- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- eI3-8489-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01923-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. A. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1 ) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. lSS-1066-(7.5.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 8SD-2076-(14.8.94.) dalyje dėl atsisakymo įrašyti pretendentą J. A. į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti Kauno mieste (per vertę); 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl pretendento J. A. įrašymo į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti Kauno mieste (per vertę), t. y. iš naujo spręsti dėl nuosavybės teisių į pretendentui J. A. tenkančią J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), dalį, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, atkūrimo suteikiant neatlygintinai naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste, įrašant pretendentą J. A. į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti Kauno mieste.
Pareiškėja skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. kovo 22 d. buvo pateiktas prašymas parengti išvadą 230 Eur nominali vertė lygiaverčiam sklypui gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje; parengti išvadą 108 Eur nominali vertė lygiaverčiam sklypui gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje; o už likusį plotą pageidauta gauti lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę), kuris iš dalies buvo tenkintas, t. y. dalyse dėl išvados 230 Eur nominalios vertės lygiaverčiam sklypui gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, ir dėl išvados 108 Eur nominalios vertės lygiaverčiam sklypui gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, parengimo buvo patenkintas, dalyje už likusį plotą gauti lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę) netenkintas, ir pretendentą J. A. į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti Kauno mieste (per vertę) įrašyti atsisakyta. Teigė, jog nesutinkant su tokiu Kauno miesto skyriaus sprendimu ir manant, jog pareiškėjos 2021 m. kovo 22 d. prašymas už likusį plotą gauti lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę) netenkintas nepagrįstai, buvo pateiktas skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, kuris 2021 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. lSS-1066-(7.5.) pareiškėjos skundo netenkino.
Paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 5 dalimi, jeigu piliečiui sugražintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal ši įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės Nutarimu 1997 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 32 punkte nurodoma, kad nuosavybės teisės į miestų žemę atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio ir Tvarkos V skyriaus nustatyta tvarka bei sąlygomis.
Pažymėjo, jog pretendentui J. A., kurio įpėdinė yra pareiškėja, atkuriamos nuosavybės teisės į jam tenkančią J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), dalį, todėl atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises turi būti taikomos Atkūrimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, taip pat ir minėtos Tvarkos V skyriaus nuostatos. Tuo tarpu, remiantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, jeigu piliečiui sugražintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT) Sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. A. 2021 m. kovo 31 d. Nr. 8S-31 -(14.8.3.) atkūrus nuosavybės teises į 0,0900 ha žemės grąžinant natūra žemės sklypo 0,0900 ha dalį turėtoje vietoje, esančią 0,1585 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), liko neatkurta 0,1932 ha žemės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) buvo parengtos ir patvirtintos Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn 2021 m. balandžio 6 d. Nr. 8IP-2, dėl 0,1013 ha žemės į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, ir Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn 2021 m. balandžio 6 d. Nr. 8IP-3, 0,0476 ha žemės į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Mano, kad tokiu būdu pretendentui dar lieka 0,0443 ha atkurtinos žemės likutis, kuri, kaip jau minėta, pageidauta, o taip pat ir Nacionalinė žemės tarnyba teismu įpareigota, atkurti, suteikiant neatlygintinai lygiaverti žemės sklypą (-us) kitoje vietoje.
Pareiškėjos ir jos atstovės nuomone, turi būti taikomos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatos, jog, jeigu piliečiui sugražintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, kurio 9 dalyje numatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą
perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo už valstybės išperkama turtą perduodant lygiaverti žemės, miško ar vandens telkinio plota būdas, 4 punkte numatytas atlyginimo už valstybės išperkama turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverti turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, reiškia atlyginimą už valstybės išperkama turtą lygiaverte natūra arba ekvivalentine natūra. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal ši įstatymą negražinamas natūra, laikantis negražinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkama turtą, lygiavertiškumo principo.
