- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- e2-1508-1157/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24441-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- R. C.
- Atsakovas
- A. C.
nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui A. C. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė R. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. C. (A. C.), prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą išlaikymo dydį – priteisiant iš atsakovo A. C. nepilnamečio sūnaus G. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukros R. C., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą po 175 Eur kiekvienam iš vaikų, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę R. C. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteisti iš atsakovo valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu A. C. sudarė santuoką, santuokos metu jiems gimė sūnus G. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra R. C., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoką nutraukė, vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir iš atsakovo priteisė nepilnamečiams vaikams G. C. ir R. C. išlaikymą, mokama kas mėnesį po 270 Lt (78,20 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė pažymi, jog po priimto teismo sprendimo vaikų poreikiai užaugo. Sprendimo priėmimo metu sūnui buvo devyni metai, dukrai – penki. Nurodo, jog šiais metais G. C. bus septyniolika metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) III klasėje, o R. C. gegužės mėnesį sukako trylika metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje pažymi, kad jos paskaičiavimais šiuo metu būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga apie 508,80 Eur suma. Nurodo, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke, jos pajamas sudaro 850 Eur darbo užmokestis bei 222 Eur gaunama išmoka vaikams („vaiko pinigai“). Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas A. C. yra iš dalies darbingas, tačiau jo gaunamo atlyginimo dydis ar kitos pajamas ieškovei nėra žinomos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovo dalį visų vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų ir teismo prašo kas mėnesį priteisti tokią pinigų sumą, kurios užtektų patenkinti bent minimaliems vaikų poreikiams, t. y. priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 175 Eur kiekvienam iš vaikų (viso 350 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. C. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nuo gimimo turi neįgalumą, tačiau visą laiką dirba ir teikia išlaikymą vaikams pagal ankstesnį teismo sprendimą. Pažymi, jog dėl turimo neįgalumo negali susirasti labiau apmokamo darbo, dažnai yra atleidžiamas, kadangi ilgus laikotarpius serga. Atsakovas nurodo, kad pagal savo fizines galimybes jis daro viską, kad dirbtų ir teiktų išlaikymą savo vaikams. Atsiliepime į ieškinį pažymi, kad be dviejų vaikų, kuriuos atsakovas turi kartu su ieškove, jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį taip pat išlaiko, todėl visos jo gaunamos pajamos yra dalinamos tarp trijų vaikų, o ne dviejų. Pasak A. C., šiuo metu jo pajamos tėra socialinės išmokos, todėl jam pačiam pragyvenimui šiuo metu nieko nelieka. Pažymi, jog turi ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal 1995 m. sausio 30 d. sutartį šis butas yra įkeistas AB „Swedbank“. Atsakovo teigimu, šią buto dalį jis paveldėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. ir jam perėjo įsiskolinimas pagal kredito sutartį, kas dar labiau pasunkino jo finansinę padėtį. Taip pat atsakovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės, kurioms beveik po dvidešimt metų, todėl jų rinkos vertė yra labai maža (ne daugiau kaip 200 Eur už kiekvieną). Atsakovo manymu, visi šie įrodymai patvirtina, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir jis dėl objektyvių priežasčių negali susirasti kito daugiau apmokamo darbo bei teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinį atmesti.
