus kažkas blogo ar, kad reikės eiti į teismą, todėl sutiko įrašyti tą sumą ir nusipirko automobilį. Nusipirkimo dieną vyras iškart pasakė, kad kažkas yra negerai. Jie pasakė, jei kažkas netiks, galės automobilį grąžinti. Jie sutiko ir tą pačią dieną po pirkimo ji su vyru ir dar du liudytojai A. K. ir N. S. nuvažiavo į į Žėrutį patikrai. Ten rado nemažai gedimų. Pardavėjas ir jos vyras tarėsi dėl automobilio, dėl kainos derėjosi. Pati atsakovė dalyvavo, bet ji iš mašinos nebuvo išlipusi. Nusiuntė jiems visas išvadas iš Žėručio, kad jiems netinka automobilis, nes yra gedimų. Iš pradžių sutiko susitikti po pardavėjo draugės darbo apie 17 val., o paskui jie viską atšaukė ir pasakė, kad teisme viską spręsim. Apie automobilį viską pildė vyrai. Jai sutartį į mašiną atnešė vyras. Jau buvo užpildyti visi duomenys apie automobilį, ji tik pasirašė savo duomenis, vardą, pavardę. Regitroje neregistravo, iki šiol neregistruota. Automobilis stovi pas ją kieme, jo neremontavo. Automobilio techninė apžiūra buvo galiojanti. Tiksliai negali pasakyti, kiek būtų kainavęs remontas, bet nemažai pinigų, apie 400,00–500,00 Eur. Sutarta kaina buvo 1 700,00 Eur. Pinigų perdavimo metu ji nedalyvavo, sėdėjo automobilyje. Pinigus jos vyras padavė grynais pinigais prie liudytojų A. K. ir N. S.. Pardavėjai nesutiko, kad būtų grąžintas automobilis, o jie grąžintų pinigus. Pardavėjai pasiūlė grąžinti dalį pinigų už remontą apie 500,00 Eur, bet jos vyras R. J., įvertinęs Žėručio išvadas, nesutiko ir paprašė 700,00 Eur, tuomet jie nesutiko ir gavosi ginčas. Jie reagavo neutraliai, nei pritarė, nei neigė, kad yra defektų. Techninės apžiūros dokumentas yra, bet tiksliai datos negali pasakyti, nes nesigilino į jas. Nepateikė į bylą techninės apžiūros dokumento. Vyras pirko automobilį jai, bet kadangi ji visiškai nenusimano apie automobilius, todėl viskas buvo palikta spręsti vyrui. Vyras negalės dalyvauti ir kitame posėdyje, nes jis yra sulaikytas ir yra Norvegijoje šiuo metu. Mano, kad yra visi dokumentai, nes vyras tikrai nebūtų pirkęs automobilio be techninių dokumentų. Esant galimybei juos suras ir pristatys. Prašo tenkinti ieškinį.
1.9. Ieškovės atstovė teismo prašė tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Posėdyje paaiškino, kad techninė apžiūra nebuvo praeita iš pirmo karto, akivaizdu, kad buvo nustatyti tam tikri defektai. Tarp šalių kyla ginčas dėl realiai sumokėtos kainos už automobilį. Apklaustas liudytoju N. S. nurodė, kad automobilis buvo pardavinėjamas apie vieną mėnesį, taip pat jis patvirtino faktus, kad iš jo numerio rašytos SMS žinutės. Iš susirašinėjimo matyti, kad paskutinė automobilio kaina buvo 1 700,00 Eur. Liudytojas A. K. taip pat nurodė tą pačią automobilio kainą. Liudytojų paaiškinimai apie automobilio kainą bei SMS žinutės patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes apie realią automobilio kainą. Prieš pusę metų įsigijus automobilį už 1 000,00 Eur, atsakovė norėjo išvengti mokestinės prievolės, nenorėjo mokėti mokesčių, kurie būtų susidarę brangiau pardavus automobilį, jos neišlaikius nustatytą laiko tarpą. Būtent iš atsakovės pusės buvo intencija rodyti kuo mažesnę kainą ir tokiu būdu apgauti valstybę. 1 700,00 Eur buvo ta pinigų suma, kurią sumokėjo pirkėjai už automobilį. 2020 m. kovo 9 d. Žėručio atliktas defektavimo aktas patvirtina, kad transporto priemonė, kuri buvo įsigyta 2020 m. kovo 5 d., yra su defektais. Atsakovė nepateikė jokios informacijos apie bent menkiausius automobilio defektus. Trūkumai yra akivaizdūs. Atsakovei kyla atsakomybė dėl tendencingo trūkumų nuslėpimo ar nutylėjimo parduodant daiktą. Defektai nustatyti po kelių dienų. Byloje pateikti susirašinėjimai, patvirtina, kad atsakovės pusė pripažįsta defektus. Atsakovės vyras netgi sutiko grąžinti 500,00 Eur už defektų pašalinimą. Susirašinėjimas patvirtina apie defektų buvimą ir pripažinimą. Kadangi automobilis buvo parduotas su defektais, ieškovė įgijo teisę reikalauti nutraukti sutartį, ar sumažinti kainą, ar kad pašalintų daikto trūkumus. Ieškovės pasirinkimas yra reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai iš esmės automobilis neatitinka jam keliamų reikalavimų. Yra suvokiama, kad automobilis nenaujas ir gali būti tam tikri defektai, bet iš Žėručio defektavimo akto matyti, kad automobilis yra nesaugus. Atsakovės pusės neveikimas, nesidomėjimas bylos eiga, neteikimas dokumentų, neatvykimas į posėdžius, neapžiūrėjimas automobilio, patvirtina faktus, kad jie elgėsi nerūpestingai ir analogiškai sudarant sandorį. Nedraudžiama parduoti daiktus, bet šie daiktai turi atitikti tiems daiktams keliamus bendruosius kokybės reikalavimus kaip tai numatyta įstatyme. Iš Žėručio akto matyti, kad trūkumai nebuvo akivaizdūs – priekinis stabilizatorius, traukių keitimas, priekinių stabdžių diskų keitimas. Pirkėjas jokios rizikos neprisiėmė, sutartis sudaryta be jokių papildomų rizikų prisiėmimo. Pirkėjams nebuvo sudaryta galimybė su pardavėjais patikrinti transporto priemonę.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo R. J. (toliau – trečiasis asmuo), ieškovės pusėje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti visiškai.
