Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-269-966/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-19
Bylos Nr.
1-269-966/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59156-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
R. L.
Nukentėjusysis
G. S.
Civilinis atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Baudžiamoji byla Nr. 1-269-966/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59156-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.2.2; 1.1.8.1; 2.1.15.3.3.2; 1.1.6.3; 2.3.6.4.6
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant I. M., V. V., R. Š., A. Z., L. J.,dalyvaujant prokurorei V. Š.,kaltinamajai R. L., gynėjui advokatui A. B.,nukentėjusiajai G. S., atstovui advokatui M. V.,civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovei K. M.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, profesinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo technologe, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2016 m. lapkričio 18 d. apie 07.27 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama

automobilį „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 29 punkto reikalavimus, tuo, kad artėdama

prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai šviesoforo signalas draudė važiuoti per pėsčiųjų perėją,

nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės pagal automobilio

važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją G. S., kurią parbloškė ir sužalojo, tuo

padarydama nukentėjusiajai G. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

K. R. L. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji 2016 m. lapkričio 18 d. apie 8 val., važiavo jai priklausančiu automobiliu Honda Jazz į darbą, iš Birštono g. į Jonavos g., kairiąja eismo juosta. Norėdama persirikiuoti, trumpai žvilgtelėjo į dešinę pusę ir nepastebėjo, kad jau užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir partrenkė per perėją ėjusią nukentėjusiąją. Bandė išvengti susidūrimo, stabdė, bet buvo apsiniaukę, tamsu, lietingas oras, kliudė nukentėjusiąją dešine automobilio puse. Matė, kad artėja prie pėsčiųjų perėjos, bet nematė, kad jau persijungė raudonas šviesoforo signalas ir nematė, kad kas prie jos būtų stovėjęs. Prieš perėją nestabdė. Eismo įvykis įvyko dėl jos nepakankamo atidumo, oro sąlygos buvo blogos, buvo tamsu. Su specialisto išvada susipažinusi, pripažįsta, kad nukentėjusiajai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl jos kaltės. Po įvykio su nukentėjusiąja bendravo, jos atsiprašė. Jos vairavimo stažas 20 metų. Ji labai gailisi dėl įvykio ir atsiprašė nukentėjusiosios.

Kaltinamajai pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis), apklausiant civilinį atsakovą, nukentėjusiąją dėl civilinio ieškinio, dėl pareikšto susitarimo dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios R. L. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamosios kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

- Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokolu, foto nuotraukomis, CD laikmenos apžiūra (1 t., b. l. 7-12).

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-3198/2016 (02), kuri patvirtina, kad G. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kaktikaulio, dešinės akiduobės viršutinės sienelės, kaukolės pamato kaulų lūžiai susidarė dešinei apatinei kaktos sričiai kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kaukolės pamato kaulų lūžimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 53).

- liudytojos R. B. parodymais, kad 2016 m. lapkričio 18 d. apie 07.20 val. (duomenys neskelbtini) važiavo savo vyrui Ž. B. priklausančiu automobiliu „Citroen Xsara“, tamsiai žalios spalvos. Automobilį vairavo pati, vyras sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, ant automobilio galinės sėdynės sėdėjo dukra. Buvo tamsus paros metas. Važiavo nuo Šv. Gertrūdos g. link P. K. g. Važiavo antra eismo juosta. Privažiavus reguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią Jonavos g., priešais PC IKI parduotuvę, pilnai sustojo prie raudono šviesoforo signalo. Prie šviesoforo jos vairuojamas automobilis sustojo pats pirmas. Trečia eismo juosta buvo laisva. Prie šviesoforo belaukiant pakankamai ilgą laiką, pamatė kai trečia eismo juosta vizualiai žymiai didesniu nei 50 km/h greičiu ir nestabdydamas lengvasis automobilis pravažiavo pro jos vairuojamą automobilį. Pamatė, kai automobilis pėsčiųjų perėjos ribose partrenkė iš kairės į dešinę pusę ėjusią moterį. Automobilis partrenkęs moterį už pėsčiųjų perėjos sustojo apie 5 - 10 m atstumu. Po smūgio partrenkta pėsčioji pakilo į orą ir po to nukrito ant asfalto priešais ją partrenkusį automobilį. Pėsčiųjų perėja ėjusi moteris partrenkimo metu buvo trečioje eismo juostoje jos važiavimo kryptimi. Po eismo įvykio, iš pėsčiąją partrenkusio automobilio vairuotojo vietos išlipo moteris, ji priėjo prie partrenktos moters, po to grįžo prie savo automobilio, atsidarė automobilio kairės pusės keleivio dureles ir pasilenkė lyg kažką norėtų pasiimti. Po eismo įvykio praėjus kelioms sekundėms jai užsidegė žalias šviesoforo signalas ir ji pradėjo važiuoti toliau. Pravažiuodama matė, kad ant asfalto guli tamsiai apsirengusi moteris, šalia jos ant važiuojamosios kelio dalies gulėjo krepšys pritvirtintas ant ratukų. Įvykio vietoje nepasiliko, kad netrukdytų eismui. Matė, kad automobilio vairuotoja iš eismo įvykio vietos nepasišalino, situacija atrodė aiški, todėl įvykio vietoje nepasiliko. 2017 m. sausio 15 d. internetiniame puslapyje www.kasvykstakaune.lt pamatė skelbimą, kad ieškomi liudytojai matę eismo įvykį 2016 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini), kuomet buvo partrenkta pėsčioji. Ji susisiekė su skelbime nurodyta tyrėja ir pasakė, kad ji su vyru ir vaiku matė kaip įvyko minėtas eismo įvykis (1 t., b.1.63).

BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Ankščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik R. L. neteisėti veiksmai – KET 29 punkto, numatančio vairuotojui pareigą, jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios G. S. sunkus sveikatos sutrikdymas) atsirasti, taigi tarp R. L. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. L. neatsargios formos kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. S. patvirtino pateiktą sutartį dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo su kaltinamąja. Kaltinamoji jai atlygino 2000 Eur. Ji atleido kaltinamajai ir su ja susitaikė, sutiko, kad baudžiamoji byla jos atžvilgiu būtų nutraukta (1 t., b. l. 149). Prokurorė tam neprieštaravo.

K. R. L. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji jai jokių pretenzijų baudžiamojoje byloje nereiškia, kaltinamoji įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta viena veika, priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, kaltinamoji neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-138/2017 nurodoma kad R. L. nuo 2003 m. lapkričio 18 d. iki 2004 m. balandžio 21 d. konstatuojamas mišrus nerimo ir depresinis (F41.2), 2015 m. lapkričio 26 d. R. L. buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresinis sutrikimas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (F32.10). Pagal savo psichikos būklę, R. L., nusikaltimo padarymo metu nebuvo laikinoje liguistoje psichinės sveikatos būklės sutrikimo būklėje. Pagal savo psichikos būklę, R. L., nusikaltimo padarymo metu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu R. L. konstatuojamas – mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (F41.2). Pasveikimo prognozė – galimi paūmėjimai. Pagal savo psichikos būklę, R. L., dabartiniu metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime, gali būti apklausiama ir dalyvauti teismo posėdyje priimant nuosprendį. Nėra duomenų apie atminties ir emocinės būsenos pakitimus, kurie kliudytų tiriamajai suvokti bei valdyti savo veiksmus. Pagal savo psichikos būklę, R. L. gali būti teisiama. Šiuo metu R. L. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (1 t., b. l. 81-84). A. R. L. nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį jai susitaikius su nukentėjusiąja baudžiamąją bylą nutraukiant.

Vertinant tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, R. L. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kalta, nuoširdžiai gailėjosi, eismo įvykį sukėlė būdama blaivi, tik dėl nepakankamo savo atidumo, administracine tvarka bausta vieną kartą, dirba. Vien tai, jog kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jai taikyti BK 67 straipsnio 1, 3 dalyse, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl teismas sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajai R. L. yra netikslingas.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji G. S. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš draudimo bendrovės po 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 450 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 103-105). Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai sumokėjo 280 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 120-121, 2 t., b. l. 2-3).

