Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Kristina Linkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

A. K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 2021 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, jam skirta 50 MGL dydžio bauda, į bausmės laiką įskaičius laikino sulaikymo laiką skirta galutinė bausmė 48 MGL dydžio bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y. 2022 metais vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai mažametei F. N. sudavė tris kartus į sėdmenis ir sukėlė jai fizinį skausmą, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2023 metais rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia gulinčiai diržu sudavė nukentėjusiajai F. N. tris kartus į sėdmenis, smūgiai kliuvo ir per dešinės rankos pirštus, taip sukėlė nukentėjusiajai F. N. fizinį skausmą.

2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. J. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad nuo tų įvykių praėjo nemažai laiko, daug kas užsimiršo, todėl detaliai įvykio aplinkybių papasakoti negali. Neneigia, kad smurtavo prieš F. N., kad jai diržu sudavė į sėdmenis, bet prie kokių tai aplinkybių buvo, neprisimena. Galėjo jai diržu suduoti minėtais laikotarpiais iš viso 6 kartus į sėdmenis. Gal diržu ir kliuvo F. per rankas. F. N. dažnai neklausydavo, atsikalbinėdavo prieš suaugusius, todėl ją sunku būdavo suvaldyti. Prarasdavo kantrybę ir taip gaudavosi, kad suduodavo F. diržu. Ranka F. nėra mušęs. Diržo, su kuriuo smurtavo, išsaugojęs neturi, jis susidėvėjo ir jį išmetė. Atrodo, būdamas blaivus, smurtaudavo. Šiuo metu iš vis alkoholio nevartoja. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (2 t., el. b. l. 35-38).

Motyvuojamoji dalis

3. Be A. K. J. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. nukentėjusiosios F. N. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kur ji parodė, kad gyvena su kūminu V. M.. Prieš tai gyveno pas mamą, V. S., kartu gyveno patėvis ir katinas. Su patėviu sutardavo blogai. Jis išgerdavo. Ji sakydavo mamai, kad nori valgyti, o patėvis šaukdavo, kad jau vėlu valgyti ir eitų miegoti. Patėvis yra mušęs ją iš rankos ir iš diržo. Dabar jai 10 metų, Jis jai trenkė iš rankos, kai jai buvo 9 metai. Tada gyveno (duomenys neskelbtini). Ji atsišnekinėjo, patėvis pakėlė ją už rankos ir trenkė. Ji norėjo, kad mama išleistų į lauką, o patėvis pasakė, kad neis. Jis pakėlė ją už abiejų kojų žemyn galva ir jai trenkė ranka per užpakalį. Jai skaudėjo. Įvertino skausmą 8 balais. Tada ji nubėgo į savo kambarį. Patėvis atklojo kaldrą, po kuria buvo pasislėpusi, ir jai trenkė. Ta vieta buvo raudona. Tuo metu namie buvo senelis R., pavardės neatsimena. Senelis tada miegojo. Patėvis pradėjo ją mušti virtuvėje. Ji niekam nepasakojo, nes bijojo. Ji išsigando, verkė. Patėvis sudavė jai vieną smūgį, paskui dar vieną, kai pasakė jam, kad pasakys mamai. Jai skaudėjo. Įvertino skausmą 9 balais. Ta vieta buvo raudona. Ji buvo po kaldra ir žaidė telefonu, kad nusiramintų. Mamai pasakė, kad patėvis ją mušė. Mama ant jo supyko ir su juo kelias dienas nešnekėjo. Paskui susitaikė. Patėvis buvo nelabai blaivus, nes labai smirdėjo. Tai buvo vasara, kai nereikėjo eiti į mokyklą, buvo apie 12 valanda. Patėvis ją yra mušęs, kai gyveno pas močiutę. Jai buvo 10 metų. Tada ji buvo apsirengusi pižama, apie 20 val., vakaro. Ji norėjo valgyti, o patėvis pasakė, kad jokių valgymų, liepė eiti miegoti. Ji pasakė, kad neaiškintų, ir kas jis jai toks. Tada patėvis jai trenkė su diržu. Diržas buvo juodas, odinis. Patėvis buvo paėmęs diržą už sagties. Jis išsitraukė diržą iš darbinių kelnių. Ji sėdėjo ant lovos. Patėvis paguldė ją ir trenkė tris kartus per sėdmenis. Jai skaudėjo. Skausmą vertina 8 balais. Ji vilkėjo šortukus ir maikę. Namuose buvo prosenelė ir mama. Mama nematė, nes buvo išėjusi į tualetą arba į antrą aukštą pas babą. Prosenelė žiūrėjo televizorių, bet sakė, kad matė. Mamai baba sakė, kad patėvis ją mušė. Baba pasiėmė lazdą ir trenkė patėviui per nugarą ir sakė „baik“. Ji verkė. Diržu jai kliuvo per dešinės rankos pirštus, bet nebuvo taip stipriai. Jis užkliudė jos ir savo ranką. Nebuvo mėlynių. Patėvis sakė taip reikia, nes neklauso. Jis babai sakė, kad nesikištų, kur nereikia. Patėvis tada buvo blaivus. Jis buvo nusipirkęs alaus, bet dar nebuvo atsidaręs. Tada jai buvo 10 metų. Buvo ruduo ir prasidėję mokslo metai. Ji niekam apie tai nepasakojo. Kai mama sužinojo, kad patėvis ją mušė, labai susinervino. Ji nežino, ar norėtų gyventi su mama. Ji neatleistų patėviui, jei jis atsiprašytų. Baba ir kūminas klausė jos, ar norėtų gyventi su mama. Ji pasakė, kad nenorėtų. Ji papasakojo socialinei pedagogei apie tai. Jos draugė A. žino, kad patėvis geria. Jos šeimoje lankėsi socialiniai darbuotojai. Jiems nepasakojo, nes nenorėjo, kad ją atimtų iš mamos (1 t., el. b. l. 94-96);

