- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- 1-863-416/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08294-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- D. P.
- Civilinis ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistumas teistas: 1) 2004-06-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį - 70 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2005-04-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams 1 mėn. BK 63 straipsnio 1 dalies, 9 dalies, 65 straipsnio pagrindais prie šios bausmės pridėta dalis 2004-06-30 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėn.; 3) 2006-11-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėn. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2005-04-08 teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė; 4) 2007-10-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2006-11-16 teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 4 metų 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 5) 2007-10-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėn.; 6) 2007-11-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėn. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie bausmės pridėta 2005-04-08 teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmė ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 7) 2016-03-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį 2259,6 eurų ( 60 MGL) bauda. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirta 1506,4 eurų (40 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės atlikimą įskaitytas sulaikyme išbūta 1 dieną -2015-11-02 - ją prilyginant 2 MGL ir galutinė bausmė paskirta 1431,08 eurų (38 MGL) bauda. Bauda sumokėta; 8) 2019-04-08 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 1 dalį 51 MGL ( 2550 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 34 MGL (1700 Eur) bauda, bauda neišieškota, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2022 m. kovo 10 d., apie 15.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį į veido sritį nukentėjusiajai A. S. tuo padarydamas kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke ir tokiu būdu nukentėjusiajai A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas kaltinamuoju, D. P. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad su nukentėjusiąja turi bendrą vaiką T. P. Anksčiau gyveno kartu. Po to santykiai pašlijo. Su nukentėjusiąja vyksta ginčas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Teisme yra byla. Tas sklypas iki mirties priklausė jo motinai. Buvo kalba, kad ji tą sklypą paliks anūkui T., t.y. jo ir nukentėjusiosios sūnui. Tačiau mamai numirus, tą sklypą pagal testamentą paveldėjo jo sesuo J. P. Tačiau nežiūrint į tai, nukentėjusioji to sklypo reikalauja. Jai buvo išaiškinta, kad sklypas teisėtai priklauso jį paveldėjusiai seseriai, todėl jo perduoti ar kitaip perleisti jis negali. Įvykis buvo 2022-03-10. Kieno iniciatyva įvyko susitikimas su nukentėjusiąja, neprisimena. Negali pasakyti, kas kuriam paskambino. Prie „(duomenys neskelbtini)“ jie susitiko ir vėl vyko kalba dėl to sklypo. Ji kategoriškai jo reikalavo. Jai eilinį kartą aiškino, kad negali perduoti jai turto, kuris jam nepriklauso. Žodis po žodžio prasidėjo žodinis konfliktas. Nukentėjusioji jį provokavo. Reikalavo sklypo, grasino neleisianti matyti su sūnumi. Taip ir prasidėjo žodinis konfliktas. Jis taip pat karščiavosi, bet ką sakė, dabar jau neprisimena. Sėsdama į savo mašiną už vairo, pasakė, kad jis daugiau sūnaus nebepamatys. Tada priėjo prie jos automobilio, prasidarė duris ir ją iškeikė necenzūriniais žodžiais. Šią aplinkybę pripažįsta. Automobilyje keleivio vietoje sėdėjo nukentėjusiosios draugė. Tuo metu nukentėjusioji užsidarinėjo savo automobilio dureles ir jai jokio smūgio nesudavė. Galėjo tuo metu, kai nukentėjusioji į save traukė duris, netyčia pirštu ją kažkaip paliesti. Bet tai galėjo įvykti tik netyčia. Tikrai jai smūgio ar kitaip jai nesudavė. Viskas įvyko labai greitai. Kadangi sportuoja, tai tyčia suduotas smūgis būtų sukėlęs pasekmes. Būtų likę aiškūs pėdsakai, žymės. To