2.1. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad 2020 m. kovo 5 d. savo sutuoktinės vardu nupirko transporto priemonę iš atsakovės. Už atsakovę veikė jos draugas N. S., kuris realiai ir aprodė transporto priemonę, bendravo iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir po jos sudarymo, gavo pinigus už transporto priemonę, vėliau atsakinėjo į SMS žinutes ir žadėjo grąžinti sumokėtus pinigus už parduotą transporto priemonę su defektais. Už transporto priemonę atsakovei buvo sumokėta 1 700,00 Eur, nors pačios atsakovės atstovo Nerijaus prašymu į sudarytą 2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį buvo įrašyta transporto priemonės kaina 1 000,00 Eur. Tai yra pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovės atstovas nurodė, kad jie siekia nemokėti mokesčių, todėl reiktų įrašyti mažesnę transporto priemonės įsigijimo kainą. Nepaisant to, kad atsiliepime atsakovė nurodo, kad už transporto priemonę buvo gauta 1 000,00 Eur, tačiau prie ieškinio pateiktas susirašinėjimas SMS žinutėmis su atsakove ar jos atstovu akivaizdžiai paneigia šiuos atsakovės teiginius.
2.2. Tiek skelbimuose dėl transporto priemonės pardavimo buvo nurodyta, tiek sudarant pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovė patvirtino, kad transporto priemonė jokių trūkumų neturi ir savo ranka tai patvirtino transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje skiltyje „informacija apie įvykius ir trūkumus“ savo ranka nepadarydama jokių įrašų ir padėdama brūkšnį.
2.3. Transporto priemonė buvo apžiūrėta 2 kartus, tai yra apžiūros metu bei sudarant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovę atstovavo jos draugu prisistatęs N. S.. Dar tą pačią dieną, trečiasis asmuo pastebėjo keistus garsus įsigytame automobilyje ir suvokė, kad parduodant transporto priemonę buvo nuslėpti įvairūs defektai ir gedimai. Todėl nedelsiant, tai yra 2020 m. kovo 9 d. kreipėsi į UAB Autocentrą „Žėrutis“, kuriame buvo atlikta įsigytos transporto priemonės patikra ir nustatyti paslėpti transporto priemonės trūkumai.
2.4. Pirmą kartą apžiūrėti automobilio su trečiuoju asmeniu buvo atvykęs jo kolega, o antrą kartą, kuomet buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis dalyvavo tas pats kolega ir kitas kolega. Tai yra transporto priemonės apžiūroje dalyvavo A. K. ir R. Abiejų apžiūrų metu pardavėjos įgaliotu atstovu prisistačiusiam Nerijui buvo užduodami klausimai apie įgyjamos transporto priemonės techninę būklę, kuris patikino ir garantavo, kad transporto priemonė yra tvarkinga, jokių defektų joje nėra. Taip pat N. S. nurodė, kad transporto priemonė pabodo, todėl buvo nuspręsta ją parduoti. Jokių pažymų apie tai, kad transporto priemonės techninė būklė buvo patikrinta jiems nebuvo pateikta.
2.5. Atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorius pildė trečiasis asmuo, tai yra byloje esančios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys yra rašytos ne tuo pačiu raštu, jos nėra identiškos. Tai yra vieną pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorių pildė jis, o kitą pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorių pildė arba pati atsakovė ar jos atstovas. Savo pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje transporto priemonės rida buvo nurodyta tokia, kokia buvo jos įsigijimo dieną, o kokią nurodė atsakovė ar jos atstovas, jis negali pasakyti. Atsakovė nepateikia jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie natūralų transporto priemonės detalių susidėvėjimą. Atsakovė teigdama, kad transporto priemonė yra atlikusi techninę apžiūrą, nepateikia tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, be to nėra aišku nei kada techninė apžiūra buvo atliekama ir ar jokių defektų nebuvo nustatyta atliekant transporto priemonės techninę apžiūrą.
2.6. Pateiktas 2020 m. kovo 9 d. UAB Autocentras „Žėrutis“ transporto priemonės patikros aktas, remonto darbų ir detalių sąmata, kuriuose yra užfiksuoti transporto priemonės defektai, jų šalinimo darbai, patvirtina faktus apie pirkimo–pardavimo sutartimi perleistą transporto priemonę su defektais, tai yra kad automobilis nebuvo perduotas ieškovei tinkamos kokybės. Nustatyti defektai akivaizdžiai buvo paslėpti, ir asmeniui, neturinčiam specialiųjų žinių negalėjo būti pastebėti, o atsakovei, kuri sutartyje patvirtino transporto priemonės kokybę, kyla civilinė atsakomybė. Pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas).
II. Atsakovės argumentai
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, atsakovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nei atsakovė, nei jos draugas N. S., kuris dalyvavo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, ieškovės nėra matę, jos nėra mačiusi ir atsakovės draugo motina, kuri dalyvavo ieškovės sutuoktiniui apžiūrint transporto priemonę pirmą kartą.
Šalies argumentai
3.2. Ieškovė nurodo, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė transporto priemonė, kuri pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį buvo parduota ieškovei, pačios ieškovės atsakovė nėra mačiusi, su ja dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo nesitarė ir ši atsakovei jokių pinigų už transporto priemonę nemokėjo.