3.2. liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad prieš metus laiko, V. su dukra F. ir sugyventiniu apie du mėnesius gyveno pas ją. Gyvenant pas ją, V. mažai vartojo alkoholio. V. sugyventinis jai nepatiko, nes dažnai vartojo alkoholį. Du kartus yra mačiusi, kaip V. sugyventinis jos namuose, kambaryje mušė F. su diržu. Diržu suduodavo F. nemažiau kaip du kartus per užpakalį ir viskas. Nematė, kad F. per rankas suduotų diržu. Ji bandydavo žodžiais užstoti F., sakydavo, kad tai ne jo vaikas, kad jis mušti neturi teisės. F. verkdavo, nes jai skaudėdavo. Ant jos kūno sužalojimų nuo mušimo neatsirasdavo. Ji yra senyvo amžiaus, todėl ne viską prisimena. Neprisimena, ar anūkė V. buvo namuose, kai jos sugyventinis mušė F.. Taip pat neprisimena, tikslios datos, laiko, kada tai buvo. Būdavo girtas, tai ir mušdavo F.. Gal F. atsikalbinėdavo. Nėra mačiusi, kad V. sugyventinis muštų F. iš rankos. Su anūke V. N. gerai sutaria, bendrauja, bet retai susitinka. Ji pati yra neįgali, sunkiai vaikščioja, todėl iš namų neišeina. F. pas ją, kai susipykdavo su patėviu, ateidavo permiegoti (1 t., el. b. l. 122-125);

3.3. liudytojos R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad dirba Šiaulių r. sav. Socialinių paslaugų centre, socialine darbuotoja darbui su šeimomis. 2024 m. balandžio 12 d., V. N. šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba, dėl girtavimo. Kiek žinoma, buvo kviesta policija, kad jų šeimoje vyksta girtavimai, konfliktai. Toje šeimoje gyvena mažametis vaikas – F. N.. Jai buvo priskirta dirbti su šia šeima. Nuo paslaugų teikimo pradžios, kokius pirmus tris mėnesius, V. N. su ja vengė bendrauti, į butą neįsileisdavo, į skambučius neatsiliepdavo. Kviesdavosi V. N. į Socialinių paslaugų centrą, ji retkarčiais ateidavo. Pas ją į namus važiuoja per savaitę du kartus, bet niekas į butą neįsileidžia. V. N. ir jos sugyventinis A. K. J. nuolat vartoja alkoholį, bet V. N. nelinkusi pripažinti, kad turi problemų su alkoholiu. Jai buvo siūlytas psichologas, priklausomybių konsultantas, gydymasis nuo alkoholio, pozityvios tėvystės kursai, bet visko atsisakė, teigė, kad neturi problemų ir nuolat dirba. Taip pat, buvo pasiūlyta F. psichologo pagalba, bet mama nesutiko. A. K. J. iš vis atsisako bendrauti su ja, teigia, kad jokių problemų neturi. Buvo organizuoti trys atvejo vadybos posėdžiai, visuose posėdžiuose dalyvaudavo tik viena V.. Dažnai bendrauja su F. N., yra ją vežusi į filmą, pakvietusi į edukacijos renginį, susitikus mieste pabendrauja. Asmeniškai jai F. N. nėra sakiusi, kad jai sunku gyventi šeimoje, dėl mamos ir patėvio dažno alkoholio vartojimo. F. N. jai apie savo mamą, patėvį nėra nieko pasakojusi. Niekada nesakė, kad mamos sugyventinis A. K. J. jos atžvilgiu būtų naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą. F. dažnai sakydavo, kad laiką leidžia pas tetą D. D.. 2024 m. lapkričio 11 d., su ja telefonu susisiekė (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialinė pedagogė V. B. ir informavo, kad pas ją buvo atėjusi F. N., kuri pasakojo, kad nenori eiti namo, nes ten namuose mama su sugyventiniu geria, pykstasi. Iš po skambučio nuvyko pas V. N. į namus. Namuose V. N. ir jos sugyventinis A. K. J. buvo neblaivūs, namai buvo netvarkingi. Iškvietė policiją, atvykus policijos pareigūnams, paprašė, kad jiems būtų nustatytas girtumas. Pareigūnai alkotesteriu nustatė V. N. 2,11 prom. girtumą, A. K. J. nustatė 2,71 prom. girtumą ir išvažiavo. Po to, paskambino Šiaulių apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistei pasikonsultuoti, ką daryti su šia šeima, nes vaikas prašėsi pagalbos, tai yra nenorėjo grįžti į namus, dėl girtaujančios mamos ir patėvio. Jai buvo pasiūlyta iškviesti dar kartą policiją, kai mergaitė grįš namo. Žinojo, kad F. N. grįš namo apie 17 val., tai maždaug tuo laiku iškvietė policijos pareigūnus, pasakė, kad vaikas bijo grįžti namo, nes namuose yra neblaivūs motina ir patėvis. Kiek jai žinoma, atvyko ten policijos pareigūnai bei Šiaulių apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai, ir F. N. buvo paimta iš šeimos. Tame procese nedalyvavo (1 t., el. b. l. 128-131);

