Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant ieškovei D. L., jos atstovui advokatui D. Ž., atsakovo Klaipėdos rajono Gargždų vartotojų kooperatyvo direktorei J. J., jos atstovui advokatui L. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui Klaipėdos rajono Gargždų vartotojų kooperatyvui dėl neteisėto atleidimo iš darbo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimus: pripažinti jos su Klaipėdos rajono Gargždų vartotojų kooperatyvu sudarytos darbo sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu esant nepagrįstu ir neteisėtu ir grąžinti į pirmesnį darbą, įpareigojant atsakovą išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Nurodė, kad pagal darbo sutartį dirbo Klaipėdos rajono Gargždų vartotojų kooperatyvo baro „Klevas“ barmene. Nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. kovo mėn. dirbo be atostogų ir laisvadienių. Darbo laikas buvo: nuo pirmadienio iki penktadienio 9.00 - 18.00, šeštadienį 8.00 - 14.00. Esant užsakymams (pobūviams, banketams) taip pat dirbdavo ir papildomus viršvalandžius. Toks darbo intensyvumas ir krūvis neišvengiamai atsiliepė fizinei ir emocinei sveikatai, ne kartą kreipėsi į vadovybę dėl papildomo į darbuotojo skyrimo, darbo grafiko normalizavimo (darbo savaitinėmis pamainomis). Nuo 2015 m. kovo mėn. 0,5 etato antraeilėse pareigose buvo priimta I. J., kuri, laisvu nuo pirmaeilių pareigų metu, suteikdavo laisvadienius. Jokios oficialios tvarkos, kaip iš anksto planuojamos pamainos, administracija nustačiusi nebuvo, derindavo tarpusavyje neformaliai, po to pagal faktą fiksuodavo darbo laiko apskaitos dokumentuose. 2015 m. liepos 29 d., 8 val. ryto atvykusi į darbą, Kooperatyvo direktorės J. J. buvo išprašyta iš darbo, tos pačios dienos popietę gavo raštą, kuriame nurodoma, jog nuo 2015 m. liepos 22 d. neva be priežasčių neateina į darbą, yra atleidžiama už pravaikštas (nenurodant jokios datos), ir kviečiama 2015 m. liepos 30 d. 8 val. atvykti inventorizacijai. Tą pačią dieną, sušlubavus sveikatai, kreipėsi į medikus ir nuo 2015-07-29 iki 2015-09-30 buvo nedarbingume. 2015 m. spalio 1 d., grįžus į darbą, buvo pateiktas pasirašyti Kooperatyvo direktorės J. J. įsakymas Nr. K- 44 dėl atleidimo iš darbo pagal darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. Nurodė, kad jokia darbo drausmės taikymo ir drausminės nuobaudos skyrimo procedūra, kaip to imperatyviai reikalauja darbo kodekso 130 str. 4 d., pradėta nebuvo, ją pradėti bei taikyti kokią nors nuobaudą pagrindo taip pat nebuvo, su jokiais dar 2015 m. liepos 28 d. laiške minimais „nebuvimo darbe aktais“ supažindinta nebuvo, nei dėl jų, nei dėl kokių nors kitų aplinkybių jokio paaiškinimo, kaip tai numato darbo kodekso 240 str. 1 d., iš jos pareikalauta ar paprašyta nebuvo. 