4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje pažymėjo, kad Tarnybos atstovė apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu, remiantis ieškovės žodiniais paaiškinimais, buvo nustatyta, kad 3-jų kambarių būstas su visais patogumais, baldais, buitine technika, nuosavybės teise priklauso ieškovei. Tarnybos nuomone, vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis ir leisti laisvalaikį jų gyvenamoje vietoje. Tarnyba išvadoje nurodo, jog apsilankymo metu buvo bendrauta su ieškove, kuri nurodė, kad su atsakovu išsiskyrė 2014 m. Atsakovas teikia išlaikymą dviem vaikams 174 Eur per mėnesį sumą, papildomai prie išlaikymo neprisideda. Moteris pažymėjo, kad vaikų tėvas nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos, pagal kurią turi bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, atostogų metu. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad sūnus su tėvu nebendrauja jau apie pusę metų, o su dukra atsakovas pirmą kartą susitiko po metų laiko ir nuteikinėjo ją prieš ieškovę. Pasak ieškovės, ji viena rūpinasi vaikais, juos išlaiko, auklėja ir ugdo. Moteris nori, kad būtų teikiama 174 Eur per mėnesį suma kiekvieno vaiko išlaikymui. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos mėnesines pajamas sudaro iš viso 1 164 Eur suma, įskaičius 140 Eur sumą išmoką vaikams bei atsakovo teikiamą 174 Eur sumą vaikų išlaikymui. Išvadoje pažymima, kad apsilankymo metu taip pat buvo individualiai bendrauta ir su nepilnamete šalių dukra R. C., kuri Tarnybos atstovei papasakojo, kad anksčiau ji su tėčiu praleisdavo nedaug laiko, nes dažnai pas tėtį vykdavo brolis, kuris nenorėjo jos imti kartu, nurodė, kad tėtis kartais jai paskambindavo, pakviesdavo nuvažiuoti kur nors pavalgyti. Mergaitė pažymėjo, kad prieš dvi savaites buvo susitikusi su tėčiu. Pasak nepilnametės, ji ir tėtis visada sutardavo draugiškai, būdama su juo ji jaučiasi gerai, linksmai, jaukiai. R. C. mamą apibūdino kaip gerą ir linksmą, pažymėjo, kad būdama su ja ji jaučiasi gerai ir patogiai. Vaikas Tarnybos atstovei pasakojo, kad jai susirgus mama duoda vaistus, lankosi tėvų susirinkimuose ugdymo įstaigoje. Pasak mergaitės, ja dažnai rūpinasi ir teta, kuri ją išklauso, pamoko. R. C. teigimu, drabužius jai dažniausiai perka teta ir mama, kišenpinigių duoda tėtis ir senelis. Tėtis atveždavo jai saldainių, broliui tėtis nupirko kompiuterį ir telefoną. Pasak mergaitės, ji taupo pinigus pati ir už juos įsigyja ką nori, nes nieko nenori prašyti tėčio. Mergaitė pasakojo, kad kai jai reikia pinigų ekskursijoms, pratybos, stovykloms – prašo mamos arba tetos. Pasak nepilnametės, ji visą laiką jaučia, kad šeimoje trūksta pinigų, todėl jau seniai nieko neprašo jai pirkti. Tarnybos atstovės apsilankymo šeimoje metu G. C. namuose nebuvo, todėl su juo individualiai bendrauta nebuvo. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodo, jog įvertinus visas nurodytas aplinkybes, Tarnyba mano, kad ieškovės ieškinio reikalavimas pareikštas vaikų interesų labui, pažymi, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma kiekvienam vaikui po 174 Eur galėtų patenkinti tik kasdieninius būtiniausius R. C. ir G. C. poreikius.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad augant vaikams, jų poreikiai didėja, taip pat nuo 2013 metų ženkliai pabrango maistas, komunaliniai mokesčiai ir pan., todėl šiuo metu vaikams reikalingas didesnis išlaikymas nei buvo priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, jog šiuo metu yra patiriamos didesnės išlaidos, nes vaikams reikia pirkti įvairiais pratybas (pavyzdžiui, anglų kalbos pratybos kainavo 25 Eur), uniformas (apie 60 Eur), mokėti už įvairius mokyklos renginius, ekskursijas, įmokos klasės fondus (40 Eur), gimtadienio dovanos (20 Eur) ir pan. Ieškovės teigimu, šalių dukra norėtų išmokti groti gitara, taip pat gydytojai jai rekomendavo lankyti baseiną, tačiau ieškovė tam pajamų neturi. R. C. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog viena išlaiko šalių nepilnamečius vaikus, atsakovas su vaikais nebendrauja, papildomai prie jų išlaikymo neprisideda, niekada vaikų nesiveža nei kur nors pramogauti, nei švęsti gimtadienių. Dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, ieškovė kreipėsi į antstolius. Ieškovės vertinimu, atsakovas nors ir turi neįgalumą, tačiau yra dirbantis ir gaunantis darbo užmokestį, todėl turėtų daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė ieškinio reikalavimus palaiko visa apimtimi ir prašo ieškinį tenkinti.