Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-750-256/2012

Teisėjas Algimantas Valantinas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01234-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.18.2.; 1.2.23.2.; 1.2.29.3.; 1.1.8.1.; 1.1.8.10.; 1.1.7.2.7.; 2.1.7.; 2.4.

2012 m. rugsėjo 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas:

pagal BK 260str. 1d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 302str. 1d. 45 paroms arešto;

pagal BK 214str. 1d. 40 parų areštu.

Bausmes subendrinus BK 63str. 4d. tvarka galutinė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Paskirtoji bausmė BK 64str., 65str. tvarka subendrinta su bausme, neatlikta pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-12 nutartį ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir M. D., jo atžvilgiu skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. Vilniaus mieste iš kito asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,106 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurią 2011-10-05, apie 14.00 val., Vilniuje, Erfurto g. prie namo Nr. l, už 30 litų pardavė M. D., po ko nusikaltimo vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

A. M. nuteistas ir už tai, kad ne anksčiau kaip nuo 2010 m. vasario mėn. neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentą - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2005-02-23 Vilniaus 2-ais PP (13) G. R. vardu, iki 2011-10-05, kai apie 14.00 val., Vilniuje, Erfurto g. prie namo Nr. l, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo asmens kratos metu, atliktos Vilniaus aps. VPK ONTV patalpose, esančiose Vilniuje, Vilniaus g. 37, rado ir paėmė minėtą kortelę.

A. M. nuteistas dar ir už tai, kad ne anksčiau kaip nuo 2011 m. rugsėjo mėn. 7-9 d. neteisėtai laikė elektroninę priemonę - mokėjimo kortelę SEB VISA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. U. vardu, iki 2011-10-05, kai apie 15.30 val. bute, esančiame Vilniuje, Erfurto g. 4-2, policijos pareigūnai surado kortelę kratos metu

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. M. nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų BK 260str. 1d., 302str. 1d., 214str. 1d., sudėtis.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai nuteisė A. M. pagal BK 260str. 1d. yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BK 260str. 1d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ar pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas (byla Nr. 2K-225/2008). Pardavimas kaip veika – tai vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimo būdų, jas perduodant kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą ar kitokį atlygį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. M. nusikalstama veika pagal BK 260str. 1d., kvalifikuota teisingai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad iš A. M. keletą kartų pirko narkotikus: pirmą kartą už 30 Lt nusipirko 1g amfetamino, kurį pats suvartojo, antro pirkimo metu abudu buvo sulaikyti policijos pareigūnų. 2011-10-05 su A. M. susitiko Lazdynų mikrorajone, atsisėdo ant suoliuko. M. D. jam padavė pinigus, t.y. 30 Lt, o pastarasis - maišelį su amfetaminu. Ant suoliuko šalia sėdėjo jo brolis G. D., o nuošaliau stovėjo A. Z.. Iš karto po to juos sulaikė policija. Liudytojas G. D. parodė, kad įvykio dieną jis kartu su broliu M. D. Lazdynų mikrorajone susitiko su A. M. ir A. Z., tačiau beveik iš karto policininkai juos sulaikė. Išvažiuojant iš namų M. D. jokių narkotikų su savimi neturėjo. Nuteistojo M. D. ir liudytojo G. D. parodymai yra nuoseklūs, jais netikėti nėra pagrindo. A. M. kaltę pagrindžia ir liudytojų – policijos pareigūnų A. K. bei Ž. A. parodymai ir kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad A. M. 2011-10-05 M. D. už 30 Lt pardavė 0,106g psichotropinės medžiagos - metamfetamino. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad jo kaltė pagrįsta melagingais liudytojo parodymais, yra nepagrįstas.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso reikalavimų. Priimant nuosprendį Lietuvos Respublikos BPK 297 – 307str. reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skiriant bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką ir kaltąjį asmenį. Skiriant bausmę A. M. bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41str., 54str., nepažeisti.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo atsižvelgti į A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru (byla Nr. 2K-268/2008). A. M. nepripažino esminių bylos aplinkybių, kurios būtinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260str. 1d., savo kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Atsižvelgus į išdėstytą negalima padaryti išvados, kad A. M. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59str. 1d. 2p.).

A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, jis praeityje tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus (t.2 b.l.43-45), baustas administracine tvarka (t.2 b.l.37-42), įrašytas į priklausomybės ligų centro priežiūros grupę (t.2 72), nevedęs, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nepadarė, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymo reikalavimų. Esant šių aplinkybių visumai paskirtoji bausmė nėra per griežta, visiškai atitinka bausmės tikslus ir paskirtį, bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo nenustatyta, taikytas nuteistajam palankesnis – dalinio bausmių sudėjimo būdas, prie paskirtos bausmės pridėta tik dalis ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Esant tokioms aplinkybėms keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.