3.4. liudytojos V. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad A. K. J. yra sugyventinis, su juo kartu gyvena apie du metus, veda bendrą ūkį. Ji atsisako duoti parodymus prieš savo sugyventinį A. K. J., nes tokią teisę turi. Tik nori paminėti, kad jos dukra F. N. nori ją išskirti su sugyventiniu, todėl meluoja teigdama, kad prieš ją A. K. J. naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Jos pačios močiutė S. S., dėl senyvo amžiaus, gali duoti neteisingus parodymus. O gal pati F. močiutei įteigė, kad jos sugyventinis ją mušė. Be to, F. linkusi meluoti, manipuliuoti žmonėmis, kelti visokias intrigas (1 t., el. b. l. 134-136);

3.5. liudytojos Z. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad V. N. yra jos mirusios sesers J. S. dukra, turi dešimties metų dukrą F. N.. Su ja bendrauja. V. N. apie du metus gyvena su sugyventiniu A. K. J.. Jie 2023 m. gyveno laikinai pas jos mamą S. S.. Negirdėdavo, kad V. sugyventinis šauktų ant F., ar ją muštų. Jie gyveno pirmame namo aukšte, o pati gyvena antrame aukšte. Jai pati mama nesakė, kad matė kaip F. mušė V. sugyventinis. Kiek jai žinoma iš žmonių, V. su sugyventiniu nevengia išgerti alkoholio. Nuo 2024 m. lapkričio 11 d., F. N. laikinai gyvena pas jos sūnų V. M.. Tiesiog tą dieną V. su savo sugyventiniu buvo neblaivūs, kažkas tą dieną iškvietė policiją, atvažiavo vaiko teisių apsaugos specialistai ir F. nusprendė paimti iš motinos. Ji dar F. atvažiavo pasiimti iš ten. F. jai pasirodė rami, neverkė. F. neklausinėjo, kodėl buvo iškviesta policija, ji jai nieko nesakė. Ant F. kūno jokių sužalojimų nepastebėjo. Matydavo ją nusirengusią, kai eidavo miegoti, bet tikrai ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvo. F. yra uždara, jai ji nesipasakoja, kas pas juos namuose vykdavo. F. N. jai tik vieną kartą paatviravo, tai buvo 2024 m. rugsėjo 21 d., F. buvo atėjusi pas jos mamą S. S., tai tada bekalbant ji pasakė, kad parėjusi namo rado neblaivų mamos sugyventinį, kuris bandė kartis. Paminėjo, kad tuo metu mamos nebuvo namuose ir ji telefonu nufotografavo mamos sugyventinį, kuris ant kaklo buvo užsidėjęs virvę. Ji tada paprašė, kad jai į „Messenger“ atsiųstų tas nuotraukas. F. jai atsiuntė tą pačią dieną dvi nuotraukas, vienoje nuotraukoje matosi V. sugyventinis gulintis ant grindų, ant jo kaklo uždėta kažkokia virvė. Antroje nuotraukoje matosi ant strypo nutrūkusi dalis virvės ir ant grindų sėdintis V. sugyventinis. Ji tas dvi nuotraukas persiuntė dukrai S. A.. Tiesiog bijojo, kad kas iš anūkių neištrintų iš jos telefono tas nuotraukas, tai todėl dukrai ir persiuntė. Apie tas nuotraukas pasakė socialinei darbuotojai. Bet ji jokių veiksmų nesiėmė. F. neminėjo datos, kada mamos sugyventinis bandė kartis. F. jai neminėjo, kad mamos sugyventinis ją būtų mušęs, tai yra sudavęs jai diržu per sėdmenis ar rankas, ar kad su ranka būtų mušęs. Ji neminėjo, kad mamos sugyventinis būtų peiliuku ar vinimi pjaustęsis rankas. Taip pat, ji neminėjo jai, kad jai nesaugu gyventi su mama ir patėviu. F. yra minėjusi, kad mamos sugyventinis ant jos ne kartą yra šaukęs, kai neruošė pamokų, atsikalbinėjo, neklausė. F. yra paminėjusi, kad kartais mama su sugyventiniu vartoja alkoholį, bet nesakė, kad pyktųsi tarpusavyje. Kiek anksčiau pastebėdavo, V. ir jos sugyventinis rūpindavosi F., jai pirkdavo rūbus, kitus daiktus. F. jai buvo sakiusi, kad nenori, jog mama gyventų su sugyventiniu, bet nesakė kodėl. Yra pastebėjusi, kad F. linkusi meluoti, tai pastebėdavo, kai ji bendraudavo su jos anūkėmis, joms pripasakodavo visokių nebūtų dalykų (1 t., el. b. l. 139-142);