smūgio tikrai nesudavė. Ten netyčia jos akiniai galėjo nukristi ir kažkaip sužaloti. Garantuoja, kad smūgio nesudavė. Jam sėdant į savo automobilį, ji grasino iškviesti policiją. Liepė jai kviesti, kadangi buvo ramus, jog nieko blogo nepadarė. Ji pasiskambino ir atvažiavo policija. Pareigūnai paskambino ir liepė atvykti į komisariatą. Ten buvo ir nukentėjusioji, kuri sakė, kad rašys pareiškimą dėl sužalojimo. Būtent tuo momentu ją nufotografavo. Ant jos nebuvo jokių sužalojimų. Nuotrauka yra byloje. Pareigūnų klausė, kodėl priimamas pareiškimas, jei nėra sužalojimų. Jie paaiškino, kad nepriimti neturi teisės. Taip viskas ir išsirutuliojo į šią bylą. Šiuo metu su nukentėjusiąja santykiai geri. Dirba, išlaiko jų bendrą vaiką. Bendrauja su sūnumi. Kadangi tyčia nukentėjusiosios nežalojo, prašo išteisinti.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. paaiškino, kad įvykio aplinkybių neatsimena, kadangi 2022-07-31 patyrė išeminį insultą. Dėl ligos liekamųjų reiškinių sutrikusi atmintis. Byloje yra tai patvirtinantys dokumentai. Atsimenu tik faktą, kad su kaltinamuoju buvo susitikę ir konfliktavo. Dėl ko susipyko, priežasties neatsimena. Todėl paaiškinti visų įvykio aplinkybių negali. Kaltinamasis yra buvęs sugyventinis ir vaiko tėvas. Net ir po parodymų pagarsinimo, įvykio negali prisiminti. Pakartojo, jog konflikto faktą atsimena, bet paties įvykio eigos prisiminti negali. Negali prisiminti ir dėl kokios priežasties kreipėsi į teismo medicinos ekspertą. Neatsimena ir kaip atrodė po konflikto, ir dėl ko byloje pareiškė civilinį ieškinį. Tikrai sunku vertinti šiandieną situaciją. Civilinio ieškinio atsisakė, nes nori dėl sveikatos viską kuo greičiau užbaigti. Mano, jog ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose nurodyta tiesa. Apklausos teisingos. Mano, kad apklausų metu yra nurodžiusi teisingas aplinkybes. Nemano, kad galėjo nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkaltinti kitą asmenį nebūtais dalykais. Atsisakymą nuo ieškinio palaiko.
Liudytoja E. G. paaiškino, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad yra A. S. draugė, o taip pat pažįsta D. P.. 2022-03-10 su nukentėjusiąja pastarajai priklausančiu automobiliu „Audi A4“ važiavo per miestą. Tuo metu paskambino D. P.. Iš pokalbio suprato, kad jis su nukentėjusiąja nori apie kažką pasikalbėti. A. S. nuvažiavo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Nukentėjusioji išlipo, o ji liko sėdėti viduje. A. S. nuėjo prie automobilio galo, kur jau buvo priėjęs D. P. Matė, kad jie kažką kalbasi. Ji tuo metu sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje. Po kokių 10 minučių A. S. įsėdo į automobilį ir norėjo užsidaryti automobilio dureles, bet tuo metu kaltinamasis ranka sudavė nukentėjusiajai keletą kartų per veido sritį, tačiau kiek kartų sudavė nepasakys, tačiau gali būti, kad sudavė ne daugiau nei 2 smūgius. Tai matydama, kaltinamajam dar pasakė, ką jis daro, tačiau pastarasis į jos repliką nereagavo. Nukentėjusioji pasakė, kad iškvies policiją. Tuo metu kaltinamasis nuėjo prie savo automobilio, tačiau po kelių minučių vėl grįžo, atidarė automobilio dureles ir paklausė, ko nukentėjusioji nevažiuoja į policiją. A. S. pasakė, kad policija iškviesta ir tuoj atvažiuos. Po šių žodžių kaltinamasis nuėjo nuo automobilio, sėdo į savąjį ir kažkur išvažiavo. Kuomet nukentėjusioji dar kartu gyveno su kaltinamuoju, ne kartą pati mačiusi, kad D. P. yra smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Jis yra linkęs smurtauti, agresyvus. Nukentėjusioji dėl patirto smurto anksčiau į nieką nesikreipė. Šiuos parodymus patvirtina, nes jie teisingi. Tai iškart po įvykio – 2022-03-15 - geranoriškai papasakotos įvykio aplinkybes. Šiuo metu visko detaliai jau neprisimena. Patvirtina, kad kai nukentėjusioji įsėdo į automobilį, ji norėjo užsidaryti dureles. Tada pribėgo kaltinamasis ir jas griebė, kad neužsidarytų. Staiga nukentėjusiajai nukrito akiniai ir ji susiėmė už akies. Negali pasakyti, ar po to iškart buvo sužalojimas. Atsimena, kad kaltinamasis buvo labai piktas ir tai galėjo būti visko nutikusiojo priežastimi.
