Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti atsakovo 2015-10-01 įsakymą Nr. 44 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, neteisėtu ir priteisti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2015-10-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nesilaikė Darbo kodekso (toliau-DK) reikalavimų skiriant drausminę nuobaudą, t. y. nesilaikė DK 240 str. 1 d. Teigia, kad 2015-10-01 ieškovei grįžusiai po nedarbingumo į darbą, buvo pateiktas pasirašyti kooperatyvo direktorės įsakymas Nr. K-44 dėl atleidimo DK 130 str. 3 d. 1 p. pagrindu, ką patvirtina atsakovo pateiktas 2015-10-01 08.05 val. aktas, kuriame nurodoma, kad atleidžiant iš darbo (duomenys neskelbtini) D. L. ir supažindinus ją su atleidimo iš darbo 2015-10-01 įsakymu Nr. 44 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ bei nebuvimo darbe be pateisinamos priežasties aktais, paprašius jos parašyti pasiaiškinimus, D. L. rašyti pasiaiškinimus atsisakė ir pasiėmusi įsakymą, išėjo. Taip pat nurodė, kad ankstesnė nuobauda, paskirta 2014-10-03 įsakymu Nr. D-2, buvo taip pat paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-09-30 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino 2015-10-01 atsakovo(duomenys neskelbtini), įsakymą dėl darbo sutarties su D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pareigų, neteisėta ir šią nuobaudą panaikino. Nustatė, kad darbo sutartis su ieškove D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukta teismo sprendimu pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini), ieškovei D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) šešių mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 2023,56 Eur neatskaičius mokesčių bei 4063,18 Eur kompensaciją neatskaičius mokesčių už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo 2015-10-01 iki teismo sprendimo priėmimo 2016-09-30. Priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovei D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (advokato teisinės paslaugas). Priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini), 183,00 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.Nurodė, kad atsakovo direktorė nesivadovavo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintomis „Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinės rekomendacijomis“,(duomenys neskelbtini) Darbo tvarkos taisyklių 9.5 p., tai yra, direktorė nepasiūlė ieškovei kreiptis pasitikrinti neblaivumo, vienasmeniškai nustatė ir surašė aktą, kad ieškovė yra neblaivi, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovei darbdavio direktorės 2014-10-03 įsakymu D-2 drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai ir pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Taip pat teismas padarė išvadą, kad ieškovei 2015-10-01 įsakymu Nr. K-44 paskirta neteisėta drausminė nuobauda, todėl šis įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Nurodė, kad konstatavus, jog ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir ji negrąžinama į darbą, ieškovei turėtų būti priteista DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) dirbo nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nutraukta maitinimo kooperatyvo veikla ir darbo santykiai tęsėsi (duomenys neskelbtini), nuo atleidimo iš darbo dienos nedirbo, jos darbo užmokestis buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, nėra pagrindo mažinti prašomą priteisti vidutinį darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydį.Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti.Nurodo, kad ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl teismas turėjo jos ieškinį palikti nenagrinėtą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skiriant 2014-10-03 drausminę nuobaudą nebuvo laikytasi drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, nes byloje yra pateiktas ieškovės rašytas pasiaiškinimas. Teigia, kad byloje yra pateiktas 2014-10-03 įsakymas Nr. D-2 dėl drausminės nuobaudos skyrimo, kurį ieškovė yra pasirašiusi, taigi ieškovė jau nuo 2014-10-03 žinojo apie jai skirtą drausminę nuobaudą ir jos neginčijo iki pat patikslinto ieškinio pateikimo dienos. Apelianto nuomone, teismas šioje byloje neišsprendė visų ieškovės pareikštų reikalavimų, taip pat bylos nagrinėjimo metu netyrė 2014-09-30 akte Nr. 01 surašytų aplinkybių, dėl šio akto surašymo neapklausė darbuotojų