2015 m. liepos 28 d. laiško teiginius dėl nebuvimo darbe nuo 2015 m. liepos 22 d. akivaizdžiai paneigia įrašai baro „Klevas“ registracijos žurnaluose (įskaitant Kasos knygą); su jokiu įsakymu ar nurodymu, kuriuo jai skiriama nuobauda ir išdėstomas jos pagrindas bei skyrimo aplinkybės, supažindinta nebuvo. Mano, kad darbo sutarties nutraukimas darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, 2015 m. spalio 1 d. ieškovė iš darbo buvo atleista teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu - sutarties nutraukimas dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovė padarė šiuos drausminius nusižengimus: 2015-07-23 d. nuo 14.00 val. savavališkai paliko darbo vietą ir dėl neaiškių priežasčių darbe daugiau nepasirodė, į telefoninius skambučius neatsiliepė; 2015-07-24 ieškovė darbe nebuvo visą darbo dieną, 2015-07-25 ieškovė darbo vietoje buvo neblaivi, vengė bendravimo, kalba buvo nerišli, dėl ko atsakovės vadovė ieškovę dėl neblaivumo nušalino nuo darbo, liepos 27-28 dienomis ieškovė taip pat nepasirodė darbe. Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad jai buvo sudarytos nenormalios darbo sąlygos, nenormuota darbo diena ir pan. Nurodo, jog buvo sudarytas darbo grafikas, kuriame yra nurodytas ieškovės darbo laikas, kurį ji turėjo dirbti 2015 metų liepos mėnesį. Pagal šį darbo laiką liepos mėnesio 23 dieną ieškovė turėjo dirbti 10 valandų, 24 dieną - 9 valandas, 25 dieną - 6 valandas, 27-28 dienomis po 10 valandų. Nurodė, kad ieškovei be pagrindinio atlyginimo ieškovei už darbą buvo mokamas papildomas atlyginimas, atlygis už darbo apimčių padidėjimą, priedas už darbą per šventines dienas, todėl už išdirbtą laiką, jai buvo kompensuojama. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad ji neturėjo jokių atostogų ir buvo pervargusi, nes ieškovė atostogas turėjo. Atsakovas nurodė, kad ieškovės nusižengimai neigiamai atsiliepia darbo eigai, atsakovo nustatytai tvarkai bei prestižui, nes darbuotojas negali savavališkai išvykti iš darbo ir be jokios motyvuotos priežasties darbe nesirodyti, darbuotojas turi laikytis darbdavio nustatytos darbo tvarkos, o kadangi ieškovė liepos 24, 27, 28 iš viso nebuvo pasirodžiusi darbe, liepos 25 darbe buvo neblaivi, todėl buvo nušalinta nuo darbo, liepos 23 nuo 14 valandos pati savavališkai paliko darbo vietą, todėl jai pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda, atleidimas iš darbo. 2015-10-01 ieškovei buvo pasiūlyta pateikti pasiaiškinimą raštu, tačiau ieškovė atsisakė tą padaryti, ieškovei rašytinis raginimas informuoti apie savo neatvykimo priežastis į darbą ir nebuvimą darbe, darbdavio buvo išsiųstas registruotu laišku 2015-07-28, į kurį ieškovė neparašė jokio paaiškinimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ir anksčiau nevengė drausminių nusižengimų darbo metu, už tai ieškovei buvo skiriami papeikimai, pastabos. Atsakovas nurodė, kad 2014 m. spalio 03 d. ieškovei D. L. buvo skirtas papeikimas - surašytas įsakymas Nr. D-2 dėl drausminės nuobaudos skyrimo, kadangi ieškovė 2014 m. rugsėjo 30 d. darbo vietoje buvo neblaivi, 2014 m. vasario 3 d., ieškovei buvo surašytas įsakymas Nr. D-l dėl drausminės nuobaudos - pastabos skyrimo, 2012 m. spalio 19 ieškovei buvo surašytas įsakymas Nr. D-3 dėl drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo, 2012 m, sausio 23 d. ieškovei buvo surašytas įsakymas Nr. D-l dėl drausminės nuobaudos - pastabos skyrimo, 2010 m. rugpjūčio 02 d. ieškovei buvo surašytas įsakymas Nr. D-2 dėl drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo, 2009 m. sausio 12 d. ieškovei buvo rašytas įsakymas Nr. D-01 dėl drausminės nuobaudos - pastabos skyrimo.

Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti atsakovo 2015-10-01 įsakymą Nr. 44 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo neteisėtu; priteisti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2015-10-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nesilaikė darbo kodekso reikalavimų skiriant drausminę nuobaudą, t. y. nesilaikė darbo kodekso 240 str. 1 d., kurioje imperatyviai nustatyta, kad „prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. 2015-10-01 ieškovei grįžusiai po nedarbingumo į darbą, buvo pateiktas pasirašyti kooperatyvo direktorės įsakymas Nr. K-44 dėl atleidimo darbo kodekso 130 str. 3 d. 1 p. pagrindu, ką patvirtina atsakovo pateiktas 2015-10-01, 08.05 val. aktas, kuriame nurodoma, kad atleidžiant iš darbo baro „Klevas“ barmenę D. L. ir supažindinus ją su atleidimo iš darbo 2015-10-01 įsakymu Nr. 44 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ bei nebuvimo darbe be pateisinamos priežasties aktais, paprašius jos parašyti pasiaiškinimus, D. L. rašyti pasiaiškinimus atsisakė ir pasiėmusi įsakymą, išėjo“. Nurodė, kad ankstesnė nuobauda, paskirta 2014-10-03 įsakymu Nr. D-2 buvo skirta nepagrįstai ir neteisėtai, nors ieškovė jos ir neskundė, todėl ir negalėjo būti atleista Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kurio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad dirbant pas atsakovą buvo sudarinėjami grafikai, kurių privaloma laikytis, ir, kad grafikus sudarydavo pati ieškovė D. L.. Ieškovė buvo pati nurodžiusi, kad 2015 m. liepos 27–28 dienomis nebuvo darbe pagal jos pačios parengtą grafiką, jai laisvadieniai suteikti nebuvo. Nurodė, kad ieškovės nepagrįsti teiginiai apie tai, jog laikotarpyje nuo 2015-07-23 iki 2015-07-29 įrašai kavinės „Klevas“ registracijos žurnaluose, įskaitant kasos knygą patvirtina, kad ieškovė buvo darbe ir dirbo visas dienas pagal jos nustatytą darbo grafiką. Taip pat nepagrįsti teiginiai, kad ieškovė 2015-07-29, apie 08 val. buvo atvykusi į darbą, iš kurio ją išprašė direktorė, nes direktorė visą 2015-07-29 dieną nebuvo ieškovės sutikusi, nes pagal 2015 metu liepos mėnesio nustatytą darbo grafiką, jai buvo nustatytas laisvadienis, todėl į darbą ieškovė neprivalėjo atvykti ir nebuvo atvykusi. Ieškovė 2015-07-29 po pietų gavusi 2015-07-28 raštą, darbdavio raginimu atvykti į darbą, nes darbdavys nurodo, kad jai neprisiskambino ir nežino, kur ji randasi. Atsakovė nurodo, kad ieškovė 2015-07-29 gavusi iš atsakovės raginimą atvykti į darbą, privalėjo laikytis darbo tvarkos ir informuoti atsakovę apie savo buvimo vietą, pasiaiškinti nurodant neatvykimo priežastis, tačiau ieškovė į šį raštą nekreipė dėmesio ir darbdavio raginimu 2015-07-30 į darbą neatvyko. Atsakovas nesutinka ir su tuo, kad atleidžiant ieškovę iš darbo jai nebuvo pasiūlyta rašyti pasiaiškinimą. 2015-10-01 ieškovei buvo pasiūlyta pateikti pasiaiškinimą raštu, tačiau ieškovė atsisakė tą padaryti. Atsakovas nurodo, kad 2014 m. spalio 03 d. ieškovei D. L. buvo skirtas papeikimas - surašytas įsakymas Nr. D-2 dėl drausminės nuobaudos skyrimo, kadangi ieškovė 2014 m. rugsėjo 30 d. darbo vietoje buvo neblaivi.

