Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl 2017 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo spendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujamiesčio būstas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 614,86 Eur skolą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog ji yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja, įsteigta ir veikianti tikslu įgyvendinti minėtų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

3. Bendrijos administruojamame (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name atsakovei I. B. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) butas ir 3078/10000 dalys negyvenamosios patalpos – pastogės. Atsakovės I. B. įsiskolinimas bendrijai už (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, remonto darbus ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. yra 614,86 Eur, atsakovė jo geranoriškai nemoka, todėl prašo teismo šią sumą priteisti.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės I. B. ieškovei Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (toliau – ir Bendrija) 614,86 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 656,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, į valstybės biudžetą - 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 4,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Nustatė, kad ieškovė yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja, įsteigta ir veikianti tikslu įgyvendinti minėtų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (el. b. l. 6-15). Atsakovei I. B. nuosavybės teise priklauso 160,89 kv. m. bendro ploto butas, esantis daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16). Ieškovė į bylą pateikė sąskaitas – faktūras (el. b. l. 21- 26), patvirtinančias atsakovės 614,86 Eur skolą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra ir šalys tokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė.

6. Ieškovės nurodyti atsakovei taikomi tarifų dydžiai yra pagrįsti faktinėmis ieškovės išlaidomis, kurių atsakovė ilgą laiką neapmoka. Tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad nėra skolinga ieškovei už jo suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

7. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad dėl analogiško klausimo, t. y. dėl atsakovės skolos Bendrijai už bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, remonto darbus ir kitas paslaugas tik už kitą ginčo įsiskolinimo laikotarpį, jau pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2A-81-661/2017. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Bendrijos organų sprendimų atsakovei neskundus ir neginčijus įstatymų nustatyta tvarka, jų atsakovė turi laikytis, nes 2014 m. sausio 7 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo patvirtinti įmokų tarifai yra teisėti, nustatyti ir patvirtinti nustatyta tvarka, galiojantys, todėl atsakovei, kaip ir visiems kitiems savininkams, yra privalomi.

8. Teismo nuomone, atsakovė nepateikė įrodymų, o rėmėsi tik prielaidomis ir spėliojimais apie tai, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo mokesčius, tenkančius jos turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis). Atsakovei nesutinkant su sąskaitų faktūrų pagrįstumu ir nepateikus objektyvių įrodymų bei paskaičiavimų, kiek ji turėtų mokėti už paslaugas, t. y. neįvykdžius savo procesinės pareigos pagrįsti atsikirtime nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas. Be to, pažymėjo, jog atlyginimas bendrijos pirmininkui pagrįstai įtrauktas į administravimo paslaugas, nes jis atsakingas už bendrijos veiklos organizavimą, kurios pagrindinis tikslas - įgyvendinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Pirmininko atlyginimo dydis - bendrijos narių susitarimo reikalas, o teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad jis neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

9. Atsakovė I. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, nes būtent ieškovė yra kalta dėl ilgalaikio teismo proceso.

10. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir apribojo atsakovės teisę gauti įrodymus, nepagrįstai laikė, kad 2017 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Teismas žinojo, kad ieškovės atstovas nevykdo įstatymu jam pavestų pareigų, neteikia informacijos, todėl teismo išvada, kad atsakovė privalo pateikti įrodymus, nuginčijančius jai priskaičiuotas mokėti sumas, yra neteisinga, neprotinga ir nesąžininga.

11. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, sąskaita faktūra nėra tas dokumentas, kurio pagrindu kyla besąlyginė prievolė mokėti. Atsakovė gauna paslaugas ir turėtų būti laikoma vartotoju, taikant jos atžvilgiu vartotoją ginančias teisės normas. Todėl teismas turėjo tenkinti atsakovės, kaip silpnesnės ginčo šalies, prašymus ir išreikalauti iš ieškovės ir trečiojo asmens atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus įrodymus dėl įmokų tarifų nustatymo bei apie atliktų darbų ir suteiktų paslaugų kiekį, kad būtų pašalintos abejonės dėl mokėtinų sumų pagrįstumo. Neturint šių įrodymų, teismas neturėjo galimybės spręsti dėl ginčo esmės ir pasisakyti, ar sąskaitose faktūrose nurodytos sumos yra pagrįstos ar ne. Teismas, netenkindamas atsakovės prašymo, išstojo stipresnės ir nesąžiningai besielgiančios ginčo šalies pusėje.

