- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- eI2-4869-484/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02270-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Sistem“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Jūratė Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Sistem“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir atsakovė ar Taryba) 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. KT-129 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodo, kad yra privati ekspertė. Atlikdama tyrimą, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatų nepažeidė. Ekspertizės aktuose nurodė tyrimų eigą, atliktų matavimų duomenis. Ekspertizės aktuose atsakė į visus teismo užduotus klausimus. Ekspertizės aktų išvados pagrįstos tyrimais ir tyrimų rezultatais.
Pareiškėja skunde pažymi, kad atliko statinio trijų projektų „A“, „B“ ir „C“ laidos sprendinių tyrimą. Tyrimo metu nustatė, kad statybos leidimas išduotas pagal techninio projekto „B“ laidą. Prieš tai įstatymų nustatyta tvarka buvo atlikta techninio projekto „B“ laidos ekspertizė, kuri buvo patvirtinta statytojo. Pagal techninio projekto „B“ laidą atlikti statybos darbai. Statybos darbai atlikti pagal projektą, atitiko techninius reikalavimus, vėdinimo sistemos buvo išbandytos ir buvo pripažinta, kad jos yra tinkamos naudoti ir pastatas buvo priduotas. Pastato techninės priežiūros žurnale įrašų apie vėdinimų sistemų gedimus, tariamus nuostolius nebuvo. Objekte matuojant ortakių temperatūras, ortakių viduje ir ortakių išorėje matavimų duomenys atitiko projekte nurodytas patalpų grupes.
Pareiškėja nesutinka su Tarybos Sprendimo išvadomis, kad ekspertizės aktų įforminimas neatitinka metodologijos.
Pareiškėjos tvirtinimu, už atliktą ekspertizę jai apmokėta teismo sprendimu iš teismo depozitinės sąskaitos. Jokio nurodymo grąžinti pinigus į teismo depozitinę sąskaitą iš teismo nėra gavusi. Todėl mano, kad Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso principų dėl lėšų grąžinimo taip pat nepažeidė.
Atsiliepimas
Atsakovė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Tarybai yra suteikti riboti įgaliojimai nagrinėjant pareiškėjų pateiktus skundus dėl teismo ekspertų veiksmų.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Teismo ekspertizės įstatymas) 5 straipsnio 2 dalimi, nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundų, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai.
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad teismo eksperto veiksmai, susiję su ekspertizės atlikimu, be kita ko, ir metodų ekspertiniam tyrimui atlikti pasirinkimu, yra laikomi procesiniais veiksmais, kurių vertinimas priskirtinas teismo kompetencijai. Ekspertizės aktų išvadų bei teismo ekspertės atliktų proceso veiksmų vertinimas yra teismo prerogatyva.
Atsakovė nurodo, kad Taryba skundžiamą Sprendimą priėmė, atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-195-413/2021 ir į ekspertizės aktų turinio struktūros formaliuosius trūkumus.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad teismo eksperto paskirtis – padėti teismui nustatyti tiesą byloje, atliekant teismo nutartimi pavestą ekspertizę, parengiant ekspertizės aktą bei duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu. Tai reiškia, kad be teismo eksperto turimų specialių žinių, teismo sprendimo priėmimas būtų apsunkintas arba apskritai neįmanomas, todėl nėra toleruotina situacija, kai vietoje pagalbos teismui pateikiami su esminiais trūkumais ekspertizės aktai ir tuo trukdoma vykdyti teisingumą. Be kita ko, įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė aiškią ekspertizės akto, kuriuo įforminami teismo ekspertizės rezultatai struktūrą, bei nurodė, kokie duomenys turi būti pateikti kiekvienoje jo dalyje – įžanginėje, tiriamojoje ir išvadose.