Teismo posėdžio metu ieškovė, ieškovės atstovas ieškinį prašė tenkinti patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad visada dirbo savo laiku, kartais su kitomis darbuotojomis susikeisdavo. 2015-07-23 buvo darbe, galėjo trumpam išeiti iš darbo, tačiau buvo iki darbo pabaigos, liepos 24 d. buvo darbe. Patikrinimo aktai buvo pasirašyti liepos 28 d. 2015-07-25 darbe buvo blaivi, buvo užėjusi į darbą, nes buvo netoli darbo, nors buvo laisvadienis. Liepos 27 d. buvo Klaipėdos ligoninėje, nes merdėjo artimas giminaitis, liepos 28 d. neatvyko į darbą, nes susitarė su kolegomis, kad pakeistų, kadangi ji tuo metu turėjo daug problemų. Paaiškino, kad 2014-10-03 nuobauda taip pat paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nors jos ir neskundė.

Teismo posėdžio metu atsakovas, atsakovo atstovas ieškinį prašė atmesti atsiliepimuose nurodytais motyvais, nurodė, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai. Gargždų vartotojo kooperatyvo direktorė J. J. nurodė, kad 2015-07-23 po 14.00 val., ieškovės D. L. nerado darbe, nors buvo kelis kartus atvykusi. Buvo surašytas neatvykimo į darbą aktas. Taip pat buvo ir kitomis dienomis, aktai surašomi tą pačią dieną. Liepos 23 dieną atėjusi į barą „Klevas“ rado tik virėją, kuri dirbo savo ir barmenės darbą. Liepos 24 dieną D. L. nebuvo darbe, liepos 25 d. rado svetimą žmogų, kuris dirbo už D. L., ir kuri paaiškino, kad D. L. ją pakvietė dirbti. Pakalbėjus su D. L., matėsi, kad pastaroji neblaivi.

Liudytoja I. J. parodė, kad dirba bare „Klevas“ barmene. 2015-07-27 dieną ji dirbo, nors neturėjo dirbti. Jai paskambino virėja, kuri pasakė, kad turi ateiti į darbą, nes D. L. yra „užbaliavojusi“ ir jos nėra darbe. Liepos 23 dieną D. L. nebuvo darbe, virėja I. J. paprašė sutvarkyti kasą. Savo akimis du kartus matė neblaivią D. L.. Liepos 25 d. D. L. taip pat buvo neblaivi ir už ją dirbo. I. J. patvirtino, kad darbo grafikus sudarinėdavo D. L., juos sudarydavo mėnesio pradžioje, tačiau jos grafikus koreguodavosi, nesilaikydavo tiksliai sudaryto. I. J. bare „Klevas“ dirbo antraeilėse pareigose, todėl, kai ji žinodavo pirmaeilio darbo grafiką, tai būdavo įvairiai, grafiką sužinodavo prieš savaitę, dvi, o kartais ir mėnesį, jos tarp savęs koreguodavosi, kada, kuri dirbs. Taip pat koreguodavosi, jeigu kuri turėdavo kokių reikalų, pasikeisdavo. 2015 metų liepos pabaigoje nebuvo susitarimo, kad dirbs ji, turėjo dirbti D. L..

Liudytoja V. V. parodė, kad bare „Klevas“ dirba virtuvės darbininke. 2015 m. liepos 25 dieną D. L. darbe buvo neblaivi, direktorė patikrino ir liepė jai pasišalinti. D. L. darbe dažnai būdavo neblaivi. Liepos 28 dieną vėl buvo neblaivi, dirbo I. J.. Aktai pasirašyti liepos 28 dieną, direktorė juos atnešė pasirašyti. Liepos 28 dieną pati direktorė atvažiavo tikrinti D. L. neblaivumo. Neblaivumas buvo surašytas iš kvapo, nebuvo kitokiu būdu nustatinėjamas. D. L. buvo užmigusi ant stalo.

Liudytoja A. B. paaiškino, kad dirba bare „Klevas“ virėja. D. L. išgėrinėjo. 2015 m. liepos 23 d. D. L. liepė jai dirbti ir virtuvėje ir salėje, nes po 14 val., jos nebuvo darbe, kadangi direktorė liepė jai eiti namo. Tą dieną darbe daugiau nepasirodė. Liepos 27 d. vietoje D. L. dirbo I. J., dėl kokių priežasčių nežinanti.