Minėjo, kad Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 bei 4 punkte numatytiems atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdams savo paskirtimi ir teisiniu turiniu nesant kokybiškai kitokiems negu buvo Atstatymo įstatyme 16 straipsnio 1 punkte numatytas tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), prašymo pateikimo metu esant pretendento pareikštai valiai atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, ši valia turi būti nuosekliai realizuojama ir įsigaliojus naujam įstatymui, o pretendentui J. A. atkurtinos nuosavybės teisės Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 bei 4 punkte numatytais atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdais, tame tarpe ir perduodant neatlygintinai naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste. Pareiškėjos ir jos atstovės įsitikinimu, pretendento J. A. įpėdinei pareiškėjai pateikus 2021 m. kovo 22 d. prašymą parengti išvadą 230 Eur nominalios vertės lygiaverčiam sklypui gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje bei išvadą 108 Eur nominalios vertės lygiaverčiam sklypui gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, o už likusį plotą gauti lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę), prašymas dalyje už likusį plotą gauti lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę) netenkintas nepagrįstai.
Paaiškino, kad Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę gražinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, t. y., institucijoms, nagrinėjančioms piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nustatyta pareiga apima ne tik piliečių (pretendentų) informavimą, jog nėra galimybės gražinti buvusio savininko turėtą žemę natūra, bet ir raštišką pasiūlymą rinktis kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Atkreipė dėmesį, jog ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 15 d. sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje pažymėta, jog Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis įpareigojo institucijas, nagrinėjančias piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, o Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyto įpareigojimo pretendento atžvilgiu neįvykdymas teismo vertinti kaip neatitinkantys gero administravimo principo nuostatų ir laikytini netinkamais, pažeidžiančiais pretendentų atkurti nuosavybę teises bei Atkūrimo įstatymo nuostatas. Taigi, instituciją, kuriai pavesta nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, saisto Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas įpareigojimas nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę gražinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. A. 2021 m. kovo 31 d. Nr. 8S-31-(14.8.3.) atkūrus nuosavybės teises į 0,0900 ha žemės grąžinant natūra žemės sklypo 0,0900 ha dalį turėtoje vietoje, esančią 0,1585 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu paaiškėjo, jog daugiau galimybių atkurti nuosavybės teises natūra nėra. Remiantis minėta įstatymo nuostata, galutinai paaiškėjus galimybėms atkurti nuosavybės teises natūra, ir tokiu galimybių neatsiradus, arba atsiradus nepilnai, t. y. tik dalis žemės grąžinama natūra, pretendentai turi teisę persvarstyti nuosavybės teisių atkūrimo būdus.
Mano, kad atsakovė nepaisė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 1997 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1057 3 punkto nuostatų, ir jame įtvirtintos piliečių, kuriems sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra teismo tvarka panaikinti, teisės teikti naują prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikintas. Prašė skundą patenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdant Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą, kuriuo įpareigojama iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pretendentui J. A. tenkančią dalį, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje, ir atsižvelgiant į pareiškėjos 2021 m. kovo 22 d. prašymą, 2021 m. balandžio 6 d. Kauno miesto skyrius parengė išvadas Nr. 8IP-2 ir Nr. 8IP-3 „Dėl žemės, miško, vandens perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ lygiaverčiams žemės sklypams gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Prašymas dalyje įtraukti pretendentą J. A. į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę (toliau – ir Eilė) Kauno mieste, buvo pateiktas Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo Kauno miesto skyriaus komisijai (toliau - ir Komisija). Komisija, išnagrinėjusi prašymą bei nuosavybės teisių į J. A. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), atkūrimo byloje esančius dokumentus, 2021 m. balandžio 6 d. protokolu Nr. 8PRT-3-(14.8.6.), atsižvelgiant į tai, kad teisminiuose procesuose buvo skundžiama Kauno miesto skyriaus 2018 m. sausio 19 d. rašto Nr. 8SD-295-(14.8.94.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 1SS-750-(7.5.) dalys, kur teigiama, kad piliečiui J. A. atkūrus nuosavybės teises suteikiant naują žemės sklypą Kauno mieste (per plotą) ir grąžinus natūra, pretendentui likusi dalis bus atkuriama atlyginant pinigais, o ne suteikiant lygiavertį žemės sklypą kaimiškoje vietovėje (kaip buvo išreikštas noras 2018 m. sausio 12 d. prašyme nurodant lygiaverčio žemės sklypo suteikimą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje arba (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje), nutarė neįrašyti pretendento J. A. į Eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti Kauno mieste (per vertę). Apie tai pareiškėjos atstovas buvo informuotas Kauno miesto skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 8SD-2076-(14.8.94.), kuris buvo apskųstas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, tačiau 2021 m. liepos 9 d. raštu Nr. 1SS- 1066 -(7.5.), tačiau skundas atmestas.