Liudytoja E. R. paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad A. S. ir D. P. pažįsta. Jie yra jos draugai, iki šiol su jais bendrauja, palaiko šiltus santykius. Nė su nė vienu iš jų nėra susipykusi. 2022 metų kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, pas ją į darbą atėjo nukentėjusioji. Iškart pamatė, kad jos akis raudona, lyg kraujosruva, todėl paklausė, kas jai atsitiko. A. S. papasakojo, kad jai kaltinamasis kažkaip griebė ir su kažkuo pataikė į akį. Minėjo, kad gal pirštu pataikė į akį. Daugiau neklausinėjo, nes nenorėjo į svetimus konfliktus gilintis. A. S. pasakė, kad yra girdėjusi, kad kažkas tarp jų įvyko, tačiau tuo pokalbis ir pasibaigė. Jai žinoma, kad konflikto laiku tarp A. S. ir D. P. buvo nesutarimai. Paties įvykio nematė. Patikslino, jog matė tik nukentėjusiosios akies raudoną obuolį, patinimo nebuvo. Kol nukentėjusioji nepasakė, pati negalvojo, jog tai sumušimas, nes pati turi problemų su akimis, kurios dažnai parausta. Ji buvo iškviesta į policiją, nors įvykio nebuvo mačiusi. Kiek žino, ją kaip liudytoją buvo nurodęs D. P..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialistas V. V. patvirtino savo 2022-03-14 išvadą Nr. G147/2022 (09), kad A. S. konstatuota kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. A. S. konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. A. S. konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu. Papildomai paaiškino, kad poveikis į nukentėjusiosios voką turėjo būti stiprus, kadangi nuo jo trūko kraujagyslė ir susiformavo kraujosruva. Nuo poveikio pati akis nebūtinai turėjo būti kartu sužalota. Galėjo būti sužalotas tik vokas. Toks poveikis į akies voką galimas iš visų pusių. Nustatytą sužalojimą galima buvo padaryti rankos pirštu, jei buvo suduota rankos plaštaka. Akivaizdu, kad daiktas, kuris žalojo, yra nedidelio ploto ir pataikė į nukentėjusiosios akies voką. Galėjo ir akiniai sužaloti. Sužalojimą galėjo sukelti bet koks kontaktas su bet kokiu buku daiktu. Įmanoma, kad tokį sužalojimą gali pasidaryti ir pats žmogus. Apžiūroje nukentėjusioji lankėsi 2022-03-14. Tada buvo nežymi kraujosruva. Ji turėjo būti padaryta daugiau nei prieš tris paras laiko. Tuo metu kraujosruva jau galėjo rezorbuotis ir labiau neryškėti. Kraujosruva ryškėja, kuomet iš sužalotos kraujagyslės į audinį nuteka kraujas. Kai kraujagyslė sužalojimo vietoje užkreša, kraujosruva nebesiplečia ir nustoja lietis ir ryškėti. Kraują audiniuose už kraujagyslių organizmas atpažįsta ir traktuoja kaip svetimkūnį, todėl stengiasi jį utilizuoti. Prasideda rezorbcijos procesas. Dėl to keičiasi kraujosruvos spalva ir jos ryškumas mažėja. Patvirtina, jog nukentėjusiosios apsilankymo metu kraujosruvai turėjo būti daugiau kaip trys paros, nes būtent po jų kraujosruva pradeda keisti spalvą. Atsiranda gelsvas ir žalsvas atspalvis. Kraujosruva gali pradėti ryškėti ir vizualiai matytis po pusvalandžio ar net valandos. Tai priklauso tik nuo to, kokio dydžio ir kaip stipriai sužalota kraujagyslė. Nagrinėjamu atveju kraujosruva turėjo būti matoma kažkur po pusvalandžio. Galimi nedideli laiko svyravimai į vieną ar kitą pusę. Poveikis į akies sritį visada yra skausmingas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta rašytiniais įrodymais: Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, jog pareiškėja A. S. dėl įvykio paaiškina, kad 2022-03-10, apie 15.00 val., su savo drauge E. G. važiavo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jai paskambino buvęs sugyventinis D. P. ir pasakė, kad nori pakalbėti ei liepė atvažiuoti prie serviso „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Nuvykusi į sutartą vietą, išlipo iš automobilio, o E. G. liko sėdėti automobilyje. Jie kalbėjosi su D. P.. Pokalbis peraugo į žodinį konfliktą. Norėjo įsėsti į savo automobilį prie vairo, tačiau D. P. tuo metu laikė automobilio dureles bei necenzūriniais žodžiais ją visaip