Liudytoja V. Š. paaiškino, kad yra Gargždų vartotojų kooperatyvo vyr. finansininkė. 2015-10-01 ryte išsikvietė direktorė, kuri paaiškino, kad buvo atėjusi D. L., tačiau ant dokumentų nepasirašė. Pati D. L. nematė ryte. Matė, kad buvo daug dokumentų – paaiškinimai, raginimai, aktas, kurie buvo surašyti, bet nepasirašyti. D. L. atėjo po pietų ir ant įsakymo pasirašė vakare.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. S. parodė, kad yra finansininkės pavaduotoja. 2015-10-01 buvo iškviesta direktorės, kad pasirašytų ant 2015-10-01, 08.05 val. surašyto akto, kad paliudytų, jog buvo paruošti dokumentai. Tą dieną D. L. nematė. E. S. paaiškino, kad ant akto ji pasirašė, kad matė paruoštus dokumentus, tačiau nematė D. L. parašų.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė D. L. Klaipėdos rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos visuomeninio maitinimo įmonių ūkiskaitiniame susivienijime dirbo nuo 1983-03-31, nuo 1995-02-01 nutraukta maitinimo kooperatyvo veikla ir darbo santykiai tęsėsi Gargždų vartotojų kooperatyve (99 b. l., 1 t.). 2015-10-01 įsakymu buvo atleista iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą dėl darbo drausmės pažeidimo.

Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad jeigu ankstesnė drausminė nuobauda yra vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų, o darbuotojas nėra ieškinio forma pareiškęs dėl jos atskiro reikalavimo, tai pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013).

Ieškovė nurodė, kad 2014-10-03 jai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, ji jos neginčijo, tačiau tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną buvo pavargusi ir iš nuovargio užmigusi, kad nuobauda skirta neteisėtai.

Nors ieškovė nesikreipė dėl ankstesnės drausminės nuobaudos į darbo ginčų komisiją ir iki jos atleidimo dienos DK 296 str. nustatytas kreipimosi į šią komisiją terminas yra pasibaigęs, tačiau Lietuvos Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymo teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis), byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad 2014 m. spalio 3 d. Klaipėdos rajono Gargždų vartotojų kooperatyvo direktorė pasirašė įsakymą Nr. D-2, kuriuo baro „Klevas“ barmenei D. L. už darbo drausmės pažeidimą skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Direktorė vadovavosi barmenės D. L. 2014-10-02 paaiškinimu Nr. 234 ir 2014-09-30 aktu Nr. 1 (44 b. l., 1 t.). 2014-10-02 D. L. paaiškinime nurodyta, kad „mes visi turime savo pliusus ir minusus, idealių nebūna, o sveikata sušlubuoja daugeliui, nepriklausomai nuo mūsų norų“ (45 b. l., 1 t.). 2014-09-30 akte Nr. 01 nustatyta, kad „2014-09-30, 16.45 val. baro „Klevas“ barmenė D. L. baro virtuvėje pasirėmusi ant stalo sėdint kėdėje užmigo neblaivi. Pažadinus svirduliavo, iš burnos jautėsi alkoholio kvapas, kalba nerišli. Nušalinta nuo darbo. D. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 str. 2 d. 8 p. <...> D. L. girtą darbo vietoje tą dieną dirbusios paminėtos darbuotojos (J. V., V. V.) matė, tačiau nuo parašo atsisakė“ (46 b. l., 1 t).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas darbo drausmės pažeidimas – kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – įstatyme priskiriamas prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų. Neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio. Darbo kodekse nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad kilus ginčui dėl darbuotojo neblaivumo fakto teismas nurodytų klausimų sprendimui gali automatiškai taikyti kitų sričių teisės aktus. Pagal DK įtvirtintas principines darbo santykių reglamentavimo nuostatas, darbo santykiams prioritetiškai turi būti taikomos DK normos, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai darbo santykiams gali būti taikomi tik pagal DK nustatytas ribas ir nepažeidžiant darbo teisės principų (DK 1, 3, 4 straipsniai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, skirtos įgyvendinti nutarime nurodytiems viešosios teisės aktams (Alkoholio kontrolės įstatymui, ATPK, ir kt.), bet nereglamentuoja darbo santykių, todėl šiame teisės akte įtvirtinta neblaivumo sąvoka ir nustatymo tvarka tiesiogiai netaikytina nustatinėjant DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui reikšmingą darbuotojo neblaivumo būseną. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbuotojo neblaivumo faktą darbdavys gali nustatyti visomis teisėtomis prieinamomis priemonėmis ir tvarka. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. R. v. 641-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-93/2011). Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintose „Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinės rekomendacijose“ 6 ir 7 punktuose nurodyta, kad esant pagrįstam įtarimui, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, rekomenduojama nedelsiant surašyti Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą ir pasirašyti įmonės, įstaigos ar organizacijos (įmonės) vadovui arba kitam darbdavio įgaliotam asmeniui, dalyvaujant ne mažiau kaip dviem įmonės darbuotojams. Klaipėdos rajono Gargždų vartotojų kooperatyvo (kooperatinė bendrovė) Darbo tvarkos taisyklėse 9. dalies „Prevencinių priemonių, užkertančių kelią dirbti neblaiviems darbuotojams tvarka“ 9.2. punktas nurodo, kad įmonės vadovas ar parduotuvės vedėjas, gavęs raštą apie darbuotojo įtarimą esant neblaiviam, nedelsdamas raštu privalo pasiūlyti darbuotojui kreiptis į gydymo įstaigą, kuri gali nustatyti ar paneigti darbuotojo neblaivumą, 9.5 punkte nurodyta, kad darbuotojui atsisakius pasitikrinti sveikatą dėl neblaivumo gydymo įstaigoje, dalyvaujant trims liudininkams sustatomas aktas apie darbuotojo atsisakymą pasitikrinti sveikatą. 9.6 punkte nurodyta, kad darbuotojui pačiam pripažinus savo neblaivumą raštiško pasiaiškinimo metu nebūtina pristatyti pažymos apie neblaivumą (83 b. l., 1 t.).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovės D. L. neblaivumą nustatė Gargždų vartotojų kooperatyvo direktorė J. J. vienasmeniškai, motyvuodama, kad sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli ir, pasak direktorės, tai mačiusios darbuotojos atsisakė pasirašyti aktą, nors tos pačios darbuotojos 2012-01-12 aktą Nr. 1 pasirašė (54 b. l., 1 t.). Gargždų vartotojų kooperatyvo direktorė J. J. nesivadovavo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintomis „Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinės rekomendacijomis“, Klaipėdos rajono Gargždų vartotojų kooperatyvo (kooperatinė bendrovė) Darbo tvarkos taisyklių 9.5 p. Šiuo atveju direktorė nepasiūlė ieškovei kreiptis pasitikrinti neblaivumo, vienasmeniškai nustatė ir surašė aktą, kad ieškovė yra neblaivi.

Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms sprendžiama, jog ieškovei darbdavio direktorės 2014-10-03 įsakymu D-2 drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai ir pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., DK 240 str. 1 d.).

Dėl 2015-10-01 įsakymu Nr. K-44 paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad ieškovei D. L. 2015-10-01 įsakymu Nr. K-44 buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.

Pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo sutarčiai pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 str. 3 d.); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010; 2012 m. liepos 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012 ir kt.).

Nustatyta, kad ieškovei 2014-10-03 įsakymu Nr. D-2 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Byloje nėra duomenų ar ieškovė su šia nuobauda buvo supažindinta, ant įsakymo nėra ieškovės parašo. Be to, teismo nustatyta, jog ši nuobauda paskirta nepagrįstai ir pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką.

Sprendžiant dėl ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, atsižvelgtina į tai, kad darbo sutarties nutraukimas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 288 str., o nurodytas pareigas sukonkretina ir detalizuoja kiti teisės aktai. Pagal DK 136 str. 3 d. 1 punktą, (kurio pagrindu ir buvo atleista ieškovė), darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, jei darbuotojas neatlieka darbo pareigų ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutiniu dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Teismas, nustatė, kad ieškovei neteisėtai ir nepagrįstai 2014-10-03 įsakymu Nr. D-2 buvo paskirta drausminė nuobauda. Atsižvelgiant į tai nustatyta, kad nebuvo juridinių faktų formalios sudėties, sudarančių pagrindą spręsti klausimą dėl DK 136 str. 3 d. 1 p. taikymo.

