Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 11 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 210 000 Lt negrąžinto avanso, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 952 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (37-39 b. l.).

Prieštaravime dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovė prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti (43-44 b. l.). Nurodė, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl kaltės ieškovės, kuri sutarties vykdymo metu nebendradarbiavo ir nesikooperavo, be to, slapstėsi, vengdama sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį, nors atsakovė dar 2008 m. kovo 30 d. išsiuntė ieškovei pranešimą apie pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą. Atsakovės teigimu, kadastriniai matavimai buvo atlikti 2006 m., todėl žemės sklypo planas su kadastriniais matavimais buvo parengtas laiku, t. y. iki 2008 m. gegužės 12 d.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu paliko nepakeistą 2009 m. birželio 11 d. preliminarų teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys ir priteista iš atsakovės ieškovės naudai 210 000 Lt negrąžinto avanso, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 952 Lt bylinėjimosi išlaidų (110-113 b. l.).

Nurodė, kad Preliminariąja sutartimi ieškovė ir atsakovė nustatė terminą iki 2008 m. gegužės 17 d. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, kuris nebuvo pratęstas, todėl iki nurodytos datos nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, laikytina kad 2007 m. gruodžio 17 d. Preliminarioji sutartis galiojo iki 2008 m. gegužės 17 d.

Teismo teigimu, atsakovė neįvykdė Preliminariąja sutartimi prisiimtos prievolės sutvarkyti žemės sklypo dokumentus, t. y. preliminarūs matavimai nebuvo pakeisti į neginčytinus ir tikslius kadastrinius matavimus, o tai patvirtina 2009 m. balandžio 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kurio 2 dalyje „Nekilnojamieji daiktai“ nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas, atliekant preliminarius matavimus. Teismas pažymėjo, jog šių kadastro duomenų nustatymo data yra 2002 m. rugpjūčio 12 d., todėl sprendė, kad nuo 2002 m. rugpjūčio 12 d. iki 2009 m. balandžio 2 d. nebuvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai.

Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovė vengė sudaryto pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį. Teismo nuomone, ant voko, pateikto į bylą, yra 2008-07-30, 2008-07-31, 2008-09-02 ir 2008-09-01 AB „Lietuvos pašto“ spaudų datos, o Preliminarioji sutartis baigėsi 2008 m. gegužės 17 d., todėl atsakovė ieškovei siuntė dokumentus daugiau nei po dviejų mėnesių, kai pasibaigė Preliminarios sutarties galiojimo laikas. Be to, konstatavo, jog iš teismui pateikto voko nėra aišku, koks buvo laiško turinys, kokie dokumentai ieškovei buvo siunčiami. Juolab kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji 2008 m. kovo 30 d. siuntė ieškovei pranešimą dėl pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, nepatvirtintos leistinais rašytiniais įrodymais.

Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovė nepasiekė Preliminariąja sutartimi sutarto tikslo – nesudarė pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.237 straipsnio ir Preliminariosios sutarties 6.1. punkto nuostatomis, sprendė, jog atsakovė privalo grąžinti ieškovei be pagrindo gautą 210 000 Lt sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, atsakovei nedalyvaujant, pažeidė atsakovės teisę į teisminę gynybą, šalių lygiateisiškumo bei dispozityvumo principus (CPK 13, 17 str., 42 str. 1 d.). Teismas be pagrindo netenkino atsakovės 2009 m. gruodžio 8 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, susirgus atsakovės dukrai, dėl ko atsakovė, kuri neturėjo atstovo (advokato) šioje byloje, neturėjo galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Šalys nebuvo susitarę, kad atlikti sklypo kadastriniai matavimai turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; be to, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta ir esant preliminariems matavimams, nes tikslūs matavimai būtini tik vykdant sandorius dėl žemės sklypų, esančių miestų ribose (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.4 p.). Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad nebuvo atlikti kadastriniai matavimai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, o į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog 2006 m. balandžio 14 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai (IĮ „Topogeos“ pažyma). Be to, ieškovė nuslėpė faktą, kad 2008 m. pradžioje jai buvo perduotos kadastrinių matavimų bylos, kurių ieškovė iki šiol negrąžino atsakovei. Byloje nepaneigta ir aplinkybė, kad atsakovė siuntė ieškovei 2008 m. kovo 30 d. laišką, nurodytą 2008 m. liepos 30 d. laiške, o tai, kad atsakovė atliko įsipareigojimus pagal Preliminarią sutartį, patvirtina faktas, jog atsakovė atsiskaitė su kreditoriumi ir nuėmė hipoteką nuo parduodamo turto (Preliminarios sutarties 4.2 p.). Teismas, spręsdamas šalių atsakomybės klausimą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.165 straipsnio nuostatas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo kalta ieškovė, kuri nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog iki 2008 m. gegužės 17 d. ji buvo pasiekiama Preliminarioje sutartyje nurodytu adresu, ir kuri nenurodė, jog atsakovė nebūtų siuntusi pranešimo apie pagrindinės sutarties sudarymą. Juolab kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų ėmusis aktyvių veiksmų sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau teismas netyrė ir nevertino, kaip ieškovės neveikimas įtakojo faktą, kad nurodyta sutartis nebuvo sudaryta.Teismui nepagrįstai atsisakius priimti atsakovės įrodymus, pagrindžiančius ieškovės kaltę ir žalą, kurią ji patyrė, bei ieškovei nepagrįstai atsisakius vykdyti Preliminarią sutartį, atsakovė negalėjo gintis nuo jai pareikšto reikalavimo grąžinti sumokėtą avansą. Dėl ieškovės kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovė patyrė 320 000 Lt žalos, kuri pasireiškė netiesioginiais nuostoliais, t. y. atsakovė negavo nurodytos sumos pajamų. Dėl nurodyto iš atsakovės priteista 210 000 Lt suma turėtų būti įskaičiuota į jos patirtą 320 000 Lt žalą, o ieškinys – atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

