Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Byloje nustatyta, jog ieškovė A. R., atsakovė N. G. ir trečiasis asmuo J. P. 2009-06-17 pasirašė susitarimą Dėl žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo. Šia trišale sutartimi jos susitarė, kad: „N. G. sutinka dėl žemės sklypo, esančio Zarasų r. sav., Čepukiškės k., unikalus Nr. 4367-0004-0078, 2007-12-17 sudarytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp jos ir A. R. nutraukimo bei sutinka dėl šio sklypo nuosavybės teisės perleidimo J. P.. Vykdydama šį susitarimą atsakovė įsipareigojo panaikinti A. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą. A. R. įsipareigojo perleisti J. P. minėtą sklypą už 320 000 Lt iki 2009 m. liepos 1 d. ir nutraukti 2007-12-17 sudarytą preliminariąją šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su N. G.. J. P. įsipareigoja nupirkti A. R. nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį Zarasų r. sav., Čepukiškės k., unikalus Nr. 4367-0004-0078, iki 2009 m. liepos 1 d. už 320 000 Lt ir grąžinti N. G. 210 000 Lt sumokėtų kaip dalinį atsiskaitymą už minėtą sklypą. J. P. yra žinoma, jog minėtas sklypas yra įkeistas P. J. pagal 2008-10-02 sudarytą paskolos sutartį dėl 115 000 Lt paskolos ir ji įsipareigoja pilnai įvykdyti A. R. 2008-10-02 pasirašytą paskolos sutartį su P. J. ir grąžinti P. J. visą pinigų sumą, kuriai yra įkeistas minėtas sklypas“ (T. 1, b.l. 4). Beje, ieškovė pradiniame ieškinyje pažymėjo, jog 2013-02-27 vienašaliu įskaitymu padengė savo 214 947,75 Lt įsiskolinimą N. G. (T. 1, b.l. 3).

Ieškovė teigė, jog atsakovė nenurodė jokių savo pagal 2009-06-17 trišalę sutartį priimtų įsipareigojimų nevykdymo priežasčių, todėl manytina, jog atsakovė derybose elgėsi nesąžiningai ir minėtas susitarimas nebuvo įvykdytas dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės negautas pajamas (prarastos galimybės piniginę vertę) - 674 441,20 Lt sumą. Atsakovė atsikirsdama į jai pareikštą ieškinį argumentavo, jog ieškovė nepagrindė civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo viseto atsakovės atžvilgiu, todėl ieškinys turi būti atmestas. Taip pat prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Pažymėtina, jog 2009-06-17 trišaliame susitarime įrašyta, jog „N. G. įsipareigojo panaikinti A. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą“, tačiau nebuvo konkrečiai nurodyta nei kokiam nekilnojamajam turtui, nei per kokį terminą. Nors ieškovė teigė, jog atsakovė turėjusi panaikinti žemės sklypui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki 2009-07-01, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nenurodė jokio dokumento, pagal kurį atsakovė būtų įsipareigojusi iki 2009-07-01 panaikinti ginčo žemės sklypui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės su ieškiniu pateiktas 2013-02-18 Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašas su išsamia informacija patvirtina faktinę aplinkybę, kad užtikrinant N. G. ieškinį Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-2124-262/2010 (pirminis civilinės bylos numeris Nr. 2-3528-262/2009) turto arešto aktų registre 2009-06-02 buvo registruota Vilniaus apygardos teismo nutartis taikyti areštą A. R. turtui, o būtent buvo areštuoti A. R. priklausantys žemės sklypai Mokylių k. Molėtų r., Triberžių k., Molėtų r., Galgių k. Vilniaus m. (turto arešto akto 1.4.2-1.4.4 punktai) (T. 1, b.l. 11-16). Tačiau šis ieškovės pateiktas 2013-02-18 Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašas nepatvirtina aplinkybės, kad turto arešto aktų registre buvo registruotas žemės sklypo, unikalus Nr. 4367-0004-0078, esančio Čepukiškės k., Zarasų r. areštas (CPK 178, 185 str.).

