Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-08-29 · Civilinė byla Nr. 2A-837-642/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-29
Bylos Nr.
2A-837-642/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
S. K.
Trečiasis asmuo
S. J., J. M., D. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-837-642/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00989-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8; 3.3.1.18.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-182-1054/2018 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei S. K., tretieji asmenys S. J., J. M., D. G., dėl gaisro metu patirtos žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl padarytos žalos atlyginimo priteisimo ir prašo priteisti iš atsakovės 31 857,08 Eur gaisro metu padarytos žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017 m. balandžio 19 d. kilo gaisras gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gaisro metu nudegė stogas ir stogo konstrukcijos, mansardos pietinės pusės kambaryje perdegė sienos ties kaminu, šiaurinės pusės kambaryje apdegė mansardos langas, apdegė palėpės grindys, vienoje vietoje perdegė perdengimas, visos patalpos ir namų apyvokos daiktai aplieti vandeniu. Nurodo, kad nustatyta gaisro židinio zona – atsakovei priklausančios gyvenamojo namo palėpės vakarinė dalis, ties metaliniu dūmtraukiu, galbūt buvo neišlaikytas normatyvinis atstumas iki degių statinio konstrukcijų. Padarytą žalą ieškovė vertina 30 853,08 Eur, papildomai dar prašo priteisti 1004 Eur už gaisro metu sugadintus baldus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 7481,90 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

2.1. Byloje nėra ginčo dėl gaisro aplinkybių, atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, todėl dėl šių sąlygų išsamiau nepasisakyta. Byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio, dėl to teismas pasisakė dėl žalos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių. Šalys žalos dydį įrodinėjo remdamosi skirtingų specialistų išvadomis. Teismas žalos dydžio nustatymo klausimą sprendė pagal ieškovės pateiktą sąmatą, kadangi būtent ieškovei teko žalos dydžio įrodinėjimo našta, ir įvertindamas atsakovės pateiktus argumentus pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus bei teisingumo ir protingumo principus. Teismas nustatė, kad turto atkūrimo sąmata yra 30 325,33 Eur.

2.2. Teismas nurodė, kad nuostolių dydis gali būti nustatytas juos apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę, kurios nustatymo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo / sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo / sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę.

2.3. Parengiant tiek ieškovės, tiek atsakovės pasitelktų specialistų išvadas nebuvo atsižvelgta į turto sugadinimo metu buvusį jo nusidėvėjimą ir jų sąmatose tai nėra įvertinta, nors nustatant atkuriamąją vertę turi būti vertinamas turto nusidėvėjimas. Nustatyta, kad iki gaisro gyvenamasis namas buvo nusidėvėjęs, duomenų apie tai, kad ieškovei priklausančioje namo dalyje būtų atliktas kapitalinis remontas, nėra. Dėl to padaryta išvada, kad ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro gaisro metu buvusios ieškovės turto atkūrimo, bet ne naujo turto sukūrimo išlaidos. Teismas, vadovaudamasis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, konstatavo, kad patalpų nusidėvėjimas iki gaisro buvo 65 proc. ir, nesant kito nusidėvėjimo procento, taikytas būtent 65 proc. nusidėvėjimas žalos dydžiui nustatyti, t. y. turto atkūrimo 30 325,33 Eur suma sumažintina 65 proc. nusidėvėjimo suma ir konstatuota, kad turto atkūrimo suma yra 10 613,87 Eur.

2.4. Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad namą, kuriam padaryta žala, ieškovė valdo kartu su kitais bendraturčiais, bendra visų bendraturčių suma yra 0,479 dalys. Teismas nurodė, kad kiti namo bendraturčiai, kurie buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, nereiškė reikalavimų dėl žalos atlyginimo, dėl to nėra teisinio pagrindo visą namui padarytą ir atsižvelgus į nusidėvėjimą sumažintą žalos dydį priteisti vien ieškovei. Dėl to ieškovei priteistina žala mažintina kitiems bendraturčiams priklausančių dalių suma, o priteistinos žalos dydį sudaro 6979,90 Eur.

2.5. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 1004 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl name buvusių daiktų sugadinimo tenkino 50 proc., nes konstatavo, jog ieškovė iki galo neįrodė, kad namų apyvokos daiktai būtų nepataisomai sugadinti, kokia buvo jų būklė iki gaisro, kokia tiksli jų vertė. Tačiau teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgęs į tai, kad iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog namų apyvokos daiktai vis dėlto buvo sulieti vandeniu ir apgadinti, nurodė, kad teisingas atlyginimas už namų apyvokos daiktams padarytą žalą būtų 50 proc. prašomos priteisti jų vertės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 20 443,93 Eur žalos atlyginimą (19 941,93 Eur žalos už ieškovei priklausančią namo dalį bei 502 Eur už sulietus daiktus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20 443,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai priteistinos žalos dydžiui taikė nusidėvėjimo procentą ir vadovavosi valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu, kuriame nurodyta, kad namo nusidėvėjimas gaisro kilimo dieną buvo 65 proc., nes Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad namo nusidėvėjimas yra 35 proc. Minėtame rašte nenurodyta, koks turto vertinimo metodas buvo taikomas ir kodėl skiriasi turto nusidėvėjimo procentas.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Teismas, taikydamas turto nusidėvėjimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika ir nurodė, kad taikomas išlaidų metodas, tačiau ši metodika netaikoma Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 2 punkte numatytam atkuriamosios vertės metodui, kuriuo rėmėsi teismas. Turto nusidėvėjimo principas prieštarauja atkuriamosios vertės metodui ir negali būti taikomas nustatinėjant turto vertę atkuriamosios vertės metodu.