Atsakovės teigimu, Taryba, neperžengdama turimos kompetencijos ribų, t. y. nevertindama teismo ekspertės ekspertizės aktų turinio bei juose pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, formaliuoju aspektu peržiūrėjo ekspertizės aktus ir nustatė, jog pareiškėjos pateikti ekspertizės aktai neatitinka tokio pobūdžio rašytiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Ekspertizės aktuose nenurodyti tyrimo metodai (Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktas), ekspertizės aktų išvados nėra pagrįstos tyrimo rezultatais (Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Atsakovės tvirtinimu, Taryba, atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo motyvus bei formaliuosius ekspertizės aktų struktūros trūkumus, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos pateiktuose ekspertizės aktuose esantys trūkumai nėra suderinami su Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 5.4., 6.3., 12.1. punktuose įtvirtintais teismo eksperto profesinės etikos principais.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Taryba, atsižvelgdama į tai, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, skundžiamu Sprendimu neskyrė pareiškėjai jokių poveikio priemonių, numatytų Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje. Tačiau Tarybai kilo abejonių dėl pareiškėjos kvalifikacijos. Todėl Taryba, vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 10 dalimi, pasiūlė teismo ekspertei kvalifikaciją suteikiančiai institucijai, t. y. valstybės įmonei (toliau – VĮ) Statybos produkcijos ir sertifikavimo centrui svarstyti kvalifikacijos, kurios pagrindu teismo ekspertė buvo įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 10 „Dėl viešosios įstaigos Statybos sektoriaus vystymo agentūros įsteigimo ir valstybės turto investavimo“ nuo 2022 m. gegužės 1 d. VĮ Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro vykdytas viešojo administravimo funkcijas perėmė naujai įsteigta viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Statybos sektoriaus vystymo agentūra, kurios sprendimu gali būti atsižvelgta arba neatsižvelgta į Tarybos siūlymą, todėl, atsakovės nuomone, būtent pastarosios institucijos, o ne Tarybos, sprendimas ir galėtų tiesiogiai įtakoti pareiškėjos teises ir pareigas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sistem“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismo posėdyje pareiškėja Z. B. skundą prašė tenkinti, vadovaudamasi skunde nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos sprendimo kreiptis į VĮ Statybos produkcijos ir sertifikavimo centrą su siūlymu dėl teismo ekspertės Z. B. kvalifikacijos, kurios pagrindu teismo ekspertė Z. B. buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sistem“ 2022 m. sausio 18 d. raštu „Skundas dėl teismo eksperto profesinės etikos principų pažeidimų“ (toliau — skundas) kreipėsi į Tarybą, prašydama įvertinti teismo ekspertės Z. B. (toliau – teismo ekspertė) veiksmus, pateikiant 2020 m. vasario 19 d. teismo statybos techninės ekspertizės aktą ir 2021 m. kovo 18 d. papildomos teismo ekspertizės aktą (toliau – ekspertizės aktai). UAB „Sistem“ skundą grindė šiais argumentais: 1) pateiktų ekspertizių išvados nėra pakankamai aiškios bei išsamios, kadangi teismo ekspertė neatliko jokių tyrimų bei nenaudojo metodų ar priemonių, tačiau rėmėsi tik civilinės bylos medžiagos ir papildomai gautos medžiagos analize bei įvertinimu; 2) teismo ekspertė atsisakė grąžinti pinigus už ekspertizės aktuose pateiktas neišsamias bei neaiškias išvadas.
Taryba 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. KT-S-1(22) kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti paaiškinimą dėl UAB „Sistem“ skunde nurodytų aplinkybių.
Pareiškėja 2022 m. vasario 15 d. Tarybai pateikė paaiškinimą, nurodydama, kad prieštarauja UAB „Sistem“ skunde nurodytiems argumentams, kadangi jai buvo pavestos atlikti statinio projekto, o ne statinio ekspertizes, o tai reiškia, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai, statinio avarija“ 10 punktą, bendruoju atveju statinių tyrimai atliekami išnagrinėjus statinių (jų dalių) projektinę dokumentaciją. Taip pat pareiškėja nurodė, kad ekspertizes atliko sąžiningai, savarankiškai pasirinkdama tyrimo būdus, kurie atitinka Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus.
