Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro, nukentėjusiojo A. S., nuteistųjų G. Z. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėjus Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2014-11-27 paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-10-19 iki 2014-04-19.

G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2014-11-27 paskirtos ir neatliktos bausmės dalies iš dalies pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, G. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Z. S. civiliniai ieškiniai patenkinti, priteista iš nuteistųjų A. G. ir G. Z. solidariai nukentėjusiesiems: D. S. 1 448 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir Z. S. 1 705,80 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Priteista iš A. G. ir G. Z. subsidiariai po 130,33 Eur iš viso 260,66 Eur, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo Z. S. už suteiktas advokato paslaugas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: laikmeną su telefoninių pokalbių išklotinėmis nuspręsta palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos, o pinigines lėšas 903,92 Lt, paimtas iš A. G. ir saugomas (duomenys neskelbtini) AVPK, grąžinti A. G., leidžiant jas panaudoti tik nuostolių atlyginimui, tenkinant nukentėjusiosios Z. S. civilinį ieškinį.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad veikdama kartu su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekančiu G. Z. ir dar vienu tuose pačiuose pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu, ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2013-10-17, 13.47 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam G. Z. bendrininkui iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų mobiliojo ryšio telefonu, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus mažamečiui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), į fiskuoto ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos tyrėju, melagingai pranešus, kad jo mamai Z. S. atsitiko nelaimė, t. y., kad ji parduotuvėje nuo laiptų nustūmė mergaitę, kuri prasiskėlė galvą, bei įtikino perduoti atvykusiai moteriai surinktus vertingus daiktus, kad nebūtų rašomas pareiškimas, ji veikdama pagal bendrą susitarimą su G. Z. ir vykdydama mobiliojo ryšio telefonu jo duotus nurodymus, tą pačią dieną, apie 15 val. atėjo pas mažametį D. S. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), ten iš D. S. paėmė 500 Lt vertės akupunktūrinį masažuoklį „Zepter PBG-866“, 1 500 Lt vertės fotoaparatą „Sony DSC“, 2 000 Lt vertės vyrišką laikrodį „TISSOT“, 1 200 Lt vertės vyrišką geltono-balto aukso vestuvinį žiedą su deimanto akute, 250 Lt vertės moterišką geltonu ciferblatu laikrodį „Richelieu“, 720 Lt vertės moterišką juodu ciferblatu laikrodį „Richelieu“, 1 760 Lt vertės moterišką geltono-balto aukso žiedą su deimantu, 500 Lt vertės masyvų moterišką geltono aukso žiedą su didele rožine cirkonio akimi, 370 Lt vertės moteriškus pusmėnulio formos auskarus su cirkonio akmenukais, 400 Lt vertės moterišką geltono aukso žiedą su raudona cirkonio akimi, 150 Lt vertės moterišką geltono turkiško aukso žiedą, 500 Lt vertės moterišką auksinę, dvigubo pynimo, apie 30 cm ilgio grandinėlę, 300 Lt vertės moterišką auksinę, smulkią, apie 50 cm ilgio grandinėlę, 160 Lt vertės moterišką sidabrinę, smulkaus pynimo, apie 25 cm ilgio grandinėlę su sidabriniu lašo formos pakabuku, 140 Lt vertės moterišką sidabrinę, sukto pynimo, apie 30 cm ilgio grandinėlę su tokio pat pynimo apyranke, 200 Lt vertės sidabrinę grandinėlę su apyranke, kurios sudarytos iš atskirų sujungtų dalių, 110 Lt vertės upinių perlų, baltos spalvos vėrinį su apyranke ir auskarais, 80 Lt vertės smulkių upinių perlų vėrinį, 80 Lt vertės auksinį širdelės formos pakabuką su rožine cirkonio akimi, 150 Lt vertės auksinį pasagos formos pakabuką, 80 Lt vertės auksinį kriauklės formos pakabuką su viduje esančiu perlu, 80 Lt vertės moterišką sidabrinį žiedą su skersinėmis įpjovomis, 60 Lt vertės moterišką sidabrinį žiedą su plačiu šviesinto sidabro viršumi ir cirkonio akimi, 10 Lt vertės mėlynų akmenų auskarus, 30 Lt vertės moterišką balto metalo, šakelės formos segę su cirkonio akmenukais, 30 Lt vertės geltonos spalvos korpusu moterišką laikrodį „Čaika“, 15 Lt vertės raudonos spalvos korpusu moterišką laikrodį „Čaika“, 40 Lt vertės nerūdijančio metalo grandinėlę su pakabuku, kuriame įlieta balto cirkonio akis, 20 Lt vertės vabalo skarabėjaus formos pakabuką, 10 Lt vertės geltono metalo apvalios formos pakabuką, 5 Lt vertės balto metalo ovalios formos pakabuką, kuriame pavaizduotas Marijos atvaizdas, 15 Lt vertės geltono metalo masyvų pakabuką-kryžių, 40 Lt vertės balto metalo vėrinį su mėlynų akmenukų gėlėmis, 15 Lt vertės geltono metalo apyrankę, sudarytą iš smulkių rutuliukų ir kubelių, 150 Lt vertės naujus 30 ml vyriškus kvepalus „Dona Trussardi My Land“, viso 300 Lt vertės du mobiliojo ryšio telefonus „NOKIA“ (vieno vertė 150 Lt), 22 Lt vertės 0,7 litro talpos balto prancūziško vyno butelį, 7,80 Lt vertės šokolado plytelę, tokiu būdu, apgaule, savo, G. Z. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą – Z. S. turtą, tuo padarydama nukentėjusiajai Z. S. 11 999,80 Lt turtinę žalą.