3.3. Teismas nurodė, kad šalių teismui pateiktose sąmatose nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nusidėvėjimo taikymas nėra numatytas įstatyme.

3.4. Apeliantės manymu, teismas, pritaikęs 65 proc. nusidėvėjimą, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nes tokiu būdu priteisė mažesnį už tikruosius nuostolius atlyginimą ir dėl to liko neapgintos ieškovės, kaip nukentėjusios pusės, teisės.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

Šalies argumentai

4.1. Apeliantė nurodo, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį, tačiau apeliantė, prašydama priteisti visą atkūrimui reikalingą sumą, siekia įgyti didesnės vertės turtą nei jis buvo iki gaisro. Turto atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti, dėl to teismas pagrįstai atsižvelgė į iki gaisro buvusį namo nusidėvėjimą, nes specialistų išvadose nusidėvėjimo procentas nebuvo pritaikytas.

4.2. Žalos dydis negali būti įrodinėjamas vien atliktinų statybos darbų sąmatomis, kadangi tokių darbų ir išlaidų sąmata netapati atkuriamajai gaisro metu sugadinto turto vertei.

4.3. Apeliantė turėjo pareigą įrodyti žalos dydį, tačiau neteikė įrodymų, kad jos valdoma turto dalis buvo rekonstruota ar renovuota. 2018 m. rugpjūčio 30 d. valstybės įmonės Registrų centro atliktas nusidėvėjimo įvertinimas, kuriuo rėmėsi teismas, atliktas tokiu pat būdu kaip ir 2001 m. įvertinimas, nurodytas Nekilnojamojo turto registro išraše, kai nurodytas 35 proc. nusidėvėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

6. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl gaisro metu padarytos žalos dydžio nustatymo, dėl kitų deliktinės atsakomybės sąlygų ginčo tarp šalių nėra. Apeliantė nesutinka, kad nustatant priteistinos žalos dydį turi būti taikomas turto nusidėvėjimo procentas, ir kvestionuoja atkuriamosios vertės skaičiavimo metodikos taikymą prarasto turto atkuriamajai vertei nustatyti.

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. balandžio 19 d. kilo gaisras name, kuris priklauso ieškovei kartu su kitais bendraturčiais. Gaisro metu padarytos žalos dydį ieškovė įrodinėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S“ specialisto A. Z. ataskaitoje nurodyta turto atstatymo darbų sąmata, atsakovė rėmėsi specialisto M. L. 4 lokalinėmis sąmatomis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, rėmėsi ieškovės pateikta sąmata ir ginčo tarp šalių dėl to nėra.

9. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, tarp jų ir teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

10. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė – ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

11. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

12. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė turto nusidėvėjimo procentą. Teismų praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tačiau, net ir taikant išlaidų (kaštų) metodą neturi būti apsiribojama kaštų reikalingų objektui atkurti apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo (sunaikinimo) metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas (sunaikintas) daiktas yra (buvo) naujas, tai jo sugadinimo (sunaikinimo) metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas arba eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to yra sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas (sunaikinamas) ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). Taigi daikto vertės jo sunaikinimo metu, o ne atkūrimo metu nustatymas yra vienas esminių dalykų. Tuo tarpu apeliantė, prašydama priteisti visą jos darbų sąmatoje nurodytą sumą, siekia įgyti geresnės būklės, iš esmės naujai atstatytą namo dalį, nors realūs jos nuostoliai buvo žymiai mažesni, nes namas buvo nemaža dalimi nusidėvėjęs ir jo vertė atitinkamai mažesnė nei ta, kuri būtų po namo atstatymo. Taigi, priteisus ieškovei visą jos prašomą žalą, ji nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita ir būtų pažeistas teisingumo principas.