Be to, Vilniaus apygardos teismas minėtame sprendime pažymėjo, jog: „2009 m. birželio 17 d. buvo sudarytas N. G., A. R. ir J. P. susitarimas dėl žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo. Atsakovė A. R. šį susitarimą pateikė teismui tik 2010 m. sausio 7 d. teismo posėdyje, o pareikštuose 2009 m. liepos 27 d. prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo apie šio susitarimo egzistavimą net neužsiminta. Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. gruodžio 17 d. preliminarioji sutartis buvo sudaryta notarine forma, todėl sudaryto sandorio, kuris sudarytas notarine forma, bet koks pakeitimas yra galimas tik su notaro patvirtinimu. Atsižvelgiant į tai, kad preliminariosios sutarties galiojimas pasibaigė 2008 m. gegužės 17 d., todėl 2009 m. birželio 17 d. susitarimas dėl žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo nevertintinas, nes neturi įrodomosios reikšmės“. Todėl darytina išvada, jog atsakovė įstatymo nustatyta tvarka nedavusi sutikimo dėl Preliminarios sutarties pakeitimo, negalėjo ir pakeisti preliminarios sutarties sąlygų vėlesniu trišaliu susitarimu.

Byloje nustatyta, jog žemės sklypas, esantis Čepukiškės k., Zarasų r. buvo įkeistas P. J. naudai. Pagal 2008-10-02 paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir kreditoriaus P. J., ieškovė 115 000 Lt paskolos sumą P. J. įsipareigojo grąžinti iki 2009-04-02, tačiau ieškovė šios paskolos negrąžino. Aplinkybę, kad ieškovės ir trečiojo asmens J. P. ketinimai tarpusavyje iki 2009-07-01 sudaryti notarinę Čepukiškių sklypo pirkimo pardavimo sutartį nebuvo realūs patvirtina ir tas faktas, kad šis sklypas buvo įkeistas kreditoriui Jonėnui, kuris dėl ieškovės negrąžintos jam paskolos pradėjo priverstinį išieškojimą iš Čepukiškių sklypo, Zarasų r. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neįrodė, kad sudarydamos trišalį susitarimą ir siekdamos jį įvykdyti būtų gavę kreditoriaus - įkaito turėtojo P. J. sutikimą dėl Čepukiškių sklypo Zarasų r. pardavimo. Tai patvirtina ir prie šios bylos prijungtos antstolio vykdomojoje byloje esantis hipotekos apie Čepukiškių sklypo įteikimą išrašas (13 l.), kad įkeitimo turto savininkas įsipareigoja be rašytinio kreditoriaus sutikimo neperleisti įkeičiamo daikto kitiems asmenims. Pagal vykdomosios bylos Nr. 0168/10/00707 duomenis antstolis Sigitas O. G. 2010-05-12 priėmė išieškotojo P. J. jam pateiktą vykdyti Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-12-17 išduotą vykdomąjį raštą dėl 135832 Lt skolos išieškojimo P. J. iš A. R. priverstinai iš varžytynių parduodant Hipotekos lakštu kreditoriaus naudai įkeistą A. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą, esantį Čepukiškės k., Zarasų r. (vykd. b. l. 6). Šis sklypas pagal 2011-08-29 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuris buvo patvirtintas 2011-10-04 teisėjos rezoliucija, buvo parduotas pirkėjai A.V. P. už 77 000 Lt kainą (vykd. b.l. 120). Pagal vykdomojoje byloje esantį Nekilnojamojo turto registro išrašą matyti, jog nuo 2008-10-17 ginčo sklypui buvo įregistruota hipoteka, o nuo 2009-06-23 įregistruotas Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-06-22 teismo nutartimi pritaikytas areštas žemės sklypui, esančiam Čepukiškės k., Zarasų r. (vykd. b.l. 9-16). Taigi, minimu atveju, ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog atsakovė neįvykdė trišalėje sutartyje numatyto įsipareigojo panaikinti A. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taip pat nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, jog minimas žemės sklypas buvo areštuotas atsakovės naudai (CPK 178, 185 str.).

Ieškovė reikalauja atlyginti jai nuostolius dėl prarastos galimybės piniginės vertės kaip netiesioginių nuostolių, esant ikisutartiniams santykiams. Tačiau prarastos galimybės piniginės vertės kaip netiesioginių nuostolių, esant ikisutartiniams santykiams, atlyginimo principas nėra absoliutus ir jo atlyginimas galimas tik išimtiniais atvejais. Kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies, t.y. ieškovės, elgesį, ar ji savo veiksmas nėra prisidėjusi prie netiesioginių nuostolių atsiradimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nebuvo aktyvi, siekdama paaiškinti tarp ginčo šalių vykusių santykių aplinkybes. Ieškovė 2014-11-20 teismo posėdyje nepaaiškino atsakovės nesąžiningumo aplinkybių bei pateikė jokių atsakovės nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog preliminari sutartis dėl Galgių sklypo į bylą buvo pateikta tik su patikslintu ieškiniu, nors ji buvo sudaryta praėjus 8 dienoms po trišalio susitarimo. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad 2013 m. balandžio mėnesio pradinio ieškinio sudarymo dienai ji turėjo šią sutartį, tačiau su pradiniu ieškiniu jos nepateikė ir apie ją neatskleidė, kad šios preliminarios sutarties pagrindu ieškovė negynė savo turtinių teisių jau minėtoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kad 2012-09-06 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 2A-503/2012, ieškovės pateiktoje į šią bylą su patikslintu ieškiniu, kurios motyvuojančioje dalyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie pirkėją (tarp jų preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties ar kitų duomenų, jog yra realus areštuoto turto pirkėjas).