3.3. Dėl transporto priemonės apžiūros kreipėsi ieškovės sutuoktinis (bent jau jis nurodė, kad transporto priemonę perka žmonos vardu), kuris transporto priemonę apžiūrėjo du kartus. Pirmą kartą apžiūrai automobilį nuvairavo atsakovės draugo Nerijaus motina, kur ieškovės sutuoktinis su draugu transporto priemonę apžiūrėjo. Ieškovės sutuoktiniui pageidaujant, jam buvo leista su automobiliu pavažiuoti aikštelėje. Pirmos apžiūros metu ieškovės sutuoktinis dėl automobilio pirkimo nenusprendė. Kelių dienų laike ieškovės sutuoktinis pareiškė norą dar kartą apžiūrėti automobilį. Tuomet apžiūrint automobilį dalyvavo atsakovė su draugu Nerijumi. Ieškovės sutuoktinis apžiūrėti automobilio atvyko su dar dviem vyriškais, kurie ne tik apžiūrėjo automobilį, tačiau uždavinėjo klausimus dėl jo būklės, į ką jiems buvo pateikti atsakymai. Ieškovės sutuoktiniui pageidaujant jam buvo leista išbandyti automobilį ir jis su juo buvo išvažiavęs į kelią, pravažiavęs kelis kilometrus grįžo į aikštelę ir tada pradėjo derėtis dėl automobilio kainos. Ieškovės sutuoktiniui buvo pateikta visa turima ir žinoma informacija apie transporto priemonę, buvo paaiškinta, kad yra galiojanti transporto priemonės techninė apžiūra. Ieškovės sutuoktinis atidarius variklio dangtį aiškinosi dėl purvo ant variklio, dėl ko jam buvo paaiškinta, kad buvo sugedusi turbina, kad atsakovė ją remontavo pas automobilių meistrą, ir kad po remonto variklis nebuvo nuplautas. Ieškovės sutuoktiniui buvo paaiškinta, kad transporto priemonės techninę apžiūrą atsakovei pavyko atlikti tik po trečio karto, ir būtent pirmą kartą ji nebuvo atlikta dėl turbinos gedimo. Antrą kartą techninė apžiūra nebuvo atlikta dėl apšvietimo lempos gedimo, kurią atsakovė irgi nupirko ir pas automobilių meistrą pakeitė. Ieškovės sutuoktiniui buvo pateikti susipažinti ne tik techninės apžiūros kortelės, tačiau ir turbinos įgijimo dokumentai, kurie po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo liko automobilyje.
3.4. Ieškovės sutuoktinis buvo priekabus, todėl galiausiai buvo sutarta, kad transporto priemonę atsakovė parduota, o ieškovės sutuoktinis perka už 1 000,00 Eur. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji tik sugrįžusi į namus pamatė, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta neteisinga kaina yra visiškas melas, nes transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (du egzempliorius) savo ranka užpildė būtent ieškovės sutuoktinis. Atsakovės turimame transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje, grafoje „Transporto priemonę pirko“ yra rankraštinis įrašas „S. J.“ ir parašas. Iš ieškovės pateikto egzemplioriaus, akivaizdu, kad už ieškovę pasirašė jos sutuoktinis, nes ieškovės pateiktame sutarties egzemplioriuje ieškovės parašas yra akivaizdžiai skirtingas. Be to, abejose sutartyse yra nurodyti skirtingi ridos duomenys: ieškovės egzemplioriuje „292400“, atsakovės egzemplioriuje „292785“. Visus duomenis į sutartį surašė ieškovės sutuoktinis, jis nurašė ir ridą, tačiau dėl kokių priežasčių jis nurodė skirtingus skaičius, galėtų paaiškinti tik pats ieškovės sutuoktinis. Atsakovės turimos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje ieškovės sutuoktinis savo ranka įrašė ir transporto priemonės kainą – 1 000,00 Eur, todėl ieškovės teiginys dėl vėliau pastebėtos neteisingai nurodytos kainos yra melagingas, rodantis jos nesąžiningumą. Atsakovės turimos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje nėra jokių brūkšnių grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“, t. y. atsakovė jokių brūkšnių dalyvaujant ieškovės sutuoktiniui nepadėjo, o šie brūkšniai ieškovės sutarties egzemplioriuje yra padaryti po to, kai šią sutartį parsivežė į namus. Jokių esminių trūkumų parduota transporto priemonė neturėjo. Parduota transporto priemonė 2004 metų gamybos, todėl akivaizdu, kad jos detalės yra natūraliai nusidėvėjusios, yra išorinių ir kitokių defektų, kurie akivaizdžiai matomi apžiūrint transporto priemonę ir turėjo įtakos jos pardavimo kainai.
3.5. Ieškovė pateikė UAB „Žėrutis“ išduotus patikros lapus, kuriuose neva tai parašyti transporto priemonės darbai ir nurodytos reikalingos atsarginės dalys bei medžiagos. Abu šie patikrinimo aktai datuoti ta pačia data. Viename iš patikros lapų yra nurodyti šie darbai: priekinių stabdžių diskų keitimas, priekinių stabdžių diskų apsaugų keitimas ir kt., tačiau iš šių darbų išvardinimo nėra aišku, kokia šių detalių būklė, nes esant šių detalių blogai būklei, atsakovė nebūtų atlikusi techninės apžiūros. Vien detalių ir jų pakeitimo darbų išvardinimas nesudaro pagrindo teigti, kad šios detalės buvo susidėvėjusios ir kad dėl to nebuvo galima transporto priemonės eksploatacija. Antrame patikros lape yra nurodomi šie darbai: galinio k. p. stabdžių suporto remontas, priekinio bamperio keitimas, radiatoriaus rėmo keitimas, o prie medžiagų nurodomas viso duslintuvo pakeitimas, d. p. posparnio remontas, priekinės grotelės, priekinis bamperis, priekinis žibintas (su klaustuku), galinis d. p. žibintas (rasoja). Tai yra šiame patikros akte yra nurodomi išoriniai arba matomi transporto priemonės defektai, kurie ieškovės sutuoktiniui buvo matomi apžiūrų metu, todėl teigti, kad šie automobilio trūkumai jiems nebuvo žinomi, ar užslėpti iki transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nėra jokio pagrindo.