Taryba, išnagrinėjusi UAB „Sistem“ skundą, įvertinusi su skundu susijusią medžiagą, ir vadovaudamasi Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento 25.2., 25.6., 9.2.1. punktais, 2022 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. KT-129, kuriuo nusprendė kreiptis į VĮ Statybos produkcijos ir sertifikavimo centrą dėl teismo ekspertės Z. B. kvalifikacijos, kurios pagrindu teismo ekspertė Z. B. buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo.
Taryba Sprendime nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-195-413/2021 konstatavo, jog nei viena iš teismo paskirtos ekspertizės išvadų (2020 m. vasario 19 d. ir 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės aktai) nėra tinkamai motyvuotos, nes neaprašyti išsamūs ekspertizės objekto tyrimai, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, į kai kuriuos klausimus iš viso neatsakyta (pvz., pirmosios ekspertizės 3 kl.), todėl vadovautis tokiomis išvadomis teismas negali.
Taryba Sprendime pažymėjo, kad minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl Taryba, neperžengdama turimos kompetencijos ribų, t. y. nevertindama 2020 m. vasario 19 d. teismo statybos techninės ekspertizės akto ir 2021 m. kovo 18 d. papildomos teismo ekspertizės akto turinio bei juose pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, formaliuoju aspektu peržiūrėjo ekspertizės aktus ir nustatė, jog teismo ekspertės pateikti ekspertizės aktai neatitinka tokio pobūdžio rašytiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes ekspertizės aktuose nėra nurodyti tyrimo metodai, išvados nėra pagrįstos tyrimo rezultatais.
Taryba konstatavo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse nurodytų profesionalumo (5 punktas), profesinių sprendimų skaidrumo (6 punktas) bei tyrimo išsamumo (12 punktas) principų pažeidimus.
Taryba Sprendime nurodė, kad šie pažeidimai yra esminiai bei sukeliantys pagrįstų abejonių ne tik teismo ekspertės kvalifikacijos tinkamumu turimų specialiųjų žinių prasme, bet ir teisinių žinių, susijusių su ekspertinio tyrimo atlikimo ir jo įforminimo metodologija.
Taryba, įvertinusi Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo motyvus, susijusius su esminiais teismo ekspertės pateiktų ekspertizės aktų trūkumais, bei atsižvelgdama į tai, kad teismo ekspertei kvalifikacijos atestatus (teisę eiti statinio projekto ekspertizės vadovės, statinio ekspertizės vadovės pareigas bei projekto dalies ekspertizės vadovės pareigas) suteikė VĮ Statybos produkcijos ir sertifikavimo centras, taip pat į tai, kad VĮ Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro išduotų kvalifikacinių atestatų pagrindu teismo ekspertė buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą bei kilus pagrįstoms abejonėms dėl teismo ekspertės kvalifikacijos, vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 10 dalimi, nusprendė kreiptis į VĮ Statybos produkcijos ir sertifikavimo centrą su siūlymu svarstyti teismo ekspertės kvalifikacijos, kurios pagrindu teismo ekspertė buvo įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą.
Dėl UAB „Sistem“ skunde nurodyto argumento, susijusio su teismo ekspertės atsisakymu grąžinti pinigus už ekspertizės akte pateiktas neišsamias bei neaiškias išvadas, Taryba Sprendime pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įskaitant sumų, priklausančių teismo ekspertams nustatymo, vertinimo ir apmokėjimo klausimus pagal kompetenciją sprendžia teismas (Civilinio proceso kodekso 88-93 straipsniai). Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Tarybos darbo reglamento 9.2.1 punktu, Taryba sprendė, jog ji neturi įgaliojimų priimti sprendimo skundžiamu klausimu, todėl skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paliko nenagrinėtą.