12. Atsakovė, vykstant bylos procesui, ne kartą siuntė laiškus ieškovės atstovui dėl gavimo duomenų, kuriuos Bendrija privalo butų ir kitų patalpų savininkams pateikti vykdant įstatymų nuostatas, tačiau jų negavo, nes ieškovė nepriima pašto korespondencijos, slepiasi. Net ir gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymą vykdyti įstatymu jam pavestas pareigas, bendrijos pirmininkas jokių dokumentų atsakovei nepateikė, savo pareigų neatliko ir siekia ieškinio patenkinimo formalių sąskaitų faktūrų pagrindu, neatskleidus ginčo esmės.

13. Atsakovė nėra gyvenamųjų namų savininkų bendrijos narė, todėl neturi galimybės įtakoti sprendimų, kuriuos priima Bendrija. Teismas negalėjo spręsti bylos, nenustatęs, ar yra dėl konkrečių įmokų nustatymo priimti sprendimai ir ar yra butų ir kitų patalpų savininkų sutikimai.

14. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 4 dalies 1 punktas garantuoja savininkui teisę dalyvauti Bendrijos susirinkimuose be balso teisės. Šia teise pasinaudoti yra galima tik tuo atveju, jei apie Bendrijos narių susirinkimą yra pranešama. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo, kad ieškovė pateiktų įrodymus apie tai, kada ir kokiu būdu butų ir kitų patalpų savininkams buvo pranešta apie namo (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio 7 d. vyksiantį bendrijos narių susirinkimų ir vėlesnius susirinkimus (jei tokie buvo). Atsakovė informacijos apie susirinkimus neturi, negali gauti Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytos informacijos ir Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą, atitiktų jų teisėtus interesus. 2014 m. sausio 7 d. Bendrijos narių susirinkime savininkai, nesantys bendrijos nariais, nedalyvavo, dėl įmokų nesprendė, todėl šio sprendimo pagrindu vykdomi mokėjimų priskaitymai ir išieškojimas yra neteisėti.

15. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo. To paties Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus.

16. Teismas nesiaiškino ir nesudarė galimybės atsakovei gauti duomenis, kokie sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų yra priimti bendrijos narių susirinkimuose ir kokie namų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose. Teismas privalėjo įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, kad pagal įmokas nustatančius sprendimus užtikrinta visų savininkų mokestinių prievolių lygybė (priklausomai nuo nuosavybės teise valdomo turto dydžio).

17. Trečiasis asmuo paaiškino, kad name (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra palėpė, taip bandydamas paslėpti savo neteisėtus veiksmus, nes nieko nepadarė, kad faktiškai esantis objektas būtų užregistruotas registrų centre ir abiejų namų - (duomenys neskelbtini) - savininkai būtų vienodose sąlygose, kas liečia mokėjimus už jiems priklausančius pastogių plotus. Beveik visą pastogę (duomenys neskelbtini)1 name valdo bendrijos pirmininkas, tokiu būdu yra sudaromos sąlygos bendrijos pirmininkui turėti naudą, pasireiškiančią mažesniais mokesčiais, nei turi mokėti kiti asmenys.

18. Trečiasis asmuo nepateikė paaiškinimo nuo kokio namų ploto yra skaičiuojami administravimo mokesčiai ir renkami mokesčiai bendrijos naudai (pirmininko atlyginimas ir kitos rinkliavos kitoms bendrijos reikmėms).

19. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad kiekvieną mėnesį paskaičiuojami mokėjimai už faktiškai išvežtus buitinių atliekų kiekius, tačiau neįtikėtina, kad kiekvieną mėnesį susirenka idealiai toks pats buitinių atliekų kiekis. Sutartyje tarp Bendrijos ir trečiojo asmens yra nustatyta konkreti mėnesinė įmoka, nesusieta su faktiniu buitinių atliekų kiekiu ir būtent tuo pagrindu savininkams priskiriama prievolė mokėti už buitinių atliekų išvežimą.

