- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- e2YT-17888-1215/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05685-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Pareiškėjas
- N. N.
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., A. B., J. B.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. N. pareiškimą dėl giminystės fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. B., A. B., J. B., J. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. (iki santuokos sudarymo – „U.“), gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. J. (iki santuokos sudarymo - „J. B. U.“), gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai yra aktualus dėl to, kad ji yra priėmusi J. J. vienintelės dukters - (duomenys neskelbtini) mirusios E. B. palikimą.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) biuro notaras V. Ž. (duomenys neskelbtini) išdavė pareiškėjai liudijimą liudijantį apie tai, kad vadovaudamasis byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios E. B. palikimą esančiais dokumentais, liudija, kad pareiškėja nustatyta tvarka yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios E. B. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) palikimą. Pareiškėjos motinos J. B. (iki santuokos sudarymo – „U.“) gimimo liudijime, išduotame 1(duomenys neskelbtini) Vilniaus respublikinio archyvo, nurodyti tokie duomenys: „U. J., K., gimusi (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo vieta: (duomenys neskelbtini) Tėvas: U. K., motina M. K.“. J. J. (iki santuokos sudarymo – „U.“) ((duomenys neskelbtini) mirusios E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos) Krikšto liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini) parapijos raštinės, nurodyta, kad tai yra išrašas iš Krikšto metrikų knygos (duomenys neskelbtini) Krikšto liudijime nurodytas vardas ir pavardė: „J. B. U., gimimo data (duomenys neskelbtini), gimimo vieta (duomenys neskelbtini) tėvo vardas: K. U., motina: K. M.“. Pareiškėjos motina J. U., K., (duomenys neskelbtini) susituokė su S. B. K. valst., Š. r., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pavardė pasikeitė į „B.“. Pareiškėja gimė kaip N. B. ir po (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patapo „N. N.“. Pareiškėja neturi J. B. U. santuokos liudijimo, kaip, kada ir kur ji patapo „J.“. Pareiškėjos motinos pavardė „U.“, E. B. motinos pavardė „U.“. (duomenys neskelbtini) gimimo dokumentuose tėvo duomenys sutampa – K. U., motinos pavardė kiek iškraipyta: „M. K.“, „M. K.“. Gimimo datos, nurodytos gimimo dokumentuose, sutampa su gyventojų registro duomenimis. Remiantis pareiškėjos turimos (duomenys neskelbtini) pažymos duomenimis, U. J., K. buvo ištremta iš Lietuvos nuo (duomenys neskelbtini) Tuos duomenis patvirtina E. J. gimimo liudijimo duomenys: E. J. gimė (duomenys neskelbtini) Komijos ASSR, tėvai: J. K., A., motina J. J. – B., K. J. B. U., tikėtina, susituokė tremtyje su K. J., vėliau jie gyveno ir mirė Latvijos Respublikoje. E. J. (duomenys neskelbtini) susituokė su R. B. skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patapo E. B.. Gyventojų registro tarnyba pateikė pažymą apie asmens duomenis (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, K. J. gimė (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – nevedęs. Vaikai: E. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro tarnyba pateikė pažymą apie asmens duomenis (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, J. J. gimė (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – netekėjusi. Duomenų apie tėvą nėra, duomenų apie motina nėra. Vaikai: E. B., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro tarnybos pateiktų pažymų apie asmens duomenis (duomenys neskelbtini) nustatytina, kad E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), tėvų J. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. J. , gimusio (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašų (duomenų) gyventojų registras neturi. Tokių duomenų neturi ir Civilinės metrikacijos skyrius. Palikėja E. B., gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) , vaikų neturėjo, mirė būdama našle, tuos duomenis pateikė ir patvirtina Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis (duomenys neskelbtini) Visa rašytinių įrodymų seka įrodo, kad pareiškėja ir (duomenys neskelbtini) mirusi E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pusseserės, pareiškėja yra šeštos eilės įstatyminė įpėdinė. E. B. tėvai yra mirę. J. J. (J. J.), gimusios (duomenys neskelbtini) mirties faktą (duomenys neskelbtini) patvirtina Daugpilio miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini). Tėvo K. J. (J. K.) gimusio (duomenys neskelbtini), mirties faktą patvirtina Daugpilio miesto savivaldybės civilinės būklės aktų skyriaus įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). R. Š. rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) pažyma į 2025-08-11 pareiškėjos prašymą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) palaidota palikėja E. B., mirusi (duomenys neskelbtini), ir K. U., mirusi (duomenys neskelbtini). K. U. yra pareiškėjos ir E. B. senelė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Pažymi, kad jo sesuo N. N. rūpinosi vienintele J. J. dukra E. B..
4. Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepimu į pareiškimą patvirtino, kad jo motina J. B. ir J. J. buvo seserys. Pažymėjo, kad bendravo su pačia J., taip pat pažymėjo, kad pareiškėja N. N. gerai sutarė su J. J. dukterimi – E. B..
5. Suinteresuot asmuo A. B. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Pažymi, kad jo sesuo N. N. rūpinosi vienintele J. J. dukra E. B..
6. Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Pažymi, kad jo sesuo N. N. rūpinosi vienintele J. J. dukra E. B. (pareiškėjos pussesere), t. y. artimai bendravo, palaikė gerus santykius.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Byloje nustatyta, kad J. U. K., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra U. K. ir K. M. (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). J. U. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. B. (pakartotinio santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos N. N. (buvusi pavardė „B.“), gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra B. S. J. ir J. B. K. (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos tėvas S. B. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos motina J. B. mirė (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Byloje pateiktas krikšto liudijimas, išduotas remiantis metrikų knygos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašu, remiantis krikšto liudijimu nustatyta, kad J. B. U., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra K. U. ir K. M.. Gimimo liudijime, Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad E. J. K., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra J. K. A., miręs (duomenys neskelbtini) Daugpilyje, Latvijos Respublikoje, ir J. B. J., mirusi (duomenys neskelbtini) Daugpilyje, Latvijos Respublikoje. J. E. sudarius santuoką su B. R., ji tapo B. (santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie E. B. vaikus nėra. Remiantis LTSR Vidaus reikalų ministerijos pažymos duomenimis, U. J., K. buvo ištremta iš Lietuvos nuo (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) palaidota palikėja E. B., mirusi (duomenys neskelbtini), ir K. U., mirusi (duomenys neskelbtini) K. U. yra pareiškėjos ir E. B. senelė.
9. Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaro V. Ž. (duomenys neskelbtini) išdavė liudijimas, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirusios E. B. palikimą pareiškėja N. N. nustatyta tvarka yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios E. B. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) palikimą.
10. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme).
11. Vienas iš juridinių faktų, kurį galima nustatyti teismine tvarka, yra giminystės santykių faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės faktą patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės ryšį taip pat gali nustatyti ir teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad giminystės faktas teismo tvarka nustatomas tuomet, kai pareiškėjas neturi civilinės metrikacijos įstaigų išduotų dokumentų, kuriuose matyti giminystės ryšiai, ir civilinės metrikacijos įstaiga negali įrašų atkurti.
12. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja, neturėdama ir negalėdama gauti pirmiau nurodyto dokumento, siekia įrodyti, kad J. B. (iki santuokos – U.) (pareiškėjos motina) ir J. B. J. (iki santuokos – U.) buvo seserys.
13. Norint paveldėti mirusiosios E. B. turtą, pareiškėja metrikų dokumentais ar teismo sprendimu notarui turi įrodyti, kad J. B. (iki santuokos – U.) ir J. B. J. (iki santuokos – U.) buvo seserys. Giminystės ryšį įrodinėjant dokumentais, juose turi sutapti pareiškėjos motinos ir mirusiosios motinos tėvų vardai ir pavardės, gimimo datos, tėvavardžiai.
14. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motinos J. B. (iki santuokos sudarymo – „U.“) apie tėvus nurodyti tokie duomenys: „U. J., K., gimusi (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo vieta: (duomenys neskelbtini). Tėvas: U. K., motina M. K.“. Krikšto liudijime apie J. J. (iki santuokos sudarymo – „U.“) nurodyti tokie duomenys: „J. B. U., gimimo data (duomenys neskelbtini), gimimo vieta (duomenys neskelbtini), tėvo vardas: K. U., motina: K. M.“. Iš aptartų byloje esančių rašytinių įrodymų spręstina, kad J. B. (iki santuokos – U.) ir J. B. J. (iki santuokos – U.) buvo seserys. Šią aplinkybę taip pat tvirtina į bylą pateiktos gimimo liudijimai pareiškėjos ir mirusios E. B.. Tokiu atveju pareiškėjos prašymas dėl giminystės santykių nustatymo tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B. (iki santuokos sudarymo – „U.“), gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. J. (iki santuokos sudarymo - „J. B. U.“), gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445, 448, 576–578 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos N. N. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. (iki santuokos sudarymo – „U.“), gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) ir J. J. (iki santuokos sudarymo - „J. B. U.“), gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) buvo seserys.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.