Pažymėtina, kad preliminarioje sutartyje dėl Galgių sklypo jo kaina buvo labai didelė – 500 000 Lt. Visuotinai žinoma, kad 2009 metais buvo pasaulinė ekonominė krizė ir Lietuvoje, kuri palietė ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, kuomet smuko nekilnojamojo turto kainos, sumažėjo nekilnojamojo turto pardavimai. Todėl tokio būsimo sandorio sudarymu ieškovė turėjo būti ypatingai suinteresuota. Tačiau pasibaigus preliminarios sutarties terminui (2009-07-07) ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad savo interesais sudarytų pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Ši išvada patvirtinama tuo, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokių veiksmų dėl to ėmėsi. Į atsakovės atstovo klausimą, ar UAB Eurogranda ir ko kreipėsi į ją dėl pagrindinės notarinės sutartie sudarymo, kai suėjo preliminarios sutarties terminas, ieškovė atsakė, kad „nežino“. Analogiškai ir liudytoju apklaustas buvęs UAB Eurogranda ir ko direktorius Umbrasas į atsakovės atstovo klausimą, kokie buvo jo bendrovės veiksmai suėjus terminui sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį, atsakė, kad „jokių nesiėmė“. Paraleliai vertintini ir byloje esantys bankų, kuriuose UAB Eurogranda ir ko turėjo sąskaitas, pateikti įrodymai apie apyvartas ir likučius, bei šios bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2009 metus, o iš pelno nuostolio ataskaitos matyti, kad bendrovės grynasis pelnas per 2009 metus sudarė tik 271 Lt, iš 2009 finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 4 lapo matyti, kad piniginio turto likutis 2009 metų pabaigai tesudarė 824 Lt. Tame pačiame aiškinamojo rašto 4 lape dalyje Informacija apie įmonės finansinę veiklą nenurodyta jokių faktų apie 2009 metais bendrovės pradėtą kokią nors investicinę veiklą, o tai paneigia liudytoju apklausto bendrovės direktoriaus paaiškinimą, kad neva bendrovė planavo investuoti į Galgių sklype statytiną socialinės reabilitacijos objektą. Taigi, šie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad bendrovė nebuvo finansiškai pajėgi pagal preliminarią sutartį įsigyti žemės sklypą už 500 000 Lt sumą.

Nagrinėjant bylą ieškovė nepaneigė atsakovei taikomos sąžiningumo prezumpcijos dėl neįvykdyto trišalio susitarimo. Ieškovė, atsakovė ir tretysis asmuo patvirtino, kad trišalis susitarimas nebuvo jų visų kartu iš anksto suderintas, ir kad šį susitarimą iniciavo pati ieškovė, kad susitarimas buvo pasirašomas atskirais kartais, o ne visoms šalims kartu. Iš to darytina išvada, kad visų šalių supratimas, kaip turėjo būti įvykdyta susitarimas, buvo skirtingas. Skirtingą šalių suvokimą patvirtina ir Prutkovos paaiškinimas, kad dėl Čepukiškių sklypo pardavimo derybose atsakovė nedalyvavo, o dalyvavo A. Ū..

Pagal CK 6.249 str. 1 d. įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padarytą žalą privalu įrodyti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kito asmens neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. CPK 12 str. nustato, jog civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 177 str., 178 str.).

