Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – I. L., jo įgaliotajam atstovui Arvydui Balinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-7436-2019, administracinio nusižengimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2018 m. balandžio 17 d., I. L., gim. 1972 m., surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 17 d., 8.30 val., kelyje (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė), vairuodamas vilkiką „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schwarzmuller“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iš šono dėl ko kliudė dešiniajame kelkraštyje sustojusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadintas vilkikas ir automobilis „VW Passat“. Nurodoma, kad tuo I. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 126 punkto reikalavimus, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-7436-2019, I. L. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje padarymą paskirta 10,00 (dešimties eurų) bauda.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai

3. Skundą padavęs asmuo – I. L., prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7436-2019 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde pareiškėjas nurodo, jog su administracinio nusižengimo protokole jam inkriminuota neteisėta veika ir Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūno priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje jį pripažinus padarius administracinį nusižengimą nesutinka.

3.2. Protokole nurodyta neva I. L. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, prieš pradėdamas važiuoti (nurodo, jog nesuprantama nuo kada važiavimas transporto grūstyje pradėtas traktuoti kaip sustojimas), neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iš šono dėl ko kliudė dešiniame kelkraštyje sustojusi automobilį (nurodo, jog taip pat nesuprantamas toks KET traktavimas, kai jo vairuojamas automobilis nekeisdamas važiavimo krypties, važiuoja savo pirmąją juosta, kliudo automobilį kuris keičia važiavimo kryptį t. y. rikiuojasi iš kelkraščio į jo važiuojamą pirmąją juostą ir dėl kito vairuotojo atliekamo veiksmo pripažįstamas kaltu I. L.).

3.3. Pareiškėjas nurodo, kad šiuos kaltinimus iš karto neigė ir bandė tiek Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūnui atvykusiam į eismo įvykio vietą ir įžvelgusiam jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, tiek vėliau bylą nagrinėjusiam pareigūnui nusiustame elektroniniame laiške nurodyti, kad jo veiksmuose jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo nėra, I. L. kaip judėjo pirmąja eismo juosta taip ir liko joje (nurodo, kad tai matosi iš į bylą pateiktu fotonuotraukų) o „VW Passat“ automobilis akivaizdžiai keitė važiavimo kryptį t. y. kirto kraštinę ženklinimo liniją skiriančią kelkraštį nuo važiuojamosios dalies.

3.4. Policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą 30 minučių po įvykio, negalėjo pamatyti, kad „VW Passat“ automobilio vairuotojas iškart po įvykio savo vairuojamą automobilį patraukė, tai įrodo dvi I. L. į bylą pateiktos foto nuotraukos (kur automobilis „VW Passat“ stovi lygiagrečiai keliui ir viena iš tinklaraščio „(duomenys neskelbtini)“ kur „VW Passat“ užfiksuotas nuotraukoje betarpiškai įvykio momentu iš kurios matyti, kad automobilis „VW Passat“ rikiavosi iš kelkraščio į važiuojamąją dalį, t. y. buvo kampu į važiuojamąją dalį) I. L. manymu, „VW Passat“ vairuotojas tokiu būdu norėjo greičiau pravažiuoti kamštį susidariusi kelyje, o kai privažiavo kelkraščio susiaurėjimą prieš tiltą (nuotraukose matosi kelkraščio susiaurėjimas ir priekyje tiltas), bandė įvažiuoti į pirmą eismo juostą iš kelkraščio, pareiškėjo manymu tai ir buvo priežastinis ryšys dėl kurio įvyko eismo įvykis.

3.5. Atsižvelgus į tai, darytina pagrįsta išvada, kad policijos pareigūnai I. L. atžvilgiu iškėlė administracinio nusižengimo bylą remdamiesi tik prielaidomis bei klaidinančiu „VW Passat“ vairuotojo paaiškinimu ir bylą perdavė nagrinėti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui.

3.6. Atsižvelgus į administracinio nusižengimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio nusižengimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą institucija (nagrinėjamu atveju — Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrius), galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes.

3.7. Policijos pareigūnai nerinkdami ir neturėdami jokių objektyvių įrodymų, o vadovaudamiesi tik „VW Passat“ vairuotojo parodymais, bei savo prielaidomis ir nešalindami prieštaravimų I. L. inkriminavo KET 101 ir 126 punktų reikalavimų pažeidimą surašė protokolą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

3.8. Pareigūnai prieš surašant protokolą neapklausė nei iškart po įvykio nei vėliau, galimų liudininkų, tikslu nustatyti tikslias įvykusio įvykio aplinkybes ir ar buvo I. L. padarytas, jam inkriminuotas administracinis nusižengimas, t. y. nerinko, nesiaiškino, netyrė ir tinkamai, objektyviai nefiksavo duomenų galėsiančių padėti teisingai išspręsti administracinio nusižengimo bylą.