3.6. Atsakovė ir jos draugas N. S. ieškovės sutuoktiniui, kuris buvo faktinis pirkėjas, pateikė visą turimą informaciją apie transporto priemonę, pateikė turimus detalių keitimo dokumentus, įrodymus apie techninės apžiūros atlikimą bei duomenis apie nustatytus trūkumus, sudarė visas sąlygas ieškovės sutuoktiniui apžiūrėti transporto priemonę, ir pastarasis šia teise pasinaudojo net du kartus, pasitelkdamas pagalbon trečiuosius asmenis. Jam pageidaujant buvo suteikta teisė išbandyti transporto priemonę, kuo ieškovės sutuoktinis taip pat pasinaudojo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė pardavė automobilį su paslėptais trūkumais, o ieškovės nurodyti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad transporto priemonė turi esminių trūkumų, kuriuos atsakovė žinojo ir nuslėpė. Privalomų nurodyti trūkumų transporto priemonė neturėjo ir tokių trūkumų buvimo nenurodo ieškovė, o kitokios informacijos, kuri turėtų būti pateikta (eismo įvykiai, ir pan.), atsakovė nenurodė dėl jų nebuvimo. Pardavėjas nėra įpareigotas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti transporto priemonės trūkumus, susijusius su natūraliu nusidėvėjimu, neturinčiu įtakos tinkamumui naudoti transporto priemonę ir dalyvauti eisme. Transporto priemonė yra eksploatuojama 16 metų, todėl akivaizdu, kad dalis jos detalių yra natūraliai nusidėvėjusios.
3.7. Atsakovė yra fizinis asmuo, nesiverčianti transporto priemonių pirkimu–pardavimu, neturinti specialių žinių autotechnikos srityje, ji pardavė jai priklausiusią transporto priemonę pirkėjui (ieškovei), kuris veikė per atstovą (ieškovės sutuoktinį), pateikdama visą jai žinomą informaciją, sudarydama galimybę apžiūrėti automobilį ir jį išbandyti, bei pardavė už protingą, automobilio būklę ir būklę atitinkančią kainą.
3.8. Pirkėjas, ketindamas įsigyti seną transporto priemonę iš neprofesionalaus pardavėjo, privalėjo elgtis apdairiai bei rūpestingai, t. y. imtis priemonių ir visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle, pvz. patikrinti jį autoservise, juolab žinant, kad automobilis iki įsigijimo buvo eksploatuojamas 15–16 metų. Nors tai yra pirkėjo teisė, o ne pareiga, tačiau būtent apdairus elgesys pašalina bet kokius ateityje galinčius iškilti ginčus dėl daikto būklės.
3.9. Ieškovė pati renkantis automobilį nedalyvavo. Tai kad ji liko nepatenkinta sutuoktinio jos vardu sudarytu sandoriu, nesudaro pagrindo teigti, kad įgyta transporto priemonė yra nekokybiška ir reikalauti grąžinti daiktą bei atgauti už jį sumokėtus pinigus. Jau vien tai, kad ši transporto priemonė buvo parduota už mažesnę nei rinkos kainą, leidžia teigti, kad pirkimo–pardavimo metu buvo įvertinti visi jos trūkumai.
Atsiliepimas
3.10. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Posėdyje paaiškino, kad jau nemažai praėjo laiko nuo pirkimo, automobilis bus daugiau parūdijęs ir turbūt jau technikinės laikas į pabaigą. Techninė apžiūra sąžiningai buvo praeita. Nesutinka atsiimti automobilio ar sumokėti už trūkumus. Tarėsi jos vyras N. S. su ieškovės vyru, o ji tik sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Ji pati sėdėjo automobilyje. Nieko nežino, jie tarėsi. Automobilis buvo tik jos vardu. Šiuo metu ji turi tik vieną automobilį, anksčiau turėjo. Kiek žino, automobilis buvo parduotas už 1 000,00 Eur. Neatsimena, už kiek jis buvo pardavinėjamas. Nepamena, kada įsigijo automobilį. N. S. jai perdavė pinigus. Ji pati rašėsi. Iš pradžių už automobilį prašė 1 700,00 Eur. Mažesnė nei rinkos kaina. Norėjo parduoti, ne naujas automobilis. Automobilis praėjo techninę apžiūrą, todėl stabdžių diskai negalėjo būti trūkę. Ji naudojosi automobiliu, nes vyras neturi teisių. Pirmą kartą apžiūrai automobilį atvairavo jos uošvienė R. S., o antrą kartą pati atvairavo. Ji automobilyje pasirašė dokumentus. Žinutės buvo ne jos rašytos. Ji iš vyro gavo 1 000,00 Eur. Buvo atsilupusi automobilio apačia, jo apdaila. Savo vyrui davė žodinį sutikimą tvarkyti reikalus su automobiliu. Negirdėjo, kad buvo tartasi su pirkėjais, kad bus galima grąžinti automobilį. Vyrai R. J. ir N. S. tarėsi viską dėl automobilio. Pildė savo sutartį ji pati. Užpildė grafas – pardavėjas, asmens kodas, vardas, pavardė, parašas, miestas, identifikavimo numeris. Ridą ir valstybinį numerį ji pati įrašė. Kaina ne jos rašyta. Pasirašė ant dviejų sutarčių egzempliorių. Ant kitos sutarties kaina ne jos raštu. Ji pildė vardas, pavardė, asmens kodas. Identifikavimo numeris, markė, valstybinis numeris ir rida, kaina – ne ji pildė. Pardavėjo vardas, pavardė ir parašas jos. Nuo 2020 m. turėjo vieną šitą automobilį.