vadino. Atsisėdus į automobilį, pajuto smūgį į kairį skruostą, dėl ko jautė fizinį skausmą. Kaip smūgis buvo suduotas, nepastebėjo. Po suduoto smūgio pasakė, jog kviečia policiją bei paskambino 112. D. P. tuo metu nuėjo prie savo automobilio ir išvažiavo. Medikų pagalbos nereikėjo. Su kaltinamuoju kartu negyvena jau antri metai, tačiau turi bendrą vaiką T. P. Anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje, tačiau į policiją nesikreipė (t.1, b.l. 6-8); Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis yra automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilio salonas odinis, 5 sėdimos vietos. Apžiūrėjus automobilį ir aplink jį, nusikalstamos veikos pėdsakų nematyti. Aikštelė nestebima vaizdo kameromis (t.1, b.l. 15-22); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2022-03-14 specialisto išvada Nr. G147/2022 (09), kurioje A. S. konstatuota kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. A. S. konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. A. S. konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu (t.1, b.l. 44); 2022-04-21 akistatos protokolu, iš kurio matyti, jog šio procesinio veiksmo metu siekiant pašalinius esminius prieštaravimus, esančius proceso dalyvių parodymuose, į akistatą buvo suvesti nukentėjusioji A. S. ir įtariamasis D. P.. Akistatos metu kiekvienas proceso dalyvis liko prie savo duotų parodymų. D. P. teigė, kad prieš nukentėjusiąją fizinio smurto nenaudojo. Nukentėjusioji teigė, kad įtariamasis sudavė jai į veido sritį (t.1, b.l.55-56); 2022-03-14 Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrimas Alytaus bendrojo pagalbos centro skaitmeninis garso įrašas, esantis PRĮR sistemoje. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadintas 91546718674. Garso įrašo pradžia 2022-03-10 15.02. Garso įraše girdisi pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo (1) ir moters, kuri paskambino bendrajam pagalbos centrui (2). Pokalbis trunka 1 minutę 27 sekundžių. 1: 112 2: Laba diena, norėčiau iškviesti policiją, Marijampolė. 1: Kokiu adresu? 2: Prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, detalių parduotuvės, (duomenys neskelbtini) gatvė, nežinau čia. 1: Man tikslaus adreso reikia ponia? (duomenys neskelbtini) kiek, nematot? „(duomenys neskelbtini): sakėte? 2: „(duomenys neskelbtini)“ 2: Palaukit aš pažiūrėsiu. (duomenys neskelbtini). 1: Kas atsitiko ten pas jus? 2: Smurtavo buvęs vyras, trenkė per veidą. 1: Jūsų vyras? 2: Nu draugas buvęs, vaiko tėtis, kaip pasakyt. 1: O tai jisai pasišalino? 2: Ne, dar jisai atvaręs mašiną į servisą. 1: Mažamečių nėra? 2: Ne, nėra 1: Greitosios jums nereikia? 2: Ne, gal nereikia. 1: Ir vyras vietoje šiuo metu? 2: Jo 1: Jūs kartu ten atvykote? 2: Ne, jis man paskambino, kad atvažiuočiau pakalbėti ir pakalbėjome ir sėdau į mašiną, yra draugė mašinoje ir viską matė. 1: Jūsų vardas pavardė? 2: A. S.. 1: A. S. 2: Aha 1: Gerai perduosime, laukite. 2: Mmm Garso įrašo pabaiga ( t.1, b.l. 62-64); 2022-04-27 Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu apžiūrimi vaizdo įrašai iš BodyCam. Apžiūrimo CD laikmenoje esantys vaizdo įrašai „2022_0310_151839_008“, „2022_0310_151838_011“, „2022_0310_152139_012“, kurie paleidžiami programą „MPCHC x64“ pagalba. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0310_151839_008“. Jame matomas vaizdas ir girdimas garsas. Vaizdo įrašo trukmė 05 min 02 sek. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra aiškinamieji užrašai: „MRJ_5F87B8 2022/03/10 15:18:40“. Matyti, kad policijos pareigūnai išlipa iš policijos automobilio. Girdisi moteriškas balsas: To jau piliečio nėra, jau išvažiavo. Suprato, kad iškviečiau policiją. Nu, žodžiu, čia D. P.. Atvažiavau su juo pasikalbėti, apsipykom“. Policijos pareigūnas klausia moters „Ne (duomenys neskelbtini) jūs čia gyvenat?“ Moteris atsako: „Ne, (duomenys neskelbtini), nu žodžiu, sėdau į mašiną ir jis man trenkė per veidą". Policijos pareigūnas sako: „Dėl ko, kas kaip?