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl turimo neįgalumo, šiuo metu yra 40 procentų darbingas. Pažymėjo, jog jo sveikata su kiekvienais metais blogėja, todėl negali visada dirbti. Atsakovas abejoja, ar turės galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą, nurodo, jog dabartinės jo pajamos yra 668 Eur darbo užmokestis ir 220 Eur išmoka dėl neįgalumo. Atsakovas A. C. paaiškino, jog dirba tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau dėl turimų sveikatos problemų dažniausiai dirba tik 3–4 mėnesius per metus. Pažymėjo, jog dabar dirba nuo lapkričio mėnesio, nes nori atsiskaityti su antstoliais, tačiau jeigu pablogės sveikata, bus priverstas išeiti iš darbo. Atsakovas nurodė, kad gyvena kartu su žmona ir tėvu. Pasak atsakovo, ieškovės nurodytos aplinkybės, jog jis neprisideda prie vaikų išlaikymo yra melas, pabrėžė, kad kai turėjo didesnes pajamas duodavo vaikams gimtadieniui po 100 Eur, nupirko vaikams du kompiuterius, telefoną, taip pat pagal sezoną pirko vaikams rūbus, batus. Atsakovas pažymėjo, kad be šių nepilnamečių vaikų, jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti. Nurodė, jog vaikui pervesdavo 50–100 Eur išlaikymą, tačiau vaiko motina, matydama jo dabartinę padėtį, išlaikymo nebeprašo, teigia, jog vaiką išlaikys pati. Atsižvelgdamas į savo sunkią finansinę padėtį bei turimą neįgalumą, atsakovas abejoja, jog galės daugiau užsidirbti ir teikti prašomo dydžio išlaikymą, todėl prašo ieškinį atmesti.
7. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, buvo pateiktas teismui prašymas dėl bylos nagrinėjimo išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
11. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-341/2006). Taigi bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė R. C. ir atsakovas A. C. turi nepilnametį sūnų G. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą R. C., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka bei iš atsakovo A. C. priteistas išlaikymas po 270 Lt (78,20 Eur) kiekvienam vaikui, mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Vaikams priteistų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta nepilnamečių motina R. C. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Nuo šio teismo sprendimo praėjo beveik 9 metai, per šį laikotarpį išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams nė karto nebuvo keistas.
13. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
14. Vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, ir tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
16. Ieškovė šioje byloje argumentavo, kad po 2013 m. gegužės 9 d. teismo sprendimo praėjo beveik 9 metai, pasikeitė pragyvenimo šalyje lygis, išaugo paslaugų ir prekių kainos, paaugusių ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, todėl prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 270 Lt (78,20 Eur) kiekvienam vaikui iki 175 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Tiek ieškinyje nurodė, tiek teismo posėdyje paaiškino kaip pasikeitė, padidėjo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai. Ieškovė pažymėjo, jog šiuo metu jos pajamas sudaro 850 Eur darbo užmokesčio ir 140 Eur išmoka vaikams, o per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui skiria apie 508,80 Eur. Tokiu būdu vieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje būtų po 254,40 Eur, tačiau ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo turimą neįgalumą, prašo priteisti iš atsakovo mažesnę sumą, kurios užtektų patenkinti bent minimaliems vaikų poreikiams, t. y. po 175 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Tuo tarpu atsakovas su tokiu ieškinio reikalavimu nesutiko, argumentuodamas, jog dėl nuo gimimo turimo neįgalumo jis negali nuolatos dirbti, todėl abejoja, ar galės mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovas neneigė, jog nuo 2013 m. gegužės 9 d. teismo sprendimo vaikų poreikiai galėjo išaugti, brango prekių kainos, pasikeitė pragyvenimo lygis, tačiau tvirtino, kad dėl sunkios savo finansinės padėties, turimo neįgalumo, jis negali teikti didesnio išlaikymo nei buvo nustatytas.