Ieškovės nurodyta 2638,30 Lt nuostolių suma, kurią ieškovė kildina iš 2010-12-23 Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2124-262/2010 priteistų bylinėjimosi išlaidų, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas šioje dalyje netenkintinas ir yra atmestinas. Ieškovei dėl jos kaltės nevykdant prisiimtų skolinių įsipareigojimų atsakovės naudai pagal 2007-12-17 preliminarią sutartį, atsakovė, kaip kreditorius ėmėsi priverstinių piniginių lėšų išieškojimo veiksmų prieš A. R., todėl atsakovės kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys dėl šios nuostolių sumos nėra įrodyti. 2009-06-17 trišalio susitarimo sudarymo metu ieškovė jau buvo pažeidusi 2008-10-02 paskolos sutartį ir negrąžinusi P. J. paskolos, kuris 2009-06-17 trišalio susitarimo sudarymo metu buvo žemės sklypo, adresu Čepukiškės k., Zarasų r. įkaito turėtoju, ir kurio įstatymo nustatytos formos sutikimas dėl šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo nebuvo gautas, todėl šio žemės sklypo perleidimas nebuvo faktiškai įmanomas.

Ieškovės nurodyta 54 997,10 Lt nuostolių suma, kurią ieškovė kildina iš antstolės N. L. pradėto priverstinio išieškojimo atsakovės naudai pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2124-262/2010 ir jo pagrindu antstolės priimtų patvarkymų dėl skolos atsakovei iš ieškovės išieškojimo, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas šioje dalyje netenkintinas ir yra atmestinas.

Ieškovės nurodyta 245 866,86 Lt nuostolių suma, kurią ieškovė kildina iš P. J. jos negrąžintos paskolos, bei nurodyta aplinkybė, kad P. J. naudai įkeistas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4367-0004-0078, adresas Čepukiškės k., Zarasų r. varžytinių būdu buvo parduotas už 77 000 Lt sumą, nėra įrodytos. Pastebėtina, kad žemės sklypas, esantis Čepukiškės k., Zarasų r. buvo įkeistas P. J. naudai, siekiant užtikrinti paskolines prievoles pagal 2008-10-02 paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir P. J.. Pagal 2008-10-02 paskolos sutartį (3 punktas) matyti, kad ieškovė 115 000 Lt paskolos sumą P. J. įsipareigojo grąžinti iki 2009-04-02. Ieškovė P. J. paskolos laiku negrąžino, dėl ko varžytinių tvarka buvo parduotas ieškovės P. J. įkeistas žemės sklypas. Taigi, ieškovė prievoles P. J. pagal minėtą paskolos sutartį turėjo visiškai ir tinkamai įvykdyti iki 2009-04-02, t.y. gerokai anksčiau, nei pasak ieškovės atsakovė neva iki 2009-07-01 turėjo panaikinti ieškovės visam nekilnojamajam turtui pritaikytus areštus. Todėl darytina išvada, kad ieškovė negrąžino paskolos P. J. ne dėl atsakovės kaltės, o dėl savo kaltės, ko pasekoje P. J. pradėjo priverstinį savo naudai įkeisto žemės sklypo, esančio Čepukiškės k., Zarasų r. pardavimą, siekdamas iš įkeisto turto susigrąžinti suteiktą paskolą. Ši netiesioginių nuostolių suma taip pat leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas šioje dalyje netenkintinas ir yra atmestinas.

