- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1716-730/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Oltima“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Oltima“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (VšĮ) Neptūno krepšinio klubui dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės viešosios įstaigos (VšĮ) Neptūno krepšinio klubo priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Oltima“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Oltima“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (VšĮ) Neptūno krepšinio klubui dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės viešosios įstaigos (VšĮ) Neptūno krepšinio klubo priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Oltima“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, palūkanų priteisimo.Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovei priklausiančias pinigines lėšas bei turtines teises 21 375,49 EUR sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-08-04 nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikia antrą kartą. Kartu su ieškiniu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmąjį kartą ieškovė iš esmės rėmėsi tik didele ieškinio suma. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-22 nutartimi prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad nėra pateikta įrodymų, jog atsakovės turtinė padėtis yra bloga, bei įrodymų ar bent tikėtinų duomenų apie atsakovės veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovė siekia apsunkinti galimą išieškojimą vykdant būsimą teismo sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-29 nutartimi ginčijamą nutartį paliko nepakeistą ir akcentavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar netaikymas motyvuojant didele ieškinio suma ir kitos šalies finansine padėtimi, yra neteisingas. Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remiasi atsakovės bloga finansine padėtimi. Ieškovės išvada apie blogą atsakovės finansinę padėtį susideda tik iš prielaidų apie tikėtinai egzistuojančias aplinkybes, todėl nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis teismui susiformuoti pakankamai pagrįstą išvadą dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teikdama pakartotinį prašymą ieškovė nenurodė naujų ir iki tol teismų neįvertintų aplinkybių.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-08-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, jog nėra įrodymų, kad atsakovė vengs įvykdyti teismo sprendimą, sieks paslėpti savo pinigines lėšas ar perleisti jas tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai Turto arešto aktų registro duomenis apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovės atžvilgiu kitoje, tame pačiame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, laikė „ribotu šaltiniu“, nesudarančiu pagrindo konstatuoti, jog tas pats teismas, jau yra pripažinęs, kad ir mažesniam turtiniam reikalavimui, nei šiuo konkrečiu atveju, reiškiamam atsakovei, užtikrinti yra taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui SIA „UniCredit Lesing“ Lietuvos filialo raštą, kuriuo atsakovė yra informuojama apie lizingo sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo – mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo/netinkamo vykdymo. Nurodoma, kad minėtos sutarties nutraukimo dienai (2017-07-19) atsakovė preliminariai yra skolinga 33 032,48 EUR. Toks atsakovės elgesys, finansinių įsipareigojimų nevykdymas/netinkamas vykdymas, akivaizdžiai patvirtina tendencingą atsakovės vengimą atsiskaityti su kreditoriais ir pagrindą taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė priešieškinyje, prašydama atidėti už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo, nurodo, jog atsakovė „<...> neturi galimybių sumokėti žyminio mokesčio, kadangi priešieškinio pateikimo metu [2017 m. liepos 3 d.] neturi pajamų, ką patvirtina pridedamas banko sąskaitos išrašas.“, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo ir į ją neatsižvelgė ir tokiu veikimu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo įvertinos Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartyje ir dėl jų buvo pasisakyta. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-29 nutarties, spręsdamas ieškovės atskirojo skundo tenkinimo klausimą nei vieno iš ieškovės 2017-07-28 prašyme nurodytų, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis įvardijamų, faktinių duomenų ir juos patvirtinančių dokumentų nenagrinėjo ir nevertino.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto bei piniginių lėšų, turtinių teisių arešto. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl priėmė nepagrįstą išvadą, jog nėra įrodymų, kad atsakovė vengs įvykdyti teismo sprendimą, sieks paslėpti savo pinigines lėšas ar perleisti jas tretiesiems asmenims. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Byloje kilo ginčas dėl antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti - grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė teikdama pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėtos pirmą kartą sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ieškovės argumentas apie sunkią atsakovės finansinę padėtį yra tik prielaida. Pažymėtina, kad ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas kitoje civilinėje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, esant mažesnei ieškinio sumai, atsakovė yra informuota apie lizingo sutarties nutraukimą, kur atsakovės įsiskolinimas 2017 metų liepos mėnesiui buvo daugiau nei 33 000 EUR, atsakovė priešieškinyje prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pripažino, jog neturi galimybės sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kadangi neturi pajamų.