J. V., V. V., todėl šioje dalyje teismas nepriėmė teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo, kuris būtų grįstas tinkamu darbo santykius reguliuojančių teisės normų taikymu. Atsakovas nurodo, kad ieškovė iš darbo buvo atleista teisėtai, vadovaujantis DK 136 str. 3d. 1 p. pagrindu - sutarties nutraukimas dėl darbo drausmės pažeidimo. Teigia, kad liudytojos patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) po 14 val. ieškovė savavališkai paliko darbo vietą ir darbe daugiau nebepasirodė, liudytojos patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) darbe buvo neblaivi bei patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) dienomis vietoje turėjusios dirbti ieškovės dirbo(duomenys neskelbtini) I. J.. Pažymi, kad kad ieškovė neužėmė vadovaujančių pareigų (duomenys neskelbtini), todėl ji pati negalėjo nusistatyti darbo dienų ir laisvalaikių, nes išleisti į laisvadienius turi teisę tik juridinio asmens vadovas, be to, juridinio asmens vadovas privalo žinoti apie tai, kur yra jam pavaldūs darbuotojai. Ieškovė turėjo pareigą būti savo darbo vietoje darbo grafike nustatytu laiku ir apie visus sprendimus palikti darbo vietą turėjo pranešti atsakovo vadovui ir darbo vietą palikti tik vadovui leidus. Pažymi, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistė apklausta liudytoja, nurodė, kad tikrinimo metu nebuvo tikrinamas 2015 metų liepos mėnesio darbo laiko grafikas, tikrinimas apėmė visai kitus laikotarpius, todėl civilinėje byloje nėra pateikta Valstybinės darbo inspekcijos išvadų dėl 2015 m. liepos mėnesio darbo grafiko. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad darbuotojai dirbo pagal kitokį grafiką, šios aplinkybės yra paneigiamos liudytojos I. J., kuri nurodė, kad jai nebuvo iš anksto žinoma, kad vietoje ieškovės reikės dirbti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dienomis bei kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų liudijimais. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad atleidžiant ieškovę iš darbo jai nebuvo pasiūlyta rašyti pasiaiškinimą. 2015-10-01 ieškovei buvo pasiūlyta pateikti pasiaiškinimą raštu, tačiau ieškovė atsisakė tą padaryti.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas detaliai motyvavo, kad atsakovo veiksmai ir pats vienasmeniškas direktorės aktas neatitinka Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008-05-07 įsakymu Nr. V-132 patvirtintų Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinėse rekomendacijose nustatytų procedūrų. Apelianto teiginiai ir pateikti dokumentai dėl antrosios drausminės nuobaudos prieštarauja vienas kitam. (duomenys neskelbtini) kvietime atvykti nurodoma, kad ieškovė nebeateina į darbą nuo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas į bylą pateikė keletą aktų - viename konstatuojama, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė atvyko į darbą, tačiau neblaivi, kitame akte konstatuojama, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) savavališkai paliko darbo vietą; 2015-07-29 akte nurodyta, kad ieškovė neatvyko į darbą (duomenys neskelbtini) tačiau data ištaisyta į (duomenys neskelbtini) dieną, taigi pagal apeliantės dokumentus ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) darbe nebebuvo, tačiau tuo pat metu kartais ir būdavo. Pažymi, kad apeliantas yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą, jų valdymą ir tvarkymą. Teigia, kad sprendimas dėl ieškovės atleidimo jau buvo faktiškai priimtas dar iki bet kokių ieškovės pasiaiškinimų. Kitą dieną po nurodytos datos atleidimas buvo įformintas, nors ieškovė kvietime nurodytą dieną atvykti negalėjo, nes buvo nedarbinga. Apeliantas nevykdė DK 147 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl darbo grafikų sudarymo ir skelbimo, dėl darbuotojų trūkumo neužtikrino tolygaus pamainų keitimosi, netinkamai organizavo dokumentacijos tvarkymą, padarė darbuotojų, dirbančių keliose darbovietėse darbo ir poilsio režimo pažeidimus, nesilaikė teisės aktų nuostatų dėl darbuotojo blaivumo nustatymo ir nušalinimo nuo darbo, o sprendimus dėl to priiminėjo vienasmeniškai savo nuožiūra arba vadovaudamasis gandais. Pažymi, kad tik teisme apeliantas suformulavo atleidimo pagrindą, t. y. konkretų ieškovės padarytą pažeidimą, dėl kurio ieškovė buvo atleista iš darbo. 2015-10-01 įsakyme Nr. K-44 dėl atleidimo iš darbo pagrindu nurodytas tik DK 136 str. 3 d. 1 punktas. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais, iš esmės grindžiamais savo įrodinėjimo pareigos perkėlimu ieškovei ir teismui dėl paties apelianto padarytų darbo teisės pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Nustatyta, kad ieškovė D. L. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) (99 b. l., 1 t.). 2014 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) pasirašė įsakymą Nr. D-2, kuriuo (duomenys neskelbtini) D. L. už darbo drausmės pažeidimą skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. 2015-10-01 įsakymu ieškovė buvo atleista iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.Apeliantas argumentuoja, kad ginčas dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, todėl ieškovė turėjo pasinaudoti išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, kadangi to nepadarė, toks ieškovės reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Šis argumentas atmestinas.DK 299 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, šiuo atveju nagrinėjamas ginčas dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, taigi atmestinas apeliantės argumentas, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas nepatenka į tiesiogiai teisme nagrinėtinų ginčų sąrašą. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei 2014-10-03 drausminė nuobauda buvo paskirta neteisėtai bei nesilaikant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Pažymėtina, kad darbuotojo buvimas darbo metu darbe neblaiviu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Už šį pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014-10-03 (duomenys neskelbtini) direktorė pasirašė įsakymą Nr. D-2, kuriuo (duomenys neskelbtini) D. L. už darbo drausmės pažeidimą skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Direktorė vadovavosi barmenės D. L. 2014-10-02 paaiškinimu Nr. 234 ir 2014-09-30 aktu Nr. 1 (t. 1, b. l. 44). 2014-10-02 D. L. paaiškinime nurodyta, kad „mes visi turime savo pliusus ir minusus, idealių nebūna, o sveikata sušlubuoja daugeliui, nepriklausomai nuo mūsų norų“ (t. 1, b. l. 45 b). 2014-09-30 akte Nr. 01 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) D. L. baro virtuvėje pasirėmusi ant stalo sėdint kėdėje užmigo neblaivi. Pažadinus svirduliavo, iš burnos jautėsi alkoholio kvapas, kalba nerišli. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl 2014-10-03 nuobaudos pagrįstumo, šiuo atveju esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė pati nurodė, kad vartojo alkoholį, tai yra, buvo išgėrusi pusę taurės šampano (t.2, b. l. 153), pažadinta iš miego kurį laiką iš nuovargio ir apsimiegojimo svirduliavo. Taigi ieškovei pačiai pripažinus, kad vartojo alkoholį ir buvo užmigusi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad 2014-10-03 jai drausminė nuobauda – papeikimas buvo paskirta nepagrįstai. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad darbuotojams darbo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės netaikomos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovei 2015-10-01 įsakymu Nr. K-44 paskirta neteisėta drausminė nuobauda, teismas nesutiko su atsakovo pozicija dėl ieškovės veiksmų įvertinimo, tai yra, neatvykimo į darbą 4 dienas, kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Su šiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka. Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka įtvirtinta DK 235 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios nuostatą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.Nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas nustatytas DK 235 straipsnio 2 dalyje, pagal kurios 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu taip pat laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Taigi, nutraukti darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai, o tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB „AKTKC“, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009).Pagal CPK 185 straipsnio nuostatą, teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto numatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadasLietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos bendrovės „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.-W.. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.).Kaip byloje nustatyta, ieškovė padarė šiuos drausminius nusižengimus: ieškovė (duomenys neskelbtini) savavališkai paliko darbo vietą ir dėl neaiškių priežasčių darbe daugiau nepasirodė, į telefoninius skambučius neatsiliepė, (duomenys neskelbtini) ieškovės darbe nebuvo visą darbo dieną, (duomenys neskelbtini) ieškovė darbo vietoje buvo neblaivi, vengė bendravimo, kalba buvo nerišli, dėl ko atsakovės vadovė nurodė ieškovei palikti darbo vietą, t.y. ieškovės dėl neblaivumo buvo nušalinta nuo darbo, (duomenys neskelbtini) dienomis ieškovė taip pat darbe nebepasirodė.Nors ieškovė ir teigia, kad visada dirbo savo laiku, kartais su kitomis darbuotojomis susikeisdavo, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo darbe, galėjo trumpam išeiti iš darbo, tačiau buvo iki darbo pabaigos, (duomenys neskelbtini) buvo darbe, (duomenys neskelbtini) darbe buvo blaivi, buvo užėjusi į darbą, nes buvo netoli darbo, nors buvo laisvadienis, (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), nes merdėjo artimas giminaitis, (duomenys neskelbtini) neatvyko į darbą, nes susitarė su kolegomis, kad pakeistų, kadangi ji tuo metu turėjo daug problemų, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi atsižvegiant į byloje esančių įrodymų visumą, yra pagrindas ieškovės paaiškinimus vertinti kritiškai, nes ieškovės paaiškinimus apie kitokį darbo grafiką paneigia byloje apklaustos liudytojos (duomenys neskelbtini) darbuotojos, kurios patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė savavališkai paliko darbo vietą ir darbe daugiau nebepasirodė, liudytojos patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) darbe buvo neblaivi, bei patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dienomis vietoje turėjusios dirbti ieškovės dirbo barmenė I. J.. Taip pat rašytiniuose dokumentuose nėra informacijos, kad ieškovė būtų pasirašiusi (duomenys neskelbtini) ant šaldytuvų ir šaldiklių kontrolinių termometrų parodymų.Nors ieškovė nurodo, kad 2015 m. liepos mėn. darbo laiko grafikas yra taisytas, tačiau kaip byloje nustatyta, 2015 m. liepos mėn. darbo laiko grafiką asmeniškai pildė pati ieškovė, darbo grafikas buvo pildomas vienu egzemplioriumi, kurio originalas būdavo bare, o administracijai būdavo pateikiama šio baro kopija. Taip pat iš bylos duomenų (t. 1, b. l. 34, t. 2, b. l. 37) nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovės D. L. darbo grafike buvo atlikti taisymai.Nepagrįstas ir ieškovės argumentas, kad atleidžiant ją iš darbo jai nebuvo pasiūlyta rašyti pasiaiškinimą.Darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009).2015-10-01 D. L. parašytas raginimas pasiaiškinti kur buvo darbe (duomenys neskelbtini) dienomis bei kodėl į darbą (duomenys neskelbtini) dieną atvyko neblaivi (t. 1, b. l. 70). Be to, pati ieškovė pripažino aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) po pietų gavo (duomenys neskelbtini) raštą su darbdavio raginimu atvykti į darbą, tačiau atsakovė į šį raštą nekreipė dėmesio ir darbdavio raginimu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į darbą neatvyko.Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, nustatytą reglamantavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo ieškovei paskirta teisėtai ir pagrįstai.Kiti apeliacinio skundo argumentai argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisakyti neturi pagrindo.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus civilinėje byloje bei netinkamai taikė darbo santykius reguliuojančiais materialinės teisės normas dėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 328 straipsnis). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas pareiškė prašymą dėl bylos sustabdymo, kol bus pateiktas išsamus procesinis dokumentas ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00285-13, tačiau apeliacinės instancijos teismas bylos stabdyti neturi pagrindo, nes įstatymas nenumato pagrindo stabdyti bylos dėl to, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, be to, kaip minėta, darbo grafike jokie taisymai dėl D. L. nebuvo atlikti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 600 eurų advokato išlaidų pirmosios instancijos teisme, 182 eurų žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą, 200 eurų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl tenkinus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. L. 982 eurus bylinėjimosi išlaidų.