17. Teismo vertimu, atsakovas neįrodė (nepaneigė), kad jis nebūtų pajėgus mokėti nurodyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris yra mažesnis nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 730 Eur, atskaičius mokesčius 518 Eur, todėl orientacinis dydis yra apie 259 Eur). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių duotų paaiškinimų, nustatyta, jog nuo 2021 m. lapkričio 26 d. atsakovas yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog jo gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei minimali mėnesinė alga (už 2021 m. gruodžio mėn. atsakovas gavo 1828,29 Eur darbo užmokestį, už 2022 m. sausio mėn. – 844,74 Eur), be to, kaip teigė pats atsakovas, jam kiekvieną mėnesį yra skiriama 220 Eur neįgalumo išmoka. Iš turimų duomenų matyti, jog atsakovo gaunamos pajamos šiuo metu yra net didesnės nei ieškovės. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovas tvirtino, jog vaikams gimimo dienos proga duodavo po 100 Eur, yra nupirkęs du kompiuterius, brangų telefoną, kas taip pat rodo, jog atsakovas tam lėšų turi. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ buto, kuriame jis gyvena kartu su savo žmona bei tėvu. Turi dvi transporto priemones. Nors atsakovas kaip dar vieną argumentą atmesti ieškinį nurodė, jog turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti, teismo posėdžio metu patikslino, kad bendru vaiko motinos ir tėvo (atsakovo) sutarimu, vaikui buvo skiriamas 50–100 Eur išlaikymas, tačiau šiuo metu jis jo neteikia, kadangi vaiko motina sutiko pati išlaikyti nepilnametį jų vaiką ir iš skyrium gyvenančio tėvo A. C. išlaikymo nebeprašo.
18. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nepilnamečiams vaikams išlaikyti skiriama (padidinama) suma yra siejama su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais (atsakovas šių poreikių nenuginčijo) ir abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
19. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės ieškinys tenkinamas – pakeičiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams G. C. ir R. C., priteisiant iš atsakovo A. C. nepilnamečių vaikų G. C. ir R. C. naudai išlaikymą po 175 Eur kiekvienam iš vaikų, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę R. C. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 15 dienos.
20. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti (palikti) motiną (ieškovę) R. C. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
21. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
22. Padidintas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (šiuo atveju – 2021 m. rugsėjo 3 d.) (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1083-567/2019). Byloje įrodyta, kad teisė į padidintą išlaikymą atsirado nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos.
23. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.
24. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 15 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, pateikta pažyma dėl 283,12 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
26. Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai (t. y. 100 procentų). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (nuo kurio ieškovė buvo atleista), teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir bylinėjimosi išlaidos už antrinę teisinę pagalbą. Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo (padidinimo) iš viso mokėtinas bendras 53 Eur žyminis mokestis ((175x2 – 78,20x2) Eur x 12 mėn.) x 0,03) – 25 proc., taip pat patirtos 6,34 Eur pašto išlaidos, t. y. bendrai priteistinai valstybės naudai 59,34 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas, taip pat priteistina 283,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismo vertinimu, šių išlaidų dydis pagrįstas, protingas ir teisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečių vaikų G. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. C., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. C. (A. C.), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametei dukrai R. C., gim. (duomenys neskelbtini), po 175 Eur (šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kiekvienam iš vaikų (viso 350 Eur), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. rugsėjo 3 d.) iki vaikų pilnametystės, lėšas pervedant į asmeninę R. C. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 15 dienos. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama (paliekama) ieškovė R. C., a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. C., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 59,34 Eur (penkiasdešimt devynis eurus ir 34 ct) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo A. C., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 283,12 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 12 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant „už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.