G. Z. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ten pat laisvės atėmimo bausmę atliekančiu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir A. G., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2013-10-17, 13.47 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš mobiliojo ryšio telefono, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus mažamečiui D. S. į fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius policijos tyrėju, melagingai pranešus, kad jo mamai Z. S. atsitiko nelaimė, t. y., kad ji sužalojo mergaitę ir jei nori, kad nebūtų rašomas pareiškimas reikia surinkti namuose esančius vertingus daiktus, kurių paimti atvažiuos moteris, jis, veikdamas pagal bendrą susitarimą su šiuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tą pačią dieną, apie 14.30 val. iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto telefono numerio paskambino A. G. bei paprašė A. G. nuvažiuoti pas D. S. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), ir iš D. S. paimti maišiuką su vertingais daiktais, ko eigoje, A. G., tą pačią dieną, apie 15 val., nuvykus į D. S. namus, esančius minėtu adresu ir pagal jų susitarimą iš D. S. paėmus Z. S. priklausančius vertingus daiktus, t. y. 500 Lt vertės akupunktūrinį masažuoklį „Zepter PBG-866“, 1 500 Lt vertės fotoaparatą „Sony DSC“, 2 000 Lt vertės vyrišką laikrodį „TISSOT“, 1 200 Lt vertės vyrišką geltono-balto aukso vestuvinį žiedą su deimanto akute, 250 Lt vertės moterišką geltonu ciferblatu laikrodį „Richelieu“, 720 Lt vertės moterišką juodu ciferblatu laikrodį „Richelieu“, 1 760 Lt vertės moterišką geltono-balto aukso žiedą su deimantu, 500 Lt vertės masyvų moterišką geltono aukso žiedą su didele rožine cirkonio akimi, 370 Lt vertės moteriškus pusmėnulio formos auskarus su cirkonio akmenukais, 400 Lt moterišką geltono aukso žiedą su raudona cirkonio akimi, 150 Lt vertės moterišką geltono turkiško aukso žiedą, 500 Lt vertės moterišką auksinę, dvigubo pynimo, apie 30 cm ilgio grandinėlę, 300 Lt vertės moterišką auksinę, smulkią, apie 50 cm ilgio grandinėlę, 160 Lt vertės moterišką sidabrinę, smulkaus pynimo, apie 25 cm ilgio grandinėlę su sidabriniu lašo formos pakabuku, 140 Lt vertės moterišką sidabrinę, sukto pynimo, apie 30 cm ilgio grandinėlę su tokio pat pynimo apyranke, 200 Lt vertės sidabrinę grandinėlę su apyranke, kurios sudarytos iš atskirų sujungtų dalių, 110 Lt vertės upinių perlų, baltos spalvos vėrinį su apyranke ir auskarais, 80 Lt vertės smulkių upinių perlų vėrinį, 80 Lt vertės auksinį širdelės formos pakabuką su rožine cirkonio akimi, 150 Lt vertės auksinį pasagos formos pakabuką, 80 Lt vertės auksinį kriauklės formos pakabuką su viduje esančiu perlu, 80 Lt vertės moterišką sidabrinį žiedą su skersinėmis įpjovomis, 60 Lt vertės moterišką sidabrinį žiedą su plačiu šviesinto sidabro viršumi ir cirkonio akimi, 10 Lt vertės mėlynų akmenų auskarus, 30 Lt vertės moterišką balto metalo, šakelės formos segę su cirkonio akmenukais, 30 Lt vertės geltonos spalvos korpusu moterišką laikrodį „Čaika“, 15 Lt vertės raudonos spalvos korpusu moterišką laikrodį „Čaika“, 40 Lt vertės nerūdijančio metalo grandinėlę su pakabuku, kuriame įlieta balto cirkonio akis, 20 Lt vertės vabalo skarabėjaus formos pakabuką, 10 Lt vertės geltono metalo apvalios formos pakabuką, 5 Lt vertės balto metalo ovalios formos pakabuką, kuriame pavaizduotas Marijos atvaizdas, 15 Lt vertės geltono metalo masyvų pakabuką-kryžių, 40 Lt vertės balto metalo vėrinį su mėlynų akmenukų gėlėmis, 15 Lt vertės geltono metalo apyrankę, sudarytą iš smulkių rutuliukų ir kubelių, 150 Lt vertės naujus 30 ml vyriškus kvepalus „Dona Trussardi My Land“, bendros 300 Lt vertės du mobilioj ryšio telefonus „NOKIA“ (vieno vertė 150 Lt), 22 Lt vertės 0,7 litro talpos balto prancūziško vyno butelį, 7,80 Lt vertės šokolado plytelę, tokiu būdu, apgaule, savo, A. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto bendrininko naudai įgijo Z. S. turto už 11 999,80 Lt.