3.6. liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, kur mokosi F. N.. 2023 metais į ją kreipėsi jos mokytoja, teigdama, kad nori pakalbėti su F. mama, dėl F. blogų mokymosi rezultatų, namų darbų neatlikimo, bet F. mama kviečiama neateina. Jai pavyko ją prisikviesti ir pabendrauti. F. mamai sutikus, buvo kreiptasi į Švietimo pagalbos tarnybą, dėl mokinio gebėjimo vertinimo. F. buvo pritaikytos bendrosios pagrindinio ugdymo programos. Su F. bendrauja kiekvieną savaitę, jai teikia socialinę pedagoginę pagalbą, tai yra aptaria jos mokymosi rezultatus, kalba apie jos laisvalaikį, tarpusavio santykius su draugais, padeda jai ugdyti socialinius įgūdžius. Bendraujant F. iš pradžių apie savo šeimą vengdavo kalbėti, nors jos klausdavo, kaip ji gyvena. F. sakydavo viskas gerai, viskas tvarkoj, buvo užsiminusi, kad dažnai būna pas močiutę. Ant F. kūno jokių sužalojimų nepastebėjo, bet pastebėjo, kad jos rūbai nešvarūs, suglamžyti. Ji reikalingomis mokymosi priemonėmis būdavo aprūpinta. Pas F. namuose nesilankė, su jos mama bendravo tik vieną kartą. F. patėvio nepažįsta, jo nėra mačiusi. 2024 m. spalio 22 d., F. su drauge nesilaikė progimnazijos susitarimo-pertraukos metu išėjo į parduotuvę. Tai jai pasakė vaikai. Jas sutikusi pasakė, kad praneš apie tai tėvams. F. nusivedė į kabinetą, ji pradėjo verkti, prašė nepranešti mamai, teigė, kad labai bijo patėvio, kad jis šauks ant jos, kad dažnai šaukia. F. buvo susijaudinusi. Ji teigė, kad jai nepatinka, nemalonu būti namuose, nes vyksta išgėrinėjimai, kad savaitgaliais ateina pašaliniai asmenys ir su jos mama, patėviu geria alkoholį. F. neminėjo, kad namuose patiria fizinį smurtą, tai yra, kad mamos sugyventinis ją muša. Taip pat, neminėjo, kad mamos sugyventinis jai matant būtų save žalojęs ar bandęs kartis. Pati apie tai jos neklausinėjo. Apie, tai, kad F. bijo grįžti namo, 2024 m. spalio 22 d., telefonu informavo Šiaulių r. Socialinių paslaugų centrą. 2024 m. lapkričio 11 d., F., atėjusi į progimnaziją, užėjo pas ją į kabinetą ir papasakojo, kad šeštadienį lapkričio 9 d., mama su patėviu girtavo, pykosi. Ji dėl triukšmo negalėjo būti namuose, bijojo patėvio, todėl išėjo pas tetą D. D. ir ten pernakvojo. Mamai skambino sekmadienį keletą kartų, bet mama neatsiliepė, tai grįžo sekmadienį namo, kur mamą ir patėvį rado neblaivius, ji pasiėmė mokyklai reikiamus daiktus ir atgal išėjo pas tetą, ten permiegojusi dabar atėjo į mokyklą. Ant F. kūno sužalojimų jokių nepastebėjo. Pamanė, jog F. namuose nesaugu gyventi, galimai patiria psichologinį smurtą, todėl pranešė telefonu Šiaulių r. Socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai R. T., kuri dirbo su šia šeima, apie susidariusią situaciją. Kiek žino, buvo iškviesta policija ir F. paimta iš šeimos. F. mėgsta pameluoti, greitai užsiplieskianti. Nežino, kodėl F. apklausos metu pasakė, kad jai pasisakė apie patiriamą smurtą. Jai būtų apie tai žinojusi, būtų pranešusi reikiamoms institucijoms. Šiuo metu F. laikinai gyvena pas globėją (1 t., el. b. l. 165-168);

