Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. R. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės E. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. R. dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria už antstolės reikalavimų nevykdymą skolininkui skirta piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie procesą pirmosios instancijos teisme, todėl negalėjo pateikti atsikirtimų į antstolio pareiškimą, teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka. Bendroji bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisyklė – teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, kviečiant į jį dalyvaujančius asmenis (CPK 153 straipsnio 1 dalis). CPK nustatytais atvejais galimas rašytinis procesas, kai dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Vienas iš tokių atvejų – pareiškimų, teismui pateiktų vykdymo proceso metu, nagrinėjimas. Antstolių pareiškimai dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis). Pažymėtina, kad teismas turi CPK 593 straipsnyje įtvirtintą diskreciją spręsti dėl proceso formos. Teismas turi nagrinėti bylą žodiniame posėdyje, kai tai būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms išaiškinti, o rašytinis procesas tam nepakankamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016). Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį, jos patvirtinta kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 4 dalis), todėl asmuo, kam skirta bauda, turi teisę skųsti tokią nutartį ir turi galimybę savo argumentus prieš antstolio pareiškimą išdėstyti atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo apeliantui rašytinio proceso tvarka ir jam nepranešęs apie procesą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio pareiškimo nagrinėjimo tvarką.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje vykdoma vykdomoji bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-10-01 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 85809,36 Eur skolos ir 18 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. R., išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai. Antstolė 2015-07-07, 2015-08-28 ir 2015-09-17 priėmė patvarkymus dėl ekspertizės skyrimo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti ir įpareigojimo pateikti dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas S. R. įpareigotas per 30 kalendorinių dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti ekspertizės įstaigai „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ UAB „Sauridos didmena“ 1 500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų vidutinei rinkos vertei nustatyti reikalingus dokumentus pagal pridedamą dokumentų sąrašą ir priedus. Skolininkas antstolės patvarkymo nevykdė, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi skyrė S. R. 88,00 Eur baudą už reikalavimų nevykdymą laikotarpiu nuo 2015-10-22 iki 2015-12-04 (įskaitytinai). Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

9. Antstolės padėjėja 2016-06-14 pakartotinai priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo pateikti dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas S. R. įpareigotas per 30 kalendorinių dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti ekspertizės įstaigai „Ober-Haus Nekilnojamasis turtas“ UAB „Sauridos didmena“ 1500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų vidutinei rinkos vertei nustatyti reikalingus dokumentus pagal pridedamą dokumentų sąrašą ir priedus. 2016-06-14 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) įteiktas tinkamai, t. y. asmeniškai skolininkui S. R. – 2016-06-16. Skolininkas S. R. minėto patvarkymo per antstolės nustatytą terminą neįvykdė. Tai patvirtina ir pats apeliantas.

10. CPK 585 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatyminio pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 str.). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

11. Nepagrįstais vertintini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar antstolio reikalavimas pateikti dokumentus trečiajam asmeniui vykdomojoje byloje buvo teisėtas, tikslingas. Apelianto teigimu, dėl UAB „Sauridos didmena“ dokumentų ir duomenų pateikimo antstolė galėjo (ir privalėjo) kreiptis ne į suinteresuotą asmenį, kaip fizinį asmenį, bet į pačią įmonę – UAB „Sauridos didmena“, nes būtent įmonė, o ne suinteresuotas asmuo, šiuos dokumentus ir duomenis valdo ir disponuoja jais.

12. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas yra S. R. kaip fizinis asmuo. Byloje paskirta skolininkui S. R. priklausančių 1500 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Sauridos didmena“ akcijų. Skolininkas S. R. yra savininkas 1500 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Sauridos didmena“ akcijų, todėl pagrįstai antstolė reikalavo būtent apelianto pateikti UAB „Sauridos didmena“ 1500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų vidutinei rinkos vertei nustatyti reikalingus dokumentus. Iš dalies sutiktina su apelianto argumentais, kad dauguma reikalaujamų dokumentų yra UAB „Sauridos didmena“, tačiau, apeliantas kaip akcininkas, minėtų akcijų savininkas, turi teisę gauti iš UAB „Sauridos didmena“ su juo susijusią informaciją, surinkti antstolės reikalaujamų dokumentų kopijas ir jas pateikti ekspertizės įstaigai „Ober-Haus Nekilnojamasis turtas“.

13.Kaip nepagrįsti vertintini ir apelianto argumentai, kad teismo paskirta bauda – už kiekvieno antstolės reikalavimo nevykdymo ir kliudymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną skyrė 50,00 Eur dydžio baudą, skaičiuojant nuo 2016-07-19 iki kreipimosi į teismą dienos – 2016-09-06 (įskaitytinai), už 50 dienų, t. y. iš viso 2 500,00 Eur, yra neprotingo dydžio ir neproporcinga galimai padarytam pažeidimui.

14. Pažymėtina tai, jog apeliantui S. R. jau buvo kartą skirta 88,00 Eur bauda už antstolės reikalavimų nevykdymą. Skolininkas S. R. buvo įpareigotas per 30 kalendorinių dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti ekspertizės įstaigai „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ UAB „Sauridos didmena“ 1 500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų vidutinei rinkos vertei nustatyti, reikalingus dokumentus pagal pridedamą dokumentų sąrašą ir priedus laikotarpiu nuo 2015-10-22 iki 2015-12-04 (įskaitytinai). Skolininkui taip ir nepateikus antstolės reikalaujamų dokumentų, 2016-06-14 buvo pakartotinai priimtas patvarkymas dėl įpareigojimo pateikti dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas S. R. įpareigotas per 30 kalendorinių dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti ekspertizės įstaigai „Ober-Haus Nekilnojamasis turtas“ UAB „Sauridos didmena“ 1500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų vidutinei rinkos vertei nustatyti reikalingus dokumentus pagal pridedamą dokumentų sąrašą ir priedus. Tačiau apeliantas vėl antstolės patvarkymo nevykdė. Apelianto nurodomos aplinkybės, kodėl jis nevykdė antstolės reikalavimų, nėra objektyvios, rimtos priežastys, pateisinančios antstolės reikalavimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pakartotinai be pateisinamų priežasčių nevykdo antstolės reikalavimų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė minėto dydžio baudą (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys).

17. Vadovaujantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui skyrė baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.