Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. J. ir L. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-2005-652/2018 pagal pareiškėjų prašymą dėl bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2005-652/2018, panaikinti 2018-03-07 priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą civ. b. Nr. e2YT-2005-652/2018 ir bylą nutraukti CPK 293 str. l d. 4 p. pagrindu. Prašyme nurodė, kad po teismo sprendimo dėl santuokos įrašo įtraukimo į apskaitą panaikinimo įsiteisėjimo paaiškėjo naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą byloje: gyvenant skyrium pradėjo vykdyti susitarimą dėl tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos, tačiau paaiškėjo, kad skyrium gyvendami negali optimaliai ir tinkamai pasirūpinti vaiku, kuris dėl mažo amžiaus reikalauja jų kasdieninės priežiūros ir dėmesio. Taip pat paaiškėjo, kad geriausiai dukrai, kuri yra dar kūdikis, būtų augti pilnoje šeimoje ir būti nuolat kiekvieną dieną globojamai abiejų tėvų. Paaiškėjus šiai aplinkybei suprato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas sukėlė neigiamas pasekmes vaiko vystymuisi, dėl ko pradėjo gyventi kartu, mokytis tolerancijos, pakantumo ir supratimo, pradėjo ieškoti psichologinių žinių ir patarimų, kad tolesnis gyvenimas šeimoje patenkintų jų poreikius. Vėl tapo šeima, tarp jų atsinaujino artumas ir fizinis ryšys, pradėjo bendrai tvarkyti turtinius reikalus. Mano, kad paaiškėjo nauja esminė aplinkybė - jų šeiminiai ryšiai atsinaujino, jie tapo tvirtesni.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmetamas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, vykdoma tik konkrečiai apibrėžtais pagrindais tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti, proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).

Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu prašymas paduotas nepraleidus termino. Per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, teisė inicijuoti proceso atnaujinimą byloje suteikiama CPK 365 straipsnio nurodytiems asmenims, kurie ja turi galimybę pasinaudoti. Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pareiškėjai nurodė, kad aplinkybės, kurios gali būti pagrindas procesui atnaujinti, jiems tapo žinomos tik teismui sprendimu panaikinus santuokos apskaitos akto įrašą, t. y. 2018 m. kovo 7 d. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2005-652/2018 nuspręsta panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), tarp L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Alytuje, ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašą Nr. 67 bendru abiejų sutuoktinių sutikimu; panaikinus santuokos akto įrašą, pareiškėjai L. J. palikti ikisantuokinę pavardę D., pareiškėjui L. J. jo pavardę – J.; patvirtinti pareiškėjų L. J. ir L. J. (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl bažnytinės santuokos įrašo įtraukimo į apskaitą panaikinimo pasekmių. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 9 d., o 2018 m. balandžio 10 d. VĮ Registrų centras pateikė teismui pranešimą apie turto padalijimo fakto įregistravimą vedybų sutarčių registre. Įsiteisėjus teismo sprendimui pareiškėjai 2018 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, tai yra dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje konstatuota, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjai įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjams tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, tai yra, jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjai suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, tai yra turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Pažymėtina, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, tai yra didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Pareiškėjai kaip esmines naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo tai, kad skyrium gyvendami negali optimaliai ir tinkamai pasirūpinti dukra, kuri dėl mažo amžiaus reikalauja kasdieninės priežiūros ir dėmesio, todėl geriausiai jai būtų augti pilnoje šeimoje ir būti nuolat kiekvieną dieną globojamai abiejų tėvų. Paaiškėjus šiai aplinkybei suprato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas sukėlė neigiamas pasekmes vaiko vystymuisi. Dėl nurodytos priežasties pradėjo gyventi kartu bei siekti atnaujinti tarpusavio šeiminius santykius, nes tai geriausiai atitiko ne tik vaiko, bet ir jų interesus. Pripažino, kad paskubėjo kreiptis į teismą dėl santuokos įrašo panaikinimo, pradėjo keistis patys, ieškoti psichologinių žinių ir patarimų, kad tolesnis gyvenimas šeimoje patenkintų jų poreikius. Jie vėl tapo šeima, tarp jų atsinaujino artumas ir fizinis ryšys, pradėjo bendrai tvarkyti turtinius reikalus. Padarė išvadą, kad šeiminiai ryšiai atsinaujino, jie tapo tvirtesni.

