Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, be išsilavinimo, nedirbanti, teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) 10 kartų, iš kurių paskutinius kartus:

– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 17 kartų, iš kurių paskutinius kartus;

– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu;

– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal 281 straipsnio 7 dalį 40 parų areštu;

– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda (vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir nustatyta galutinė 98 MGL (4900 Eur) dydžio bauda);

– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

– Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių bei 98 MGL (4900 Eur) dydžio bauda;

– Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. spalio 31 d.; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, J. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. A. ir J. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-417-693/2015).

Taigi byloje įrodyta, kad bylai reikšmingu laiku ir viešoje vietoje bendrais R. A. ir J. A. veiksmais buvo pagrobtas svetimas turtas iš R. K. striukės kišenės, todėl buvo padaryta kišenvagystė. Kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas R. A. ir J. A. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkų kaltės formą – R. A. ir J. A. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Bendrais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo pagrobta 470 Eur. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, R. A. ištraukė iš garbaus amžiaus nukentėjusiosios striukės kišenės pinigus, o J. A. aktyviais veiksmais prieš nukentėjusiąją prisidėjo, kad būtų įgyvendintas nusikalstamas tikslas. Taigi kaltinamieji pasinaudojo situacija, kad nukentėjusioji yra garbaus amžiaus ir iš jos galimai lengviau galima pagrobti pinigus. Be to, abu sutuoktiniai teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jie nagrinėjamo įvykio dieną gavo išmoką už vaikus. Tai rodo, kad net gauti oficialūs pinigai iš valstybės nepaskatino R. A. ir J. A. susilaikyti nuo nusikalstamų veiksmų darymo, o tai rodo jų polinkį nusikalsti.

Teismas šiuo atveju neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal teismų praktiką, taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014, 2K-49-693/2019, 2K-210-697/2020).

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji R. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji viena pagrobė 420 Eur iš nukentėjusiosios striukės, o jos vyras J. A. nieko nežinojo apie vagystę (1 t., b. l. 50–51). Taigi R. A. nepripažino pagrobusi visos pranešime apie įtarimą nurodytos pinigų sumos (tik 420 Eur iš 470 Eur), be to, ji neigė bendrais su savo vyru veiksmais padariusi nusikalstamą veiką (nors pranešime apie įtarimą nurodytas jos bendrininkavimas su J. A.). Taigi kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu nepripažino esminių nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybių. Dalinis kaltės pripažinimas nėra tapatus prisipažinimui padarius nusikalstamą veiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Tai kartu rodo, kad kaltinamosios bylą nagrinėjant teisme prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, nelaikytinas jos nuoširdžiu gailesčiu.

J. A. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 87–89). Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teismas pastebi, kad byloje surinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog J. A. bendrais su R. A. veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas daro išvadą, kad J. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl surinktų įrodymų byloje pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Tai nelaikytina jo kaltės prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, teismas pastebi, kad kaltinamasis anksčiau teistas net septyniolika kartų. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis iš pataisos įstaigos paskutinį kartą paleistas 2020 m. liepos 9 d. (1 t., b. l. 119), tačiau, praėjus tik nedideliam laikui (šiek tiek daugiau kaip 6 mėnesiams), jis vėl nusikalto – padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Todėl teismas pripažįsta, kad J. A. šioje byloje padaryta nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio, kaltinamojo nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo būdas. Taigi teismas abejoja, ar kaltinamasis iš tiesų nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Dėl minėtų priežasčių sprendžiant dėl R. A. ir J. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neturi įtakos tai, kad jie atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (teismas atskirai nustatė šią jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę), taip pat kad jie bylą nagrinėjant teisme pageidavo atsiprašyti nukentėjusiosios.