14. Konstatavus, jog realios žalos dydžio nustatymui turto nusidėvėjimas taikytas pagrįstai, kyla klausimas dėl nusidėvėjimo procento dydžio taikymo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė 65 procentų nusidėvėjimą, nes Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad turto fizinio nusidėvėjimo procentas yra 35 procentai. Atmesdama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija nurodo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2017 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad turto fizinio nusidėvėjimo procentas yra 35 procentai. Toks pat 35 procentų fizinis nusidėvėjimas nurodytas ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. Nekilnojamojo turto registro išraše. Šiuose išrašuose nurodyta, kad kadastrinių duomenų nustatymo data yra 2001 m. birželio 5 d., tačiau iš pateiktų išrašų nėra galimybės nustatyti nurodyto fizinio nusidėvėjimo nustatymo datos, t. y. ar 35 procentų nusidėvėjimo procentas nustatytas kadastrinių duomenų nustatymo dieną ar remiantis turto sunaikinimo dienos duomenimis. Tuo tarpu iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašto nustatyta, kad gaisro kilimo dieną (2017 m. balandžio 19 d.) gyvenamojo namo nusidėvėjimas yra 65 procentai. Šis procentas apskaičiuotas vadovaujantis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049. Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, kad 65 procentų nusidėvėjimas apskaičiuotas pažeidžiant teisės aktuose nustatytas taisykles.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi būtent 2018 m. rugpjūčio 30 d. valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo rašte nurodytu nusidėvėjimo procentu, nes jame aiškiai nurodyta, kad šis procentas apskaičiuotas remiantis gaisro kilimo dienos duomenimis. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytas fizinio nusidėvėjimo procento nustatymo data yra neaiški ir labiau tikėtina, kad 35 procentų fizinis nusidėvėjimas apskaičiuotas kadastro duomenų nustatymo dieną – 2001 m. birželio 5 d. (CPK 185 straipsnis).

16. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog darbų sąmatoje nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą, tačiau, apeliantės manymu, įstatymai nenumato taikyti turto nusidėvėjimą sudarant sąmatą. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija nurodo, kad atkuriamoji turto vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Ši pinigų suma apskaičiuojama taikant išlaidų metodą, pagal kurį įvertinamos ne tik turto sąnaudos, bet ir atsižvelgiama į vertinamo turto nusidėvėjimą. Akivaizdu, jog atstatant sunaikintą objektą naudojamos naujos medžiagos, perkamos realiomis kainomis, dėl to logiška, kad naujomis medžiagomis atstatytas objektas bus vertingesnis nei tas, kuris buvo jo sunaikinimo metu. Dėl to siekiant nustatyti atkuriamąją vertę, t. y. vertę, buvusią daikto žuvimo metu, yra būtina įvertinti objekto praradimo metu buvusį nusidėvėjimą.

17. Skaičiuojant objekto atstatymo sąmatą į turto sugadinimo metu buvusį jo fizinio nusidėvėjimo procentą nebuvo atsižvelgta ir šią aplinkybę pripažino sąmatą ruošęs specialistas. Tačiau sąmatoje yra nurodytos tik turto atkūrimo sąnaudos, tačiau atkūrimo sąnaudos nėra tapačios turto atkuriamajai vertei, kurią būtina nustatyti siekiant įvertinti nukentėjusiojo nuostolių dydį. Ieškovės pateikta specialisto sąmata yra tik darbų ir medžiagų apimtis bei jos išraiška pinigine suma, reikalinga atstatyti sugadintą daiktą (perkamos prekės, darbai, paslaugos), tačiau tai nėra tapatu daikto atkuriamajai vertei. Atkuriamosios vertės apskaičiavimas taikant fizinio nusidėvėjimo procentą analogiškai reglamentuojamas ir Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049, 27.2 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad ne atkūrimo sąnaudos, o būtent atkuriamoji vertė, kuri ir yra ieškovės nuostoliai, apskaičiuojama taikant nusidėvėjimą, darytina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytai atkūrimo sąnaudų sumai taikė nusidėvėjimo procentą ir tokiu būdu tinkamai apskaičiavo atkuriamąją vertę.

18. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas išlaidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti, jau atsižvelgė į nusidėvėjimą ir dalį sąmatoje nurodytų išlaidų atėmė iš sąmatos, dėl to turto nusidėvėjimo procentas pritaikytas pakartotinai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės sąmatoje nurodytos lėšos, reikalingos turtui atkurti, tačiau teismas dalį lėšų minusavo ne dėl to, kad taikė nusidėvėjimo procentą, o dėl to, kad siekė nustatyti realiausią sumą, būtiną gaisre sunaikintam turtui atkurti, ir minusavo tas sumas, kurios skirtos prekėms, kurios nebuvo naudojamos turtui pastatyti iki jo sunaikinimo. Nustačius sąnaudas, būtinas daiktui atkurti, skaičiuojama turto atkuriamoji vertė, taikant nusidėvėjimo procentą.

19. Apibendrinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog apeliantė nepagrįstai turto atkūrimo sąnaudas sutapatina su turto atkuriamąja verte ir nepagrįstai teigia, kad ieškovės patirta žala yra lygi turto atkūrimo sąnaudoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės nuostolius apskaičiavo pagal prarasto turto atkuriamąją vertę, pritaikydamas turto nusidėvėjimo procentą, apskaičiuotą turto sugadinimo dieną.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nėra pagrindo jo naikinti apeliacinio skundo motyvais, dėl to sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra teisėtos, pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Dėl to atmetus apeliacinį skundą, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei S. K. iš ieškovės R. J. 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjos Jolanta GailevičienėGiedrė SeselskytėDanutė Žvinklytė