Nukentėjusioji G. S. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo reikalavimą priteisti iš draudimo bendrovės 450 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę 450 Eur žalą sudaro: nepataisomai sugadinti akiniai, suplyšusi striukė ir sugadinta rankinė. Didžiausią vertę sudarė akiniai. 290 Eur už naujus akinius, likusi vertė – striukė ir rankinė. Iki įvykio akiniai buvo pirkti prieš metus ar 9 mėnesius, mokėjo 270-290 Eur. Dokumentų neturi. Striukę (pūkinis paltas) pirko už 100-110 Eur, prieš nepilnus metus iki įvykio. Dokumentų neturi. Smūgio metu plyšo priekinė dalis matomoje vietoje, jos netaisė, nedėvi. Rankinė 60 Eur vertės – kainavo apie 60 Eur, odinė, priekinė dalis nusibrozdino, nenaudoja. Dokumentų neturi. Gal daiktai kažkiek nusidėvėjo. Neturtinę žalą sudaro: patirtas sunkus kūno sužalojimas, skausmas, 4 mėnesiai nedarbingumo laikotarpis iki 2017 m. kovo 17 d., negavo jokių išmokų. Liko iki šiol liekamieji reiškiniai. Mirgėjimas akyse, moreniniai skausmai, koordinacijos sutrikimai. Stacionare buvo trumpai, penktadienį atvežė į klinikas, o antradienį paleido namo. Operacijos nereikėjo. Lankėsi pas šeimos gydytoją, psichologą, psichiatrą, vartojo vaistus. Iki įvykio dirbo. Dabar dirba. Jos darbas protinis prie kompiuterio, todėl dėl regos, galvos sutrikimų turi daryti ilgesnes pertraukas. Kamuoja nemiga, pasikartojantys skausmai, kaklo skausmai, mirgėjimas aky, tada negali dirbti. Dėl to kreipėsi pas šeimos gydytoją, pas okulistą. Iki įvykio tokių sveikatos sutrikimų nebuvo. Nesikreipė į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.

Civilinio atsakovo atstovė paaiškino, kad dėl turtinės žalos dydžio nukentėjusioji pristatė rankinės ir striukės nuotraukas. Striukės kaina nurodyta 100 Eur, rankinės 60 Eur ir akinių 240 Eur. Draudimas, apskaičiuojant žalą, privalo taikyti nusidėvėjimo procentą, šiuo atveju taikytas buvo 30 procentų nusidėvėjimas ir paskaičiuota už striukę 70 Eur, rankinę 47 Eur ir 163 Eur už akinius. Bendroje sumoje paskaičiuota turtinė žala 280 eurų. Dėl neturtinės žalos – neturtinė žala yra 5000 Eur už vieną įvykį. Tai yra maksimali suma, kuri mokama kai itin sunkiai sutrikdyta sveikata, kai prarastas darbingumas arba žmogui žuvus. Draudimo bendrovė turi vertinti aplinkybes, kad šiuo atveju nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat reikia atsižvelgti į pobūdį, trukmę, liekamuosius reiškinius, pasekmes, ar jie trukdys darbui, asmeniniam gyvenimui. Šiuo atveju nukentėjusiajai nebuvo nustatytas nedarbingumo lygis. Šeimos gydytojas jos ten nesiuntė, jis įvertina ir tada rašo siuntimą į komisiją, tokio siuntimo gydytojas nerašė, nukentėjusioji liko 100 procentų darbingumas. Medicininių dokumentų išrašas, kad asmuo nėra likęs neįgalus. Atsižvelgiant į tai, kad nepaskirtas specialus gydymas, terapijos, o yra malšinami tam tikri liekamieji požymiai vaistais nuo skausmo, tai, vadovaujantis teismų praktika, 5000 Eur žala yra per didelė, ji mokama vegetacinės būsenos žmonėms (liekamieji reiškiniai sunkūs). Čia – kita situacija. Draudimo bendrovė mano, kad šiuo atveju išmokama suma yra 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kai nesunkus sužalojimas – sumokama iki 1000 Eur.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje 2017 m. lapkričio 29 d. pranešimu Nr. LT_3/10-03-2017-385 informavo, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje gavo G. S. medicininius dokumentus (1 t., b. l. 154-189). Pranešė, kad pateikti dokumentai iš esmės yra tokie patys, kokie ir buvo gauti 2016 m. lapkričio 18 d. eismo įvykio bylos administravimo metu, todėl BTA draudimo bendrovė savo sprendimo dėl įvertinto 2000,00 Eur neturtinės žalos dydžio neturi pagrindo keisti. Priimtas sprendimas grindžiamas tuo, kad nors nukentėjusios po 2016 m. lapkričio 18 d. eismo įvykio patirti sužalojimai yra priskiriami sunkiam sveikatos sutrikdymui dėl kaukolės bazės ir skliauto lūžių, tačiau ryškių liekamųjų reiškinių, tokių kaip: netekto darbingumo 45 ir daugiau proc., susargdinimo ilgai trunkančia lėtine liga, kuri stipriai sutrikdytų žmogaus psichiką ir sukeltų darbingumo netekimą; kalbos netekimo; sunkaus laipsnio klausos ar regos sutrikimo, vaisingumo sutrikimo ir kt., nenustatyta. Nukentėjusiai po patirtis traumos atliktų medicininių tyrimų aprašuose stebima:

1. 2016 m. lapkričio 25 d. oftalmologo konsultacija: blogiau mato, dgn.: akies voko ir apie akį srities sumušimas, astigmatizmas, miopija, junginės kraujosruva. S. S.. Potassium x 3 k/d. (drėkinamasis izotoninis akių tirpalas), vit. c tab.;

2. 2016 m. gruodžio 29 d. pakartotinė oftalmologo konsultacija: dgn.: astigmatizmas, miopija. Rekomenduoti akiniai į tolį, vitaminai, kontrolė po 6 mėn.;

3. 2017 m. sausio 13 d. neurologo konsultacija: svaigsta galva, skauda galvą paryčiais su pykinimu, jautriai miega, bendras silpnumas. Objektyviai raumenų įtempimas paravertebraliai kaklo srityje, k>d; eisena stabili, ryškiai ASTENIZUOTA. Diagnozuotas potrauminis streso sindromas. Rekomenduota psichiatro konsultacija, kaklo ro, EEG. Atlikta kaklo ro (01.13): osteochondrozė C4-5, C5-6 II;

4. 2017 m. sausio 13 d. LOR konsultacija po frontalinio sinuso lūžio: be patologijos (uoslė nesutrikusi, nosies landos laisvos, lėtinio faringito požymiai, klausa nesutrikusi). Specifinis gydymas nereikalingas;

5. 2017 m. sausio 20 d. atlikta elektroencefalograma (EEG): be epilepsiforminio aktyvumo - epilepsijos nėra;

6. 2017 m. sausio 20 d. aprašomi skausmai po dešiniu šonkaulių lanku. Atlikta pilvo organų echoskopija (2017-02-06) – galimi lėtinio cholangito (tulžies latakų uždegimas) požymiai;

7. 2017 m. sausio 25 d. atlikta kaklo kraujagyslių triplex sonoskopija dėl galvos svaigimo: magistralinių kaklo kraujagyslių kraujotakos parametrai normos ribose;

8. 2017 m. vasario 2 d. dėl dešinės akies nuovargio, sausumo, mirgėjimo konsultuota oftalmologo: be ūmių pakitimų, dgn.: astigmatizmas, miopija. Rekomenduota atlikti akipločio tyrimą;

9. 2017 m. vasario 3 d. neurologo konsultacija, dgn.: F43.1 Potrauminio streso sutrikimas. Skundžiasi nerimu einant per gatvę, sunku išmiegoti visą naktį, užmigti. Teigiama, kad konsultuota psichologo 2017 m. sausio 24 d. – pažintinės veiklos pakitimų nenustatyta;

10. 2017 m. vasario 9 d. oftalmologo konsultacija, dgn.: H53.4 Akipločio defektai, astigmatizmas, miopija. Duotas siuntimas dgn patikslinimui III-o lygio okulistui;

11. 2017 m. kovo 2 d. konsultuota oftalmologo Kauno klinikose, dgn.: miopija III* deš. ir II* kair. Nusiskundimų neturi;

12. 2017 m. kovo 10 d. paskutinė šeimos gydytojo konsultacija: savijauta nėra gera, skauda galvą, sunku pasukinėti galvą. Skirtas vit. C, Pramistar.

