Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis A(duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, įgijęs staliaus profesiją, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2023 m. sausio 9 d., apie 21.20 val., bendrojo naudojimo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su kaimyne A. V. metu, tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į dešinės pusės smilkinio sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą. Tokiais veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Iš 2023 m. sausio 9 d. A. V. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2023 m. sausio 9 d. apie 21.20 val., jai bendraujant su kaimynu vardu K. R. prie (duomenys neskelbtini) kambario, prie jos priėjo šio kambario gyventojas D. S.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. D. S. pradėjo priekaištauti kodėl ji bendrauja su K. R. ir be priežasties vieną kartą trenkė su kumščiu į veidą, į smilkinio sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 16-24).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. – birželio 27 d. ekspertizės akte Nr. 78-TPK-126/2023 konstatuota, jog D. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojama: paprastas girtumas; (duomenys neskelbtini) (remisija); lengvas protinis atsilikimas; priklausomybės alkoholiui sindromas. Lengvas protinis atsilikimas yra įgimtas sutrikimas. (duomenys neskelbtini) yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuris tiriamos veikos metu buvo remisijos [pagerėjimo] stadijoje. D. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2023 m. sausio 9 d.) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. S. veiksmai jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2023 m. sausio 9 d.) vertinami kaip įtakoti paprasto girtumo. D. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2023 m. sausio 9 d.) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir jus valdyti. Šiuo metu D. S. konstatuojama: (duomenys neskelbtini) (remisija); lengvas protinis atsilikimas; priklausomybės alkoholiui sindromas. Lengvas protinis atsilikimas yra įgimtas sutrikimas. (duomenys neskelbtini) yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuris šiuo metu yra remisijos [pagerėjimo] stadijoje. D. S. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. S. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal savo psichikos būklę D. S. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, bylos proceso metu suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę. D. S. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo, jo socialinis pavojingumas nevertinamas, kadangi konstatuota, jog D. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2023 m. sausio 9 d.) galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 t., b. l. 106-111).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Teismas pažymi, kad kaltinamajame akte D. S. buvo pareikštas kaltinimas dėl dviejų smūgių nukentėjusiajai, t. y. smūgio į veidą ir smūgio į šoną. D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 68-70, 133-135), tiek teismo posėdžio metu pripažino kaltę tik dėl vieno smūgio į veidą (2 t., b. l. 6-12). Prokurorė teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 40, 43) prašė pakeisti kaltinimą, t. y. pažymėjo, kad D. S. kaltinamas tuo, kad sudavė A. V. vieną kartą į veidą. Kaltinamasis kaltę dėl šios veikos pripažino, prašė sutrumpinto įrodymų tyrimo (2 t., b. l. 43).

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis D. S. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, sutiko duoti parodymus, paaiškino, kad žodinio konflikto metu sudavė dešinės rankos delnu nukentėjusiajai A. V. į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. atsiprašė nukentėjusiosios A. V. už suduotą smūgį (2 t., b. l. 8, 44). Tai, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisminio nagrinėjimo metu ištirti faktiniai duomenys. D. S. kaltę įrodo jo paties tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, nukentėjusiosios A. V. duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu liudytojų A. V. ir K. R. duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Aptartų nuoseklių, neprieštaringų, vienas kitą papildančių, gautų įstatymų nustatyta tvarka bei ištirtų teisiamuosiuose posėdžiuose įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis D. S. sukėlė fizinį skausmą A. V., kai 2023 m. sausio 9 d., apie 21.20 val., bendrojo naudojimo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su kaimyne A. V. metu, tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į dešinės pusės smilkinio sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą. Veikos metu kilę padariniai – fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, neabejotinai priežastiniu ryšiu susiję su minėtais kaltinamojo veiksmais, kuriuos jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia.

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamojo D. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam D. S. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. S., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, šiuo metu nedirbantis (1 t., b. l. 147-149), pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 150; 2 t., b. l. 6), bei paaiškino teisiamojo posėdžio metu, jog po patirtos traumos negali dirbti, turi neįgalumą, gauna šalpos pensiją (2 t., b. l. 8), administracine tvarka baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, viešosios tvarkos pažeidimą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 151-154), neteistas (1 t., b. l. 155-156), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra. Tačiau byloje pateikti duomenys, jog D. S. buvo skirta psichiatrinė teismo ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. kovo 2 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-64/2023 konstatuota, jog D. S. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 92). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. – birželio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-126/2023 konstatuota, kad D. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojama: paprastas girtumas, (duomenys neskelbtini) (remisija), lengvas protinis atsilikimas, priklausomybės alkoholiui sindromas. Lengvas protinis atsilikimas yra įgimtas sutrikimas. (duomenys neskelbtini) yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuris tiriamos veikos metu buvo remisijos (pagerėjimo) stadijoje. D. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2023 m. sausio 9 d.) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Veiksmai jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu vertinami kaip įtakoti paprasto girtumo. D. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. S. šiuo metu yra konstatuojama: (duomenys neskelbtini) (remisija), lengvas protinis atsilikimas, priklausomybės alkoholiui sindromas. Lengvas protinis sutrikimas yra įgimtas sutrikimas. (duomenys neskelbtini) yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuris šiuo metu yra remisijos (pagerėjimo) stadijoje. D. S. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. S. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo, jo socialinis pavojingumas nevertinamas, kadangi konstatuota, jog D. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2023 m. sausio 9 d.) galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 t., b. l. 106-111).