3.7. liudytojos D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad F. N. yra jos dukterėčia. 2022 metais sužinojo, kad V. gyvena su A. K. J., nors su jos broliu santuokos nebuvo nutraukusi. Jie gyveno nuomojamame bute. Tuo metu ji pati gyveno (duomenys neskelbtini), bet grįždavo į (duomenys neskelbtini). Minėtame bute, grįžusi iš (duomenys neskelbtini), yra ne kartą lankiusi, kai V. gyveno su jos broliu, ir kai su A. K. J.. Kai V. gyveno su A. K. J., jai matant A. K. J. su F. elgėsi gražiai, su ja gražiai bendravo, į filmus eidavo, kartu žaisdavo. Tik vieną kartą yra girdėjusi, kaip jis, būdamas neblaivus, F. išvadino „snargle“. Kai jie visi gyveno (duomenys neskelbtini), F. jai neminėjo, jog A. K. J. skriaustų ją, muštų. Ant F. kūno jokių sužalojimų nepastebėdavo. Tačiau jai nepatiko, kad V. ir A. K. J. dažnai vartojo alkoholį. Pas juos lankėsi, gal kokius penkis kartus bute. 2023 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, grįžo iš (duomenys neskelbtini). Apsistojo (duomenys neskelbtini). V. su F. ir A. K. J. jau gyveno (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma, V. 2023 m. vasarą, su F. ir sugyventiniu laikinai gyveno pas savo močiutę S. S.. Kai V. apsigyveno (duomenys neskelbtini), su ja mažai bendraudavo, pas ją namuose retai lankydavosi, nes ji pastoviai būdavo neblaivi, bet su F. visada palaikė ryšį. Su A. K. J. nebendravo. Pati asmeniškai nėra mačiusi, kad A. K. J. muštų F., bet pati F. ne kartą yra jai minėjusi, kad A. K. J. ją skriaudžia, tai yra mušė, šaukia ant jos, kad namuose dažnai girtaujama, kad į butą renkasi pašaliniai asmenys girtauti, kad ji bijo eiti namo. Bet jos neklausinėjo įvykio aplinkybių, iškart V. skambindavo ir klausdavo apie tai. V. jai sakydavo, kad F. niekas nemuša, kad ji išsigalvoja. F. jai neminėjo, datos kada ir kur ją mušė A. K. J., neįvardijo ar diržu, ar ranka mušė, kiek kartų ji buvo mušta. 2024 m., ant F. kojų yra mačiusi kraujosruvas, nubrėžimus, bet F. jai nesakė, iš kur sužalojimai atsirado. Neminėjo, kad tuos sužalojimus padarė A. K. J.. Ji pati to neklausinėjo, bet F. galėjo ir pati susižaloti kojas. Yra girdėjusi, kaip A. K. J., bute, kur gyveno, 2024 m., F. išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. V. rūpindavosi F., buvo supirktos visos mokymosi priemonės, uniforma, rūbai. Dažnai F. ateidavo pas ją į namus pabūti, ji net nakvodavo pas ją. F. jai teigdavo, kad negali būti namuose, nes mama su patėviu girtauja, girti tarpusavyje pykstasi, mušasi. Būdavo, kad F. iš jos ryte tiesiai eidavo į mokyklą. F. 2024 metais lapkričio 9 d., pas ją buvo atėjusi, nes mama su patėviu bute girtavo, ji ten negalėjo būti. Ji visą savaitgalį prabuvo pas ją, o lapkričio 11 d., ryte, išėjo į mokyklą. Ant F. kūno tada jokių sužalojimų nepastebėjo. F. yra jai minėjusi, jog A. K. J. „vėl pjaustosi rankas“, kad, jai matant, korėsi. F. jai į telefoną atsiuntė nuotrauką, kur A. K. J. ant kaklo užsidėjęs virvę. F. nėra linkusi meluoti, gal tik šiek tiek gali „pagražinti“ spalvas (1 t., el. b. l. 171-174);