Liudytoja A. B. paaiškino, kad D. L. išgėrinėjo. 2015 m. liepos 23 d. po 14 val. nebebuvo darbe, kadangi direktorė liepė jai eiti namo, liepos 27 d. vietoje D. L. dirbo I. J., dėl kokių priežasčių nežinanti. L. V. V. parodė, kad 2015 m. liepos 25 dieną D. L. darbe buvo neblaivi, liepos 28 dieną vėl buvo neblaivi. Liudytoja I. J. parodė, kad 2015-07-27 dieną ji dirbo, nors neturėjo dirbti, nes jai paskambino virėja, kuri pasakė, kad turi ateiti į darbą, nes D. L. yra „užbaliavojusi“ ir jos nėra darbe. Liepos 23 dieną D. L. nebuvo darbe, virėja I. J. prašė sutvarkyti kasą. Liepos 25 d. D. L. taip pat buvo neblaivi ir už ją dirbo.

Byloje yra komisijos surašyti aktai dėl barmenės D. L. neatvykimo į darbą 2015-07-28, dėl barmenės D. L. pasirodymo darbe neblaiviai 2015-07-25, dėl barmenės D. L. neatvykimo į darbą 2015-07-24, dėl barmenės D. L. savavališko pasišalinimo iš darbo 2015-07-23 d. po 14 val. (40-43 b. l., 1 t.).

Iš byloje esančių maisto žaliavų ir produktų laikymo kontrolinių parodymų nustatyta, kad ieškovė D. L. ant šaldytuvų ir šaldiklių kontrolinių termometrų parodymų pasirašė 2015 m. liepos 16-24 dienomis (8-15 b. l., 1 t.), darbuotojų sveikatos būklės registracijos žurnale nurodyta, kad D. L. 2015 m. liepos 19-24, 29 dienomis yra sveika, pasirašyta (16 b. l., 1 t.).

Iš byloje esančio 2015 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio, patvirtinto direktorės pavaduotojos matyti, kad D. L. 2015 m. liepos 23 d. dirbo 4 val., liepos 24, 27 ir 28 – pravaikšta (31 b. l., 1 t.). Iš byloje esančio baro „Klevas“ 2015 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad D. L. 2015 m. liepos 23 d. dirbo 10 val., liepos 24 d. – nesuprantama, ar P raidė, ar 9 val., 25 d. – 6 val., 26 d. – P val., 27–28 d. – po 10 val., 29 d. – 9 val., 30 d. – nesuprantama P ar 9 val., 31 d. – 10 val. Nors byloje yra tik kopija darbo grafiko, tačiau matyti, kad darbo grafike yra taisymai, tai reiškia, jis buvo koreguojamas (34 b. l, 1 t., 37 b. l., 2 t.). Iš liudytojų teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad darbo grafikai būdavo sudaromi mėnesio pradžioje, tačiau bare buvo priimta, kad darbuotojos koreguodavosi grafikus ir keisdavosi darbo laiku kaip kam reikėdavo. 2016-05-16 raštu atsakovas informavo, kad negali pateikti 2015 m. liepos mėnesio baro „Klevas“ darbo laiko apskaitos žiniaraščio, nes originalas kooperatyvo buhalterijai pateiktas nebuvo, originalas rašomas vienu egzemplioriumi ir paliekamas bare, į buhalteriją perduodama šio darbo grafiko kopija (177 b. l., 1 t).

2015-07-28 ieškovei surašytas kvietimas atvykti į barą „Klevas“, materialinių vertybių perdavimui–inventorizacijai, nurodant, kad yra atleidžiama iš darbo už pravaikštas (136 b. l., 1 t.).

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus rašte konstatuota, jog nustatyta, kad baro „Kleve“ darbuotojai dirbdavo ne pagal sudarytą grafiką, tačiau pagal telefonu ar tarpusavyje suderintą grafiką (b. l. 178–181 b. l., 1 t.).

2015-10-01 D. L. parašytas raginimas pasiaiškinti kur buvo darbe 2015 m. 07-23 po 14.00 val., 24, 27-28 dienomis bei kodėl į darbą 25 dieną atvyko neblaivi (70 b. l., 1 t.).

Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus negali sutikti su atsakovo pozicija dėl šių ieškovės veiksmų įvertinimo, kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir jai paskirtos drausminės nuobaudos, atleidimo iš darbo, teisėtumu.

