- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-275-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00237-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Trečiasis asmuo
- G. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės GF bankas
- Atsakovas
- S. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2535-384/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės GF bankas ieškinį atsakovei S. K., trečiajam asmeniui G. Š. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės S. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei GF bankas, trečiajam asmeniui G. Š. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) GF bankas pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės S. K. priteisti 3 778,39 Eur mokėtinų įmokų, 10,31 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė S. K. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 90009859207, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. 2020 m. lapkričio 20 d. atsakovė byloje pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-2535-384/2020 nutraukė ir patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį.
5. Teismas sprendė, kad sudarytoji taikos sutartis nepažeidžia šalių interesų, neprieštarauja galiojantiems įstatymams.
6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla baigiama taikos sutartimi, pašto išlaidų į valstybės pajamas iš šalių nepriteisė, taip pat nepriteisė iš ieškovės išlaidų, patirtų suteikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei S. K., nes atsakovė sutiko esanti skolinga ieškovei ir taikos sutartyje numatytais terminais įsipareigojo atsiskaityti su ieškove.
7. Teismas, nustatęs, kad pagal byloje esančius duomenis trečiajam asmeniui G. Š. yra pareikštas įtarimas dėl sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, susijęs su nagrinėjama civiline byla, ir jos atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl padarė išvadą, jog trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą (jeigu G. Š. bus išteisinta), galima išspręsti tik priėmus nuosprendį jos baudžiamojoje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo G. Š. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį pakeisti – priteisti trečiajam asmeniui pirmosios instancijos teisme jos patirtas 200 Eur teisinės pagalbos išlaidas, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktus, CPK 291 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kadangi dėl apeliantės patirtų išlaidų nepasisakyta skundžiamo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje.
1.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą, CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes savo išvados nepriteisti apeliantei jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų nepagrindė jokiu įstatymu ar kitu lydimuoju teisės aktu, o vien tik faktu, kad apeliantei ikiteisminiame tyrime yra pareikštas įtarimas dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
1.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, be to, kad jomis visiškai nesivadovavo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB GF bankas prašo netenkinti trečiojo asmens atskirojo skundo ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
2.1. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, nepažeidė įstatymo nuostatų bei susitarė ginčą išspręsti taikiai, susitariant, kad ieškovė atsisako dalies savo pareikštų reikalavimų, o atsakovė pripažįsta sutarties sudarymo faktą bei atsisako priešieškinio dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Pateiktos taikos sutarties turinys, sudarymo aplinkybės nesuponuoja išvados, kad juos sudariusių asmenų valia būtų išreikšta ydingai.
2.2. Bylinėjimosi išlaidų klausimas gali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje priėmus nuosprendį bei nustačius kaltus asmenis dėl atliktos nusikalstamos veikos. Galimai nustačius, kad įtariamoji yra nusikalstamą veiką padaręs asmuo, trečiasis asmuo netektų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tuo labiau, kad į civilinę bylą taip pat buvo įtraukta pradėtos baudžiamosios bylos pagrindu, esant pareikštam įtarimui, todėl, ieškovės įsitikinimu, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
2.3. Galimai nusprendus, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas turėjo būti išspręstas, ieškovė nesutinka, kad G. Š. prašomos bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos tik iš ieškovės arba iš abiejų šalių dalimis, kadangi ieškovė nebuvo suinteresuota, jog į bylą būtų įtraukta G. Š..
2.4. Sprendžiant dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti atsižvelgiama į taikos sutarties turinį, kuria atsakovė iš esmės pripažino, jog ieškovės reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas, o priešieškinio buvo atsisakyta.
2.5. Trečiojo asmens advokatas į bylą pateikė tik vieną bendrą atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame buvo nurodytos jau žinomos faktinės aplinkybės, parengto procesinio dokumento apimtis apima tik kelis puslapius, atsiliepime nebuvo remiamasi jokiomis teisės normomis, jame nėra sisteminės teisės aktų analizės, nepateikta teismų praktikos pavyzdžių. Ieškovės nuomone, paruoštas procesinis dokumentas nereikalauja didelių teisinių žinių, paruošimas neužėmė daug laiko ir nėra laikomas sudėtingu. Be to, nei trečiasis asmuo, nei jos atstovas vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo. Taigi, manytina, kad bylinėjimosi išlaidos yra per didelės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektas – teismo nutarties dalies, kuria trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų klausimas paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Pažymėtina, kad bylos nutraukimas yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje.
13. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 29 punktas).
15. Pasisakydamas dėl asmenų teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 20 d. atsakovė į bylą pateikė tarp šalių pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog atsakovė atsisako savo piešieškinio dėl vartojimo kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir įsipareigoja sumokėti ieškovei 1 900 Eur skolą ir 21,25 Eur žyminio mokesčio sumą tarp šalių sutartu mokėjimo grafiku (taikos sutarties 3 punktas), ir kurią pirmosios instancijos teismas patvirtino šioje byloje atskiruoju skundu skundžiama nutartimi. Taigi iš to matyti, jog atsakovė visiškai atsisakė priešieškinio reikalavimų ir sutiko su 1/2 dalimi ieškinio reikalavimų. Iš 2020 m. lapkričio 20 d. į bylą pateiktos ir pirmosios instancijos teismo patvirtintos taikos sutarties matyti, jog šalys pasiliko prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų (taikos sutarties 7 punktas), tačiau neaptarė atsakovės prašymu 2020 m. birželio 16 d. nutartimi į bylą įtraukto trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.
17. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, spręsdamas tarp šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo klausimą, atsižvelgęs į tai, kad byla baigiama taikos sutartimi, nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nes atsakovė sutiko esanti skolinga ieškovei ir taikos sutartyje numatytais terminais įsipareigojo atsiskaityti su ieškove. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą paliko nenagrinėtu, spręsdamas, jog šį klausimą galima bus išspręsti tik priėmus nuosprendį trečiojo asmens baudžiamojoje byloje.
18. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai nepagrįsti jokia nei civilinio, nei baudžiamojo proceso norma, o vien tik faktu, kad apeliantei ikiteisminiame tyrime yra pareikštas įtarimas dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
19. Pažymėtina, kad remiantis CPK 41 straipsnio 1 dalimi bylos šalimi yra ieškovas ir atsakovas. Tačiau tretieji asmenys laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Nagrinėjamu atveju taikos sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Tuo tarpu byloje jokių reikalavimų trečiajam asmeniui pareikšta nebuvo, tačiau atsakovės prašymu jį įtraukus į bylos nagrinėjimą, trečiasis asmuo G. Š. naudojosi įstatymu suteiktomis teisėmis, teikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, todėl įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
20. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo byloje įtrauktas atsakovės prašymu, į tai, kad atsakovė skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei pusę ieškiniu reikalaujamos sumos, laikytina, kad šioje byloje trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, ir turėjo būti priteisiamos iš atsakovės trečiajam asmeniui įvertinus sumos dalį, su kuria atsakovė sutiko taikos sutartyje.
21. Nepagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo motyvai dėl to, jog trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje civilinėje byloje, priteisimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik priėmus nuosprendį trečiojo asmens baudžiamojoje byloje, ir sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad jokia teisės norma neatima iš trečiojo asmens teisės į teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą tuo pagrindu, kad asmens atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus neturi pagrindimo sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, susijusiomis su bylinėjimosi išlaidų priteisimu trečiajam asmeniui, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į rekomendacijas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neįvertino suformuotos LAT praktikos, taikant CPK 94 straipsnį, ir sprendžia, jog šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų trečiajam asmeniui priteisiant 50 proc., t. y. 100 Eur, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, šią dalį priteisiant trečiajam asmeniui iš atsakovės (CPK 3, 93, 98 straipsniai).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
24. Apibendrinant tai, kas nurodyta pirmiau, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), todėl konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir iš atsakovės S. K. trečiajam asmeniui G. Š. priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo atskirajame skunde reiškia prašymą priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas teisinės pagalbos išlaidas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, šios išlaidos trečiajam asmeniui nepriteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.