Atsakovės atstovės nuomone, ginčijamas pareiškėjos 2021 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. lSS- 1066-(7.5.) ir 2021 m. balandžio 20 d. ginčijama rašto dalis Nr. 8SD-2076-(14.8.94.) atitinka teisės aktų reikalavimus ir nėra naikintini. Pabrėžė, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas vykdomas griežtai pagal teisės aktuose nurodytas procedūras, o ne vien atsižvelgiant į pavienių pretendentų pageidavimus.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Pretendento valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo. Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatyme nustatytas terminas, iki kada piliečiai gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra naikinamasis, t. y. jis nepratęsiamas ir neatnaujinamas. Teigė, jog teisės aktai šiuo metu nenumato galimybės asmenims keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija neturi pareigos atkurti nuosavybės teises pareiškėjos prašomu būdu perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra po 1997 m. liepos 7 d. Atkūrimo įstatymas nebenumatė, todėl piliečiai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais privalėjo tikslinti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, o pareiškėja iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios atkurti nuosavybės teises kitu būdu ir paliko prašyme nurodytus atkūrimo būdus “natūra ir ekvivalentine natūra”. Nurodė, kad nors buvo nustatyta pareiga raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiams kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, tačiau objektyviai nebuvo įmanoma visiems piliečiams pateikti tokius informacinius pranešimus. Atsakovės įsitikinimu, teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas.
Paaiškino, kad vertinant aplinkybių visumą ir vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktu, bei atsižvelgiant į tai, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendime konstatavo, jog „ekvivalentinė natūra“ savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą, Kauno miesto skyrius pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dalyje dėl J. A. įrašymo į Piliečių eilę lygiaverčiam žemės sklypui individualiai statybai gauti Kauno mieste.
Motyvuojamoji dalis
Paminėjo, jog anksčiau galiojusio Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdas - tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), iš esmės reiškia lygiaverčio žemės sklypo suteikimą atlyginant piliečiams už valstybės išperkamą turtą, kurio negalima grąžinti buvusioje vietoje. Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo būdas savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu. Anksčiau galiojusio Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas vienas iš atlyginimo būdų - tai tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) ir dabar galiojančio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu būdas, iš esmės reiškia tą patį atlyginimo būdą. Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo būdas, kai perduodamas lygiavertis žemės, miško ar vandens telkinio plotas, bei Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytas atlyginimo būdas, kai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai, yra atskiri ir savarankiški atlyginimo būdai. Pabrėžė, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka ir patiems pretendentams, taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad patys piliečiai turi nuolat domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu, dėti visas pastangas, kad įgyvendintų savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, laiku pateikti reikiamus dokumentus. Teisės aktai nenumato institucijai, kuriai įstatymu pavesta vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą, pareigos nuolat informuoti piliečius apie nuosavybės teisių atkūrimą, atsižvelgiant į tai, kad prašymų per visą reformos laikotarpį buvo paduota labai daug, todėl būtų buvę neprotinga užkrauti institucijai tokią pareigą. Prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Bylos duomenys patvirtina, jog 1991 m. gruodžio 19 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. A. žemę pateikė jo sūnus J. A. (turto paveldėtoja pareiškėja M. A.) (toliau – ir pretendentas), nurodydamas, jog kiti piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą, yra: sesuo V. V. M., sesuo K. P. K. ir brolis K. A.. Prašyme nurodytas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdas - ekvivalentine natūra.
J. A. iki nacionalizacijos Kauno miesto ribose nuosavybės teise valdė 2 ha, J. A. tenkanti žemės dalis - 0,50 ha (prijungta J. A. nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopija).
Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 8792 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. A.“ J. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, kartu su bendraturčiais V. V. M. ir K. A., grąžinant natūra 0,2082 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0694 ha žemės dalį.
Kauno apskrities viršininko 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 9016 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. A.“ J. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, kartu su bendraturčiais V. V. M. ir K. A., P. K. ir Z. T. įpėdiniais, grąžinant natūra 0,4038 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0178 ha žemės dalį bei 0,3069 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0135 ha žemės dalį.
Kauno apskrities viršininko 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. S8-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui J. A.“ J. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, kartu su bendraturčiais V. V. M. ir K. A., P. K. ir Z. T. įpėdiniais grąžinant natūra 0,0878 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0221 ha žemės dalį.