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, A. G. paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinus su Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudėjus, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, G. Z. paskirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinus su Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį;

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, sutiko su prokuroro skundo argumentu, jog A. G. nebūtų leista naudotis iš jos paimtais pinigais. Nuteistoji A. G. ir jos gynėjas prašė tenkinti nuteistosios prašymą. Nuteistasis G. Z. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo A. S. ir nuteistojo G. Z. apeliaciniai skundai netenkinami, nuteistosios A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 4 punktai).

Dėl nuteistųjų kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos

Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji ar nukentėjusysis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad nors nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ir pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl G. Z. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. G. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis G. Z. skunde teigia, kad bylą jo atžvilgiu išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė šališkas teismas, nes neįvertino nusikaltimo sudėties bei, kad daiktai buvo grąžinti. Toks nuteistojo teiginys yra nepagrįstas, nes tai, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų nuteistasis, nepatvirtina teismo šališkumo, kadangi, kaip jau minėta, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, iš bylos matyti, kad nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai nebuvo pareikštas. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, teisėjų kolegija nenustatė. Taigi, konstatuojama, kad bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė nešališkas teismas.

Apeliaciniu skundu G. Z. nesutinka su teismo sprendimu dėl jam paskirtos bausmės ir dėl priteisto civilinio ieškinio, bet iš nuteistojo pasisakymo teismo posėdyje akivaizdu, kad jis neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jis nei nukentėjusiajam D. S., nei A. G. neskambino. Nors nuteistasis neigia kaltę, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų objektyvių duomenų visuma.