3.11. Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Emprekis pažymoje nurodyta, kad ginčo dieną 2020 m. kovo mėn. automobilio komplektacijos vertė be PVM buvo 2 174,00 Eur. Automobilio vertė yra paskaičiuojama atsižvelgiant į natūralų jo nusidėvėjimą, vertinant, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir dalyvauja eisme. Automobilis buvo parduotas už mažesnę vertę, nes jis yra nusidėvėjęs. Jis yra naudotas ir atitinkamai buvo nustatyta jo vertė. Palyginus parašus ant sutarčių, akivaizdu, kad ieškovės parašas yra visiškai kitoks. Techninės apžiūros pažyma yra svarbi, nes jei būtų gedimas su stabdžiais, būtų techninė apžiūra nepraeita. Tos pažymos nepateikimas leidžia manyti, kad ieškovė nėra labai sąžininga. Techninė apžiūra buvo praeita prieš kelias dienas iki automobilio pardavimo ir šis dokumentas buvo ieškovei perduotas. Praėjus pusei metų po sandorio, konstatuoti, jog automobilis yra tokios pačios būklės yra nelogiška. Automobilis pusę metų stovėjo nenaudojamas. Nėra draudžiama parduoti automobilį, kuris turi trūkumų. Visus 15–16 metų automobilio trūkumus išvardinti į sutartį yra neracionalu. Kalbame apie defektus, kurie yra užslėpti ir nėra akivaizdžiai matomi. Tiek atsakovė, tiek jos vyras pasakė, kad buvo išoriniai, natūralūs susidėvėjimo požymiai – buvo rūdys, grotelės apgadintos, įbrėžimų, tai yra tie akivaizdūs požymiai, kurių nereikia rašyti. Natūralu, kad naudotame automobilyje kažkas pabarška, bet tai netrukdo tokio automobilio parduoti. Ieškovės liudytojas nurodė, kad sandorio sudarymo dieną buvo kažkokių pabarškėjimų ir ši aplinkybė pirkėjui buvo žinoma. Ieškovė, atstovaujama savo sutuoktinio, sutiko tokį automobilį įgyti ir jiems buvo sudarytos galimybės įsitikinti, kiek automobilis pagal savo amžių yra techniškai tvarkingas. Kiekvienas nusipirkęs dėvėtą transporto priemonę pasitikrina stabdžių kaladėles, tepalų kiekius, filtrą ir visą kitą. Atsakovės pusė nėra asmenys, kurie prekiauja automobiliais, jie nurodė, kad pardavė jiems priklausantį automobilį, kuris tapo nebereikalingas. Ieškovė nusprendė būtent tokios būklės automobilį pirkti. Dėl vizualiai matomų trūkumų, kuriuos akcentuoja ieškovės atstovė, ieškovė pretenzijų neturi. Kiti trūkumai, kurie yra fiksuoti Žėručio akte, yra eiliniai automobilio remonto darbai, kurie yra daromi nuolat, reguliariai. Iš pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad kaina yra įrašyta ieškovų pusės ranka, kaina yra tokia, kokia buvo sutarta dėl automobilio būklės. Naikinti sandorio dėl kurio šalys susitarė nėra jokio pagrindo. Prašo ieškinį atmesti ir iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Su ieškiniu pateiktas 2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorius, kuriame nurodyta, kad pardavėja yra atsakovė, pirkėja yra ieškovė, parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), rida 292400, privalomoji techninė apžiūra galioja, transporto priemonės kaina 1 000,00 Eur, prie trūkumų padėti brūkšniai, yra pardavėjos ir pirkėjos parašai.
5. Su atsiliepimu pateiktas kitas 2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorius, kuriame nurodyta, kad pardavėja yra atsakovė, pirkėja yra ieškovė, parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) 5, rida 292785, privalomoji techninė apžiūra galioja, transporto priemonės kaina 1 000,00 Eur, prie trūkumų nėra nieko pažymėta, yra pardavėjos ir pirkėjos parašai.
6. Iš pateiktos 2020 m. kovo 9 d. UAB Autocentro „Žėrutis“ pažymos nustatyta, kad nurodyta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) preliminari techninio aptarnavimo, remonto darbų, atsarginių dalių bei medžiagų kaina. Aprašyti darbai – gal. k. p. stabdž. suporto remont., priek. bamperio keitimas, radiatoriaus rėmo keitimas. Atsarginės dalys ir medžiagos – duslintuvas (visas), duslintuvo gal. apsauga, d. p. priekinis posparnis, priekinis radiatoriaus rėmas, priekinės grotelės, priek. bamperis, priek. žibintai, gal. d. p. žibintas (rasoja). Atlikta automobilio techninė patikra, aprašyti darbai – priekinių stabdžių diskų keitimas, priekinių stabdžių diskų apsaugų keitimas, rankinio stabdžio lyno keitimas, galinių stabdžių diskų keitimas, priekinių stabilizatorių traukių keitimas, priekinės svirties įvorių keitimas, svirties tvirtinimas, varžtų keitimas. Atsarginės dalys ir medžiagos – priekinių stabdžių diskas, priekinių stabdžių trinkelės, priekinių stabdžių diskų apsauga, rankinio lynas, galinių stabdžių diskai, galinių stabdžių trinkelės, priek. d. p. stabilizat. trauk., priek. svirties gal. įvoris. Pateiktas 2020 m. kovo 9 d. UAB Autocentro „Žėrutis“ kvitas 30,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
7. Byloje pateikta 2020 m. kovo 19 d. ieškovės pretenzija atsakovei dėl transporto priemonės nuslėptų defektų ir gedimų bei jos grąžinimo, sumokėtų pinigų grąžinimo ne ginčo tvarka bei pateiktas pašto kvitas dėl pretenzijos išsiuntimo atsakovei.