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti D. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės pasiūlytą ir sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmių rūšių – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į kaltinamojo D. S. asmenybę, į jo sveikatos būklę, turimą negalią, gydymąsi psichiatrinėje ligoninėje, ankstesnių teistumų nebuvimą, pakankamai jauną amžių, bei tai, kad D. S. atsiprašė nukentėjusiosios ir norėjo susitaikyti su ja, bei tai, kad buvo dedamos tiek kaltinamojo, tiek jo gynėjos bei nukentėjusiosios advokato pastangos (neprieštaraujant prokurorei) susitaikyti su nukentėjusiąja, atlyginti jai žalą, tačiau formaliai tai nebuvo atlikta dėl nukentėjusiosios nesidomėjimo procesu dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių, skirtinas laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros neskiriant įpareigojimų. Teismas, įvertinęs kaltinamojo veikos padarymo aplinkybes, trukmę, sukeltas pasekmes (vienas smūgis, kuriuo sukeltas fizinis skausmas), negauta jokių duomenų, kad po nagrinėjamo įvykio jo atžvilgiu būtų pradėta kitų ikiteisminių tyrimų bei anksčiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad skiriant laisvės apribojimo bausmę, D. S. neskirtini įpareigojimai ar draudimai. Teismo nuomone, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamojo elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė.

Kadangi D. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmės.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 72-75), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41) bei 2023 m. liepos 10 d. nutarimu pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 42-44). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl D. S. veiksmų jai buvo sužalota kairioji akis ir dešinės pusės šonas, šonkauliai. Nuo minėtų veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol.

Teisiamojo posėdžio metu A. V. nurodė, kad prašoma 200 Eur suma yra dėl suduoto smūgio. Prašymą dėl civilinio ieškinio surašė policijos pareigūnai. Be to, pati kaip teigė, kad neskiria turtinės nuo neturtinės žalos. Turtinės žalos nepatyrė, nes ji pati pirko vaistus ir buvo pas gydytojus. Moralinė žala sudaro tai, jog labai skaudėjo šoną (2 t., b. l. 11)

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, ją padarė jos kaimynas (kaltinamasis), taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusiajai žodinio konflikto metu buvo suduotas vienas smūgis delnu į galvos sritį, t. y. sukeltas fizinis skausmas. Kaip nurodo nukentėjusioji civiliniame ieškinyje bei patvirtino teisiamojo posėdžio metu, įvykio kilusias pasekmes ji juto kurį laiką, skaudėjo akis, vos matė, buvo bloga.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodyti ir nustatyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, t. y. pripažįstami neturtine žala, tačiau šiuo atveju objektyviai ir vienareikšmiškai nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam jos gyvenimui, kad dėl sveikatos sutrikdymo prarado darbingumą, suprastėjo gyvenimo kokybė. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl kaltinamojo padaryto tyčinio nusikaltimo nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, į jos pasekmes, įvertinęs ir kaltinamojo turtinę padėtį, bei tai, jog viso teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis D. S. norėjo susitaikyti su nukentėjusiąja A. V., pirmojo teisminio nagrinėjimo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau pati nukentėjusioji vykstant teisminiam nagrinėjimui nustojo domėtis jo eiga dėl asmeninių priežasčių. Taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo gaunamas turtines pajamas, bei tai, jog iš kaltinimo pašalinus vieną smūgį, sušvelnėjo ir pasekmės, todėl ieškinys mažintinas pusiau. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą mažinama iki 100 Eur dydžio sumos. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis užtikrina kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką šio pobūdžio bylose.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. vasario 28 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nukentėjusiosios A. V. (2 t., b. l. 63-67). Be to, pats kaltinamasis D. S. bylą perduodant į teisiamąjį posėdį pats kaltinamasis D. S. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jog būtų užtikrinta jo teisė į gynybą.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. S. gynėja buvo paskirta atsižvelgiant į tai, jog atitinka keliamus kriterijus dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Pats kaltinamasis D. S. kreipėsi, kad būtų jo teisės ir teisėti interesai tinkamai ginami. Taip pat pati nukentėjusioji A. V. kreipėsi į Valstybinę garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, jog būtų paskirtas atstovas, kad būtų tinkamai atstovaujami jos teisėti interesai.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti galutinę 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. V. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti A. V. naudai iš D. S. 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Išaiškinti D. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.