3.8. liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad V. N. yra pusseserė. Ji turi 10 metų dukrą F. N.. Apie du metus V. gyvena su sugyventiniu A. J.. V. su sugyventiniu ir dukra F. 2023 m., vasarą laikinai gyveno pas jo močiutę S. S.. Jie ten pagyveno apie du ar tris mėnesius. Kol jie ten gyveno, nėra girdėjęs sklindančio iš močiutės buto jokio triukšmo, mušimo garsų. Jam nei močiutė, nei V., nei pati F., nei kas nors kitas nesakė, kad A. būtų smurtavęs F. atžvilgiu, tai yra, kad F. būtų diržu sudavęs per sėdmenis ar rankų pirštus, kad ją mušęs ranka. Jis pats to nėra matęs. Nėra girdėjęs, kad F. būtų A. mušęs 2024 m. vasarą, ar kitu laiku. Taip pat, iš F. ar kitų asmenų nėra girdėjęs, kad A. būtų save žalojęs, tai yra peiliu, vinimi pjaustęsis rankas ar bandęs kartis, matant F.. Jam mama kažkada rodė dvi nuotraukas, vienoje iš jų A. ant kaklo užsidėjęs kažkokią virvę gulėjo ant grindų, nelabai į tas nuotraukas įsižiūrėjo. Žino, kad V. ir A. dažnokai vartoja alkoholį. Pas juos nesilanko, todėl nežino, kokie jų tarpusavio santykiai, ar dažnai pykstasi. F. jam nieko nepasakodavo, kas pas juos namuose vykdavo. Jos neklausinėjo. 2024 m. lapkričio 11 d., kažkas iškvietė policijos pareigūnus V. N.. Kiek jam žinoma, atvykę policijos pareigūnai V. rado neblaivią, todėl Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai F. paėmė iš jos ir jam paskyrė jos laikiną globą. Šiuo metu F. gyvena pas jį. Nežino, ar F. nesaugu gyventi su motina ir jos sugyventiniu, nelabai jis nori kištis į tuos reikalus. F. ne kartą jam sakė, kad nenori, jog mama gyventų su A., bet nenurodė priežasties (1 t., el. b. l.159-162);

3.9. 2024 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK nutarimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44807-24, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl mažametei F. N., gim. (duomenys neskelbtini), galimai sukelto fizinio skausmo. Tyrimas pradėtas iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus gavus pranešimą, kad V. N. sugyventinis A. K. J. smurtavo prieš mažametę F. N. (1 t., el. b. l. 1-4);

3.10. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu apie smurtą prieš nepilnametę F. N., kuriame nurodoma, kad Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius), 2024 m. lapkričio 11 d., gavęs pranešimą Nr. 6VTP-2580, teisės aktų nustatyta tvarka atliko F. N., gim. (duomenys neskelbtini), situacijos vertinimą. Vertinant situaciją, išsiaiškinta, kad motinos V. N. sugyventinis A. K. J., ne kartą smurtavo prieš nepilnametę. F. N. nurodė, kad vasarą, gal kiek anksčiau, kai jie gyveno pas „babą“ S. S. K. J. yra ją mušęs iš diržo per užpakalj ir rankų pirštus, yra dar sudavęs iš rankos. Tai matė „baba“ ir mama. Mama jos neužstojo, sakė, kad „mažiau atsikalbinės“. „Baba“ ją užstojo. Kai ją mušė, jai visada skaudėjo ir ji verkė. F. N. tiksliai neatsimena, bet tai buvo šiais metais, ji buvo viena namuose su A. K. J., kai jis bandė kartis. Buvo užsidėjęs ant kaklo kilpą, bet ji nutrūko. Ji nupaveikslavo. Nuotrauką turi Z. B.. Tada F. buvo išsigandusi. Kitą kartą taip pat buvo viena, kai A. su peiliuku pjaustėsi ir braižė su vinimi rankas. Bėgo kraujas. Apie tuos įvykius sakė mamai, bet ji nieko nedarė. Apie F. N. patiriamą psichologinį ir fizinį smurtą namuose, 2024 m. lapkričio 12 d. Nr. 6GD- 19070, Skyriui pateikė (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. lapkričio 12 d. Nr. 6GD-19098 Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatytas F. N. apsaugos poreikis ir organizuota vaiko laikinoji priežiūra V. M. gyvenamojoje vietoje. Ginant nepilnamečių vaikų interesus, prašo imtis veiksmų dėl galimo smurto prieš nepilnametį vaiką (1 t., el. b. l. 5-8);

3.11. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t., el. b. l. 47-49, 50-58);

3.12. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t., el. b. l. 61-63, 64-70);