8. Iš pateiktų SMS žinučių ir paaiškinimų posėdžio metu, nustatyta, kad susirašinėjo šalių sutuoktiniai dėl ginčo automobilio. Pardavėjas nurodė, kad paskutinė kaina – 1 700,00 Eur, pirkėjas sutiko ir susitarė susitikti ir pasirašyti. Taip pat pirkėjų pusė prašė grąžinti 1 700,00 Eur ir pasiimti automobilį, nes servise rasta defektų. Pardavėjų pusė iš pradžių žadėjo pasiimti automobilį, nurodė, kad šiuo metu nėra pinigų, paskui nurodė, kad jei netinka kreiptųsi į teismą. Pažymėtina, kad posėdžio metu atsakovės sutuoktinis pripažino, kad SMS žinutės rašytos iš jo telefono numerio, susirašinėjo su automobilio pirkėjos vyru žinutėmis. Teigė, kad iš pradžių buvo parašyta, kad 1 700,00 Eur galutinė kaina.
9. Atsakovės atstovė pateikė VšĮ Emprekis pažymą apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje 2020 m. kovo mėn. ginčo automobilio komplektacijos vertė be PVM buvo 2 174,00 Eur.
10. Byloje kilo ginčas dėl automobilio pardavėjo atsakomybės už po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nustatytus parduoto automobilio trūkumus, automobilio kainos.
11. Pažymėtina, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurio daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žinojo arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).
12. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
13. Pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (Lietuvos A. T. 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui spręsti, kad vien aplinkybė, jog gedimas išryškėjo po prekės perdavimo, nepaneigia pardavėjo atsakomybės už jos trūkumus.
14. Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos A. T. 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
15. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos A. T. 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos A. T. 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).
16. CK 6.431¹ straipsnyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (pirkėja) pareiškė reikalavimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurį grindžia įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo negali naudoti pagal paskirtį. Šiam pirkėjos reikalavimui patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėja nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį – juo važinėti asmeninių poreikių tenkinimui, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Atsakovės pusė nurodė, kad žodžiu pasakė ieškovės pusei smulkius defektus – buvo parūdiję, grotelės įlūžusios, ženkliuko nebuvo, vienas ratas orą leido. Tokiu būdu pardavėja deklaravo, jog nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėja apie tuos trūkumus žinodama arba nebūtų jo visai pirkusi, arba nebūtų už jį tiek mokėjusi.
19. Nustatyta, kad šalys pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė jokių automobilio trūkumų, atsakovės sutuoktinis teigė, kad nurodė ieškovės sutuoktiniui smulkius automobilio trūkumus žodžiu, tačiau šalys atskirai konkrečiai neaptarė parduodamos transporto priemonės kokybės reikalavimų. Darytina išvada, kad atsakovė garantavo parduodamo daikto kokybę, t. y. kad automobilis yra be didesnių trūkumų ir gali būti naudojamas pagal paskirtį.
20. Nustatyta, kad praėjus keturioms dienoms po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2020 m. kovo 9 d. UAB Autocentre „Žėrutis“ buvo nustatyti automobilio trūkumai. UAB Autocentre „Žėrutis“ pažyma patvirtina, kad automobilis turėjo esminių stabdžių sistemos trūkumų, tačiau šis trūkumas nebuvo pažymėtas sutartyje. Nustatyta, kad ieškovė, įsigijusi automobilį iš atsakovės, dėl paaiškėjusios automobilio techninės būklės ir nustatytų trūkumų, negalėjo ir negali saugiai juo naudotis pagal tiesioginę paskirtį, neinvestuodama į jį papildomų lėšų.
21. Ieškovė nurodė, kad autocentre nustatė, jog automobilis yra techniškai netvarkingas ir ji mano, kad automobilis yra nesaugus. Atsakovės pusė teigė, kad kelias dienas prieš pardavimą automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir automobilis buvo parduotas esant galiojančiai transporto priemonės privalomajai techninei apžiūrai, todėl negalėjo būti techniškai netvarkingas.
22. Nėra įrodymų apie tai, kad pardavėja (atsakovė) būtų atskleidusi pirkėjai (ieškovei) esminius transporto priemonės kokybės trūkumus, t. y. tuos defektus, kuriuos nurodė automobilių serviso meistras. Teismas sutinka, kad nedideli trūkumai (parūdijimai, įbrėžimai, atsilupusi apdaila) nėra susiję su automobilio defektais. Teismo vertinimu, ieškovės pusė automobilio apžiūros metu šiuos dalykus galėjo pastebėti, tam nereikia turėti jokių specialių žinių. Šalys sutiko, kad tokia informacija buvo atskleista, tačiau teismo vertinimu, visi kiti trūkumai, kurie buvo užfiksuoti UAB Autocentro „Žėrutis“ pažymoje, ieškovei nebuvo tinkamai atskleisti, o ieškovės pusė, neturėdami specialių žinių, jų patys nustatyti negalėjo.
23. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad automobilio kokybės trūkumai išryškėjo praėjus itin trumpam laiko tarpui po automobilio įsigijimo. Šalys neginčijo, kad ieškovės pusė atsakovės pusei pateikė duomenis apie nustatytus automobilio trūkumus.
24. Pagal CK 6.337 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius, o pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nėra nustatytas daikto garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos.
25. Byloje pateikta 2020 m. kovo 19 d. ieškovės pretenzija atsakovei, todėl negalima vertinti, jog ieškovė (pirkėja) praleido protingą terminą įsitikinti įsigyto daikto kokybe ir pareikšti dėl to pretenziją atsakovei (pardavėjai). Tai, kad daikto trūkumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nepašalina atsakovės (pardavėjos) atsakomybės už parduoto daikto kokybę. Ieškovė nurodė, kad pardavėjai nesutiko, kad būtų grąžintas automobilis, o jie grąžintų pinigus. Pardavėjai pasiūlė grąžinti dalį pinigų už remontą apie 500,00 Eur, bet jos sutuoktinis, įvertinęs autocentro išvadas, nesutiko ir paprašė 700,00 Eur, tuomet jie nesutiko ir kilo ginčas.