Pareiškėjų nurodomą aplinkybę, kad tik pradėję gyventi skyrium, t. y., po teismo sprendimo priėmimo, jie suprato, kad gyvendami skyrium jie negali optimaliai ir tinkamai pasirūpinti mažamete dukra, paneigia pareiškėjų 2018 m. vasario 1 d. prašyme dėl bažnytinės santuokos įrašo įtraukimo į apskaitą panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodytos aplinkybės, kad šio prašymo padavimo dienai jie jau gyveno skyrium, todėl teismas sprendžia, kad jau tada jie turėjo žinoti prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, susijusias su dukters auginimu ir priežiūra, o taip pat ir su šeimyniniais ryšiais bei šeimos iširimu. Be to, kaip nurodė pareiškėjai, aplinkybės, jog jie gyvendami skyrium negali tinkamai pasirūpinti mažamete dukra ir kad tarp jų atsinaujino šeiminiai ryšiai, atsirado tik priėmus teismo sprendimą, kai jie vėl ėmė gyventi kartu. Tai duoda pagrindą išvadai, kad ši aplinkybė neegzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, kurios būtų pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje. Tokia išvada daroma ir kontekste to fakto, kad 2018 m. balandžio 10 d. teismui pareiškėjai buvo pateikę apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo sprendimo, nuo kurio 2018 m. balandžio 11 d. atsisakė, dėl ko apeliacinis procesas buvo nutrauktas. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjų apsisprendimas dėl jų santuokos ir šeimos (ne)iširimo nėra pastovus, tvirtas ir vienareikšmis. Taip pat teismas mano, kad santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimas niekaip nepažeidžia nei pareiškėjų, nei jų mažametės dukters teisių ir interesų ir tai nėra kliūtis pareiškėjams kartu gyventi, kartu rūpintis mažametės dukters priežiūra ir kartu ją auginti, o taip pat, pareiškėjams tvirtai dėl to apsisprendus, sudaryti naują santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje, tuo labiau, kad teismas nenutraukė bažnytinės pareiškėjų sudarytos santuokos, o tik panaikino santuokos apskaitos akto įrašą.

Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (CPK 185 str.). Pareiškėjai prie prašymo atnaujinti procesą jokių įrodymų nepridėjo, nors pagal CPK 369 straipsnio 2 dalį jie turėjo pridėti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui civilinės metrikacijos skyrius įregistravo santuokos nutraukimą, VĮ Registrų centras įregistravo turto padalijimo faktą Vedybų sutarčių registre, taigi iš esmės teismo sprendimas jau yra įvykdytas. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, pabrėžiama, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti ir CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija, bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Proceso atnaujinimo pagrindas turi būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, įvertinant, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Šiuo konkrečiu atveju Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2005-652/2018 priimtas visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, iki sprendimo priėmimo pareiškėjai turėjo galimybę nurodyti visus argumentus ir teikti įrodymus visais byloje nagrinėjamais klausimais, taip pat pareiškėjai turėjo galimybę skųsti sprendimą apeliacine tvarka ir netgi buvo šia teise pasinaudoję, tik vėliau dėl nežinomų priežasčių apeliacinio proceso atsisakė.

Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir nurodytas aplinkybes, į tai, kad proceso dalyviai neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX), siekiant išsaugoti civilinių teisinių santykių, atsiradusių įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, stabilumą, konstatuojama, kad pareiškėjai nenurodė ir neįrodė jokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuri būtų pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-2005-652/2018, buvimo, todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą byloje atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus prašymą atnaujinti procesą atmestini ir pareiškėjų prašymai panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą ir bylą nutraukti CPK 293 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu. Kitų proceso atnaujinimo pagrindų pareiškėjai nenurodė ir byloje tokių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti pareiškėjų L. J. ir L. J. prašymus: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-2005-652/2018; panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą ir bylą nutraukti CPK 293 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.