Atsižvelgiant į nuteistosios A. G. parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus, akivaizdu, kad nuteistieji yra bendrininkai, veikė bendrai. Be to, iš bylos matyti, kad neteisėtu būdu gauti daiktai po jų paėmimo iš nukentėjusiojo D. S. buvo ne tik A. G., bet ir G. Z. žinioje, nes jis, duodamas nurodymus nuteistajai A. G. ne tik dėl daiktų paėmimo iš D. S., bet ir dėl dalies daiktų išsiuntimo nurodytam asmeniui, savo nuožiūra disponavo šiais neteisėtu būdu gautais daiktais. Tokiais savo veiksmais G. Z. realizavo savo kaip bendrininko šiame nusikaltime vaidmenį (su nenustatytu kartu kalėjusiu asmeniu buvo pasiskirstę vaidmenimis – nenustatytas asmuo apgavo mažametį nukentėjusįjį, o G. Z. surado asmenį, kuris nuvyktų pas nukentėjusįjį, davė nurodymus dėl daiktų paėmimo iš nukentėjusiojo bei jų perdavimo), todėl G. Z. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką veikdamas kaip vykdytojas. Nukentėjusysis prašo G. Z. veiką kvalifikuoti kaip organizatoriaus, t. y. ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, tačiau pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Tokių duomenų, jog G. Z. buvo subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs, byloje nėra. Dėl to nėra pagrindo G. Z. veiką kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuteistųjų veikos teisingai kvalifikuotos – A. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o G. Z. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Su tokia apylinkės teismo išvada dėl veikų kvalifikacijos teisėjų kolegija nesutinka. Byloje nustatyta, kad mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, jog jo motina parduotuvėje nuo laiptų pastūmė mergaitę ir tam, kad nebūtų parašytas pareiškimas, buvo liepta surinkti vertingus daiktus, kuriuos turės perduoti atvykusiam asmeniui, tą D. S. ir padarė – surinko vertingus daiktus ir juos maišelyje perdavė atvykusiai A. G.. Nors A. G. pripažino, kad be daiktų, buvusių jai perduotame maišelyje, ji paėmė du mobiliojo ryšio telefonus, šokoladą, vyno butelį, fotoaparatą, masažuoklį, tačiau nurodė, kad šiuos daiktus jai liepė paimti jai paskambinęs vyriškis. Tokie veiksmai pagal teismų praktiką vertinami kaip sukčiavimas, nes apgaulė buvo panaudota turint tikslą suklaidinti nukentėjusįjį D. S., kurio žinioje įvykio metu buvo jo tėvų Z. ir A. S. daiktai, kad D. S. apgaulės įtakoje savanoriškai pats perleido turtą nuteistajai A. G., manydamas, kad ši turi teisę jį gauti. Nukentėjusysis D. S. nurodė, kad jis iš tikrųjų galvojo, jog jo motinai yra atsitikusi nelaimė, nesuprato, jog vyksta vagystė (1 t. 61–63 b. l.). Taigi, apgaulė buvo panaudota ne tikslu sudaryti galimybę „prieiti“ prie svetimo turto, o tiesiogiai įgyjant turtą, todėl tokia veika kvalifikuojama ne kaip vagystė įsibrovus į patalpą ar atviroji vagystė, bet kaip sukčiavimas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 52 9 punkte nurodyta, kad jei veiksmais, atitinkančiais apgaulės požymius, kaltininkas užvaldo asmens, kuris dėl amžiaus, fizinių ar psichinių trūkumų, nervinio sukrėtimo, girtumo, narkotinių medžiagų poveikio ir pan., negali teisingai suprasti kaltininko veiksmų, o kaltininkas šias aplinkybes suvokia ir jomis pasinaudoja, veika kvalifikuojama kaip vagystė, tačiau tiesiogiai remtis tokiu Senato nutarimu nėra teisinio pagrindo, nes Senato nutarimai nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis. Pagal Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose. Toks aiškinimas atitinka konstitucinę doktriną (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), pagal kurią „...teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga“, o teismų praktika gali būti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas. Iš teismų praktikos panašiose bylose, kai apgaule buvo įgytas svetimas turtas iš mažamečio nukentėjusiojo, kaltininkų veikos buvo kvalifikuojamos ne kaip vagystė, o kaip sukčiavimas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-185-107/2009, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-480/2009, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-300-309/2015). Dėl to nepagrįstai nukentėjusysis A. S. savo skundą dėl neteisingo G. Z. veiksmų kvalifikavimo grindžia Senato nutarimo nuostatomis. Be to, A. G. suformuluotame kaltinime nurodyta, kad ji „turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, <...> apgaule, savo, G. Z. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą turtą“. Tokie nuteistajai suformuluotame kaltinime nurodyti veiksmai visiškai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką, o ne vagystę. Pastebėtina, kad A. G. kaltinime nenurodyta, kad ji apgaule pateko į nukentėjusiųjų gyvenamąją patalpą ir pagrobė svetimą turtą, kas yra būdinga vagystei.