Taigi atsižvelgiant į Kauno apskrities viršininko priimtus sprendimus J. A. liko atkurti nuosavybės teises į 0,3772 ha į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės. Taip pat pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-928-(14.8.2.) „Dėl piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)“ patvirtintoje piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilėje J. A. (miręs) įrašytas Nr. 77.
NŽT Kauno skyriaus 2018 m. sausio 19 d. raštu (toliau –ir Atsakymas) ir NŽT 2018 m. balandžio 12 d. raštu (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjai buvo atsakyta, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuriose konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme „ekvivalentinės natūros“ būdas nenumatytas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos laikosi pozicijos, kad piliečiams, kurių prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentine natūra“ ir šis būdas iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeistas, už valstybės išperkamą žemę, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, bus atlyginama pinigais. Be kita ko, pažymėta, kad NŽT Kauno skyrius 2014 m. lapkričio 12 d. raštu Nr.8SD-(14.8.7)-7061 M. A. įgaliotą asmenį S. A. informavo apie galimybę pakeisti valią ir prašyti, jog už likusią negrąžintą žemę būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota. Be to pažymėjo, kad J. A. (miręs) yra įrašytas į piliečių sąrašą, kuriems perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai Kauno mieste (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl priėjus eilei pareiškėja, kaip įpėdinė bus pakviesta rinktis naują žemės sklypą Kauno mieste. Taip pat informavo, kad įvertinus jai eilės tvarka pasirinkto perduodamo neatlygintinai naujo žemės sklypo plotą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui patvirtintų laisvos (neužstatytos) ir grąžintinos natūra žemės sklypų plotą, už likusį J. A. neatkurtą buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos Kauno mieste turėtos žemės dalį gali būti atlyginta tik pinigais.
Taigi, Atsakymu ir Sprendimu buvo atsisakyta tenkinti prašymą atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės plotu (ekvivalentine natūra), iš esmės motyvuojant tuo, kad pretendento pirminiame prašyme (1991 m.) nurodytas atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra, nenumatytas šiuo metu galiojančiame Atkūrimo įstatyme, o įstatymo nustatytu terminu jo valia patikslinta nebuvo, todėl už likusią neatkurtą turėtos žemės valdos dalį bus atlyginta pinigais.
Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos M. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėja M. A. prašė 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 1SS-750-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalį, kurioje teigiama, jog nuosavybės teisės į likusią neatkurtą J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), išskyrus žemę, į kurią nuosavybės teisės pareiškėjai bus atkurtos suteikiant naują žemės sklypą pagal įrašytą eilę Kauno mieste, taip pat, kuri pareiškėjai bus grąžinta natūra, pareiškėjai bus atkūrinėjamos kompensuojant pinigais; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. sausio 19 d. atsakymo Nr. 8SD-295-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ dalį, kurioje teigiama, jog nuosavybės teisės į likusią neatkurtą J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), išskyrus žemę, į kurią nuosavybės teisės pareiškėjai bus atkurtos suteikiant naują žemės sklypą pagal įrašytą eilę Kauno mieste, pareiškėjai bus atkūrinėjamos kompensuojant pinigais; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pareiškėjai tenkančią J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), dalį, į kurią nuosavybės teisės pareiškėjai dar nėra atkurtos (iš jos paliekant iki 0,12 ha naujam žemės sklypui pagal įrašytą eilę Kauno mieste ir natūra galimos grąžinti žemės plotą atkūrimui natūra) atkūrimo pareiškėjai suteikiant jai neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje.
Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendimu minėtoje administracinėje byloje panaikino Kauno miesto skyriaus 2018 m. sausio 19 d. rašto Nr. 8SD-295-(14.8.94.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 1SS-750-(7.5.) dalis, kuriose buvo nurodoma, jog nuosavybės teisės į likusią neatkurtą J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), bus atkurtos atlyginant pinigais ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, suteikiant neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus kitose vietose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.
Pareiškėja 2021 m. kovo 22 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pretendentui J. A. tenkančią J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) dalį, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, atkūrimo, suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje ir parengti išvadą 230 Eur nominali vertė lygiaverčiam sklypui gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje bei parengti išvadą 108 eurų nominali vertė lygiaverčiam sklypui gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, o už likusį plotą pageidauja gauti lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti (per vertę).
NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2021 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. lSS-1066-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ netenkino pareiškėjos skundo. Sprendime nurodė kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Kauno miesto skyriaus 2018 m. sausio 19 d. rašto Nr. 8SD-295-(l4.8.94.) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 1 SS-750-(7.5.) dalis, kuriose nurodoma, jog nuosavybės teisės į likusią neatkurtą J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), bus atkurtos atlyginant pinigais ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, suteikiant neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus kitose vietose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą.
Nagrinėjamose administracinėse bylose ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo įgyvendinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, kad minėtuose teismuose buvo nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl NŽT Kauno miesto skyriui 2018 m. sausio 12 d. pateiktame prašyme išreikštos valios perduoti lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą kaimo vietovėje, kuris nebuvo tenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Pasibaigus teisminiams procesams pareiškėja 2021 m. kovo 22 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriame prašė perduoti lygiaverčius žemės, miško ar vandens telkinio plotus kaimo vietovėje, t. y. parengti išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, ir už likusį neatkurtą plotą perduoti lygiavertį naują žemes sklypą individualiai statybai Kauno mieste, įrašant J. A. į Piliečių eilę, t. y. vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktu ir 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu.
Regionų apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad 1991 m. gruodžio 19 d. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. 1-1454 16 straipsnyje buvo numatyti atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdai, vienas iš jų, kurį pasirinko pretendentė (-ai), buvo tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra). Atstatymo įstatymą pakeitusio 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, įsigaliojusi nuo 1999 m. birželio 2 d.) nurodytas iš esmės analogiškas būdas, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu. Anksčiau galiojusio Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdas - tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), iš esmės reiškia lygiaverčio žemės sklypo suteikimą atlyginant piliečiams už valstybės išperkamą turtą, kurio negalima grąžinti buvusioje vietoje. Paminėtas Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo būdas savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu. Anksčiau galiojusio Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas vienas iš atlyginimo būdų - tai tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) ir dabar galiojančio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu būdas, iš esmės reiškia tą patį atlyginimo būdą.
Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo būdas, kai perduodamas lygiavertis žemės, miško ar vandens telkinio plotas, bei Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytas atlyginimo būdas, kai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai, yra atskiri ir savarankiški atlyginimo būdai.
Sistemiškai vertinant aplinkybių visumą ir vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktu, bei atsižvelgiant į tai, kad Regionų apygardos administracinis teismas konstatavo, jog „ekvivalentinė natūra“ savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą, darė išvadą, kad NŽT Kauno miesto skyrius pagrįstai netenkino pareiškėjos 2021 m. kovo 22 d. prašymo dalyje dėl J. A. įrašymo į Piliečių eilę lygiaverčiam žemės sklypui individualiai statybai gauti Kauno mieste.
Byloje taip pat nustatyta, kad NŽT 2021 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 8S-31 -(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. A.“ buvo atkurtos nuosavybės teises į 0,0900 ha žemės grąžinant natūra žemės sklypo 0,0900 ha dalį turėtoje vietoje, esančią 0,1585 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), liko neatkurta 0,1932 ha žemės. Taip pat NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. balandžio 6 d. parengė ir patvirtino išvadą Nr. 8IP-2 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ dėl 0,1013 ha žemės į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, ir 2021 m. balandžio 6 d. parengė ir patvirtino išvadą Nr. 8IP-3 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ dėl 0,0476 ha žemės į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Tokiu būdu pretendentui dar lieka 0,0443 ha atkurtinos žemės likutis, kurį pageidauja, o taip pat ir NŽT teismo sprendimu įpareigota atkurti suteikiant neatlygintinai lygiaverti žemės sklypą (-us) kitoje vietoje.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2021 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. lSS-1066-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 8SD-2076-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ dalies, kuria buvo atsisakyta įrašyti pretendentą J. A. į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti Kauno mieste (pagal vertę).
Pareiškėja minėtus administracinius aktus ginčija dėl to, kad NŽT nevykdo teismo įpareigojimo atkurti pareiškėjai nuosavybės teises suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytu atlyginimo būdu, kai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai, pagal pareiškėjos 2021 m. kovo 22 d. prašymą, nors tokią teisę ji įgijo pagal Tvarkos 3 punktą, kai panaikinamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Atsakovė teigia, jog Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo būdas, kai perduodamas lygiavertis žemės, miško ar vandens telkinio plotas, bei Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytas atlyginimo būdas, kai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai, yra atskiri ir savarankiški atlyginimo būdai, todėl neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos 2021 m. kovo 21 d. prašymo dalies sutekti lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti pagal vertę).