20. Teismas turėjo įvertinti (tačiau nevertino), ar aptartus darbus administratorius turi atlikti pagal sutartį, ar gali kviesti dukterines įmones ir imti mokesčius, kuriems nėra teisinio pagrindo. Byloje yra sąskaita faktūra, kurią išrašė UAB „Mano būstas“ bendrovei „Naujamiesčio būstas“ dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninės būklės nustatymo. Ši sąskaita yra pateikta Bendrijai apmokėti, nežiūrint į tai, kad pagal 2015 m. spalio 8 d. sutarties tarp Bendrijos ir UAB „Naujamiesčio būstas“ 4.1.1.10 punktą bendrovė „Naujamiesčio būstas“ turi vykdyti pastatų apžiūras, nustatyti defektus, rengti pasiūlymus defektų šalinimui. UAB „Mano būstas“ išrašytoje sąskaitoje faktūroje tik kitais žodžiais yra įvardinti darbai, kuriuos turi atlikti bendrovė „Naujamiesčio būstas“ už Bendrijos ir „Naujamiesčio būsto“ 2015 m. spalio 8 d. sutarties 5.1 punkte nustatytą tarifą.

21. Apeliantei neaišku, kokiu pagrindu imamos įmokos iš (duomenys neskelbtini) namo savininkų už darbus atliktus name (duomenys neskelbtini) gatvėje. Parengtas ilgalaikis darbų planas iš esmės liečia tik namą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje yra numatyti tik kai kurie kosmetiniai darbai, nors šiame name stogo dangos būklė yra avarinė. Mano, kad dalis darbų, kurie turi būti atliekami administravimo sutarties pagrindu ir už šioje sutartyje nustatytus įkainius, yra apiforminami, kaip atliekami kitų organizacijų, ir tokiu būdu be pagrindo yra nusavinamos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos.

22. Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarime Nr. KT25-N 12/2016 yra nurodyta, kad savininkų bendrija turi teisę sudaryti sutartį su turto administratoriumi, apsprendžiant administratoriaus veiklos apimtį. Ieškovė yra pasinaudojusi teise sudaryti sutartį ir iš sutarties turinio yra aišku, kad bendrovei „Naujamiesčio būstas“ yra suteikta teisė veikti turint visas teises, numatytas CK 4.240 straipsnyje. Esant tokiai sutarčiai, butų ir kitų patalpų savininkų teises užtikrina ir įgyvendina administratorius, o Bendrija veikia tik bendrijos narių interesais. UAB „Naujamiesčio būstas“ vykdomo administravimo faktas yra užregistruotas viešame registre. Toks administravimo būdas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams, nesantiems Bendrijos nariais, nemokėti sumų, kurios susijusios su bendrijos veikla.

23. Pirmosios instancijos teismas priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė ieškovė, nes sprendė, jog ilgalaikis bylos nagrinėjimas yra susijęs su atsakovės veiksmais, kliudžiusiais greitam procesui. Tvirtina, kad reikalavimai dėl įrodymų pateikimo buvo ir yra pagrįsti, bylos procesą vilkino būtent ieškovė. Jei ieškovės vedama dokumentacija atitiktų teisės aktų reikalavimus, nebūtų buvę kliūčių iš karto su ieškiniu pateikti sąskaitose faktūrose įrašytas sumas pagrindžiančius dokumentus, paaiškinti, kodėl namo (duomenys neskelbtini) gatvėje savininkams reikia mokėti už pastogės patalpas, o namo (duomenys neskelbtini) gavėję savininkui (bendrijos pirmininkui V. K.) už pastogės patalpas mokėti nereikia.

24. Byloje surinkti įrodymai, kad V. K. yra gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pirmininkas ir yra asmuo prilygintas pareigūnui. Būtent jis privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo tinkamai vykdytų įstatymų reikalavimus. Byloje nustatyta, kad bendrijos pirmininkas nepriima pašto korespondencijos nei Bendrijos viešai paskelbtu adresu, nei tuo adresu, kuriuo gyvena bendrijos pirmininkas. EI. pašto adreso bendrija nenaudoja. Tai reiškia, kad butų ir kitų patalpų savininkai neturi galimybės pateikti Bendrijai ir jos pirmininkui prašymų dėl informacijos pateikimo, reikalavimų dėl neteisėtos veiklos nutraukimo, reikalavimų dėl būtinų ūkinių reikalų tvarkymo. Bendrijos pirmininkas ne vieną kartą neinformavo butų ir kitų patalpų savininkų apie šaukiamus Bendrijos narių susirinkimus, nepateikė ataskaitos apie savo veiklą, tyčia neregistruoja namo (duomenys neskelbtini) gatvėje pastogės, kad išvengtų mokėjimų už valdomą plotą, nes daugumą butų nurodytame name nuosavybės teise valdo V. K. ir su juo susiję asmenys.