“ Moteris sako: „Mes dabar tokią situaciją turime, kad aš jį padavusi į teismą. Nu ne jį, o jo sesę. Nu dėl turto, nes skyrybos tarp mūsų įvyko. Žodžiu, čia asmeniniai tokie dalykai, gal čia ne aktualu ir žodžiu sukonfliktavom. Aš sėdau į mašiną ir jisai man griebė už veido už kur čia nežinau“. Moteris ranką prideda prie veido ir sako: „Va šitoj vietoje“. Policijos pareigūnas klausia: „Kaip trenkė?“ Moteris sako: „Nu žinokit aš ten labai nepasakysiu tiksliai. Aš sėdau į mašiną, nu va, draugė sėdėjo tuo metu ir matė. Tuo metu aš nežinau kaip ten, iš delno ar kažkaip, aš nežinau“. Policijos pareigūnas klausia: „Jautėt fizinį skausmą?“. Moteris sako: „Taip, ir dar dabar jaučiu“. Policijos pareigūnas klausia: „Medikų reikia?“. Moteris atsako: „Ne, gal medikų nereikia“. Policijos pareigūnas klausia: „Tai kaip ten paimti bandė kažkaip taip?“ Moteris sako: „Nu jo, kažkaip, nu net neįsivaizduoju, nes nemačiau, nes aš taip sėdau ir nežiūrėjau, sėdau į mašiną ir jaučiau smūgį. Čia akiniai, viskas nukrito. Čia va ir akį, dabar tai normaliai matau, o iš pradžių tai taip va, nu žodžiu, noriu rašyt pareiškimą, ar dar ką nors, nes pastoviai grasinimai“. Policijos pareigūnas klausia: „Dokumentą turėsit?“ Moteris atsako: „Jaučiu, kad neturėsiu“. Policijos pareigūnas sako: „Tai čia ikiteisminis bus“. Moteris sako: „ Nesvarbu, darykit ką nors, nes čia su juo negalima žaist“. Policijos pareigūnas užsirašo moters duomenis. Moteris pasako savo asmens duomenis. Policijos pareigūnas paeina toliau ir skambina telefonu. Po to policijos pareigūnas grįžta prie moters ir klausia: „Oficialiai išsiskyrę?“ Moteris sako: „Mes su juo nebuvome ženoti“. Policijos pareigūnas klausia: Bet pavardės nebuvo vienodos?“ Moteris sako: „Ne, ne, aš S., o jis P.“. Policijos pareigūnas sako: „Ai, P., bet bendrą turtą vedėt kai buvę?“. Moteris atsako: „Ne, ne, vaikas bendras yra“. Policijos pareigūnas nueina vėl toliau nuo moters ir kalba telefonu. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0310_151838_011“. Jame matomas vaizdas ir girdimas garsas. Vaizdo įrašo trukmė 03 min 06 sek. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra aiškinamieji užrašai: „MRJ_6020A2, 2022/03/10 15:18:38“. Vaizdo registratorius fiksuoja tą patį įvykį, tik iš kitos policijos pareigūno kūno kameros (vaizdo įrašas 2022_0310_151839_008). Tik papildomai policijos pareigūnas sako: „Dokumentų paprašykite, vis tiek įvykį matė“. Policijos pareigūnas prieina prie automobilio ir sako: „Laba diena, kuo vardu būsit?“ Moteris atsako: „E. G.“. Policijos pareigūnui moteris pasako kitus savo asmens duomenis. Policijos pareigūnas klausia: „Ką jūs matėt?“ Moteris sako: „Mačiau, kad jie kalbėjosi. Aš visada sėdėjau mašinoje ir, žodžiu, viską“. Policijos pareigūnas klausia: „Čia viskas vyko?“ Moteris sako: „Čia, va prie kampo mašinos“. Policijos pareigūnas sako: „Prie pat mašinos, čia?“ Moteris sako: „Prie audės šitos. Jis dar varė mašiną į vidų, kiek buvau atsisukus, paskui vėl parėjo. Čia rėkė, rėkė jisai ant jos ir jinai įsėdo į mašiną. O jisai atbėgo atidarė duris ir taip į veidą, akiniai nukrito, nu žodžiu“. Policijos pareigūnas sako: „Čia kaip pasakojo, sėdo?“ Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0310_152139_012“, jame matomas vaizdas ir girdimas garsas. Vaizdo įrašo trukmė 03 min 00 sek. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra aiškinamieji užrašai: „MRJ_6020A2, 2022/03/10 15:21:37“. Matosi automobilių stovėjimo aikštelė. Policijos pareigūnas sako: „Sėdo į mašiną“. Moteris sako: „Sėdo ir jisai antrą kartą dar atėjo, sakau, D., D. baik, žodžiu, jisai“. Policijos pareigūnas sako: „O kaip trenkė neaišku, nematėt nieko?“ Moteris sako: „Nu žinokit aš čia kaip sėdėjau, tai grynai, va šitaip, jis griebė kažkaip ir už kaklo ir už galvos, kad nukrito ir akiniai, nu per veidą“. Policijos pareigūnas klausia: „Už kaklo griebė?