Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. K. ir V. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo J. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo S. Ž. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo J. G.-Z. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo V. V. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė V. D. skirta – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. D. skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė V. D. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, V. D. į atliktą bausmę įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendį atlikta bausmė nuo 2014 m. balandžio 26 d. 00.16 val. iki 2014 m. balandžio 26 d. 14.15 val. ir suėmimo laikas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d.

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo J. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo S. M. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo S. D. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 2 metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo A. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo A. R. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė S. K. paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir galutinė bausmė S. K. skirta laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Bausmę S. K. paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra, nuo 2015 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, S. K. į atliktą bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d.

Nukentėjusiosios S. D. civilinis ieškinys patenkintas ir S. D. iš S. K. priteista 6950,88 Eur (šešis tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt eurų 88 euro centai) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. V. civilinis ieškinys patenkintas ir V. V. iš V. D. priteista 1448,10 Eur turtinei žalai ir 579,24 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 2027,34 Eur (du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai 34 euro centai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2014 m. liepos 20 d., apie 10.30 val., telefonu bendraudamas su nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, jam paprašius sutiko ir taip susitarė daryti nusikaltimą, t. y. nuvykti į tyrimo metu nenustatyto bendrininko nurodytą vietą bei iš asmens paimti apgaulės būdu iš jo išviliotus pinigus ar kitą turtą bei jį perduoti nurodytiems asmenims, po to 2014 m. liepos 20 d., 11.51 val. tyrimo metu nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai S. Ž. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai nurodė, kad jos dukra eidama pakrito ant laiptų ir sužalojo šalia buvusią mergaitę ir kad nebūtų keliama baudžiamoji byla reikia sumokėti nukentėjusiosios mergaitės giminaičiui 820 litų, o S. Ž. sutikus sumokėti prašomus pinigus, gavo duomenis apie jos gyvenamąją vietą, po to paskambino V. D. į jo naudojamą telefoną, tarpusavio pokalbio metu perdavė iš S. Ž. apgaule gautą informaciją apie jos gyvenamąją vietą bei nurodė nuvykti pas S. Ž. ir paimti apgaule iš jos išviliotus 820 litų, po to V. D. nuvyko nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), prisistatė B., iš S. Ž. paėmė 820 litų, taip tyčia, apgaule, savo ir nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą turtą - S. Ž. priklausančius pinigus - 820 litų (237,48 eurų).

Be to, V. D., nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2014 m. liepos 20 d., vakare, tikslus laikas nenustatytas, telefonu bendraudamas su nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, jam paprašius sutiko ir taip susitarė daryti nusikaltimą, t. y. nuvykti į nenustatyto bendrininko nurodytą vietą bei iš asmens paimti apgaulės būdu iš jo išviliotus pinigus ar kitą turtą, bei jį perduoti nurodytiems asmenims, po to 2014 m. liepos 20 d., 13.41 val., nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai J. G.-Z. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai nurodė, kad jos anūkė Ž. virsdama sužalojo mergaitę ir mergaitės gydymui reikalingi pinigai, o J. G.-Z. sutikus sumokėti prašomus pinigus, gavo duomenis apie jos gyvenamąją vietą, po to V. D. į jo naudojamą telefoną nusiuntė SMS, kurioje perdavė iš J. G.-Z. apgaule gautą informaciją apie jos gyvenamąją vietą bei nurodė nuvykti pas J. G.-Z. ir paimti apgaule iš jos išviliotus 400 litų bei auksinį žiedą, kurio vertė 300 litų, po to V. D. nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė G. M., iš J. G.-Z. paėmė 400 litų bei auksinį žiedą, kurio vertė 300 litų, taip tyčia, apgaule, savo ir nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą turtą - J. G.-Z. priklausančius pinigus - 400 litų (115,85 eurų), žiedą, kurio vertė 300 litų (86,89 eurų), viso apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo J. G.-Z. priklausančio turto už 700 litų (202,73 eurų).