Nors iš bylos matyti, kad dalis apgaule įgytų daiktų nukentėjusiesiems buvo grąžinti, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką laikoma, kad apgaule įgyto turto vertė yra tokia, kokia ji buvo nusikalstamos veikos padarymo metu, o ne po to, kai dalis svetimo turto yra grąžinama. Nukentėjusiesiems grąžintų daiktų vertė turi įtakos sprendžiant byloje pareikštą nukentėjusiosios Z. S. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. ir G. Z. nusikalstamais veiksmais buvo įgyta svetimo turto iš viso už 11 999,80 Lt (92 MGL), t. y. mažiau nei už 250 MGL, G. Z. ir A. G. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis G. Z. paršo taikyti nuo 2015-01-01 įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalies pataisą.

2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies pataisa reglamentuoja, jog šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL (390 Lt arba 112,95 Eur), bet neviršija 5 MGL (650 Lt arba 188, 25 Eur) dydžio sumos. Iš bylos matyti, kad apgaulės būdu buvo įgyta turto iš viso už 11 999,80 Lt (92 MGL), t. y. daugiau nei už 5 MGL. Dėl to nagrinėjamu atveju minėti BK 190 straipsnio pakeitimai nuteistųjų G. Z. ir A. G. teisinės padėties neįtakoja, todėl nuo 2015-01-01 įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies pataisa netaikoma.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl G. Z. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio, tačiau padarė neteisingą išvadą dėl A. G. veiksmų kvalifikavimo kaip vagystės. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas nuteistosios A. G. veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojant į BK 182 straipsnio 1 dalį, nekeičiant A. G. suformuluotame kaltinime nurodytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo G. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). G. Z. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis nevedęs, nedirba, nuo 2012-04-06 neberegistruotas darbo biržoje, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, baustas administracine tvarka, tarp jų tris kartus pagal ATPK 50 straipsnį (smulkaus turto pagrobimą), teistas 12 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei atlikdamas Telšių rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nuosprendžiu paskirtą bausmę. Anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis (areštu), lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos prieš terminą BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai G. Z. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. G. Z. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytą nusikalstamą veiką ir nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, todėl nėra pagrindo šios nuteistajam paskirtos bausmės nei griežtinti, nei mažinti. Subendrindamas G. Z. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas nepagrįstai taikė bausmių subendrinimą pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Iš bylos matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurią G. Z. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2013-10-17, t. y. ne po Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžio, o po 2012-10-02 nuosprendžio, o Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis. Taigi, apylinkės teismas G. Z. paskirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme turėjo bendrinti taikydamas ne BK 64, o BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Iš naujo subendrinus G. Z. paskirtas bausmes, jam skiriama didesnė subendrinta bausmė, kaip to prašo apeliaciniu skundu prokuroras, bei įskaitoma pagal ankstesnį nuosprendį iš dalies atlikta bausmė.

A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistoji prašo jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, tačiau šis nuteistosios prašymas yra nepagrįstas, nes iš bylos matyti, kad A. G. šios nusikalstamos veikos bendrininkais buvo įvardijusi ne tik G. Z., bet ir R. A., A. G., nors vėliau pripažino, kad nusikaltime R. A. ir A. G. nedalyvavo. Be to, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaip ir aplinkybė, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir nebūtų vertinama kaip atskira atsakomybę lengvinanti aplinkybė. A. G. netekėjusi, nedirba, nuo 2014-05-15 neberegistruota darbo biržoje, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, bausta administracine tvarka (taip pat ir už smulkaus turto pagrobimą), anksčiau teista 5 kartus (keturis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei), naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Anksčiau nuteistajai paskirtomis bausmėmis bei lygtiniu paleidimu iš pataisos namų anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes ji įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei tai, kad A. G. įvykdė ne apysunkį, o nesunkų BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nusikaltimą, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. G. bausmę bendrino su Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos bausmės dalimi, nes BK 63 straipsnis numato bausmės bendrinimą su ankstesniu nuosprendžiu paskirta visa bausme. Bausmės bendrinimą su paskirtos, bet neatliktos bausmės dalimi numato BK 64 straipsnio 3 dalis. Kadangi nusikalstamą veiką A. G. padarė iki Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-27 bei 2014-05-20 nuosprendžių, šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos, todėl apylinkės teismas pagal BK 63 straipsnio 4 dalį bendrindamas bausmę turėjo bendrinti su ne neatliktos bausmės dalimi, o su visa Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Perkvalifikavus A. G. veiką į kitą BK straipsnį, apylinkės teismo padaryta klaida bendrinant nuteistajai bausmes, ištaisoma. Taip pat apylinkės teismas BK 63 straipsnio nustatyta tvarka subendrinęs bausmes, privalėjo į paskirtą bausmę įskaityti pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendį iš dalies atliktą bausmę. To apylinkės teismas nepadarė, dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, įskaitant ne tik sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, bet ir pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendį iš dalies atliktą bausmę (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Nuteistoji A. G. prašo jos atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji teista ne kartą už analogiškas nusikalstamas veikas, kad jai anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, ji įvykdė naujas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo pripažinti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl turtinės žalos