Pareiškėja nesutinka su Tarybos Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta kreiptis į VĮ Statybos produkcijos ir sertifikavimo centrą su siūlymu svarstyti jos kvalifikacijos, kurios pagrindu ji buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą.
Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Šių principų turinys apibrėžiamas Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse.
Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamu Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų.
Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, nustačiusi Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama teismo ekspertų sąraše. Šis viešas įspėjimas teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš teismo ekspertų sąrašo.
Jeigu nagrinėjant skundus Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai kyla pagrįstų abejonių dėl teismo eksperto kvalifikacijos, ji turi teisę siūlyti teismo ekspertizės įstaigos vadovui arba šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytai kvalifikaciją suteikiančiai institucijai svarstyti kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą. Šis Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos siūlymas yra pagrindas teismo ekspertizės įstaigos vadovui arba šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytai kvalifikaciją suteikiančiai institucijai spręsti dėl kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo (Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 10 dalis).
Teismo ekspertizės įstaigos vadovas arba šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta kvalifikaciją suteikusi institucija ne vėliau kaip per mėnesį nuo siūlymo gavimo dienos informuoja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą ir teismo ekspertą apie priimtą sprendimą patikrinti ar atsisakyti patikrinti teismo eksperto kvalifikaciją, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Apie patikrinimo rezultatus Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba ir teismo ekspertas, kurio kvalifikacija buvo patikrinta, informuojami ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo, kuris priimamas atlikus patikrinimą, priėmimo dienos (Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 11 dalis).
Teismo ekspertų profesinės veiklos principų turinį apibrėžia Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas, patvirtintas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 „Dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – Etikos kodeksas).
Etikos kodekso 5.4. punkte įtvirtinta, kad teismo ekspertas savo pareigas privalo atlikti laiku, kokybiškai, efektyviai, atidžiai, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir teismo ekspertų profesinės etikos principų, t. y. profesionaliai.
Etikos kodekso 6.3. punkte įtvirtintas profesinių sprendimų skaidrumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismo ekspertas privalo teisės aktų nustatyta tvarka paaiškinti ir pagrįsti savo sprendimus ir veiksmus, susijusius su ekspertiniais tyrimais, pateikti motyvuotą gautų ekspertinio tyrimo rezultatų įvertinimą.
Be to, teismo ekspertas, pagal Etikos kodekso 12.1. punktą privalo išsamiai ištirti visą ekspertiniam tyrimui pateiktą medžiagą ir duomenis, įvertinti gautus rezultatus ir pateikti ekspertinio tyrimo išvadą.
Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 „Dėl teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento ir sudėties patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 5.3. punkte nustatyta, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų ir Teismo ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimus.
Skundų dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų pateikimo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, jų priėmimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo, taip pat Tarybos darbo organizavimo tvarką, nustato Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 „Dėl teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento ir sudėties patvirtinimo“ (toliau – Darbo reglamentas).
Darbo reglamento 2 punkte įtvirtinta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai.
Nagrinėdama skundus Taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu, Lietuvos Respublikos ministro tvirtinamais teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatais, Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksu, Darbo reglamentu ir kitais teisės aktais (Darbo reglamento 3 punktas).
Darbo reglamento 25 punkte nustatyta, kad Taryba gali priimti šiuos sprendimus: atmesti skundą kaip nepagrįstą (25.1. punktas); palikti skundą nenagrinėtą Darbo reglamento 9.2 papunktyje nurodytais pagrindais, taip pat jeigu skundo nagrinėjimo metu išaiškėja, kad skundą padavė neveiksnus asmuo ar neįgaliotas paduoti skundą asmuo (25.2. punktas); pareikšti įspėjimą teismo ekspertui, kuris pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą (25.3. punktas); pareikšti teismo ekspertui, kuris pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą, viešą įspėjimą; informacija apie šį įspėjimą nurodoma teismo ekspertų sąraše (25.4. punktas); siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą, pažeidusį Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą, iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo (25.5. punktas); siūlyti teismo ekspertizės įstaigos vadovui arba kitai kvalifikaciją suteikusiai institucijai svarstyti kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą (25.6. punktas).
Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas, tenkindamas ieškovės UAB „Sistem“ prašymą, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1006-413/2019 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00827-2018-4), paskyrė statinio projekto ekspertizę ir pavedė ją atlikti ekspertei Z. B. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi ekspertei buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) Ar Ž. R. projektavimo biuro parengto techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini)“ naujos statybos projekto keitimo „B“ laidoje yra numatytas rekuperacinių oro tiekimo/šalinimo sistemų ortakių, suprojektuotų pirmajame ir antrajame aukšte ir juose esančiose komercinės paskirties patalpose, padengimas šilumos izoliacija? Jeigu padengimas šilumos izoliacija nenumatytas, ar toks sprendinys atitinka teisės aktų reikalavimus?; 2) Ar rekuperacinių oro tiekimo/šalinimo sistemų ortakių, suprojektuotų pirmajame ir antrajame aukšte ir juose esančiose komercinės paskirties patalpose, padengimas šilumos izoliacija būtų ekonomiškai naudingas, darytų sistemų valdymą patikimesnį ir/ar būtų išvengta kondensacijos?; 3) Kokie darbai/medžiagos reikalingos norint šiuo metu rekuperacinių oro tiekimo/šalinimo sistemų ortakius, įrengtus pirmajame ir antrajame aukšte ir juose esančiose komercinės paskirties patalpose, padengti šilumos izoliacija, kokią darbų/medžiagų kaina?; 4) Ar, atsižvelgiant į Ž. R. projektavimo biuro parengto techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini)“ naujos statybos projekto keitimo „C“ laidos šildymo-vėdinimo dalyje nurodytas patalpų oro temperatūras, šildymo-vėdinimo sprendinius ir teisės aktus, minėtame projekte turėjo būti numatyta rekuperacinių sistemų oro tiekimo/ šalinimo ortakių padengimas šilumos izoliacija?; 5) Ar Ž. R. projektavimo biuro parinkti techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ „B“ laidos sprendiniai dėl ortakių nepadengimo šilumos izoliacija yra galimi pagal STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ reikalavimus; 6) Ar Ž. R. projektavimo biuro parinkti techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ „C“ laidos sprendiniai dėl ortakių nepadengimo šilumos izoliacija yra galimi pagal STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ reikalavimus; 7) Pagal kokią Ž. R. projektavimo biuro parengto techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ laidą buvo pastatytas prekybos paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)?; 8) Pagal kokią darbo projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ laidą buvo pastatytas prekybos paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)?; 9) Ar pagal teisės aktus turėjo būti atlikta Ž. R. projektavimo biuro parengto techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ „C“ laidos bendroji ekspertizė?; 10) Pagal kokią Ž. R. projektavimo biuro parengto techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ laidą buvo parengta darbo projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ „A“ laida?
Be to, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi teismo ekspertei pavesta atsakymuose į klausimus nurodyti konkrečią techninio ar darbo projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projekto keitimas“ laidą („A“, „B“ ar „C“), dėl kurios sprendinių yra keliamas klausimas.
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-373-413/2020 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00827-2018-4) paskirta „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini)“ statinio projekto papildoma ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertei Z. B. Ekspertei pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) Ar rekuperacinių oro tiekimo/šalinimo sistemų ortakių, suprojektuotų pirmajame ir antrajame aukšte ir juose esančiose komercinės paskirties patalpose, padengimas šilumos izoliacija būtų ekonomiškai naudingas, darytų sistemų valdymą patikimesnį ir/ar būtų išvengta kondensacijos?; 2) Ar, atsižvelgiant į Ž. R. projektavimo biuro parengto techninio projekto „Prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini)“ naujos statybos projekto keitimo „C“ laidos šildymo-vėdinimo dalyje nurodytas patalpų oro temperatūras, šildymo-vėdinimo sprendinius ir teisės aktus, minėtame projekte turėjo būti numatyta rekuperacinių sistemų oro tiekimo/ šalinimo ortakių padengimas šilumos izoliacija?