Ieškovė 363 000 Lt sumą netiesioginių nuostolių grindžia 2009-06-25 preliminarios sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta tarp jos ir UAB „Eurogranda“ ir Co. Iš šios sutarties 3.1 punkto matyti, kad ieškovei ir UAB „Eurogranda“ ir Co buvo žinoma, jog 0,25 ha žemės sklypas, esantis Galgių k. Vilniaus m. buvo areštuotas. Šios sutarties šalys buvo sulygę sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2009-07-07, parduodant žemės sklypą už 500 000 Lt sumą. Pagal bylos duomenis žemės sklypas, esantis Galgių k. Vilniaus m. suėjus 2009-07-07 terminui nebuvo parduotas. Tačiau ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių kaip elgėsi ieškovė, kaip pardavėja, ir UAB „Eurogranda“ ir Co, kaip pirkėja, pasibaigus neįvykdytai 2009-06-25 preliminariai sklypo pirkimo pardavimo sutarčiai. Byloje nustatyta, jog atsakovei ši 2009-06-25 preliminari sklypo pirkimo pardavimo sutartis anksčiau nebuvo žinoma, o ieškovė šios sutarties nebuvo atskleidusi nei nagrinėjant N. G. ieškinį civilinėje byloje dėl 210 000 Lt priteisimo iš A. R., nei kartu su 2013-04-03 pradiniu ieškiniu, be to ieškovė atsakovei po 2009-07-07 nereiškė jokių pretenzijų dėl galimai nepavykusio žemės sklypo adresu Galgių k. Vilniaus r. pardavimo. 2014-02-17 atsakyme į užklausimą BUAB „Eurogranda“ ir Co bankroto administratorius patvirtino, kad buvę BUAB „Eurogranda“ ir Co valdymo organai nėra perdavę bankroto administratoriui nei bendrovės turto nei dokumentacijos, įskaitant ir bendrovės antspaudo. Pažymėtina, kad pagal pridedamą Nekilnojamojo turto registro išrašą apie 0,25 ha žemės sklypą, adresu Galgių k. Vilniaus r., nematyti, kad 2009-06-25 preliminari sklypo pirkimo pardavimo sutartis būtų buvusi įregistruota viešame registre. Be to, 0,25 ha žemės sklypo, adresu Galgių k. Vilniaus r. pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o vidutinė rinkos vertė, fiksuota 2006-11-06 buvo 91300 Lt; jokie esminiai pasikeitimai žemės sklype nuo 2006-11-06 iki 2009-06-25 preliminarios sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo viešame registre nebuvo registruoti, o pagal ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktą UAB „Negrita“ 2013-11-06 ekspertizės akto santrauką rinkos vertė yra 137 000 Lt. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokių aktyvių veiksmų ji ėmėsi pasibaigus preliminarios sutarties terminui (2009-07-07), kad savo interesais sudarytų pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Ši išvada patvirtinama tuo, kad į klausimą, ar UAB Eurogranda ir ko kreipėsi į ją dėl pagrindinės notarinės sutartie sudarymo, kai suėjo preliminarios sutarties terminas, ieškovė atsakė, kad „nežino“. Analogiškai ir liudytoju apklaustas buvęs UAB Eurogranda ir ko direktorius A. U. į klausimą, kokie buvo jo bendrovės veiksmai suėjus terminui sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį, atsakė, kad „jokių nesiėmė“. Vertinant byloje esančių bankų, kuriuose UAB Eurogranda ir ko turėjo sąskaitas, pateikti įrodymai apie apyvartas ir likučius, bei šios bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2009 metus, o iš pelno nuostolio ataskaitos matyti, kad bendrovės grynasis pelnas per 2009 metus sudarė tik 271 Lt, iš 2009 finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto 4 lapo matyti, kad piniginio turto likutis 2009 metų pabaigai tesudarė 824 Lt. Tame pačiame aiškinamojo rašto 4 lape dalyje Informacija apie įmonės finansinę veiklą nenurodyta jokių faktų apie 2009 metais bendrovės pradėtą kokią nors investicinę veiklą, o tai paneigia liudytoju apklausto bendrovės direktoriaus paaiškinimą, kad bendrovė planavusi investuoti į Galgių sklype statytiną socialinės reabilitacijos objektą. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad bendrovė nebuvo finansiškai pajėgi pagal preliminarią sutartį įsigyti žemės sklypą už 500 000 Lt sumą.

Ieškovė 10 577,24 Lt tiesioginių ir netiesioginių nuostolių sumą grindžia 2007-08-02 Kreditavimo sutartimi Nr. K-2400-2007-567, sudaryta tarp ieškovės, AB DnB NORD banko. Ieškovė nurodo, kad nuo 2008-05-01 iki 2013-12-30 dėl bankui sumokėtų ir sumokėtinų palūkanų patyrė 10 577,24 Lt nuostolį. Pagal 2013-12-21 AB DNB banko pažymą Nr. 2026 matyti, kad ieškovė pradėjo mokėti bankui palūkanas nuo 2008-08-02, taigi 1 metais ir 1 mėnesiu anksčiau, nei pasak ieškovės atsakovė neva iki 2009-07-01 turėjo panaikinti ieškovės visam nekilnojamajam turtui pritaikytus areštus. Todėl ieškovės reikalavimo dalis dėl nuostolių atlyginimo už sumokėtas palūkanas laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-07-01 yra nepagrįstas dėl priežastinio ryšio ir atsakovės neteisėtų veiksmų neįrodymo. Dėl neįrodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovės reikalavimo dalis dėl nuostolių atlyginimo už sumokėtas palūkanas laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2013-12-30 taip pat yra nepagrįstas. Ieškovės reikalavimas atlyginti netiesioginius nuostolius dėl 139,25 EUR (480,80 Lt) per artimiausius 3 mėnesius sumokėtinas palūkanas atmestinas kaip neįrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.