Nuteistoji A. G. nesutinka su nukentėjusiosios Z. S. civiliniame ieškinyje nurodytos padarytos turtinės žalos dydžiu, nes nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių auksinių papuošalų vertes ir kad tokius papuošalus iš viso turėjo. Nors iš bylos matyti, kad nukentėjusioji Z. S. nepateikė daiktų įsigijimo vertę patvirtinančių dokumentų (pvz., kvitų ir pan.), ir įrodymų, jog ji tokius papuošalus turėjo, tačiau Z. S. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kokie vertingi daiktai buvo pavogti, nurodė, kokie daiktai jai buvo grąžinti, detalizavo negrąžintų ir grąžintų, bet nepataisomai sugadintų daiktų vertes. Nukentėjusioji Z. S. bei apeliacinės instancijos teisme dalyvavęs nukentėjusysis A. S. nurodė, kad dalis pavogtų papuošalų buvo jiems dovanoti giminaičių, kad vestuviniai žiedai buvo daryti pagal užsakymą. Dėl to nėra pagrindo reikalauti, kad nukentėjusieji pateiktų skirtingu laiku ir būdu įgytų papuošalų vertę patvirtinančius įrodymus. Nukentėjusysis D. S. nurodė, kad jis į maišelį dėjo keletą mamos žiedų, grandinėlių, laikrodį, kad atvažiavusi moteris dar į maišelį įsidėjo ir kitus jo tėvams priklausančius daiktus (laikrodžius, grandinėles, kitus papuošalus) (1 t. 61–63 b. l.). Nuteistoji A. G. pripažino, kad maišelyje buvo įvairių papuošalų. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusieji neturėjo nurodytų vertingų daiktų ar kad tų daiktų vertės yra nepagrįstai didelės, todėl teismas pagrįstai iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų – A. G. ir G. Z. solidariai priteisė nukentėjusiosios Z. S. civiliniame ieškinyje nurodytą 1 705,80 Eur (5 889,8 Lt) turtinę žalą už negrąžintus ir grąžintus, bet nepataisomai sugadintus daiktus.