Įvertinus visumą ištirtų įrodymų, teismas daro išvadą, kad ieškovei 2015-10-01 įsakymu Nr. K-44 paskirta neteisėta drausminė nuobauda, todėl šis įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Darbuotojas, gindamas savo teises dėl neteisėto atleidimo iš darbo, gali savo pasirinkimu prašyti teismo taikyti DK 300 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdus, t. y. reikalauti arba grąžinti į darbą, arba negrąžinant į darbą priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šiuo atveju ieškovė neprašo teismo grąžinti jos į darbą, nes jai bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, Byloje nustatyta, jog jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl ieškovės darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str.4d.).

Konstatavus, kad ieškovės atkleidimas iš darbo yra neteisėtas ir ji negrąžinama į darbą, ieškovei turėtų būti priteista DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka (DK 300 str. 4 dalis). Iš atsakovo pateiktos pažymos apie uždarbį matyti, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 337,26 Eur (vienos dienos darbo užmokesčio vidurkis 16,06 Eur). Tuo vadovaujantis ieškovei iš atsakovės priteistina šešių mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 2023,56 Eur (DK 140 str. 1 d. 6 p.). Sutinkamai su DK 300 str. 4 d. ieškovei nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2015-10-01 iki sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2016-09-30 priskaičiuotinas už priverstinę pravaikštą 4063,18 Eur vidutinis darbo užmokestis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką yra viena iš įstatymo nustatytų darbuotojo garantijų, atliekančių socialinę funkciją (saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo). Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad šios išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–371/2012; 2014-01-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–133/2014; kt.). DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laikotarpį Kasacinio teismo praktikoje taip pat vertinamas kaip įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai (sankcija), taikytini darbdaviui už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–5/2012; kt.). Taip siekiama prevenciškai veikti darbdavius, kad jie neteisėtai neatleistų darbuotojų, įvertintų galimus savo neteisėtų veiksmų neigiamus padarinius. Išmokų už priverstinį pravaikštos laikotarpį kvalifikavimas sankcija darbdaviui už padarytą darbo teisės normų pažeidimą nepaneigia tokių išmokų kompensuojamojo pobūdžio ir jų atliekamos socialinės funkcijos, jos turi būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui, o sankcijos dydis turi būti adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–245/2012; 2012-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3–372/2012). Nagrinėjamojoje byloje ieškovė iš darbo atleista 2015-10-01. Įvertinant tai, ieškovės priverstinės pravaikštos laikas iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sudaro 253 darbo dienas. Ieškovės vienos dienos vidutinis dienos darbo užmokestis yra 16,06 Eur ( 170 b. l., 2 t.), todėl vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką sudaro 4063,18 Eur (16,06 Eur x 253 d. d.). Atsižvelgiama į tai, kad ieškovė Klaipėdos rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos visuomeninio maitinimo įmonių ūkiskaitiniame susivienijime dirbo nuo 1983-03-31, nuo 1995-02-01 nutraukta maitinimo kooperatyvo veikla ir darbo santykiai tęsėsi Gargždų vartotojų kooperatyve, nuo atleidimo iš darbo dienos nedirbo, jos darbo užmokestis buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti prašomą priteisti vidutinį darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydį.

Iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (advokato teisinės paslaugas) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., ir 93 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1d.). Iš atsakovo priteistina 183 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 2015-10-01 atsakovo Klaipėdos rajono Gargždų vartotojų kooperatyvo, įmonės kodas 163185816, įsakymą dėl darbo sutarties su D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pareigų, neteisėta ir šią nuobaudą panaikinti.

Nustatyti, kad darbo sutartis su ieškove D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono Gargždų vartotojų kooperatyvo, įmonės kodas 163185816, ieškovei D. L. a. k. (duomenys neskelbtini) šešių mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 2023,56 Eur, neatskaičius mokesčių bei 4063,18 Eur kompensaciją, neatskaičius mokesčių, už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo 2015-10-01 iki teismo sprendimo priėmimo 2016-09-30.

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono Gargždų vartotojų kooperatyvo, įmonės kodas 163185816, ieškovei D. L. a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (advokato teisinės paslaugas).

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono Gargždų vartotojų kooperatyvo, įmonės kodas 163185816, 183,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.