Be to, V. D., nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2014 m. liepos 20 d., po pietų, tikslus laikas nenustatytas, telefonu bendraudamas su nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Alytaus pataisos namuose, jam paprašius sutiko ir taip susitarė daryti nusikaltimą, t. y. nuvykti į nenustatyto bendrininko nurodytą vietą bei iš asmens paimti apgaulės būdu iš jo išviliotus pinigus ar kitą turtą, bei jį perduoti nurodytiems asmenims, po to, 2014 m. liepos 20 d., 15.27 val., nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai A. Z. Z. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai nurodė, kad jos giminaitė lipdama laiptais užkrito ant mažametės mergaitės ir ją sužalojo, todėl kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, policininkui G. M. reikia sumokėti pinigus, o A. Z. Z. sutikus sumokėti prašomus pinigus, gavo duomenis apie jos gyvenamąją vietą, po to paskambino V. D. į jo naudojamą telefoną, tarpusavio pokalbio metu perdavė iš A. Z. Z. apgaule gautą informaciją apie jos gyvenamąją vietą bei nurodė nuvykti pas A. Z. Z. ir paimti apgaule iš jos išviliotus 600 litų, po to V. D. nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė G. M., iš A. Z. Z. paėmė 600 litų, taip tyčia, apgaule, savo ir nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą, A. Z. Z. priklausančius pinigus - 600 litų (173,77 eurų).

Be to, V. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2014 m. liepos 21 d., vakare, tikslus laikas nenustatytas, telefonu bendraudamas su nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Kybartų pataisos namuose, jam paprašius sutiko ir taip susitarė daryti nusikaltimą, t. y. nuvykti į nenustatyto bendrininko nurodytą vietą bei iš asmens paimti apgaulės būdu iš jo išviliotus pinigus ar kitą turtą, bei jį perduoti nurodytiems asmenims, po to 2014 m. liepos 21 d., 20.54 val., nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Kybartų pataisos namuose, iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai V. V. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė aukšto rango pareigūnu ir melagingai nurodė, kad jos duktė eidama laiptais paslydo, nukrito, susižeidė lūpą bei kaktą ir traumavo 8 metų mergaitę, todėl kad sužalotos mergaitės tėvai neduotų pareiškimo policijai, reikia sumokėti jiems pinigus, o V. V. sutikus sumokėti prašomus pinigus, gavo duomenis apie jos gyvenamąją vietą, po to paskambino V. D. į jo naudojamą telefoną tarpusavio pokalbio metu perdavė iš V. V. apgaule gautą informaciją apie jos gyvenamąją vietą bei nurodė nuvykti pas V. V. ir paimti apgaule iš jos išviliotus 5000 litų, po to V. D. nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė G. M., iš V. V. paėmė 5000 litų, taip tyčia, apgaule, savo ir nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą turtą - V. V. priklausančius pinigus - 5000 litų (1448,1 eurų).

S. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2014 m. rugpjūčio 9 d., tikslus laikas nenustatytas, S. K. telefonu bendraudamas su nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Marijampolės pataisos namuose, jam paprašius sutiko ir taip susitarė daryti nusikaltimą, t. y. nuvykti į nenustatyto bendrininko nurodytą vietą bei iš asmens paimti apgaulės būdu iš jo išviliotus pinigus ar kitą turtą, bei jį perduoti nurodytiems asmenims, po to 2014 m. rugpjūčio 9 d., 10.59 val. nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai S. M. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė vyriausiuoju tyrėju A. J. ir melagingai nurodė, kad jos anūkas sužalojo mergaitę S. B. bei kad anūkas nebūtų suimtas, nukentėjusios mergaitės tėvams reikia sumokėti 3000 litų, o S. M. sutikus sumokėti prašomus pinigus, gavo duomenis apie jos gyvenamąją vietą, po to paskambino S. K. į jo naudojamą telefoną, tarpusavio pokalbio metu perdavė iš S. M. apgaule gautą informaciją apie jos gyvenamąją vietą bei nurodė nuvykti pas S. M. ir paimti apgaule iš jos išviliotus 3000 litų, po to S. K. nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), iš S. M. paėmė 3000 litų, taip tyčia, apgaule, savo ir nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą turtą - S. M. priklausančius pinigus – 3000 litų (868,86 eurų).