Taip pat nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali vadovautis ir kitais kriterijais. Kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Mažamečio nukentėjusiojo D. S. atstovė pagal įstatymą Z. S. pareiškė ieškinį 5 000 Lt už D. S. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą (4 t. 156–157 b. l.), nes D. S., suvokęs, jog buvo apgautas, labai pergyveno, patyrė didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, dėl tėvų turto pagrobimo kaltino save, bijojo būti namuose, baiminosi, jog ateityje gali tapti analogiškos nusikalstamos veikos auka, už lango augantis medis jam kėlė vaikščiojančių nepažįstamų asmenų įvaizdį, bijojo susitikti A. G., dėl nuolat kamuojamų dvasinių ir emocinių išgyvenimų jam pradėjo skaudėti galvą, jis pradėjo mikčioti, jausti nuovargį, dėl to kreipėsi pas medikus. Prie civilinio ieškinio pateiktas V. R. IĮ 2014-11-20 išrašas iš ambulatorinės kortelės vaikų neurologijos kabinete (4 t. 158 b. l.) patvirtina, kad nuo 2013-11-07, t. y. po įvykdyto nusikaltimo, D. S. gydėsi vaikų neurologijos kabinete pas vaikų neurologę V. R. dėl potrauminio streso. Be to, nukentėjusioji Z. S. teisme patvirtino ieškinyje bei pateiktame išraše nurodytas aplinkybes apie D. S. būklę po nusikaltimo. Įvertinus šias aplinkybes nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis D. S. dėl įvykdyto nusikaltimo – kad buvo apgautas ir tos apgaulės įtakoje A. G. perdavė savo tėvų vertingus daiktus – patyrė emocinių ir dvasinių išgyvenimų. Taigi, nekyla abejonių, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų D. S. buvo padaryta neturtinė žala. Nors nukentėjusysis A. S. yra gydytojas, tačiau apie nukentėjusiojo D. S. būklę medicininę pažymą pateikė visiškai kitas gydytojas, todėl nepagrįstas nuteistosios A. G. skundo argumentas, kad, jei vaikas nesuprato, jog vykdomas nusikaltimas, jis nepatyrė ir emocinių, dvasinių išgyvenimų, streso. Atsižvelgiant į mažamečio nukentėjusiojo patirtas emocijas, dvasinius išgyvenimus, į nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, nuteistųjų turtinę padėtį (nors nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau yra jauni, darbingi), daroma išvada, kad mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą Z. S. prašomas nukentėjusiajam D. S. priteisti 1 448 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir nėra per didelis, todėl pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu tokio dydžio žalos atlyginimas solidariai priteistas iš abiejų nuteistųjų D. S. naudai.

Dėl 903,92 Lt , paimtų iš A. G.

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta pinigines lėšas 903,92 Lt, paimtas iš A. G., grąžinti nuteistajai, leidžiant jas panaudoti tik nuostolių atlyginimui tenkinant nukentėjusiosios Z. S. civilinį ieškinį. Šias pingines lėšas pirmosios instancijos teismas vertino kaip daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Teisus prokuroras, kad toks apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes pagal BPK 91 straipsnį daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Iš bylos matyti, kad piniginės lėšos, kurios buvo paimtos iš A. G., nebuvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės, nusikalstamos veikos rezultatas, todėl šios piniginės lėšos nelaikytinos daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Be to, iš bylos matyti, kad 2013-10-29 nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šioms iš A. G. paimtos piniginėms lėšoms, siekiant užtikrinti byloje pareikštą nukentėjusiosios Z. S. civilinį ieškinį (2 t. 184 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad iš A. G. po nusikalstamos veikos įvykdymo paimtos piniginės lėšos nėra šios nusikalstamos veikos rezultatas, o nusikalstama veika nukentėjusiajai Z. S. padaryta turtinė žala nėra atlyginta, daroma išvada, kad šioms iš nuteistosios paimtoms piniginėms lėšoms turėjo būti pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo. Dėl to skundžiamas nuosprendis dėl neteisingai išspręsto piniginių lėšų panaudojimo keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiosios Z. S. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti vertino kaip nusikaltimu padarytą žalą. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, šios nukentėjusiosios Z. S. turėtos išlaidos turi būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistųjų taikant ne subsidiariąją, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o dalinę atsakomybę, nes pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį subsidiarioji atsakomybė suprantama kaip papildoma atsakomybė kartu su kitu asmeniu (pvz., nepilnamečio kaltininko atstovai pagal įstatymą). Šiuo konkrečiu atveju abu nuteistieji atsako vienoda apimtimi. Dėl to nuosprendis dėl priteistų proceso išlaidų tikslinamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendį pakeisti:

A. G. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį ir A. G. paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-10-19 iki 2014-04-19 ir pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendį iš dalies atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, G. Z. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir G. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendį iš dalies atliktą bausmę.

Nuosprendžio dalį dėl 903,92 Lt grąžinimo A. G. panaikinti ir iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo palikti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas 903,92 Lt (261,79 Eur), paimtas iš A. G. ir saugomas (duomenys neskelbtini) AVPK kasoje.

Nukentėjusiosios Z. S. turėtas išlaidas – 260,66 Eur už suteiktas advokato paslaugas pripažinti proceso išlaidomis ir šias išlaidas priteisti nukentėjusiajai Z. S. iš nuteistųjų A. G. ir G. Z. po 130,33 Eur iš kiekvieno.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo G. Z., nukentėjusiojo A. S. apeliacinius skundus atmesti.