3.8. Iš policijos pareigūnų įvykio dieną surinktos ir pateiktos nagrinėti įvykio medžiagos matyti, kad pareigūnas D. G., fiksuodamas 2019 m. balandžio 17 d. nusižengimą, pažeidė eilę Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymų Nr. 5-V-673, patvirtintos instrukcijos, reglamentuojančios policijos pareigūnų veiklą, reikalavimus, tai yra netinkamai surinko įvykio faktinius duomenis, nenustatinėjo įvykio aplinkybių, nepaėmė visų galimų liudytojų paaiškinimų (apsiribojo tik vieno vairuotojo neinformatyviu paaiškinimu, kuriame nuslėpta, kad automobilis „VW Passat“ buvo po įvykusio įvykio perstatytas, kas rodo, jog šie pažeidimai neabejotinai turi įtakos tinkamam ANK nusižengimo aplinkybių ir jį padariusio asmens nustatymui.

3.9. Vertinant įvykio vietoje policijos surinktą medžiagą ir įrodymų tyrimo metu pateiktus parodymus, yra akivaizdu, kad I. L. atžvilgiu policijos pareigūnai iškėlė administracinę bylą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, inkriminuodami I. L. kaltinimus pažeidus KET 101 ir 126 punktus. Pareigūnai reiškė kaltinimus nesurinkę jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti I. L., kaip kalto asmens, kaltę padarius nusižengimą. Policijos pareigūnai vadovavosi tik savo klaidingu įsitikinimu. Todėl yra akivaizdu, kad policijos pareigūnai, nerinkdami objektyvių ir neginčijamų, tai yra neapklausę įvykį galimai mačiusių asmenų, nesurinkę ir tinkamai neužfiksavę jokių įrodymų patvirtinančių KET pažeidimą padariusio asmens, I. L. atžvilgiu iškėlė administracinio nusižengimo bylą nesurinkę įrodymų, pagrindžiančių tariamai padarytą jo teisės pažeidimą, perdavė nagrinėti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui.

3.10. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija ir bylą nagrinėjęs pareigūnas nerinko jokių objektyvių įrodymų įrodančių I. L. kaltę ir jos neįrodinėjo, nutarimas pagristas tik kito eismo įvykio dalyvio prieštaringai išsakytu klaidinančiu paaiškinimu, nėra motyvuoto įvertinimo, todėl visos administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės turi būti vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl yra darytina išvada, kad I. L. inkriminavus tariamai padarytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą ir kaltę jį padarius, nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra įrodyta, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena, pagal pareikštą kaltinimą turi būti nutraukta, nesant I. L. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

4. Atsiliepimu į pareiškėjo I. L. skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti, nurodo, kad su apelianto skundo reikalavimais nesutinka. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus, įvertinus nustatytas eismo įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į automobilių išsidėstymą po eismo įvykio ir jų važiavimo trajektoriją prieš eismo įvykį.

4.1. Vadovaujantis ANK 517 straipsnio 1 dalimi, nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, foto nuotraukos, vaizdo įrašas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl eismo įvykio aplinkybių tarnybiniame pranešime, kito eismo dalyvio rašytinis paaiškinimas ir kiti. Paskirta minimali administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. „VW Passat“ apgadinimai yra užpakalinis kairės pusės sparnas ir užpakalinės kairės pusės durys, t. y., galinė šoninė automobilio dalis, kuri yra kelkraštyje, o transporto priemonė MAN sustojus po susidūrimo pakrypus į dešinę pusę, tik dar kartą patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

4.2. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, teismo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. L. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad apie 8.30 val., važiavo į Klaipėdos pusę, pastebėjo, kad ant tilto yra eismo įvykis. Prieš jį susidarė grūstis. I. L. važiavo pirma eismo juosta. Kadangi buvo eismo įvykis iš (duomenys neskelbtini) gatvės pastebėjo įvažiuojantį specialų transportą, antra juosta buvo tuščia, todėl specialaus transporto priemonės važiavo antra eile. Pastebėjo, kad priekyje jo važiavęs automobilis VW „Passat“ pasuko į kelkraštį ir ten sustojo. Dėl ko šis automobilis sustojo I. L. negali pasakyti. Pravažiavus specialiam transportui visa automobilių eilė pradėjo judėti. I. L. aplenkė kelkraštyje stovėjusį automobilį VW „Passat“, kol galiausiai šis atsidūrė taip vadinamoje „aklojoje zonoje“ ir kaip tik tuo momentu pajautė, kad kažkur „prisitrynė“, tada iš karto sustojo, nes greičio nebuvo. Pastebėjo, kad kliudė automobilį VW „Passat“, iš karto jo vairuotojui sakė, kad jis išvažiuodamas iš kelkraščio turėjo įsitikinti, ar tai daryti saugu, o šis savo ruožtu kaltino I. L., kad pastarasis kliudė stovintį automobilį. I. L. vairuojamas vilkikas yra 19,50 m. ilgio. Nurodė, kad jei būtų kliudęs automobilį VW „Passat“ stovintį kelkraštyje, būtų jam nubraukęs visą šoną, o šiuo atveju yra vos 30 centimetrų įbrėžimas. Atvyki pareigūnai, įformino įvykį. Tikina per visą vairavimo laiką neturėjęs baudų, vairuoja tvarkingai. I. L. nurodė, kad jau pradėjęs judėti matė, kad automobilis VW „Passat“ dar stovėjo, tačiau jam dingus iš matomos zonos, automobilis VW „Passat“ pradėjo sukti iš kelkraščio ir nepastebėjo I. L. vairuojamo vilkiko. Nurodė, kad atvykus pareigūnams automobilio VW „Passat“ vairuotojas pavažiavo į priekį kelkraštyje, tam kad nustatyti žalą. I. L. savo transporto priemonės po įvykio nejudino. Paaiškino, kad vilkiko priekaba gali kažkiek svyruoti sukant, todėl gali atrodyti, kad vilkikas pakrypęs į šoną, tokio manevro nedarė, ir jam nebuvo kur trauktis į šoną. Vilkiką vairavo vieną, paskui važiavo dar vienas įmonės automobilis, kurį vairavo jo kolega. Automobiliu VW „Passat“ vyko du asmenys. Patikino, kad iš budinčios dalies atvykus pareigūnui šis iš karto pradėjo kaltinti ir grasinti I. L., kad jis yra kaltas, kad atims vairuotojo pažymėjimą.

6. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. įgaliotasis atstovas Arvydas Balinskas parodė, kad prie skundo pridėto nuotraukos yra darytos įvykio vietoje, ir jas surado tinklaraštyje „(duomenys neskelbtini). Akivaizdžiai matyti, kad automobilio VW „Passat“ vairuotojas iš kelkraščio darė judesį į pirmą eismo juostą. Kelių policijos pareigūnai, surašydami protokolą nurodė, kad I. L. nepaliko tarpo iš šono. Vien šį teiginį paneigia tai, kad I. L. nekliudė automobilio stovinčio kelkraštyje, nes tokiu atveju būtų nubraukęs visą jo šoną. Papildydamas I. L. įgaliotasis atstovas Arvydas Balinskas parodė, kad I. L. pareigūnui yra sakęs, kad braukimo žymė ant automobilio VW „Passat“ padangos galėjo atsirasti bet kur kitur, taip pat ir privažiavus prie kelkraščio, o įvykio vietoje pareigūnas tai tikrai turėjo pastebėti. Nurodė, kad jo nuomone automobilis VW „Passat“ pradėjo judėti ir tai liudija braukimo žymė, nes priešingu atveju vilkikas jam būtų perbraukęs visą šoną. Vilkiko vairuotojas jokio manevro nedarė, o važiavo savo juosta, tuo tarpu automobilio VW „Passat“ vairuotojas pradėjo važiuoti ir rikiavosi į pirmą eismo juosta neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, todėl būtent jis pažeidė visus KET punktus kurie nurodyti protokole. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. L. įgaliotasis atstovas Arvydas Balinskas patikino, kad automobilio VW „Passat“ kaltę dėl autoįvykio akivaizdžiai liudija byloje pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti automobilių išsidėstymas kelyje, tačiau negalėjo nurodyti kas ir kuriuo metu padarė fotonuotraukas, kurios buvo paskelbtos tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“.

7. Liudytojas Z. A. teismo posėdžio metu parodė, kad kartu kolega I. L., kuris krovinine transporto priemone važiavo priekyje nuo liudytojo per 3-4 automobilius, vyko pirma eismo juosta keliu (duomenys neskelbtini). Ta pačia kryptimi važiavo ugniagesių automobilis su sirenomis, kurį praleido ir vėl visi pradėjo judėti, taip pat ir automobiliai, kurie buvo kelkraštyje, jų buvo visa eilė. Vėliau jie persirikiavo. Tada per raciją I. L. pranešė, kad turbūt užkabino automobilį, sustojo. Tikėtina, kad automobilis, kuris buvo kliudytas eilėje važiavo paskutinis. Liudytojas taip pat norėjo sustoti, tačiau I. L. jam nurodė nestoti, nes reikia vežti krovinį, sakė, kad kvies policiją, todėl Z. A. nuvažiavo toliau. Aplenkdamas I. L. liudytojas tikina matęs, kad jo transporto priemonė stovėjo tiesiai, o kitas automobilis šonu. Paties įvykio liudytojas tikina nepastebėjęs, nes visi važiavo vienu metu pradėdami judėti pravažiavus ugniagesių automobiliui. I. L. galėjo pasukti jo vairuojamą transporto priemonę kelkraščio link praleisdamas ugniagesių automobilį.

8. Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 8.00 val., automobiliu VW „Passat“, kartu su bendradarbiu A. D. vyko į darbą keliu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kryptimi link PLC „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo pirma eile, kai staiga išgirdo gaisrinės automobilio sirenas, todėl pasitraukė į kelkraštį ir jame sustojo. Pastebėjo, kad šalia buvo vilkikas, kuris K. B. stovint pradėjo judėti ir nubraukė vairuotojo pusės galinės dalies sparną ir duris. Kaip tik tuo momentu antra eismo juosta važiavo ugniagesių automobiliai, todėl K. B. dar kiek pavažiavo su savo automobiliu, o ugniagesių automobiliams pravažiavus, sustojo. Liudytojas teigia esantis įsitikinęs, kad sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas nematė, kad K. B. automobilis stovi kelkraštyje, todėl pradėdamas važiuoti, kliudė. Patikino, kad paties K. B. automobilis stovėjo pilnai kelkraštyje, gal kiek ant skiriamosios linijos. Liudytojas patvirtino, kad prieš tai jokių autoįvykių su šiuo automobiliu neturėjo ir braukimo žymė ant padangos atsirado būtent nuo šio įvykio ir tikrai liudija, kad jis įvykio metu stovėjo. Atvykus policijos pareigūnams K. B. dar nuėjo iki ugniagesių, kurių paklausė, ar šie matė įvykį, ką jie ir patvirtino. Policijos pareigūnai teisingai ir pagrįstai nustatė vilkiko vairuotojo kaltę.

9. Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 8.00 val., bendradarbio K. B. automobiliu VW „Passat“, kartu su juo vyko į darbą keliu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kryptimi link PLC „(duomenys neskelbtini)“. Jis sėdėjo priekyje, keleivio sėdynėje. Važiavo pirma eile, išgirdo specialiųjų tarnybų sirenas, todėl K. B. pasitraukė į kelkraštį. Liudytojo teigimu K. B. automobilis buvo pilnai kelkraštyje ir stovėjo tiesiai. Tada pajuto kaip šalia važiavęs vilkikas nubraukė K. B. automobilio vairuotojo pusės galinės dalies detales. Tuo metu jų automobilis stovėjo. Po eismo įvykio iš automobilio nelipo, atvyko policijos pareigūnai, kurie įformino įvykį.

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. L. skundas netenkintinas.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tinkamo atstovavimo (ANK 585 straipsnio 1 dalis)

11. Vadovaujantis ANK 585 straipsnio 1 dalimi, įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

12. Administracinio nusižengimo bylos dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo teisminio nagrinėjimo metu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ teisininkas Arvydas Balinskas pateikė įmonės direktoriaus, pasirašytą įgaliojimą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioja bendrovės teisininką Arvydą Balinską atstovauti bendrovę, savo teisės studijų krypties bakalauro diplomo kopiją (skundo b. l. 27, 28). Teismas pripažįsta A. Balinską administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. L. įgaliotuoju atstovu ir leidžia jam dalyvauti procese, tai grindžiama žemiau nurodytomis teisės norminių aktų nuostatomis ir jų kompleksine analize bei vertinimu.

13. Sprendžiant klausimą dėl tinkamo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovavimo pažymėtina, kad pagal savo prigimtį juridinis asmuo negali veikti be fizinių asmenų – jo atstovų. Šia prasme juridinio asmens specifiką iš esmės atskleidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnis, kuriame numatyta, kad juridiniai asmenys įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina jas per savo organus, o tam tikrais atvejais tai daro ir per savo dalyvius. Šios teisinės nuostatos lemia tai, kad juridiniam asmeniui, kuris pripažįstamas teisės subjektu, savo teisėms įgyti, pareigoms prisiimti yra būtinas fizinis asmuo, veikiantis jo vardu, pagal įstatymus ir juridinio asmens steigimo dokumentus, tai yra juridiniam asmeniui būtinas atstovas.

14. Taigi, juridiniam asmeniui esant teisinių santykių subjektu, nesvarbu kokiame teisiniame procese, iš esmės būtinas atstovo dalyvavimas. Formaliai aiškinant ANK 585 straipsnio nuostatas, juridinio asmens atstovu administracinio nusižengimo byloje negali būti ne tik juridinio asmens darbuotojas, bet ir juridinio asmens direktorius, bet juridinį asmenį galėtų atstovauti advokatas ar advokato padėjėjas. Todėl sprendimo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tinkamo atstovavimo svarbi ir kitų kodifikuotų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, susijusių su juridinių asmenų atstovavimu, analizė.

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55 straipsnis konkrečiai apibrėžia juridinių asmenų atstovavimą teisme ir jame numatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Iš šios normos turinio akivaizdu, kad civiliniame procese juridinį asmenį, kaip ir šioje administracinio nusižengimo bylos situacijoje, iš tiesų galėtų atstovauti konkretus juridinio asmens darbuotojas.

16. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 55 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinio asmens atstovu baudžiamajame procese gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas. Šiame kontekste reikšminga ir BPK 55 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad atstovas taip pat gali dalyvauti vietoj atstovaujamo asmens, o ne tik su juo.

17. Iš to matyti, kad aiškinant ANK 585 straipsnio nuostatas pažodžiui susidarytų tokia situacija, jog baudžiamosiose bylose, kuriose nagrinėjami savo esme panašūs, bet pavojingesni teisės pažeidimai, juridinį asmenį gali atstovauti ir juridinio asmens įgaliotas darbuotojas, pvz. teisininkas kaip yra nagrinėjamoje byloje, ir jis tai daryti galėtų vienasmeniškai, t. y. nesant direktoriaus, tuo tarpu administracinių nusižengimų bylose toks asmuo, jokių panašių įgaliojimų neturėtų, t. y. juridinį asmenį galėtų atstovauti nebent advokatas arba advokato padėjėjas, ne direktorius ir ne joks artimasis giminaitis, nes juridinis asmuo tokių paprasčiausiai neturi. Akivaizdu, kad taip aiškinant teisę, administracinių nusižengimų teiseną reglamentuojantis ANK Lietuvos Respublikos teisės sistemoje taptų aiškia teisinio reguliavimo išimtimi.