26. Nustatyta, kad nupirkto automobilio trūkumai pradėjo aiškėti netrukus po automobilio įsigijimo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovė, įsigijusi automobilį patyrė eismo įvykį, netinkamai automobilį eksploatavo, kitaip jį apgadino, nuvažiavo neįprastai didelį atstumą.
27. Atmestina kaip nepagrįsta atsakovės pusės versija, jog automobilis turėjo galiojančią transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą, todėl negalėjo būti techniškai netvarkingas. Aplinkybė, kad automobilis gali važiuoti, nereiškia, kad jis yra techniškai tvarkingas ir jį galima eksploatuoti. Teismo vertinimu, atsakovė garantavo parduodamo daikto kokybę, t. y., kad automobilis yra be trūkumų. Tačiau, tai nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad atsakovės parduotas automobilis pardavimo metu neturėjo trūkumų, užfiksuotų UAB Autocentre „Žėrutis“. Atsakovės argumentus, kad automobilis techniškai tvarkingas, paneigia UAB Autocentro „Žėrutis“ pažyma, kuria teismas neturi pagrindo nesivadovauti. Minėtas rašytinis įrodymas patvirtina, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, kurių įprastai apžiūrint automobilį nebuvo galima pastebėti, todėl ieškovė apie juos negalėjo žinoti. Galiojanti techninė apžiūra negali patvirtinti nei tai, kad sutarties sudarymo metu automobilio trūkumai neegzistavo, nei tai, kad automobilis buvo parduotas tinkamos kokybės, nei tai, kad jis šiuo metu yra tinkamas eksploatuoti.
28. Teismas sutinka su atsakovės pusės pozicija, kad ieškovė pirko ne naują, o naudotą automobilį, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad ieškovė automobilį pirko savo rizika. Be to, teismas nesutinka su atsakovės pusės argumentu, jog ieškovė, nepatikrindama automobilio specializuotame servize, prisiėmė riziką. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kad ieškovė prieš sutarties sudarymą nesikreipė į (specializuotą) servisą.
29. Byloje nustatyta, kad ieškovės pusė atvyko automobilio apžiūrėti su liudytojais. Liudytojas A. K. nurodė, kad jam pasirodė, jog automobilis barška, bet galbūt dėl automobilio modelio. Be to, pardavėjas patvirtino, kad automobilyje viskas sutvarkyta.
30. Ieškovės pusė kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį, atliko bandomąjį važiavimą; atsakovės pusė nurodė smulkius defektus – buvo parūdiję, grotelės įlūžusios, ženkliuko nebuvo, vienas ratas orą leido, jokių kitų automobilio trūkumų nenurodė, ir, kaip minėta, sutartyje visai nenurodė jokios informacijos apie automobilio trūkumus. Ieškovė, pirkdama naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip ir naujo automobilio savininkas, tačiau ir naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Ieškovė tikėjosi, kad nusipirks tvarkingą, be trūkumų automobilį, kurį galės naudoti pagal paskirtį, tačiau, patikrinus automobilį UAB Autocentre „Žėrutis“, paaiškėjo, kad jis defektuotas.
31. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę. Kadangi automobilio trūkumai, neleidžiantys automobilio tinkamai eksploatuoti, išaiškėjo tik po to, kai ieškovė kreipėsi į autoservisą, konstatuotina, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovė nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti.
32. Ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės defektus. Tuo tarpu atsakovė (pardavėja) neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavusi pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, kuriuos konstatavo UAB Autocentras „Žėrutis“ pažymoje, ar kad šie trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ar dėl pirkėjos kaltės.
33. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese įrodinėjimas vyksta, vadovaujantis dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12, 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, kuriame yra nurodoma, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, yra šalių pareiga (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę. Nagrinėjamu atveju kilęs civilinis teisinis ginčas nesuteikia teismui teisės veikti aktyviai ir įrodymus rinkti savo iniciatyva, nes šalių ginčas nepatenka nė į vieną iš bylos kategorijų, kuriose pagal CPK nuostatas teismui teisė rinkti įrodymus yra suteikta.
34. Atsakovė teismui neteikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų paneigti ieškovės nurodytus automobilio trūkumus. Atsakovė, teigdama, kad automobilis buvo parduotas techniškai tvarkingas ir buvo tinkamas naudoti, remiasi tuo, kad automobilis turėjo galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę. Darytina išvada, kad galiojanti automobilio techninė apžiūra nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad atsakovės parduotas automobilis pardavimo metu neturėjo trūkumų, užfiksuotų UAB Autocentre „Žėrutis“. Atsakovės pusė nurodė, kad techninė apžiūra ne iš pirmo karto buvo praeita. Pažymėtina, kad techninės apžiūros metu nėra tikrinamos visos automobilio dalys ir mechanizmai. Todėl net ir esant galiojančiai techninei apžiūrai, nėra pagrindo išvadai, kad jokie automobilio trūkumai neegzistavo jo pardavimo metu.
35. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju esminiams automobilio trūkumams išaiškėjus tik po atliktos automobilio techninės apžiūros autoservise, pirkėja iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėja pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjos reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
36. Teismas konstatuoja, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, kad ji sutarties sudarymo metu ieškovę informavo apie visus automobilio trūkumus, kurie buvo užfiksuoti UAB Autocentro „Žėrutis“ pažymoje, kad automobilio trūkumai atsirado po automobilio perdavimo ieškovei dėl to, kad ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, kaip tai numato CK 6.333 straipsnio 3 dalis. Tuo tarpu ieškovė (pirkėja) nagrinėjamu atveju įrodė, kad atsakovės (pardavėjos) parduota prekė (automobilis) buvo ir yra su trūkumais, t. y. nekokybiška. Be to, ieškovė įrodė, kad atsakovė, apžiūrint automobilį ir sudarant sutartį, neinformavo jos apie visus automobilio trūkumus, kad trūkumus galima buvo pastebėti tik turint specialių žinių, o juos visus žinant ieškovė nebūtų sudariusi tokios sutarties. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad ieškovė iš atsakovės įsigijo automobilį, kuris dėl sutarties sudarymo metu buvusių trūkumų negali būti eksploatuojamas, t. y. naudojamas pagal tikslinę paskirtį, neinvestuojant į jį papildomų lėšų.
37. Teismas atsižvelgia į tai, kad parduotas automobilis su daug trūkumų, dalis jų yra esminiai, parduotas automobilis su trūkumais, dėl kurių ieškovė iš esmės negali automobilio eksploatuoti, t. y. ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (įgyti tvarkingą važiuojantį automobilį), kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti 2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį tenkintinas, t. y. ieškovė įpareigotina grąžinti atsakovei automobilį, o atsakovė įpareigota ieškovei grąžinti sumokėtus pinigus.
38. Byloje ieškovė (pirkėja) pareiškė teisme reikalavimą priteisti jai iš atsakovės (pardavėjos) už automobilį sumokėtą kainą – 1 700,00 Eur.
39. Nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartyje šalys nurodė, kad transporto priemonės kaina yra 1 000,00 Eur. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad ieškovė automobilį įsigijo už 1 700,00 Eur. Ieškovės pusė šias aplinkybes įrodinėjo asmeniniu liudijimu ir liudytojo A. K. parodymais, kuris nurodė, kad nematė, kiek pinigų buvo perduota, bet žino, kad buvo sutarta kaina 1 700,00 Eur ir paskolino pinigų ieškovės sutuoktiniui, kad būtų ši suma. Ieškovės pusė taip pat nurodė, kad SMS žinutėse galutinė kaina buvo nurodyta 1 700,00 Eur. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad už transporto priemonę atsakovei buvo sumokėta 1 700,00 Eur, nors pačios atsakovės atstovo prašymu į sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį buvo įrašyta transporto priemonės kaina 1 000,00 Eur. Tai yra pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovės atstovas nurodė, kad jie siekia nemokėti mokesčių, todėl reiktų įrašyti mažesnę transporto priemonės įsigijimo kainą. Atsakovės pusė tvirtino, kad galiausiai kainą sumažino ir pardavė automobilį už 1 000,00 Eur.
40. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su automobilio pardavimo kaina, mano, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pakankamai įtikinamas ieškovės pusės aiškinimas, kad sutartyje nurodyta automobilio kaina 1 000,00 Eur atsakovės pusės prašymu, nes jie automobilį turėjo apie metus laiko, todėl norėjo išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, o automobilį ieškovė įsigijo už 1 700,00 Eur. Tokiu atveju susidaro faktinė situacija, kad šalių ginčą lėmė abiejų šalių, t. y. tiek atsakovės, tiek ir pačios ieškovės, nesąžiningi veiksmai. Bylos duomenimis, atsakovė ginčo automobilį buvo įsigijusi maždaug prieš pusę metų. Todėl atsakovei pardavus ginčo automobilį už didesnę sumą, nei nurodyta sutartyje, būtų reikėję mokėti teisės aktuose įtvirtinto dydžio gyventojų pajamų mokestį (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 17 straipsnio 28 punktas). Todėl akivaizdu, kad atsakovei siekiant naudos sau, buvo bandoma apeiti valstybės institucijas (išvengti galimų mokestinių prievolių), o tai žinodama ieškovės pusė, tam pritarė, sutikdami sutartyje nurodyti 1 000,00 Eur automobilio kainą, todėl turi prisiimti iš to kilusius padarinius ir riziką.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamą subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).
42. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad sąžiningumas (bona fides) – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu kriterijus, t. y. asmuo bus sąžiningas tik jeigu jis ne tik nežinojo, bet ir negalėjo ir neturėjo žinoti tam tikrų aplinkybių (CK 4.96 straipsnio 1 dalis), t. y. privalu aiškintis, ar asmuo tinkamai įvykdė savo pareigą išsiaiškinti tam tikras aplinkybes (žr. Mikelėnas, V., et al. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2001, p. 77).
43. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 2.4 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą viena iš fizinių asmenų civilinio teisnumo turinį sudarančių teisių yra „vadovaujantis įstatymais turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą“, ieškovė siekė įgyti ir įgyvendinti šią įstatymo nustatytą teisę, tik šią teisę siekė turėti ne vadovaudamasi įstatymais, bet pažeisdama juos. Teismas pažymi, kad pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš lot. iš neteisės teisė nekyla), todėl subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies ir įpareigoja atsakovę grąžinti ieškovei 1 000,00 Eur sumą (CPK 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-480/2021).
44. Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
46. Ieškovė byloje sumokėjo 51,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 500,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, iš viso 551,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies (80 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 440,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
47. Atsakovė byloje patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Ieškinio reikalavimus atmetus 20 proc., iš ieškovės atsakovei priteistina 120 Eur bylinėjimosi išlaidų.
48. Valstybė šioje byloje patyrė 9,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistina 7,23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti 2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį sutarytą tarp atsakovės G. S. (buv. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Įpareigoti atsakovę G. S. (buv. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtus 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct), o ieškovę S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigoti grąžinti atsakovei G. S. (buv. Staskevičienei), asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. S. (buv. Staskevičienės), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 440,80 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovei G. S. (buv. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120,00 Eur (šimto dvidešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės G. S. (buv. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,23 Eur (septynių eurų 23 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.