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 02 07) bei kiti teisės aktai.
Nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad 1991 m. gruodžio 19 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. A. žemę pateikė jo sūnus J. A. (turto paveldėtoja pareiškėja M. A.). Prašyme nurodytas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdas - ekvivalentine natūra.
Teismai, išnagrinėję ginčą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl NŽT Kauno skyriaus 2018 m. sausio 19 d. Atsakymo ir NŽT 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo (jie Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio, Tvarkos 111- 119 punktų prasme nėra sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo), kuriais atsisakyta tenkinti prašymą atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės plotu (ekvivalentine natūra), kurie iš esmės motyvuoti tuo, kad pretendento pirminiame prašyme (1991 m.) nurodytas atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra, nenumatytas šiuo metu galiojančiame Atkūrimo įstatyme, o įstatymo nustatytu terminu jo valia patikslinta nebuvo, todėl už likusią neatkurtą turėtos žemės valdos dalį bus atlyginta pinigais, konstatavo, kad institucija (atsakovė), įgaliota atkurti piliečiams nuosavybės teises, priimdama 2008–2010 metų sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste, kuriais atkūrė nuosavybės teises J. A. žemės sklypais, juos grąžinant natūra, leido pretendentui (jo įpėdinei pareiškėjai) pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisės bus atkurtos pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu – suteikiant lygiavertį žemės sklypą (ekvivalentine natūra) ir, tuo pačiu, suformavo pretendentui bei pareiškėjai teisėtus lūkesčius, jog ši teisė nebus paneigta (nutarties 20 punktas), o prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytas būdas – nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas grąžinant nusavintą turtą ekvivalentine natūra, turi būti suprantamas tapačiai nusavinto turto grąžinimui lygiaverte natūra, todėl prašymo pagal Atstatymo įstatymo (naudotas terminas „ekvivalentine natūra“) nuostatas pateikimo metu pareikšta valia turi būti nuosekliai realizuojama įsigaliojus naujam Atkūrimo įstatymui („perduodant lygiavertį <...> plotą“)(nutarties 52 punktas).
Pareiškėja 2021 m. kovo 22 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pretendentui J. A. tenkančią J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) dalį, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, atkūrimo, parengti išvadas (parengtos), o už likusį plotą pageidauja gauti lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti (pagal vertę).
Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.
Piliečiams, kuriems sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra teismo tvarka panaikinti, į tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikintas, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme, pateiktame po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodytu būdu.
Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias nuostatas yra konstatuota, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdą grąžinant nusavintą turtą ekvivalentine natūra pakeitus į nusavinto turto grąžinimą lygiaverte natūra, įstatymo leidėjas piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisės atstatymą, nenumatė prievolės tikslinti pateiktus prašymus, iš naujo nurodant nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Sistemiškai aiškinant galiojusio Atstatymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo grąžinant nusavintą turtą ekvivalentine natūra, sąvokos pakeitimas į turto grąžinimą lygiaverte natūra, laikytinas neturinčiu jokios įtakos piliečio, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, teisių turiniui. Prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytas būdas – nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas grąžinant nusavintą turtą ekvivalentine natūra, turi būti suprantamas tapačiai nusavinto turto grąžinimui lygiaverte natūra, žr. 2015 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1546-146/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartį Nr. A-2123-492/2016, 2017 m. sausio 9 d. nutartį A-201-492/2017).
Pretendento J. A. prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. vasario 3 d.) nustatė, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma grąžinant nusavintą turtą natūra arba jam ekvivalentine natūra (1 p.). Vėliau, 1993 m. sausio 12 d. įstatymu Nr. I-44, 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata buvo pakeista ir įtvirtinta, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma grąžinant nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra arba kita natūra. Pretendento prašymo pateikimo metu galiojusio Atstatymo įstatymo 16 straipsnis, nustatantis išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo būdus, įtvirtino, kad, be kitų būdų, valstybė išperka išlikusį nekilnojamąjį turtą tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) (1 p.). Išpirkimo būdą pasirenka pilietis, išskyrus šio įstatymo 7, 8, 14 ir 15 straipsniuose nurodytus atvejus (16 str. 2 d.). Šios nuostatos galiojo iki įstatymas nustojo galioti priėmus naują Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad pagal Atstatymo įstatymą, prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytas būdas – nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas grąžinant nusavintą turtą jam ekvivalentine natūra, turi būti suprantamas tapačiai nusavinto turto grąžinimui jam lygiaverte natūra. Be to, pagal LVAT išaiškinimą, ekvivalentinė natūra Atstatymo įstatyme buvo suvokiama ir kaip nuosavybės teisių atkūrimo būdas, ir kaip atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdas, todėl pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas gali reikšti ir atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo pasirinkimą, kai tiek vienas, tiek kitas lemia tų pačių materialiųjų pasekmių atsiradimą (LVAT 2017 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-201-492/2017).
Atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359) 5 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, 5 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybė, atlygindama piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikosi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Šio straipsnio 9 dalies 1 punktas numato, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą; 4 punktas numato, kad gali būti atlyginama perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos) <...>.
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas išaiškino, kad Atkūrimo įstatymo preambulėje buvo akcentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumas, grindžiamas 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostata – Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama, tai reiškia, kad Atstatymo įstatymo metu pareikšta asmens valia atkurti nuosavybės teises pasirinktu būdu turi būti realizuojama toliau pagal naujai priimto įstatymo nuostatas tiek, kiek ji gali būti laikoma šias nuostatas atitinkanti. Atstatymo įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu nebuvo panaikinta galimybė atlyginant piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, vietoj jo perduoti kitą lygiavertį turtą, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 bei 4 punkte numatyti atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdai savo paskirtimi ir teisiniu turiniu nėra kokybiškai kitokie negu buvo Atstatymo įstatyme 16 straipsnio 1 punkte numatytas tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), todėl prašymo pateikimo metu pareikšta valia turi būti nuosekliai realizuojama įsigaliojus naujam įstatymui (LVAT 2017 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-201-492/2017).
Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir LVAT išaiškinimais dėl Atstatymo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatų traktavimo, atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo proceso tęstinumo principą, pretendento J. A. (duomenys neskelbtini) prašyme pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas - ekvivalentine natūra, pareiškėjos 2021 m. kovo 22 d. prašyme pasirinktas nuosavybės teisių atlyginimo būdas - gauti lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste, reiškia tiek teisę gauti lygiavertį žemės plotą už valstybės išperkamą žemę pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktą, tiek teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos) pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiškią teismo praktiką, pagal kurią nuosavybės teisių atkūrimas ekvivalentine natūra gali būti vykdomas ir galiojant Atkūrimo įstatymui, kuriame nuosavybės teisių atkūrimo/atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdas ekvivalentinė natūra nėra tiesiogiai įvardytas (LVAT 2015 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1546-146/2015; 2017 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-201-492/2017).
Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ne tik Atkūrimo įstatymu ir Tvarka, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) nuostatomis bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės).
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik teisės aktais, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).
Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir padėti asmeniui, o ne veikti formaliai (LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1068-442/2019). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų ir bendrųjų teisės principų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, turi padėti žmogui įgyvendinti jo teises, ginti ir apsaugoti teisėtus jo lūkesčius. Pagrindinis nuosavybės teisių atkūrimo tikslas nėra kuo greičiau užbaigti šį procesą. Pagrindinis valstybės tikslas turi būti teisingas nusavintos nuosavybės atkūrimas ir/ar kompensavimas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ginčo teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjos ginčijami administraciniai aktai buvo priimti nesilaikant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies, 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punkto, LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkto nuostatų, neatsižvelgiant į pretendento išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pažeidžiant pareiškėjos teisėtus lūkesčius, todėl naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Atsakovė įpareigotina iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pretendentui tenkančią J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), dalį, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, J. A. atkūrimo pagal 2021 m. kovo 22 d. prašymą gauti lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti pagal vertę) (ABTĮ 88 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos M. A. skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. lSS-1066-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 8SD-2076-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ dalį dėl atsisakymo įrašyti pretendentą J. A. į piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti Kauno mieste (pagal vertę).
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti dėl atkūrimo nuosavybės teisių į pretendentui J. A. tenkančią J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės (duomenys neskelbtini), dalį, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, suteikiant neatlygintinai naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste, įrašant pretendentą J. A. į piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti Kauno mieste (pagal vertę).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.