3.13. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje užfiksuota, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bendravo su F. N., kuri nurodė, kad nenori gyventi namuose, nes ten mama ir A. dažnai geria, pykstasi ir šaukia. Šeštadienį ir sekmadienį ji svečiavosi pas dėdę V. A.. Nuvažiavo pati autobusu. Sekmadienį ją parvežė dėdės draugas. Nuvežė ją pas tetą D., nes ten buvo jos mama. Po to, mama išėjo namo, o ją paliko. Mama buvo nelabai blaivi. Pirmadienį ji su mama turėjo eiti pas psichologą. Atsibudusi 6 val., ji skambino mamai, bet ji neatsiliepė. Teta skambino 6.50 val., ji taip pat neatsiliepė. Dar kartą F. skambino mamai 7 val., ji neatsiliepė. Tada ji išėjo į mokyklą. Pirmadienį po pamokų grįžo namo. Namuose buvo mama. Ji buvo nelabai blaivi. Po to, jai kirpo plaukus ir atvažiavo policininkai. Atvyko baba Z. ir ją išsivežė. Vasarą gal kiek anksčiau, kai jie gyveno pas babą S. S., A. yra ją mušęs iš diržo per užpakalį ir rankų pirštus. Tai matė baba ir mama. Mama sakė, kad mažiau atsikalbinėsianti. Baba ją užstojo. A. yra dar sudavęs iš rankos. Kai ją mušė, jai visada skaudėjo ir ji verkė. Tiksliai neatsimena, bet gal tai buvo vasara, ji buvo namuose su A., kai jis bandė kartis. Buvo užsidėjęs ant kaklo kilpą, bet ji nutrūko. Ji nupaveikslavo. Tada ji buvo išsigandusi. Kitą kartą taip pat buvo viena, kai A. su peiliuku pjaustėsi ir braižė su vinimi rankas. Bėgo kraujas. Apie tuos įvykius sakė mamai. F. nenori gyventi namuose, nes jai nepatinka A.. Jis nuolat geria ir liepia mamai gerti. Sutinka laikinai gyventi pas krikšto tėtį V.. Ji dažnai ateina pas jį ir lieka nakvoti. F. kalbėjo drąsiai, kartais susigraudindavo. Apsirengusi švariais ir tvarkingais rūbais (1 t., el. b. l. 9-33);

3.14. (duomenys neskelbtini) F. N. charakteristika, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5c klasėje mokosi F. N., gimusi (duomenys neskelbtini). Mokinė ugdoma pagal pritaikytas Bendrąsias pagrindinio ugdymo programas. Progimnazijoje jai teikiama specialioji pedagoginė, logopedo ir socialinė pedagoginė pagalba. F. labai gerai lanko mokyklą, jos mokymosi vidurkis - 7,46. Po pamokų F. lanko lengvosios atletikos užsiėmimus (duomenys neskelbtini) sporto mokykloje ir šokių studiją „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kultūros centre. F. N. - lengvai bendraujanti, komunikabili mergaitė. Ji geba susirasti draugių, lengvai adaptavosi klasės kolektyve, kai iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos atvyko mokytis į 4 klasę. Mokinė mandagi, nuoširdžiai bendrauja su mokytojais, linkusi į fizinį kontaktą (susitikusi pasisveikina, apsikabina). F. N. aprūpinta reikalingomis mokymosi priemonėmis, mokykline uniforma. Progimnazijos valgykloje gauna nemokamą maitinimą. Mokinės mama V. N. su klasės vadove bendrauja telefonu, mergaitės sveikata patikrinama ir visi reikalingi progimnazijai dokumentai pristatomi laiku. 2024 m. spalio 22 d., F. su klasės drauge nesilaikė progimnazijos susitarimų – pertraukos metu išėjo į parduotuvę. Pokalbio su socialine pedagoge metu, F. prašė apie tai nepranešti mamai, nes labai bijo patėvio. Pasak mergaitės, „jis vėl šauks ant jos, dažnai šaukia“. F. sakė, kad jai nemalonu būti namuose, nes „patėvis dažnai geria, ateina dėdės, tetos, savaitgaliais visi išgėrinėja“. Tai pasakodama mergaitė verkė. Apie šią situaciją progimnazija informavo Šiaulių r. Socialinių paslaugų centrą. 2024 m. lapkričio 11 d., F. N. kreipėsi į socialinę pedagogę ir pasakojo, kad šeštadienį (lapkričio 9 d.) namuose mama su patėviu girtavo, pykosi. Pasak mergaitės, ji negalėjo ten būti, nenorėjo visko klausytis, todėl išėjo pas tetą D. (tėvo seserį) ir ten pernakvojo. F. sakė, kad sekmadienį skambino mamai keletą kartų, tačiau ši neatsiliepė, todėl po pietų nuėjo į namus, kur rado mamą ir patėvį neblaivius. Mergaitė sakė, kad pasiėmė mokyklai reikalingus daiktus ir išėjo atgal pas tetą, kur vėl pernakvojo, ir iš ten pirmadienį (lapkričio 11 d.) atėjo į mokyklą. Jų nuomone, F. N. galimai patiria psichologinį smurtą šeimoje. Apie fizinį smurtą mokinė progimnazijos pedagogams nėra pasakojusi (1 t., el. b. l. 104-105);