“ Moteris atėjusi sako: „Nu ne, gal už kaklo nebuvo, nu bet taip kažkaip smaugimas kažkoks buvo, net nemoku pasakyt. Už ko taip, ten ne taip, kad iš delno trenkta, bet toks smūgis buvo. Aš net sakau, aš nesupratau, net kaip ten“. Policijos pareigūnas sako: „Vieną kartą trenkė ar daugiau?“ Girdisi moters balsas: „Du kartus“. Kita stovinti moteris sako: „Gal ten, nu žinokit, sunku pasakyt, ten tokia situacija buvo, kad nežinau, ten sėdant į mašiną“. Policijos pareigūnas sako: „O tai kokie jo duomenys?“ Moteris sako: „D. P.“. Policijos pareigūnas klausia: „Kada D. gimęs, gal žinot?“ Moteris sako: „(duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnas sako: „(duomenys neskelbtini)?“ Moteris sako: „(duomenys neskelbtini)“. Moteris nurodo ir kitus D. P. duomenis policijos pareigūnui. Po to patikrinamas moters blaivumas. Vaizdo įrašo pabaiga (t.1, b.l. 66-69); 2022-05-16 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu, siekiant pašalinius esminius prieštaravimus tarp proceso dalyvių , parodymų, į akistatą buvo suvesti liudytoja E. G. ir įtariamasis D. P.. Akistatos metu kiekvienas proceso dalyvis liko prie savo tyrimo metu duotų parodymų. D. P. teigė, kad jis prieš nukentėjusiąją A. S. fizinio smurto nenaudojo. Liudytoja E. G. teigė, kad A. S. po pokalbio su D. P. sėdo į automobilį ir šiai sėdantis, kuomet uždarinėjo duris, D. P. atplėšė duris ir trenkė ranka A. S. į veido sritį (t.1, b.l. 102-104); D. P. Marijampolės AVPK patalpose daryta nukentėjusiosios nuotrauka (b.l.95); BPK 276 straipsnio pagrindais pagarsintais nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių seka, kad atvykusi prie „(duomenys neskelbtini)“ serviso, išlipo iš automobilio. Prie jo priėjo kaltinamasis. Su juo kalbėjo apie bendrus reikalus. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Nenorėdama toliau beprasmiškai ginčytis, įsėdo į savo automobilį. Jau įsėdusi pajuto smūgį į kairę veido pusę. Negali pasakyti, ar D. P. jai sudavė su ranka, ar su kažkuo kitu, nes tuo metu to nematė, o pajuto tik smūgį. Fizinį skausmą juto veido ir akies srityje keletą dienų. Jai nuo suduoto smūgio akies srityje buvo kraujosruva ir mėlynė. Kaltinamasis tuo metu stovėjo prie durelių. Jam pasakė, kad iškvies policiją, o jis liepė jai kviestis policininkus, juos įvardindamas kaip mentus. Pats tuo metu nuėjo į autoservisą (t.1, b.l.36).
Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas jo kaltę laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta. Kaltinamojo duotais parodymais teismas nesiremia, nes laiko juos kaltinamojo gynybine versija siekiant išvengti atsakomybės.
D. P. savo kaltę neigia. Teismo posėdžio metu nurodė, kad tyčia ir sąmoningai smurto nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nenaudojo. Patvirtino, jog tuo metu buvo susitikę prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur aiškinosi ginčytinus turtinio pobūdžio klausimus. Ginčas peraugo į žodinį konfliktą. Jo metu nukentėjusioji sėdo į savo automobilį. Tada, stumdamas dureles, galėjo netyčia kažkaip užkabinti, paliesti ar kitaip netyčia kliudyti A. S. veidą ar tuo metu dėvėtus akinius. Kontaktas galėjo būti, tačiau jis nebuvo tyčinis. Vertindamas šiuos parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė buvus bet kokį kontaktą su nukentėjusiosios kūnu. Todėl teisme duotieji kaltinamojo parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, dar nežinodamas kitų jį kaltinančių įrodymų, neigia bet kokį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, neigia netgi kontaktą su jos kūnu pastarajai sėdint automobilyje. Teismo metu, jau būdamas susipažinęs su bylos medžiaga, jau pripažįsta buvus jo rankos kontaktą su sėdinčia automobilyje nukentėjusiąja, neatmeta galimybės, kad tokio netyčinio kontakto metu galėjo nukentėjusiąją nežymiai sužaloti, dėl ko teismo medicinos specialistas konstatavo sužalojimą.