Be to, V. D., S. K. nuteisti už tai, kad jie ir nenustatytas asmuo, pravarde „N.“, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sukčiavo, tai yra, V. D. 2014 m. rugpjūčio 10 d., po pietų, tikslus laikas nenustatytas, telefonu bendraudamas su „N.“, atliekančiu bausmę Kybartų pataisos namuose, jam paprašius sutiko ir taip susitarė daryti nusikaltimą, t. y. nuvykti į bendrininko „N.“ nurodytą vietą bei iš asmens paimti apgaulės būdu iš jo išviliotus pinigus ar kitą turtą, bei juos perduoti nurodytiems asmenims, po to 2014 m. rugpjūčio 10 d., 16.31 val. „N.“, atliekantis bausmę Kybartų pataisos namuose, iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai J. J. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai nurodė, kad jos duktė papuolė į avariją, bei kad nebūtų pasodinta į kalėjimą reikia sumokėti 5000 litų, o J. J. sutikus sumokėti prašomus pinigus, gavo duomenis apie jos gyvenamąją vietą, po to paskambino V. D. į jo naudojamą telefoną tarpusavio pokalbio metu perdavė iš J. J. apgaule gautą informaciją apie jos gyvenamąją vietą bei nurodė nuvykti pas J. J. ir paimti apgaule iš jos išviliotus 5000 litų, po to V. D. kartu su S. K. nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), iš J. J. paėmė 5000 litų, taip tyčia, apgaule, savo ir nenustatyto bendrininko „N.“ bei S. K. naudai įgijo svetimą turtą - J. J. priklausančius pinigus - 5000 litų (1448,1 eurų).

Be to, S. K., nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2014 m. rugpjūčio 24 d., tikslus laikas nenustatytas, S. K. telefonu bendraudamas su nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Kybartų pataisos namuose, jam paprašius sutiko ir taip susitarė daryti nusikaltimą, t. y. nuvykti į nenustatyto bendrininko nurodytą vietą bei iš asmens paimti apgaulės būdu iš jo išviliotus pinigus ar kitą turtą, bei jį perduoti nurodytiems asmenims, po to, 2014 m. rugpjūčio 24 d., 23.35 val. nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Kybartų pataisos namuose, iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai S. D. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai nurodė, kad jos sūnus sužalojo mažą mergaitę, kurios operacijai reikalingi pinigai bei kad sūnus išvengtų 7-8 metų kalėjimo reikia 7000 litų, o S. D. sutikus sumokėti prašomus pinigus, gavo duomenis apie jos gyvenamąją vietą, po to paskambino S. K. į jo naudojamą telefoną, tarpusavio pokalbio metu perdavė iš S. D. apgaule gautą informaciją apie jos gyvenamąją vietą bei nurodė nuvykti pas S. D. ir paimti apgaule iš jos išviliotus 7000 litų, po to S. K. nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), iš S. D. paėmė 24 000 litų, taip tyčia, apgaule, savo ir nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą turtą - S. D. priklausančius pinigus – 24 000 litų (6950,88 eurų).

Be to, S. K., nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2014 m. rugpjūčio 26 d., tikslus laikas nenustatytas, S. K. telefonu bendraudamas su nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Kybartų pataisos namuose, jam paprašius sutiko ir taip susitarė daryti nusikaltimą, t. y. nuvykti į nenustatyto bendrininko nurodytą vietą bei iš asmens paimti apgaulės būdu iš jo išviliotus pinigus ar kitą turtą, bei jį perduoti nurodytiems asmenims, po to, 2014 m. rugpjūčio 26 d., 16.34 val. nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Kybartų pataisos namuose, iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai A. K. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė drauge Z. ir nurodė, kad ji lipdama laiptais griuvo, sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikalingi pinigai, po to prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai pranešė, kad mergaitės gydymui reikalingi 10 000 litų, o A. K. sutikus sumokėti 5600 litų, gavo duomenis apie jos gyvenamąją vietą, po to paskambino S. K. į jo naudojamą telefoną, tarpusavio pokalbio metu perdavė iš A. K. apgaule gautą informaciją apie jos gyvenamąją vietą bei nurodė nuvykti pas A. K. ir paimti apgaule iš jos išviliotus 5600 litų, po to S. K. nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), iš A. K. paėmė 5600 litų, taip tyčia, apgaule, savo ir nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą turtą - A. K. priklausančius pinigus – 5600 litų (1621,87 eurų).