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.Kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turto arešto aktų registro duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-24 nutartimi taikytas areštas atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms, turtinėms teisėms, neviršijant 14 949,86 EUR sumos. Apeliantės argumentas, jog atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas kitoje byloje, kurioje pareikšti turtiniai reikalavimai atsakovei, taikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šioje byloje nepagrįstas, kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamos konkrečios bylos aplinkybės. Iš ieškovės pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad nuo 2017-07-18 dėl esminio sutarties pažeidimo, nutraukta sutartis tarp atsakovės bei SIA „UniCredit Leasing“, 2017-07-19 atsakovės skola kreditoriui sudarė 33 032,48 EUR. Šis įrodymas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turi tam tikrų finansinių sunkumų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, patikrino teismų informacinės sistemos bei registrų duomenis apie atsakovę. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruotos keturios transporto priemonės, iš kurių trijų transporto priemonių būsena registre - „Išregistruota“. Turto arešto aktų registro duomenimis be minėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-24 nutartimi taikyto arešto atsakovės turtui neviršijant 14 949,86 EUR sumos, Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-13 nutartimi atsakovei taip pat taikytas areštas, neviršijant 49 211,41 EUR sumos. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis 2016-2017 metų laikotarpiu atsakovei iškeltos 7 civilinės bylos, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai, penkiose civilinėse bylose patenkinti atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą teikti už 2015 metus. Iš minėto balanso matyti, jog atsakovės turtą 2015 metais sudarė 361 833 EUR, iš kurių ilgalaikis turtas sudarė 282 504 EUR. Tačiau matyti, kad didžiąją dalį ilgalaikio turto sudarė transporto priemonės (273 505 EUR). Kadangi VĮ „Regitra“ duomenys apie atsakovei priklausančias transporto priemones patvirtina, jog šiuo metu atsakovės vardu įregistruota tik viena transporto priemonė T. Y. V., 2003 metų gamybos, darytina išvada, kad atsakovės ilgalaikis turtas yra ženkliai mažesnis, nei nurodytas 2015 metų balanse. To paties balanso duomenys taip pat patvirtina, jog 2015 metais atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 920 552 EUR, iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai 534 671 EUR. Nors atsakovės balanso duomenys neatspindi tikrosios atsakovės finansinės padėties, kadangi balansas pateiktas tik už 2015 metų laikotarpį, tačiau anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto, jos vardu registruota tik viena transporto priemonė, atsakovės turtui taikytas areštas, atsakovei teismuose iškelta ir išnagrinėta ne viena byla, kurioje atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai, bei atsižvelgiant į tai, jog su priešieškiniu pateiktas atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovė pajamų negauna, darytina išvada, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškinio suma (21 375,49 EUR) atsakovei yra didelė. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, įrodymų pagrindžiančių gerą atsakovės finansinę padėtį, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovo turtinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, kad būtų reali galimybė įvykdyti priimtą teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą jog ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai jau buvo įvertinti pirmą kartą sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi pirmą kartą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas 2016-06-29, tai yra iki priešieškinio pateikimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei kitoje pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje bei iki sutarties su SIA „UniCredit Leasing“ nutraukimo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, to dėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas.Apeliantė pateikė įrodymus, jog už atskirąjį skundą sumokėjo 50 EUR žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidų klausimas galutinai išsprendžiamas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, civilinė byla pirmosios instancijos teisme dar neišnagrinėta, dėl visų šioje byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, turės priimti sprendimą pirmosios instancijos teismas. Todėl šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oltima“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Areštuoti atsakovei viešajai įstaigai Neptūno krepšinio klubui, juridinio asmens kodas 141810521, esančiam Taikos pr. 61A, Klaipėdoje, priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - ir pinigines lėšas, priklausančias viešajai įstaigai Neptūno krepšinio klubui, ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, neviršijant 21 375,49 EUR sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atlikti darbo užmokesčio mokėjimus bei privalomuosius mokėjimus valstybei (mokesčiai ir įmokos), įvykdyti prievolę ieškovei.
Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oltima“, juridinio asmens kodas 302532649, buveinės adresas Reikjaviko g. 9-60, 94256 Klaipėda, ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti.
Nenustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo termino.
Areštuotiną turtą nustatyti ir jį areštuoti įpareigoti nutartį vykdantį antstolį pagal ieškovo pasirinkimą. Pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
Paaiškinti ieškovui, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Areštuoto turto savininką paskirti areštuoto turto saugotoju ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turto valdyti ir naudotis juo. Išaiškinti, kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, teismo nutartimi kaltiems asmenims gali būti skiriama iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties nevykdymo.
Nutarties patvirtintą kopiją nedelsiant išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, turto arešto aktų registrui.