Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-631-910/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
2S-631-910/2021
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02177-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Atsakovas
I. I.
Ieškovas
UAB „Audito paslauga“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-631-910/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02177-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.1.18.1.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Audito paslauga“ ieškinį atsakovei I. I. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Audito paslauga“, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. DGKS-443, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. I., prašydama išspręsti kilusį darbo ginčą dėl teisės.

2. Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei privačios ir (ar) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises 7 596,80 Eur sumai; nesant šio turto ar jo esant nepakankamai, areštuoti 7 596,80 Eur sumai ieškovei priklausančias pinigines lėšas bankų, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, ieškovės kasoje ar žinioje, taip pat esančias pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu ir (ar) lėšomis disponuoti, kitaip suvaržyti, išskyrus piniginių lėšų naudojimą įstatymo nustatytiems privalomiems mokėjimams valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms sumokėti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė nurodė, kad, atmetus ieškinį, ieškovė gali siekti išvengti atsiskaitymo su atsakove (buvusia darbuotoja). Atsakovės nuomone, ieškovės (darbdavės) veikla buvo perkelta į UAB „Audito paslauga LT“, ieškovė nebeketina vykdyti veiklos bendrovėje „Audito paslauga“, kurioje dirbo atsakovė, be to, remiantis valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro viešais duomenimis, ieškovė nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui nei 2017, nei 2018, nei 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl manytina, kad ieškovė galimai siekia nuslėpti savo tikrąją finansinę padėtį nuo kreditorių ar kitų suinteresuotų asmenų ir šiuo metu gali būti visai nemoki, taigi yra bendrovės bankroto grėsmė. Ieškovės ekonominė būklė prasta, o kreditavimo rizika – aukšta. Antstolių, priverstinai vykdžiusių skubiai vykdytiną darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, teigimu, ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, vėluoja mokėti net ir labai mažas socialinio draudimo įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, be to, atsakovės reikalaujama priteisti suma ieškovei yra didelė, o tai padidina atsakovės piniginio reikalavimo neįvykdymo riziką bei sudaro pagrindą imtis papildomų priemonių atsakovės turtiniams interesams apsaugoti.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Teismas nurodė, kad vien aplinkybių, susijusių su įmonės balanso duomenimis apie ieškovės turimą turtą bei įsipareigojimus, pokyčių apie blogėjančią turtinę padėtį nurodymas savaime negali būti vertinami kaip pagrindas juridinio asmens atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai neįrodo ieškovės nesąžiningo elgesio bei nesudaro prielaidų manyti, jog atsakovei palankaus teismo sprendimo atveju ieškovė galėtų elgtis nesąžiningai, bandytų nuslėpti savo turtą ar imtis kitų neteisėtų veiksmų.

6. Teismas sprendė, kad duomenų apie ieškovės veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ši siekia ar sieks apsunkinti atsakovei palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymą, bandydama perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus, atsakovė nepateikė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui kelia ieškovės UAB „Audito paslauga“ veiklos perkėlimas į UAB „Audito paslauga LT“, taip pat kad ieškovė galimai slepia tikrąją finansinę padėtį ir dėl to kyla bendrovės bankroto grėsmė. Teismas pažymėjo, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, reiškianti, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Dėl to vien aplinkybių apie UAB „Audito paslauga“ veiklos perkėlimą į UAB „Audito paslauga LT“, miglotą veiklos perspektyvą, nekilnojamojo turto nebuvimą nurodymas nepatvirtina UAB ,,Audito paslauga“ nesąžiningumo bei nesudaro pagrindo spręsti apie egzistuojančią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

7. Teismas nurodė, kad, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, įvertina tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikia nepagrįsto pranašumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Ieškovė savo argumentų, teiktų tiek darbo ginčų komisijai, tiek ir ieškinyje teismui, nepagrindė jokiais įrodymais.

8.2. Darbo ginčų komisija ne tik pripažino ieškovės veiksmus neteisėtais, bet ir pripažino, kad atsakovė dėl neteisėtų ieškovės veiksmų patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus.

8.3. Ieškovė, neišsaugojusi atsakovei darbo vietos, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) tiesos neatitinkančius pranešimus apie pravaikštas, todėl už tą laikotarpį atsakovei nemokėtas atlyginimas, socialinis draudimas ir kitos išmokos. Ieškovės piktnaudžiavimą konstatavo darbo ginčų komisija. Atsakovės manymu, tokios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą tikėti, kad ieškovė ir toliau elgsis nesąžiningai.

8.4. Ieškovė neatsiskaitė ir su kitomis buvusiomis darbuotojomis. Parašius prašymus išeiti iš darbo savo iniciatyva, ieškovė neišmokėjo darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Tai patvirtina su atskiruoju skundu pateikiama darbo ginčų komisijos pažyma, kuria vienai darbuotojai priteistos išmokos. Nurodo, kad ši aplinkybė ir įrodymas nebuvo žinomi atsakovei kreipiantis su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau.