Be to, S. K., nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2014 m. rugpjūčio 27 d., tikslus laikas nenustatytas, S. K., telefonu bendraudamas su nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Marijampolės pataisos namuose, jam paprašius sutiko ir taip susitarė daryti nusikaltimą, t. y. nuvykti į nenustatyto bendrininko nurodytą vietą bei iš asmens paimti apgaulės būdu iš jo išviliotus pinigus ar kitą turtą, bei jį perduoti nurodytiems asmenims, po to 2014 m. rugpjūčio 27 d., 9.37 val. nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino mažamečiui L. R. į jo naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė mamos draugu ir melagingai nurodė, kad mama sužalojo mergaitę, kad jis daugiau nepamatys mamos, o jei nori mamą išlaisvinti, tai reikia pinigų arba vertingų daiktų, mažamečiui sutikus duoti pinigus ir vertingus daiktus, gavo duomenis apie A. R. gyvenamąją vietą, po to paskambino S. K. į jo naudojamą telefoną, tarpusavio pokalbio metu perdavė iš L. R. apgaule gautą informaciją apie jo gyvenamąją vietą bei nurodė nuvykti pas L. R. ir paimti apgaule iš jos išviliotus pinigus bei vertingus daiktus, po to S. K. nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), iš mažamečio L. R. paėmė 400 litų, 170 Anglijos svarų, 150 eurų, auksinį žiedą, kurio vertė 400 litų, auksinį žiedą, kurio vertė 500 litų, auksinį žiedą, kurio vertė 1000 litų, auksinę grandinėlę, kurios vertė 800 litų, auksinį pakabuką, kurio vertė 500 litų, auksinę grandinėlę-apyrankę, kurios vertė 200 litų, auksinę grandinėlę, kurios vertė 150 litų, bižuterinę grandinėlę, kurios vertė 80 litų, sidabrinį žiedą, kurio vertė 100 litų, sidabrinį žiedą, kurio vertė 150 litų, taip tyčia, apgaule, savo ir nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą A. R. priklausantį turtą, kurio vertė 5610 litų (1624,77 eurų).

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nuomone teismas jam skyrė per griežtą bausmę ir neatsižvelgė į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, nurodė jų padarymo aplinkybes. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis yra jauno amžiaus, našlaitis, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, buvo iš pataisos namų verčiamas daryti nusikalstamas veikas ir vykdyti duodamus nurodymus. Nusikalstamas veikas darė bijodamas kitų asmenų susidorojimo, nes buvo jam grasinama susidoroti. Į policijos pareigūnus nesikreipė, bijojo. Dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, pasižada atlyginti padarytą žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo V. V. civilinį ieškinį priteisti iš kitų asmenų. Nurodo, kad su nuosprendžiu jis sutinka, tačiau nesutinka su tuo, kad V. V. civilinis ieškinys būtų priteistas iš jo, nes jis tik paėmė duotus pinigus ir juos atidavė tiems su kuo ji bendravo, buvo tik tarpininkas ir iš to nieko negavo. Jis su nukentėjusiąja nieko nekalbėjo, jai negrasino, pati padavė pinigus, todėl žala turi būti priteista iš tų su kuriais jis bendravo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai V. D. ir S. K. pripažino kaltais ir nuteisė pagal jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingas bausmes, taip pat teisingai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.

Dėl nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis S. K. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. K. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad S. K. padarė penkias nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, kad jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, per trumpą laiką padarė kelias nusikalstamas veikas.