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Bendrija prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą

26. Nurodo, kad civilinė byla yra dėl atsakovės įsiskolinimo už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą, o ne dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (CK 2.124 straipsnis), joje nėra tiriama, ar ieškovės valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, todėl teismas 2017 m. gegužės 8 d. rezoliucija pagrįstai atmetė atsakovės prašymą išreikalauti į bylą dokumentus, kurie neturi ryšio su nagrinėjama byla ir išeina už jos ribų (CPK 180 straipsnis).

27. Visus dokumentus, taip pat ir tuos, kuriuos išreikalauti prašė atsakovė, pati atsakovė turėjo ir pateikė teismui: 2014 m. sausio 3 d. valdybos posėdžio protokolą, 2014 m. sausio 7 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolą, 2014 m. sausio 8 d. sutartį, 2016-2020 metų ilgalaikį darbų planą. 2017 m. birželio 25 d. ieškovė papildomai pateikė bendrojo naudojimo objektų aprašą ir visus kitus įmanomus papildomus atsakovės skolą patvirtinančius dokumentus, kurių visiškai pakanka įrodyti atsakovės prievolę sumokėti ieškovei 614,86 Eur įsiskolinimą už bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, remonto darbus ir kitas paslaugas.

28. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-22344-592/2016, bei Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-81-661/2017, kadangi šios civilinės bylos ir paminėtųjų aplinkybės, sudarančios atsakovės įsiskolinimo pagrindą, yra visiškai tapačios, kadangi įmokos (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkams yra skaičiuojamas tuo pačiu pagrindu – remiantis 2014 m. sausio 7 d. Bendrijos narių susirinkimo sprendimu, ir ginčas vyksta tik dėl kito laikotarpio skolos.

29. Teismų ne kartą yra konstatuota, kad „2014-01-07 visuotinio bendrijos narių susirinkimo patvirtinti įmokų tarifai yra teisėti, nustatyti ir patvirtinti PSBĮ nustatyta tvarka, galiojantys, todėl atsakovei ir visiems kitiems savininkams, taip pat privalomi“.

30. Atsakovė ir jos atstovas nusistatę prieš Bendriją ir jos pirmininką, visais įmanomais būdais bando imituoti nebūtus teisių pažeidimus, ieško Bendrijos veiklos pažeidimų, inicijuoja administracines procedūras, ikiteisminius tyrimus ir pan. Tai patvirtina ne tik atsakovės prašymo išreikalauti visus bendrijos dokumentus ir kitus duomenis motyvai (įvertinti, ar pirmininkas nepiktnaudžiauja), bet ir apeliacinio skundo prašymas taikyti CPK 300 straipsnį ir informuoti prokurorą apie padarytą nusikalstamą veiką.

31. Trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

32. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

34. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, aiškinimo ir taikymo bei dėl skolos, tenkančios atsakovei, už administravimo išlaidas apskaičiavimo tvarkos.

35. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja, įsteigta ir veikianti tikslu įgyvendinti minėtų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

36. Atsakovei I. B. nuosavybės teise priklauso 160,89 kv. m. bendro ploto butas ir 50,41 kv. m. pastogė, esanti daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės į bylą pateiktas sąskaitas faktūras, atsakovė yra skolinga 614,86 Eur Bendrijai už bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, remonto darbus ir kitas paslaugas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.

37. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Taigi, atsakovė privalo mokėti jos daliai tenkančius statinio išlaikymo, administravimo ir kitus su bendro naudojimo objektų tvarkymu susijusius mokesčius.

38. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-22344-592/2016, bei Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-81-661/2017, yra konstatuota, kad 2014 m. sausio 7 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo patvirtinti įmokų tarifai yra teisėti, nustatyti ir patvirtinti Įstatymo nustatyta tvarka, galiojantys, todėl atsakovei ir visiems kitiems patalpų savininkams yra privalomi. Atsakovė 2014 m. sausio 7 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtų sprendimų neginčijo, jokių reikalavimų dėl bendrijos organų priimtų sprendimų teisėtumo nėra pareiškusi.

39. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, pagrįstai rėmėsi 38 nutarties punkte įsiteisėjusiame teismo sprendime dėl skolos priteisimo iš atsakovės nustatytomis aplinkybėmis, nes įmokos (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkams yra skaičiuojamas tuo pačiu pagrindu – remiantis 2014 m. sausio 7 d. Bendrijos narių susirinkimo sprendimu. Šis ginčas vyksta su ta pačia atsakove, dėl apmokėjimo už tą patį savininko valdomą plotą, tik už kitą skolos susidarymo laikotarpį. Mokesčių skaičiavimo pagrindu esantis aktas nesikeitė, todėl ieškovei įmokų pagrįstumo šioje byloje nebereikia įrodinėti, nes nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

40. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei mokesčiai skaičiuojami pagal atsakovei priklausančio buto ir palėpės naudingojo ploto duomenis, užfiksuotus Nekilnojamojo turto registre, ir įkainius (tarifus), patvirtintus visuotiniame bendrijos susirinkime, todėl nėra pagrindo teigti, kad sąskaitose faktūrose nurodytos mokesčių sumos yra neteisėtos ir/ar nepagrįstos.

41. Apeliaciniame skundė atsakovė nurodo, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ nepagrįstai taiko 0,0244 Eur už kvadratinį metrą mokestį. Iš byloje 2014 m. sausio 7 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nustatyta, kad už namo administravimą yra nutarta taikyti 0,64 Lt/kv. m/mėn. su PVM tarifą. 0,64 Lt yra 0,1854 Eur, toks tarifas yra nurodytas ir atsakovei išrašytose sąskaitose faktūrose, todėl konstatuojama, kad šis mokestis skaičiuojamas teisėtai ir pagrįstai.

42. Dokumentai, kurių pagrindu buvo skaičiuojami mokesčiai atsakovei, buvo ir yra žinomi, nes byloje nustatyta, kad atsakovė turi ir yra susipažinusi su 2014 m. sausio 3 d. valdybos posėdžio protokolo, 2014 m. sausio 7 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolo, 2014 m. sausio 8 d. sutarties, 2016-2020 metų ilgalaikių darbų planų duomenimis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė papildomai pateikė bendrojo naudojimo objektų aprašą. Teismo nuomone, šių dokumentų pakanka pagrįsti ieškovės reikalavimams dėl 614,86 Eur skolos priteisimo iš atsakovės už bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą ir kitas paslaugas.

43. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

45. CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis taikyti galima tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.).

46. Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-137-684/2017).

47. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“, kuris galiojo iki 2017 m. sausio 1 d. Pagal šio Reglamento 5 punkto nuostatą, prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

48. Daugiabučio namai, esantys (duomenys neskelbtini), nors ir turi skirtingus unikalius numerius, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytą faktinę pastatų sąsają, jie negali egzistuoti ir būti eksploatuojami visiškai atskirai, nes konstatuota, kad namuose esančios bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir kitokia įranga vertintinos kaip priklausančios abiejuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise (Registrų centro 2004 m. balandžio 15 d. raštas Nr. (1.7/1100)s-937. Kadangi (duomenys neskelbtini) namų naudoti atskirai negalima, yra įsteigta abiejų namų savininkų Bendrija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A6-894/2002).

49. Ieškovė organizavo (duomenys neskelbtini) namo pastato fasadinėje sienoje pirmame aukšte iš kiemo pusės angos užtaisymo darbus, siekiant apsaugoti bendro naudojimo laiptinę nuo vandalizmo apraiškų, sumažinti šilumos nuostolius. Šiems darbams balsuodami raštu 2015 m. kovo 5 d. iš 49 pritarė 35 butų ir kitų patalpų savininkai, taigi, balsavimas yra teisėtas (Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis).

50. Nutarties 49 punkte nurodytus darbus buvo būtina atlikti, siekiant išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, siekiant užtikrinti energijos taupymą ir saugojimą. Todėl atsakovės argumentas, kad ji neprivalo apmokėti šių išlaidų, atmetamas kaip nepagrįstas, nes ieškovė atliko darbus, susijusius su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, jie atitinka visų patalpų savininkų interesus ir duoda jiems naudą, todėl tokias išlaidas buto savininkai turi apmokėti net ir nesant jų sutikimo, o šiuo atveju, kaip minėta, toks sutikimas buvo gautas.

51. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyti, kad ieškovės nurodyti darbai realiai buvo atlikti ir tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, sąskaitos faktūros, darbų priėmimo aktas. Ši nustatyta aplinkybė bei pirmiau nutartyje nurodyti teisiniai argumentai dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvės, turtinės prievolės lemia jos pareigą prisidėti atlyginant turėtas išlaidas, patirtas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti.

52. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė, išlaikant bendrą turtą, nemokėjo išlaidų už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir kitų ieškinyje nurodytų išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas jas priteisti.

53. Atsakovės teigimu, bendrijos pirmininkui priklauso pastogė esanti (duomenys neskelbtini) tačiau jis nėra jos įregistravęs ir mokesčių nemoka, taip gauna naudą mokėdamas mažesnius mokesčius nei kiti asmenys, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tokių faktinių aplinkybių egzistavimą ir remiasi tik nepagrįstomis prielaidomis (CPK 178 straipsnis).

54. Ginčydama priskaičiuotų mokesčių dydį, atsakovė nenurodė faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų, kokio dydžio mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir kiti ieškinyje nurodyti mokesčiai, jos nuomone, turėtų būti skaičiuojami jai proporcingai valdomai nuosavybei. Kaip jau minėta, šiuo atveju atsakovė nenuginčijo Bendrijos susirinkimo nutarimų, kuriais buvo nuspręsta dėl mokesčių apskaičiavimo tvarkos, tarifų ir nepateikė įtikinamų argumentų bei patikimų įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus paskaičiavimus. Todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadai, kad reikalaujami mokėti mokesčiai yra priskaičiuoti nepagrįstai ir/ar neteisėtai.

55. Atsakovė šioje byloje nereiškė priešieškinio Bendrijai (ieškovei) prašydama pašalinti galimus jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimus dėl to, kad bendrijos valdymo organai jai neteikia siekiamų gauti Bendrijos susirinkimų ar valdymo organų priimtų nutarimų. Nesant pareikšto savarankiško materialinio teisinio reikalavimo, atsakovės prašomiems išreikalauti iš Bendrijos dokumentams nesant tiesioginiame ryšyje su šios bylos pagrindu, ieškinio pagrindą ir dalyką pagrindžiantiems įrodymams esant byloje bei esant nutarties 38, 39 punktuose nustatytiems prejudiciniams faktams, pirmosios instancijos pagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo išreikalauti iš Bendrijos įvairius duomenis, kurie tiesiogiai nėra susiję su nagrinėjama byla ir tik būtų apsunkinę bei pailginę bylos nagrinėjimą.

56. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo informuoti prokurorą apie galimai neteisėtą nusikalstamą veiką – bendrijos pirmininko piktnaudžiavimą tarnyba.

57. CPK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Šios bylos nagrinėjimo metu tokios aplinkybės nėra nustatytos. Pagal bylos duomenis, atsakovė aptariamu pagrindu jau yra kreipusis į prokuratūrą, kuri atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė, kad dėl to, jog atskiriems gyventojams nėra priimtinas Bendrijos valdymo organas, konfliktai ir ginčai negali būti dirbtinai kriminalizuojami. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad byloje dalyvaujančio asmens veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių bei apie tai pranešti prokurorui CPK 300 str. nustatyta tvarka.

58. Nors apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašė iš jos nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, tačiau CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, pilnai patenkinęs ieškovės reikalavimą, pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės. Atsakovė neginčija bylinėjimosi dydžio realumo ar pagrįstumo, pagrindų nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nenustatyta (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Apeliantės tvirtinimas, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas ir dėl to jai neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nepagrįstais jokiais duomenimis.

59. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų, neužkerta kelio bendrijai už teisines paslaugas, suteiktas ginčuose su bendrijos nariais, atsiskaityti naudojant ne bendrijos lėšas, ir taip gauti reikalingą kvalifikuotą teisinę pagalbą. Be to, nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne tarp Bendrijos valdymo organo ir bendrijos nario dėl Bendrijos valdymo klausimų, o tarp renkančius mokesčius Bendrijos ir namo patalpų savininkės dėl to, kad ji nustatytais terminais ir tvarka nemoka jai įstatymų ir bendrijos susirinkimo nutarimų bei kitų aktų pagrindu nustatytų mokėti mokesčių.

60. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, aiškino it taikė materialinės teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 straipsnio 326 str. 1 d. 1 p.)

61. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteisiamos ieškovės turėtos 435,60 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes jų dydis, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, apimtį, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, jis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 303071557, 435,60 Eur (keturi šimtai trisdešimt penki eurai 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.