3.15. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad Z. B. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Blackview“ (1 t., el. b. l. 143-146);

3.16. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas „Blackview“ (IMEI nenustatytas). Patikrinus mobiliojo ryšio telefone susirašinėjimo programą „Messenger“, matoma, kad Z. B. 2024 m. rugsėjo 21 d., 12:10 val., išsiuntė dvi nuotraukas asmeniui pasivadinusiam „(duomenys neskelbtini)“. Peržiūrimos nuotraukas. Nuotraukoje (Nr. 1) matosi vyras, kuris kambario tarpduryje guli ant grindų, (pečiai pakelti, galva nuleista, veido nesimato). Ant kaklo užsirišęs galimai chalato diržą. Nuotraukoje (Nr. 2) matosi kambaryje tarp durų staktos pritvirtintas metalinis vamzdis ant kurio užrištas galimai chalato diržas. Kambaryje prie durų staktos sėdi vyras panašus į A. K. J., ant galvos užsidėjęs ranką. Ant jo kaklo diržo nėra. Šios nuotraukos nufotografuojamos ir pridedamos prie šio protokolo. Peržiūrėjus socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, SMS žinutes, nuotraukų galeriją, daugiau duomenų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta (1 t., el. b. l. 147-148, 149-152);

3.17. 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu, kuriuo E. B. leista dalyvauti procese kaip mažametės nukentėjusiosios F. N. atstovei pagal įstatymą (1 t., el. b. l. 80-82);

3.18. 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu, kuriuo advokatei Nainai Lanzbergienei leista dalyvauti procese kaip mažametės nukentėjusiosios F. N. įgaliotai atstovei (1 t., el. b. l. 84-85).

Prokurorės pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

4. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. ???2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose, kaip ir kitais atvejais, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už fizinio skausmo sukėlimą kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs mažametis pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti išreikštas. Tai paprastai nustatoma įvertinus kaltininko veiksmų pobūdį, jų stiprumą ir intensyvumą, naudotas priemones, skausmo realumą, ar aplinkiniai suprato tokius nukentėjusiojo pojūčius (skausmą) ir pan. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

5. Minėtų įrodymų visuma, t. y. A. K. J. prisipažinimas, nukentėjusiosios F. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų S. S., R. T., Z. B., V. B., D. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, aukščiau minėtų dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. K. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y. 2022 metais nukentėjusiajai mažametei F. N. sudavė tris kartus į sėdmenis ir sukėlė jai fizinį skausmą, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2023 metais rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyčia gulinčiai diržu sudavė nukentėjusiajai F. N. tris kartus į sėdmenis, smūgiai kliuvo ir per dešinės rankos pirštus, taip sukėlė nukentėjusiajai F. N. fizinį skausmą. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog A. K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

6. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad A. K. J. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, civilinis ieškinys nepareikštas.

7. Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam A. K. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, siūlo skirti arešto bausmę, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

8. Kaltinamasis A. K. J. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (2 t., el. b. l. 51-60).

9. Kaltinamojo A. K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Skiriant bausmę A. K. J. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad A. K. J. teistas vieną kartą, baudžiamuoju įsakymu jam skirtos baudos bausmės nėra sumokėjęs (1 t., el. b. l. 197-199), administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą (1 t., el. b. l. 194-196), yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., el. b. l. 188-190).

11. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. K. J. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokuroro prašomą bausmės dydį (BK 47 straipsnis). Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

12. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme bausmes visiškai sudedant ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

13. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

14. A. K. J. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas arešto bausme. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti A. K. J. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, kartu A. K. J. nustatant tam tikras pareigas. Teismo nuomone, A. K. J. atidėjus bausmės vykdymą, yra tikslinga skirti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: atsiprašyti nukentėjusio asmens, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 6 dalies 1, 5, 10 punktai). Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus A. K. J. be realaus arešto bausmės atlikimo.

15. Paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios F. N. ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir dokumentų paėmimas – taikytinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

16. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su nukentėjusiosios F. N. apklausos įrašu – paliktinas saugoti prie bylos, mobilaus ryšio telefonas „Blackview“, grąžintas Z. B. – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas Z. B. neribotam naudojimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. J. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL (2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų)) baudos bausme ir skirti galutinę subendrintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę ir 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL (2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 1, 5, 10 punktais A. K. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: atsiprašyti nukentėjusiosios F. N., per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 9 punktu, 72² straipsniu A. K. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. K. J. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios F. N. ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir dokumentų paėmimą – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD diską su nukentėjusiosios F. N. apklausos įrašu – palikti saugoti prie bylos, mobilaus ryšio telefoną „Blackview“, grąžintą Z. B. – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti Z. B. neribotam naudojimui.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.