CPK 246 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nuostatomis, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo arba jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoms užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis); jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, įrodinėjant, tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė A. R. apie 2010 m. gruodžio 9 d. teismo posėdį buvo informuota 2010 m. gruodžio 3 d., atsakovei įteikus teismo šaukimą CPK 123 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nustatyta tvarka (97 b. l.); į nurodytą teismo posėdį atsakovė neatvyko, tačiau teismo posėdžio dieną (2010 m. gruodžio 9 d.) apygardos teisme buvo gautas jos prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, kuriame nurodoma, kad susirgo atsakovės dukra, kad atsakovei išduotas nedarbingumo pažymėjimas jos dukters slaugai, ir atsakovė neturi galimybės atvykti į teismo posėdį, kad ketina pateikti teismui duomenis, įrodančius atsakovės patirtą žalą dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), vykdant Preliminarią sutartį (101 l.).

Pažymėtina, kad kartu su 2010 m. gruodžio 9 d. teisme gautu atsakovės 2010 m. gruodžio 8 d. prašymu dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikti įrodymai, patvirtinantys šiame prašyme nurodytas aplinkybes (kad susirgo atsakovės dukra, kuriai reikalinga slauga ir priežiūra, kad 2010 m. gruodžio 8 d. atsakovei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kad nebuvo galimybės pateikti naujus įrodymus iki 2010 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio), ar tai, dėl ko atsakovė negalėjo pateikti teismui naujų įrodymų kartu su aukščiau paminėtu prašymu (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, kad civilinė byla buvo nagrinėjama nuo 2009 m. birželio 11 d., o atsakovei apie šią bylą buvo žinoma nuo 2009 m. liepos 20 d., be to, atsakovės atstovas (advokatas P. Butkevičius) dalyvavo 2010 m. sausio 7 d. ir 2010 m. vasario 26 d. teismo posėdžiuose, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko (nuo sužinojimo apie iškeltą bylą iki jos išnagrinėjimo praėjo daugiau kaip 1 metai ir 4 mėnesiai) pateikti įrodymus, jos nuomone, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui (27, 41-42, 77-79, 89 b. l.). Juolab kad neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nelaikoma svarbia neatvykimo į teismą priežastimi, o naujus įrodymus, apeliantės nuomone, reikšmingus bylos išnagrinėjimui, ji pateikė apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 178, 185, 314 str., 346 str. 2 d.).

Dėl pasakyto yra pagrindo teigti, kad atsakovė be svarbios priežasties neatvyko į 2010 m. gruodžio 9 d. teismo posėdį, nors buvo tinkamai informuota apie šį teismo posėdį, todėl, ieškovei neprašant priimti sprendimo už akių, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės, atsakovei nedalyvaujant, ir nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ar dispozityvumo principai (CPK 13, 17 str., 246 str. 2 d.). Juolab kad atsakovė, paduodama apeliacinį skundą, pasinaudojo galimybe pateikti įrodymus, turinčius

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad pagal 2007 m. gruodžio 17 d. sudarytą preliminarią sutartį, šalys įsipareigojo iki 2008 m. gegužės 17 d. sudaryti Pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį; be to, šia sutartimi ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 210 000 Lt sumą, kuri bus įskaityta į Turto kainą (šį savo įsipareigojimą įvykdė; 5-7 b. l.; Preliminarios sutarties 2.1, 3.2, 4.1 p.), o atsakovė įsipareigojo iki pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos savo lėšomis gauti visus šiai sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus bei atlikti Turto kadastrinius matavimus (Preliminarios sutarties 4.4-4.5 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 174 punktą, nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byla – tai nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamojo turto objektus sukomplektuotas rinkinys, kuriame turi būti dokumentai, kurių pagrindu kadastro duomenų bazėje įrašyti, pakeisti, papildyti ar išbraukti nekilnojamojo turto objekto duomenys. Be to, pagal nurodyto įsakymo 177-179 punktus, parengiami du egzemplioriai nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos, kuri suderinama su Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoju; bylą suderinus su Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoju, vienas jos egzempliorius paliekamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, o kitas perduodamas užsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

Beje, Preliminari sutartis buvo sudaryta 2007 m. gruodžio 17 d., o atsakovė, teigdama, kad tinkamai įvykdė šios sutarties 4.5 punkte numatytą įsipareigojimą, pateikė teismui advokatės patvirtintą 2006 m. balandžio 14 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų plano nuorašą, kuris nėra pasirašytas nei atsakovės, nei šiuos matavimus atlikusios IĮ „Topogeos“ atstovų, todėl nurodytas dokumentas neatitinka civiliniame procese keliamų įrodymų leistinumo reikalavimų, o iš apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktos IĮ „Topogeos“ 2011 m. sausio 16 d. pažymos matyti, kad dar tik „rengiama kadastrinių matavimų byla buvo perduota atsakovei“ (45, 150 b. l.; CPK 176-177, 185 str.). Be to, kaip nurodyta aukščiau, vienas tinkamai suformuotos nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos egzempliorius lieka Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, todėl, esant tinkamai suformuotai nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylai, atsakovė galėjo teismui pateikti jos kopiją. Tačiau apeliantė ir Apeliaciniam teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iki 2008 m. gegužės 17 d. ji įvykdė įsipareigojimą atlikti įstatymų nustatyta tvarka Preliminarioje sutartyje nurodyto žemės sklypo kadastrinius matavimus (CPK 12, 178, 185, 314 str.).