Iš kaltinamojo akto ir bylos medžiagos matyti, kad R. A. ir J. A. nusikalto tuo metu, kai jie turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (R. A. pagal paskutinį nuosprendį atliko laisvės atėmimo bausmę už pasikėsinimą padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą 2019 m. liepos 8 d. (1 t., b. l. 73); J. A., kaip minėta, atliko laisvės atėmimo bausmę 2020 m. liepos 9 d. už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą (1 t., b. l. 119)). Taigi kaltinamųjų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jie padarė nusikaltimą būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. A. anksčiau teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) iš viso dešimt kartų, iš esmės visos nusikalstamos veikos yra tos pačios rūšies, t. y. susijusios su nuosavybe (1 t., b. l. 69–73). Jos teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Ji taip pat bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nemoka paskirtų baudų (1 t., b. l. 64–67). Byloje nėra duomenų, kad R. A. apskritai oficialiai dirbo per savo gyvenimą (1 t., b. l. 63). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. A. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jos nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. A. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) net septyniolika kartų, dauguma nusikalstamų yra susijusios su nuosavybe (1 t., b. l. 113–120). Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaip minėta, J. A. iš pataisos įstaigos paskutinį kartą paleistas 2020 m. liepos 9 d. (1 t., b. l. 119), tačiau, praėjus tik nedideliam laikui (šiek tiek daugiau kaip 6 mėnesiams), jis vėl nusikalto – padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka (taip pat už pavojingų administracinių nusižengimų padarymą, pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai tokia teisė yra atimta), turi galiojančių administracinių nuobaudų, nemoka paskirtų baudų (1 t., b. l. 102–112). Jis nusikaltimo padarymo metu oficialiai nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 99–101). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. A. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus R. A. ir J. A. laisvės atėmimo bausmių dydžius, kurie yra atitinkamai 1 metai ir 6 mėnesiai bei 1 metai ir 9 mėnesiai.

Atsižvelgiant anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai kaltinamiesiems bus pasiekti paskyrus švelnesnes bausmes, nei laisvės atėmimas. Tokios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad kaltinamieji turi (duomenys neskelbtini) vaikų. Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateikti dokumentai, kad sutuoktiniai turi tris (duomenys neskelbtini) vaikus, kurie gimę (duomenys neskelbtini) (vienas iš jų turi (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 198–201). Kita vertus, vaikų turėjimas nesustabdė R. A. ir J. A. nuo nusikalstamos veikos, įrodytos šioje byloje, padarymo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji anksčiau nusikalsdavo ir jau turėdami visus tris vaikus. Pavyzdžiui, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu konstatuota, kad R. A. ir J. A. nusikalto 2017 m. liepos 2 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. J. A. ir po šio nuosprendžio priėmimo darydavo nusikalstamas veikas (paskutinį kartą nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį). Taigi vien (duomenys neskelbtini) vaikų turėjimas nesudaro teisinio pagrindo jiems skirti švelnesnes bausmes.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. A. ir J. A. skiriamos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Nuosprendžio paskelbimo metu buvo įsiteisėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendis, kuriuo J. A. buvo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Todėl šie nuosprendžiai turi būti subendrinti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendį, ir J. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 5 mėnesiams. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendyje nurodytą J. A. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 30 d. 23.05 val. iki 2020 m. spalio 31 d. 13.15 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju R. A. ir J. A. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, R. A. ir J. A. nuosprendžiu paskelbimo metu yra iš viso teisti atitinkamai dešimt ir septyniolika kartų. Jiems teistumai nėra išnykę ar panaikinti įstatymų nustatyta tvarka. J. A. nusikalto praėjus šiek tiek daugiau kaip 6 mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos už atliktą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Jie taip pat anksčiau bausti administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nemoka paskirtų baudų. Kaltinamieji oficialiai nedirba. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jie yra pavojingi visuomenės nariai, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai R. A. ir J. A. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl anksčiau aptartų priežasčių tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamieji turi (duomenys neskelbtini) vaikų, ar kad jie atlygino nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą.

V. Kiti klausimai

Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 470 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 24).

Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamieji per vieno iš jų gynėją pervedė R. K. minėtą pinigų sumą į nukentėjusiosios banko sąskaitą (2 t., b. l. 6). Taigi pripažintina, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra atlygintas. Esant tokiai aplinkybei, bylos procesas dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio nutrauktinas.

R. A. ir J. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 54–55, 90–92). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos kompaktinį diską su vaizdo įrašais.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gegužės 17 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 135 Eur už J. A. gynusio advokato darbo užmokestį (1 t., b. l. 189); taip pat 2021 m. gegužės 31 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 423 Eur už R. A. gynusios advokatės darbo užmokestį (2 t., b. l. 8). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad abu kaltinamieji oficialiai nedirba, nėra duomenų, kad jie turi pakankamai lėšų, kad galėtų apmokėti minėto dydžio antrinės pagalbos išlaidas. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią R. A. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendį, ir J. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. A. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendyje nurodytą J. A. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 30 d. 23.05 val. iki 2020 m. spalio 31 d. 13.15 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iki J. A. pradėjimo atlikti šiuo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmę J. A. pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendį, į galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti J. A. visą laisvės atėmimo bausmę ar jos dalį, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią J. A. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Bylos procesą dėl nukentėjusiosios R. K. civilinio ieškinio nutraukti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos kompaktinį diską su vaizdo įrašais.

Iš R. A. ir J. A. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.