Tačiau teismas šią kaltinamojo gynybinę versiją atmeta, nes ją paneigia kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Ištirtų įrodymų visetas sudaro vieningą, nuoseklią ir logišką, kaltinamojo kaltę pagrindžiančių įrodymų grandinę. Tai nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, specialisto teismui pateikti paaiškinimai bei rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad dėl ligos liekamųjų reiškinių neatsimena ir negali teismui papasakoti, kas įvyko šių metų kovo 10 dieną. Kartu pabrėžė, jog ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio esmę davė teisingus parodymus. Pažindama save, žinodama savo charakterį ir būdą, ikiteisminio tyrimo metu tikrai negalėjo nepagrįstai apkaltinti ir apkalbėti kaltinamąjį. Iš teisme pagarsintų jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų seka, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje susitiko su kaltinamuoju pastarojo iniciatyva. Pokalbio metu kilo žodinis konfliktas, kurio ji nenorėjo tęsti. Todėl paliko kaltinamąjį ir sėdo į savo automobilio vairuotojo vietą. Jai atsisėdus į automobilį, pribėgo kaltinamasis, griebė dar nespėtas uždaryti automobilio dureles ir ji pajuto smūgį į veido sritį. Kokiu būdu jis buvo suduotas, pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai ir ji to nepastebėjo. Tačiau tai buvo smūgis į veido sritį labiau į akį. Iškart jautė skausmą akies srityje. Nukrito akiniai. Kokiu būdu padarytas sužalojimas, paaiškinti negali, kadangi viskas įvyko labai greitai. Skausmą juto keletą dienų Buvo atsiradusi kraujosruva. Kreipėsi į teismo medicinos specialistą. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais ir jais nesiremti nėra jokio pagrindo. Jos parodymai nuoseklūs. Nesiremti jais dėl to, kad nukentėjusioji teigia, kad jų šiuo metu neprisimena, taip pat nėra pagrindo. Ikiteisminis tyrimas pagal jo pareiškimą vyko nuo balandžio mėnesio iki liepos mėnesio, kuomet ji ir davė parodymus. Ligos priepuolis ją ištiko 2022 m. liepos 31 dieną. Laikotarpiu iki ligos ji buvo apklausiama, buvo atliekamos akistatos. Parodymų ji nekeitė, davė juos nuosekliai. Jie neprieštarauja jokioms kitoms įvykio aplinkybėms. Jos parodymuose užfiksuotos aplinkybės taip pat yra užfiksuotos iškart po įvykio ir pačioje įvykio vietoje pareigūnų dėvimais vaizdo registratoriais. Ši objektyvi vaizdo medžiaga teismo posėdyje buvo ištirta ir patvirtino, jog nukentėjusiosios iki ligos duoti ir procesiniuose dokumentuose užfiksuoti parodymai yra identiški. Todėl teismas jais pilnai remiasi.
Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojų parodymai. Liudytoja E. G. nurodė, kad 2022-03-10 buvo su nukentėjusiąja automobilyje. (duomenys neskelbtini) gatvėje nukentėjusioji sustojo ir nuėjo pakalbėti su kaltinamuoju. Ji pati pasiliko tuo metu automobilyje. A. S. sugrįžo ir atsisėdo į automobilį. Tuo metu prie jo pribėgo perpykęs D. P. ir sudavė nukentėjusiajai kelis smūgius į veido sritį. Kiek kartų sudavė, pasakyti negali. Matė kuomet dėl to nukrito akiniai. Buvo suduoti ne daugiau nei du smūgiai. Dėl tokio elgesio įspėjo kaltinamąjį, tačiau jis į tai nereagavo. Pasakius, kad kviečiama policija, jis skubiai pasišalino. Liudytoja E. R. nurodė, kad 2022 metų kovo mėnesį pas ją į darbą atėjo A. S.. Jos viena akis buvo raudona, buvo lyg ir kraujosruva. Paklausta, kas atsitiko, nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis ją griebė ir pataikė į akį. Į akį pataikė rankos pirštu. Daugiau neklausinėjo apie aplinkybes, nes nenorėjo kištis į svetimą konfliktą. Šių liudytojų parodymai pilnai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Kaltinamosios parodymus objektyviai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada. Joje konstatuojama, kad A. S. padaryta kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. Tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvada atitinka visas įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji nurodo, kad buvo suduota į kairės akies sritį. Liudytoja E. G. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes. Specialistas teisme parodė, kad poveikis į nukentėjusiosios voką turėjo būti stiprus, kadangi nuo jo trūko kraujagyslė ir susiformavo kraujosruva. Nuo poveikio pati akis nebūtinai turėjo būti kartu sužalota. Galėjo būti sužalotas tik vokas. Toks poveikis į akies voką galimas iš visų pusių. Nustatytą sužalojimą galima buvo padaryti rankos pirštu, jei buvo suduota rankos plaštaka. Akivaizdu, kad daiktas, kuris žalojo, yra nedidelio ploto ir pataikė į nukentėjusiosios akies voką. Galėjo ir akiniai sužaloti. Sužalojimą galėjo sukelti bet koks kontaktas su bet kokiu buku daiktu. Apžiūroje nukentėjusioji lankėsi 2022-03-14. Tada buvo nežymi kraujosruva. Ji turėjo būti padaryta daugiau nei prieš tris paras laiko. Tuo metu kraujosruva jau galėjo rezorbuotis ir labiau neryškėti. Patvirtina, jog nukentėjusiosios apsilankymo metu kraujosruvai turėjo būti daugiau kaip trys paros, nes būtent po jų kraujosruva pradeda keisti spalvą. Atsiranda gelsvas ir žalsvas atspalvis. Kraujosruva gali pradėti ryškėti ir vizualiai matytis po pusvalandžio ar net valandos. Tai priklauso tik nuo to, kokio dydžio ir kaip stipriai sužalota kraujagyslė. Nagrinėjamu atveju kraujosruva turėjo būti matoma kažkur po pusvalandžio. Galimi nedideli laiko svyravimai į vieną ar kitą pusę. Poveikis į akies sritį visada yra skausmingas. Šis specialisto paaiškinimas taip pat paneigia kaltinamojo gynybinę versiją, jog jis iškart po įvykio telefonu nufotografavo nukentėjusiąją, tačiau ant jos nebuvo smurto požymių. Akivaizdu, jog fotografuojant nukentėjusiąją, nuo įvykio dar nebuvo praėjęs teismo medicinos specialisto nurodytas laikas, per kurį kraujosruva išryškėja.
Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Kaip jau buvo minėta aukščiau, teismas atmeta nukentėjusiojo versiją apie netyčinį nukentėjusiosios sužalojimą. Kaip matyti iš liudytojos E. G. parodymų, perpykęs kaltinamasis pribėgo prie mašinos, kurios vairuotojo vietoje jau sėdėjo nukentėjusioji ir jai sudavė. Toks kaltinamojo elgesys rodo jį veikus tyčia ir kaip savo pykčio išliejimo formą sąmoningai pasirinkus fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis, prieš suduodamas smūgį, trukdė automobilyje sėdinčiai nukentėjusiajai užsidaryti automobilio dureles, bet ne jas uždarinėjo, todėl netyčia durimis jos sužaloti negalėjo. Priešingai, trukdymas uždaryti dureles jam buvo reikalingas, kad būtų galimybė pasiekti automobilyje jau sėdinčią nukentėjusiąją.
Tokiu būdu kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta Neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2022-03-10, apie 15.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį į veido sritį nukentėjusiajai A. S. tuo padarydamas kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke ir tokiu būdu nukentėjusiajai A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir jų sukeltų pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo – akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos bei 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo. Pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio. Atsisakymą patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Įstatyme nukentėjusiajam tokia teisė numatyta. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas civilinės ieškovės A. S. atsisakymas nuo ieškinio kaltinamajam D. P. ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Kaltinamajam atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis nors teisiamas nebe pirmą kartą, tačiau charakterizuojamas patenkinamai, yra dirbantis, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamas vieno tyčinio nesunkaus baigto nusikaltimo padarymui.
Baudžiamo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, atitinkančią sankcijos vidurkį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu D. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės visiškai pridėtina 2019-04-08 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį paskirta ir neišieškota 34 MGL (1 700 Eur) baudos bausmė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu D. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės visiškai pridėti 2019-04-08 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį paskirtą ir neišieškotą 34 MGL (1 700 Eur) baudos bausmę ir paskirti galutinę subendrintą laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 34 MGL (1 700 Eur) baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Atšaukti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019-04-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-520-564/2019.
D. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priimti civilinio ieškovo A. S. atsisakymą nuo ieškinio kaltinamajam D. P. ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.