Kauno apygardos teismas 2021 spalio 19 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ ieškinį atmetė; Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20011-962/2018, kuriuo patenkintas atsakovo priešieškinys, paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atmesdamas UAB „Sistem“ ieškinį, be kita ko, sprendime konstatavo, kad nei viena iš teismo paskirtos ekspertizės išvadų (2020 m. vasario 19 d. ir 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės aktai) nėra tinkamai motyvuotos, nes neaprašyti išsamūs ekspertizės objekto tyrimai, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, į kai kuriuos klausimus iš viso neatsakyta, todėl vadovautis tokiomis išvadomis teismas negali.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. liepos 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sistem“ ieškinys atsakovams Ž. R. projektavimo biurui, „(duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl 7 674 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt keturių eurų) nuostolių atlyginimo atmestas, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą dalį teismo sprendimo paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-20011-962/2018 paliktas nepakeistas, paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-447-450/2022).
Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1262-945/2022) UAB „Sistem“ ieškinį patenkino iš dalies.
Byloje ginčo, jog pareiškėja atliko prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), projekto ekspertizes ir surašė 2020 m. vasario 19 d. ir 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės aktus, nėra.
Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizės rezultatus teismo ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui teismo ekspertizės aktą, kuris turi atitikti šio įstatymo 27 straipsnio 2-6 dalyse nustatytus reikalavimus.
Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje turi būti nurodyti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, o pagal Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 3 punktą – gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas.
Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2021 spalio 19 d. sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimo, teismai, priimdami procesinius sprendimus civilinėje byloje, 2020 m. vasario 19 d. ir 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės aktais nesivadovavo dėl jų trūkumo.
Taigi, Kauno apygardos teismo 2021 spalio 19 d. sprendime konstatuota aplinkybė, kad nei viena iš teismo paskirtos ekspertizės išvadų (2020 m. vasario 19 d. ir 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės aktai) nėra tinkamai motyvuotos, nes neaprašyti išsamūs ekspertizės objekto tyrimai, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, į kai kuriuos klausimus iš viso neatsakyta, yra neginčytinai nustatyta.
Tai, jog ekspertizės aktai neatitinka tokio pobūdžio rašytiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes juose nenurodyti naudoti tyrimo metodai, išvados nėra pagrįstos tyrimo rezultatais, nurodė ir Taryba Sprendime, formaliuoju požiūriu įvertinusi ekspertizės aktus.
Nors pareiškėja ir nesutinka su tokiu Tarybos vertinimu, tačiau argumentų ir įrodymų, paneigiančių šią Tarybos Sprendime nurodytą išvadą, teismui nepateikė.
Taigi pareiškėja, rengdama ekspertizės aktus, akivaizdžiai nesilaikė Etikos kodekso 5.4., 6.3., 12.1. punktuose nurodytų profesionalumo, skaidrumo ir išsamumo principų, kas leido Tarybai pagrįstai suabejoti jos kvalifikacija. Tarybos sprendimas kreiptis į VĮ Statybos produkcijos ir sertifikavimo centrą su siūlymu svarstyti teismo ekspertės Z. B. kvalifikacijos, kurios pagrindu ji buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą yra pagrįstas bylos objektyviais duomenimis ir atitinka Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 10 punkto nuostatas.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymu, Darbo reglamentu ir Nuostatais. Tarybos priimtas Sprendimas aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja ir jį priimant nebuvo pažeistos procedūros ir ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai).
Tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra įstatymo pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Z. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.