18. Visgi, sutinkamai formuojamai teismų praktikai neįžvelgiama jokių įstatymo leidėjo ketinimų, išreikštų ANK travaux préparatoires, t. y. šio akto parengiamuosiuose šaltiniuose, svarstymų medžiagoje ir pan., pakeisti ankstesnį teisinį reguliavimą ir įtvirtinti tokią Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nebūdingą išimtį tik administracinių nusižengimų bylose. Dėl šių aplinkybių teismai ANK 585 straipsnio nuostatas aiškina plačiau (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis byloje Nr. ATP-218-1020/2017). Nors pagal ANK nuostatas, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik fizinis asmuo, ANK 585 straipsnio nuostatos kurtos, neabejotinai turint omenyje šią principinę nuostatą, kad ANK 585 straipsnis „įgaliotas atstovas“ tiesiogiai neaptaria juridinio asmens atstovavimo nuostatų, kad juridinio asmens atstovavimas administracinių nusižengimų bylose apskritai galimas tik labai retais atvejais. Visi šie aspektai ir sisteminis ANK nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, jog ANK 585 straipsnis ir šio straipsnio 1 dalis expressis verbis reglamentuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotojo atstovo klausimus. Teismo įsitikinimu, jos gali būti tiesiogiai taikomos tais atvejais, kai nukentėjusiuoju yra fizinis asmuo, tačiau negali būti aiškinamos formaliai tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byloje dalyvauja juridinis asmuo, kuris pagal ANK 578 straipsnį gali būti nukentėjusiuoju ar atsakomybėn traukiamu asmeniu, arba dalyvauti procese ir nesant tokio statuso, kaip yra šioje byloje.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad juridinį asmenį, arba dėl šio susijusių veiksmų atsakomybėn patrauktą darbuotoją – fizinį asmenį, administracinio nusižengimo teisenoje, ANK 585 straipsnio prasme, gali atstovauti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas, t. y. lygiai toks pats subjektas kaip juridinio asmens atstovas baudžiamajame procese, taip pat advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip kaip šis asmuo gali atstovauti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį visose administracinių nusižengimų bylose, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ir priklauso vilkikas „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schwarzmuller“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisininko Arvydo Balinsko atstovavimas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį – bendrovės darbuotoją I. L., vairavusį šią transporto priemonę ir nubaustą administracine tvarka, laikytinas tinkamu.

Dėl nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį

20. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą pagal skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

21. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

22. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

23. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

24. ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas I. L. surašytas dėl to, kad jis, 2018 m. balandžio 17 d., 8.30 val., kelyje (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė), vairuodamas vilkiką „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schwarzmuller“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iš šono dėl ko kliudė dešiniajame kelkraštyje sustojusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadintas vilkikas ir automobilis „VW Passat“. Nurodoma, kad tuo I. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 126 punkto reikalavimus taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, dėl ko jam paskirta 10,00 (dešimties eurų) bauda.

26. I. L. kaltę dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje padaryto administracinio nusižengimo visiškai patvirtina tiek rašytinė bylos medžiaga – aplinkybės nurodytos administracinio nusižengimo protokole (nusižengimo b. l. 1–2), Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės tarnybiniame pranešime (nusižengimo b. l. 5), eismo įvykio aplinkybių tyrimo metu gauti K. B. ir A. D. paaiškinimai (nusižengimo b. l. 8, 9), eismo įvykio vietos schema (nusižengimo b. l. 11, 12), Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto tarnybinis pranešimas (nusižengimo b. l. 13), tiek ir įrodymai, surinkti bylos teisminio nagrinėjimo metu – įvykio vietos bei automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros fotonuotraukos, kurias pateikė Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba (skundo b. l. 53–67), liudytojų D. G., iš dalies Z. A., K. B. ir A. D. parodymai, kita bylos medžiaga. Šie įrodymai vertinami kompleksiškai ir yra pakankamai I. L. kaltei dėl nurodyto administracinio nusižengimo pagrįsti.

27. Skundą padavęs asmuo – I. L., neginčija eismo įvykio fakto, tačiau nurodo, kad dėl jo kaltas automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris pats neįsitikino kad išvažiuoti iš kelkraščio yra saugu ir kliudė I. L. vairuotą vilkiką „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schwarzmuller“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Tokie I. L. argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš esmės paneigti byloje surinktais įrodymais.

29. Kaip pagrindinį įrodymą, liudijantį automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, o ne I. L. kaltę dėl eismo įvykio tiek pats I. L., tiek ir jo įgaliotasis atstovas Arvydas Balinskas, pateikė fotonuotraukas, kurios buvo publikuotos tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ (nusižengimo b. l. 17). Nurodė, kad pagal automobilių išsidėstymą kelyje akivaizdžiai matyti, kad I. L. vairuojamas automobilis stovi savo eismo juostoje, o automobilis „VW Passat“ iš kelkraščio pakrypęs į kairę pusę. Tačiau šie duomenys nepagrindžia jokių I. L. skundo argumentų, ir netgi priešingai – jiems prieštarauja:

29.1. Visų pirma pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje apklausiamas automobilio „VW Passat“ vairuotojas K. B. pats parodė, kad jau po to, kai pajuto, jog vilkikas nubraukė jo vairuojamo automobilio galinės dalies detales, dar judėjo įvykio vietoje, nes kaip tik tuo momentu pro šalį važiavo specialiųjų tarnybų automobiliai su garsiniais signalais, kuriuos jis turėjo pareigą praleisti, tai patvirtino ir liudytojas A. D.. Anot K. B., nors įvykio vietoje jis pajudėjo nedaug, visgi jau po to, kai sustojo, jo automobilis nebebuvo tokioje pačioje pozicijoje, kokioje jis stovėjo vilkikui nubraukiant galinę vairuotojo pusės dalį;

29.2. Antra, nėra aišku, kuriuo konkrečiai metu buvo padarytos tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotos fotonuotraukos, kadangi ir iš elektroninio susirašinėjimo matyti, jog asmuo – P. G., bylą tiriančiam policijos pareigūnui nurodė, jog jas padarė tik pravažiuodamas ir net nebuvo sustojęs, tad nieko paaiškinti negali (nusižengimo b. l. 18);

29.3. Trečia, policijos pareigūnų darytos foto nuotraukos įvykio vietoje, lyginant jas su tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotomis nuotraukomis, tik pagrindžia liudytojo K. B. parodymus, kad jis įvykio vietoje, jau po abiejų transporto priemonių kontakto judėjo. Beje, pažymėtina ir tai, kad tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotose nuotraukose nors matosi ugniagesių automobiliai antroje eismo juostoje, tačiau toje pačioje nuotraukoje nėra užfiksuoti nei automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nei vilkikas „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schwarzmuller“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal priekyje užfiksuotą automobilį (baltos spalvos mikroautobusas), akivaizdu, kad ši nuotrauka, ir nuotrauka, kurioje jau užfiksuoti abu aptariamo eismo įvykio dalyviai, darytos skirtingose vietose ir skirtingu laiku;

29.4. Ketvirta, pagal tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotoje foto nuotraukoje matomą automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilkiko „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schwarzmuller“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavio išsidėstymą (stovi konusu, priekinėmis dalimis vienas į kitą) teismo įsitikinimu neįmanomas eismo įvykio metu užfiksuotas jų tarpusavio kontaktas, kadangi apgadinta automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė, o ne priekinė dalis, ir į tai atkreiptinas ypatingas dėmesys.

30. Šiame kontekste labai svarbu pažymėti ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis (nusižengimo b. l. 11, 12), kurie akivaizdžiai paneigia tiek I. L. parodymus, tiek ir jo įgaliotojo atstovo paaiškinimus, o būtent, I. L. patikino, kad visuomet judėjo savo eismo juostoje ir jokių manevrų į kelkraštį nedarė. Tokie jo parodymai paneigiami įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad vilkiko puspriekabės galinė dalis nuo kelkraščio juostos yra 0,8 m., toliau matuojat link vilkiko kabinos – 0,5 m. bei 0,4 m. atstumu, o pati vilkiko kabina, ant kurios ir matyti kontakto žymės, yra tik 0,2 metro atstumu nuo kelkraščio juostos, tokia vilkiko pozicija užfiksuota ir įvykio vietoje darytomis fotonuotraukomis, kas akivaizdžiai liudija, kad I. L. darė manevrą į dešinę pusę link kelkraščio, kur stovėjo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ir nors nei pagal foto nuotraukas, nei pagal įvykio vietos schemą nėra galimybės nustatyti tikslios automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietos kontakto metu (pilnai kelkraštyje, ant skiriamosios linijos, ar kiek išlindusio pirmoje eismo juostoje), tačiau tai jokiu būdu nepaneigia I. L. atsakomybės ir pareigos važiuojant įsitikinti, kad tai daryti yra saugu. Be to, tai tik partvirtina liudytojo K. B. parodymus, kad jis traukėsi į kelkraštį, todėl transporto priemonių tarpusavio kontakto metu jo automobilis stovėjo priekine dalimi kiek pakreiptas į dešinę pusę, arba lygiagrečiai juostos, o ne kaip matyti tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotoje nuotraukoje priekine dalimi į kairę pusę, kas atsitiko jam judant jau po automobilių tarpusavio kontakto. Tai paaiškina ir ant šio automobilio užfiksuotų aiškių apgadinimų lokalizacija. Kaip teisingai nurodyta Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto tarnybiniame pranešime (nusižengimo b. l. 13), automobilio „VW Passat“ stovėjimo pozicija ir negalėjo būti kitokia, kadangi matosi, kad toliau siaurėja pats kelkraštis ir tai akivaizdžiai patvirtina eismo įvykio schema, taigi, akivaizdu, kad jau po abiejų transporto priemonių tarpusavio kontakto automobilio „VW Passat“ vairuotojas tiesiog negalėjo niekur kitur judėti, kaip tik kreipti savo vairuojamą automobilį kairėn, link pirmos eismo juostos, kas ir užfiksuota tiek fotonuotraukose, tiek ir eismo įvykio vietos schemoje, kai tuo tarpu kontaktas jau buvo įvykęs.