Ir nors nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. K. praeityje teistas 7 kartus, 2 kartus teistas užsienio valstybėje, nedirba, neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio baustas administracine tvarka, kad jam už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtos laisvės atėmimo bausmės (1 metams; 1 metams 2 mėnesiams) yra aiškiai mažesnės už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, konstatuoja, jog nuteistajam skirtos bausmės nėra per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo, jos savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Nuteistajam skirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, taip pat bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistajam skirta bausmė yra per griežta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. nurodo, kad teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į tai, jog jis padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, nurodė jų padarymo aplinkybes, kad jis yra jauno amžiaus, našlaitis, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, buvo iš pataisos namų verčiamas daryti nusikalstamas veikas ir vykdyti duodamus nurodymus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis S. K. yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau teistas 7 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka ir tai rodo, kad nuteistasis iš jam skirtų bausmių ir administracinių nuobaudų išvadų nedaro, elgesio nekeičia ir toliau daro veikas priešingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms. Nuteistojo argumentai, kad jis nusikalstamas veikas darė pirmą kartą ir buvo verčiamas jas daryti, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir yra nepagrįsti.

Dėl nuteistojo V. D. apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo nukentėjusiosios V. V. civilinį ieškinį priteisti iš kitų asmenų, nes jis tik paėmė duotus pinigus ir juos atidavė tiems su kuriais nukentėjusioji bendravo, buvo tik tarpininkas ir iš to nieko negavo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis V. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2014 m. liepos 21 d., vakare, tikslus laikas nenustatytas, telefonu bendraudamas su nenustatytu asmeniu, atliekančiu bausmę Kybartų pataisos namuose, jam paprašius sutiko ir taip susitarė daryti nusikaltimą, t. y. nuvykti į nenustatyto bendrininko nurodytą vietą bei iš asmens paimti apgaulės būdu iš jo išviliotus pinigus ar kitą turtą, bei jį perduoti nurodytiems asmenims, po to 2014 m. liepos 21 d., 20.54 val., nenustatytas asmuo, atliekantis bausmę Kybartų pataisos namuose, iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai V. V. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė aukšto rango pareigūnu ir melagingai nurodė, kad jos duktė eidama laiptais paslydo, nukrito, susižeidė lūpą bei kaktą ir traumavo 8 metų mergaitę, todėl kad sužalotos mergaitės tėvai neduotų pareiškimo policijai, reikia sumokėti jiems pinigus, o V. V. sutikus sumokėti prašomus pinigus, gavo duomenis apie jos gyvenamąją vietą, po to paskambino V. D. į jo naudojamą telefoną tarpusavio pokalbio metu perdavė iš V. V. apgaule gautą informaciją apie jos gyvenamąją vietą bei nurodė nuvykti pas V. V. ir paimti apgaule iš jos išviliotus 5000 litų, po to V. D. nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė G. M., iš V. V. paėmė 5000 litų, taip tyčia, apgaule, savo ir nenustatyto bendrininko naudai įgijo svetimą turtą - V. V. priklausančius pinigus - 5000 litų (1448,1 eurų).

Pirmosios instancijos teismas patenkino nukentėjusiosios V. V. pareikštą civilinį ieškinį ir nukentėjusiajai iš V. D. priteisė 1448,10 Eur turtinei žalai ir 579,24 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 2027,34 Eur.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis V. D. nusikalstamą veiką nukentėjusiosios V. V. atžvilgiu padarė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu atliekančiu bausmę Kybartų pataisos namuose, jis suvokė, kad apgaulės būdu įgyja svetimą, nukentėjusiajai V. V. priklausantį turtą, ir to norėjo, tokiu būdu nuteistojo V. D. ir jo bendrininko veiksmai buvo realizuoti visi BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Tai rodo, kad nukentėjusiajai V. V. padaryta žala kilo dėl tiesioginių tyčinių nuteistojo V. D. veiksmų. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai V. V. iš nuteistojo V. D.. Be to iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis V. D. iš daromų nusikalstamų veikų gavo turtinės naudos, todėl jo skundo argumentai, kad jis buvo tik tarpininkas ir iš to nieko negavo yra nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų S. K. ir V. D. apeliacinius skundus atmesti.