8.5. Prašo atsižvelgti ir į prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytus argumentus, kurių atskirajame skunde nebekartoja.

Atsiliepimas

9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pati ieškovė nurodė, kad dėl UAB „Audito paslauga“ buvusios vadovės nesąžiningų veiksmų ieškovės įmonės veikla dar 2018 m. buvo perkelta į UAB „Audito paslauga LT“. Ieškovė negalėjo atsiskaityti su atskirajame skunde nurodomomis darbuotojomis dėl buvusios vadovės nesąžiningų veiksmų – laiku neperduotų reikiamų dokumentų ir pinigų. Šiuo metu su buvusiomis darbuotojomis atsiskaityta, įmonė sėkmingai dirba. Nors įmonė turi vieną darbuotoją, tačiau įstatymas nedraudžia pirkti paslaugų iš asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimą.

9.2. Ieškovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų dėl to, kad šiuos dokumentus tvirtina akcininkų susirinkimas, o vieno akcininko akcijos šiuo metu yra parduodamos, atliekamas auditas dėl visų apskaitos duomenų. Ataskaitos nepateiktos VĮ Registrų centrui, kol jos nėra patvirtintos.

Šalies argumentai

9.3. Atsakovė kreipėsi į teismą dėl skubiai vykdytinos darbo ginčų komisijos sprendimo dalies ir antstolis sėkmingai atliko išieškojimą.

Atsiliepimas

9.4. Su atsiliepimu atskirąjį skundą pateiktas įrodymas, kad ieškovė turi reikalavimo teisę 100 000 Eur sumai, todėl galėtų atsiskaityti su atsakove, jeigu teismas nuspręstų netenkinti ieškovės ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2018 m. rugsėjo 19 d. darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes.

14. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – antstolio Rimanto Vižainiškio 2019 m. sausio 29 d. patvarkymą, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 20 d. vykdomąjį raštą, kuriais grindžia atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes.

15. Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus tokius atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su abiejų ginčo šalių teikiamais naujais įrodymais, nutaria priimti šiuos įrodymus, kaip padėsiančius tiksliau nustatyti faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo taikyti ieškovei atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones (ne)pagrįstumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

18. Nagrinėjamo atvejo ypatumas yra tas, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas ne ieškovės – darbdavės, kuri, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą dėl kilusio darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, bet atsakovės – buvusios darbuotojos, kuri kvestionuoja jos atleidimo iš darbo teisėtumą bei siekia išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

19. Aptariamu atveju, sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – apeliantės (atsakovės) pozicijos dėl kilusio darbo ginčo tikėtino pagrįstumo, vertintina, kad šios sąlygos buvimą pagrindžia darbo ginčų komisijos, ikiteismine tvarka darbo ginčą išsprendusios atsakovės (darbuotojos) naudai, sprendimas.

20. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo, teigdama, kad šiuo atveju egzistuoja grėsmė, jog, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, siedama šią grėsmę su ieškovės nesąžiningumu.

21. Dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad, nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas – pažymėtina tai, jog teismų praktika šios sąlygos aiškinimo ir taikymo aspektu yra formuojama ta linkme, kad tokie kriterijai, kaip ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Toks aiškinimas grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).

22. Pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

23. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Todėl, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir reikalavimo sumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie šalies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.

24. Įvertinęs bylos medžiagą ir kilusio ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja šioje civilinio proceso stadijoje nenustatęs pakankamo pagrindo taikyti apeliantės (atsakovės) prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės argumentas apie tai, kad ieškovės veiklos perkėlimas į UAB „Audito paslauga LT“ rodo ieškovės nesąžiningumą ir siekį slėpti savo turimą turtą, negali būti teismo vertinamas ieškovės nenaudai, remiantis vien tik žodiniu apeliantės paaiškinimu. Kitokių įrodymų apeliantė nepateikia.

25. Pažymėtina tai, kad iš ieškovės pateikto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 20 d. vykdomojo rašto matyti, jog ieškovei iš fizinio asmens (buvusios vadovės) priteista 95 925,15 Eur skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų. Dėl to nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovė neturi turto.

26. Apeliantės argumentai, kad ieškovė su ieškiniu teismui ir paaiškinimais darbo ginčų komisijai nepateikė dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, pateikė melagingus duomenis Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, savo elgesiu sukėlė apeliantei neigiamų išgyvenimų, yra susiję su ieškinio pagrįstumu ir analizuotini bei vertintini nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

27. Jau nurodyta, kad pagal formuojamą teismų praktiką tik tikėtini duomenys apie ieškovės galimą nesąžiningumą ir siekį išvengti atsakovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymo galėtų būti pagrindas taikyti ieškovei disponavimo turtu apribojimus. To nenustačius, nėra pagrindo spręsti apie galimą grėsmę teismo sprendimo, kuris gali būti palankus atsakovei, įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį.

Teisėja Laima Ribokaitė