31. Reikšmingu I. L. kaltės įrodymu laikytini ir Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktose nuotraukose užfiksuoti duomenys automobilio „VW Passat“ apžiūros metu po autoįvykio, o būtent, ant šio automobilio užpakalinio kairės pusės rato padangos matyti tiesi braukimo žymė (ypatingai gerai matoma teismui peržiūrėjus spalvotas fotonuotraukas laikmenoje (skundo b. l. 57). Akivaizdu, kad ši žymė pagal savo ryškumą yra šviežia, o jos aukštis bei vieta, lyginant su ant automobilio „VW Passat“ galinės dalies užfiksuotais įbrėžimais aiškiai sutampa, taigi, neabejotinai atsirado būtent šio eismo įvykio metu ir paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus apie tai, kad galėjo atsirasti bet kada anksčiau. Šios žymės buvimą ir jos fiksavimo aplinkybes, apžiūros laiką, teisiamojo posėdžio metu argumentuotai paaiškino pats apžiūrą atlikęs liudytojas D. G..

31.1. Tiek skundą padavęs asmuo, tiek ir jo įgaliotas atstovas nurodė, kad tai automobilis „VW Passat“ įsirėžė į stovintį vilkiką, taigi, jis judėjo. Čia atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju ant automobilio „VW Passat“ padangos būtų likę suktinio pobūdžio žymės, o ne tiesi linija, kuri neabejotinai liudija apie tai, kad įvykio metu būtent I. L. vairuojamas vilkikas judėjo, o automobilis „VW Passat“ stovėjo.

32. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktų foto nuotraukų, įvykio vietoje jau už automobilio „VW Passat“, visai ties vilkiko „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės „Schwarzmuller“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galine dalimi matyti vilkiko kabinos plastmasinė mėlynos spalvos nulūžusi detalė. Šios detalės buvimo vieta užfiksuota ir eismo įvykio vietos schemoje. Tai yra svarbu, nes viena vertus, patvirtina liudytojo K. B. parodymus, kad jau po tarpusavio kontakto jis dar judėjo, kita vertus, duoda pagrindo nustatyti tikslesnę buvusio automobilių tarpusavio kontakto vietą, kas leidžia daryti išvadas dėl abiejų transporto priemonių judėjimo įvykio vietoje po tarpusavio kontakto. Be to, tai patvirtina, kad būtent ta vilkiko kabinos dalis, ant kurios buvo apgadinimai – priekinis bamperis ir pakylos laiptelis, yra taip vadinamoje „aklojoje zonoje“, ką paliudijo ir pats I. L., nurodęs, kad automobilio „VW Passat“ įvykio metu jis nematė, nes šis atsidūrė taip vadinamoje „aklojoje zonoje“. Beje, teismo posėdžio metu I. L. patikino, kad „prieš pradėdamas judėti dar matė, kad automobilis VW „Passat“ stovėjo, tačiau jam dingus iš matomos zonos, automobilis VW „Passat“ pradėjo sukti iš kelkraščio ir nepastebėjo I. L. vairuojamo vilkiko“. Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai yra prieštaringi, kadangi jis davė paaiškinimus apie tai, ko negalėjo matyti, o būtent, kad automobiliui „VW Passat“ dingus iš matomos zonos šis pradėjo sukti iš kelkraščio“ Akivaizdu, kad I. L. jo paties nurodytomis aplinkybėmis to net negalėjo matyti. Tai patvirtina ir jo paties rašytinis paaiškinimas po eismo įvykio (nusižengimo b. l. 6), kuriame jis konkrečiai nurodė, kad „tuo metu aš nemačiau, ar „VW Passat“ liko stovėti, ar pradėjo važiuoti, kadangi matomumas ir dešinio kampo yra nematomas“.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad I. L. kaltę iš dalies patvirtina ir liudytojo Z. A. parodymai, kadangi jis, apklausiamas bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad – „per raciją I. L. pranešė, kad turbūt užkabino automobilį, sustojo. Tikėtina, kad automobilis, kuris buvo kliudytas eilėje važiavo paskutinis“. Taigi, pats I. L. liudytojui nurodė, kad jis užkabino automobilį, o ne atvirkščiai, kaip teigiama skunde. Be to, tai patvirtina ir aplinkybę, kad automobilis VW „Passat“ dar iki įvykio buvo bendrame sraute, o ne atsirado iš kelkraščio norėdamas greičiau apvažiuoti susidariusį kamštį, kaip nurodoma skunde.

34. Nors siekiant pagrįsti aplinkybę, kad I. L. vairuojamas vilkikas įvykio metu stovėjo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas pats pateikė abiejų automobilių, tai yra I. L. vairuoto vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaip nurodoma, už jo važiavusio Z. A. vairuoto vilkiko, valst Nr. (duomenys neskelbtini) koordinačių, greičio ir kitų rodiklių išklotines (skundo b. l. 33–35), tačiau pažymėtina, kad ir šie duomenys prieštarauja tiek I. L. parodymams, tiek ir jo įgaliotojo atstovo paaiškinimams bei kelia pagrįstų abejonių:

34.1. Iš I. L. vairuoto vilkiko, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greičio duomenų matyti, kad 8.12:52 val. jis dar judėjo net 82 kilometrų per valandą greičiu, o sekančiu fiksavimu – 8.17:52 val., jau stovėjo (fiksuotas greitis – 0 km/h, degimas išjungtas – 8.18:35 val.) ir taip iki 9.34:02, kuomet užfiksuotas 29 kilometrų per valandą greitis. Tačiau pagal liudytojo Z. A. parodymus, jis važiavo iš paskos I. L., nors jo vairuotos transporto priemonės greitis atskirais momentais yra – 8.14:43 val. – 0 km/h, 8.15:32 val. – 7 km/h, 8.15:43 val. – 0 km/h, 8.15:46 val. – 8 km/h, 8.15:51 val. – 0 km/h, 8.18:53 val. – 2 km/h, 8.18:51 val. – 7 km/h., degimas visuomet įjungtas. Abiejų automobilių tikslios koordinatės taip pat nė vienu atveju nėra tapačios;

34.2. Pagal aukščiau nurodytus duomenis akivaizdu, kad eismo įvykis pagal išklotinėse pateikto laiko rodiklius, atsitiko laikotarpyje nuo 8.12:52 val., kuomet I. L. vairuotas vilkikas dar judėjo net 82 km/h greičiu, iki 8.17:52 val., kuomet šis vilkikas jau stovėjo. Skirtingai nei Z. A. vairuotos transporto priemonės atveju, jokių vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo duomenų laikotarpyje nuo 8.12:52 val. iki pat 8.17:52 val., taigi, ištisas penkias minutes, nėra. Todėl šie duomenys niekaip nepagrindžia nei skundą pateikusio asmens – I. L., nei jos įgaliotojo atstovo paaiškinimų apie tai, kad tarpusavio kontakto metu I. L. vairuojamas vilkikas stovėjo, nes akivaizdu, kad tarpusavio kontaktas įvyko būtent tuo metu, kuomet administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotojo atstovo išklotinėse jokių duomenų nėra;

34.3. Negana to, lyginant abiejų automobilių greitį panašiu metu (vilkiko valst Nr., (duomenys neskelbtini) – 8.12:52 val. – 82 km/h, o vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 8.14:43 val. – 0 km/h, bei jų skirtingas vietos koordinates, netgi kyla abejonių, kad abu šie automobiliai įvykio metu buvo toje pačioje vietoje, kaip apklausiami nurodė I. L. ir Z. A., ir kad Z. A. važiavo iš paskos I. L., o ne atvirkščiai, nes pagal pateiktus duomenis darytina išvada, kad į spūstį pirmasis pateko būtent Z. A., o ne I. L..

34.4. Kaip jau buvo minėta, eismo įvykis pagal išklotinėse pateikto laiko rodiklius, atsitiko laikotarpyje nuo 8.12:52 val., iki 8.17:52 val. Savo rašytiniuose paaiškinimuose (nusižengimo b. l. 6, 7) I. L. įvykio laiką nurodo ir 8.20 val., ir 8.00 val. Ir nors nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodytas eismo įvykio laikas – 8.30 val., teismas neturi pagrindo manyti priešingai, konstatuodamas, kad toks laikas yra apytikslis. Išklotines pateikęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas nepateikė jokių duomenų apie laikrodžio rodmenų atitikimą tikrajam laikui ir dėl to nieko nepaaiškino, be to, tai bet kuriuo atveju neturi esminės reikšmės priimamam sprendimui.

35. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai paneigia ir I. L. skunde nurodytą argumentą, kad „automobilio VW „Passat“ vairuotojas norėjo greičiau apvažiuoti kamštį, susidariusį kelyje, o kai privažiavo kelkraščio susiaurėjimą prieš tiltą, bandė įvažiuoti į pirmą eismo juostą“. Nustatyta, kad automobilis VW „Passat“ kaip ir pats I. L. vairuojamas vilkikas, dar iki eismo įvykio važiavo ta pačia pirmąja eismo juosta, ir išgirdęs specialiųjų tarnybų garsinius signalus, pasitraukė į kelkraštį, taigi, nelogiškas skundo argumentas, jog tokiu būdu jis bandė greičiau apvažiuoti susidariusį kamštį. Be to, ir pats I. L. savo rašytiniame paaiškinime (nusižengimo b. l. 6), nurodė, kad automobilis VW „Passat“ važiavo priekyje, nors skunde jau teigia priešingai.

36. Skirtingai nei nurodoma skunde, pagal byloje ištirtus įrodymus, jokios esminės reikšmės neturi tas faktas, kad jau po abiejų transporto priemonių kontakto, automobilis VW „Passat“ dar kiek judėjo įvykio vietoje ir kuriuo metu jie buvo užfiksuoti byloje pateiktose foto nuotraukose. Kaip jau minėta šioje nutartyje, I. L. kaltė grindžiama ne vien šio automobilio konkrečia stovėjimo vieta, o byloje kompleksiškai ištirtų įrodymų visuma, kuriuos įvertinus protingos abejonės, kad būtent traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam ir buvo paskirta minimali 10,00 eurų nuobauda.

37. Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje nustatytos baudos minimumą administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. I. L. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

38. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-7436-2019, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nustačius I. L. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje sudėties požymius, ir institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos skundą padavusio asmens naudai, teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, o teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

39. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti I. L. skundo ir panaikinti nutarimą skirti administracinę nuobaudą ir administracinio nusižengimo teiseną I. L. atžvilgiu nutraukti, nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o I. L. skundas atmetamas.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. L. skundą atmesti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7436-2019, administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.