Vertinant ankščiau nurodytą informaciją, galima pagrįstai teigti, kad jokių ryškių organinių potrauminių pakitimų neaprašoma, vyrauja funkciniai sutrikimai – galvos skausmas ir svaigimas, astenizacija, potrauminio streso sutrikimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusios akių potrauminis pakenkimas neįrodytas ir nėra sietinas priežastiniu ryšiu su 2016 m. lapkričio 18 d. eismo įvykio metu patirta G. S. trauma, kadangi dėl akiduobės lūžio liekamųjų reiškinių nenustatyta, o nukentėjusiai diagnozuotas astigmatizmas, miopija – yra tik refrakcijos ydos. Pažymi, kad astigmatizmas yra regėjimo sutrikimas, kai spinduliai, praėję akies optinę sistemą, susikerta ne viename, o dviejuose židiniuose, tuo tarpu miopija (trumparegystė) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiai dienai pagrįstus reikalavimus, draudikas pilnai įvykdė savo prievolę, eismo įvykio metu nukentėjusio patirta žala yra atlyginta bei vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, prašo ieškinį draudimo bendrovės atžvilgiu palikti nenagrinėtą (2 t., b. l. 2-3).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Automobilis, kurį vairuodama R. L. padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje. Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusioji savo ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindė tik savo paaiškinimu, nurodė, kad buvo sugadinti akiniai, pirkti prie metus iki įvykio už 290 Eur, striukė pirkta nepilnai prieš metus iki įvykio už 100-110 Eur, ir rankinė, kainavusi apie 60 Eur, tačiau nukentėjusioji jokių dokumentų patvirtinančių šių daiktų įsigijimo laiką ir vertę negalėjo pateikti. Teismas sprendžia, kad turtinės žalos dydis yra pagrįstas 280 eurų sumai. Teismas iš esmės neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl sugadintų daiktų, jų įgijimo kainos bei laiko, šie parodymai yra protingi ir ekonomiškai pagrįsti. Tačiau, vadovaujantis teismų praktika, naudoto daikto vertė yra nustatoma atsižvelgiant į šio daikto kainą nusikaltimo padarymo metu, įvertinant daikto nusidėvėjimą, todėl, įvertinus tą aplinkybę, kad įvykio metu sugadinti daiktai nebuvo nauji, turtinės žalos dydis nustatytas paskaičiavus 30 procentų nusidėvėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas tokio dydžio turtinę žalą nukentėjusiajai jau atlygino, šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamosios R. L. neatsargiais veiksmais sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios G. S. sveikata. Tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, jog dėl paties eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų G. S. patyrė neturtinę žalą, kurios dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Nors nusikaltimas padarytas neatsargiais kaltinamosios veiksmais, dėl nepakankamo jos atidumo, nukentėjusioji jokių operacijų dėl sužalojimų nepatyrė, tačiau dėl jo nukentėjusioji patyrė ir turtinę žalą, nepatogumus dėl atliekamo tyrimo, apklausų, specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusioji autoįvykio metu patyrė net kelis kaulų lūžius - kaktikaulio, dešinės akiduobės viršutinės sienelės, kaukolės pamato kaulų lūžius, dėl pastarųjų jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad dėl patirtų kaulų lūžių, nukentėjusioji patyrė didelį ilgalaikį fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį stresą. Patirtų traumų pasėkoje jai skirtas ambulatorinis gydymas, nukentėjusioji ilgą laiką – keturis mėnesius buvo nedarbinga, vartojo nuskausminamuosius vaistus, ką patvirtina medicininiai duomenys (b. l. 154-185). Nukentėjusiajai taip pat nustatytas Potrauminio streso sutrikimas (F43.1), ji iki šiol, t. y. daugiau nei metai laiko patiria baimę eidama per gatvę, nemigą, skundžiasi galvos svaigimu, skausmu, kas trukdo pilnaverčiam gyvenimui ir darbui. Lūžiai padaryti galvoje - gyvybei svarbioje bei labiausiai pažeidžiamoje žmogaus kūno dalyje, kas nukentėjusiajai taip pat sukelia didelį nerimą dėl ateityje gresiančių tokio sužalojimo pasekmių.

Teismas vertina ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų kai yra sunkiai sužalojama asmens sveikata, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 5 000 Eur iki 26 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011, 2K-193/2012, 2K-48/2013, 2K-25-489/2017, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017 ir kt.), dėl to kaip nepagrįstas atmestinas civilinio atsakovo argumentas, kad 5000 eurų neturtinė žala iš draudiko priteisiama vegetacinės būsenos žmonėms ar mirties atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad 5000 eurų suma byloje Nr. 2K-25-489/2017 priteista įvertinus ir neblaivaus nukentėjusiojo neatsargumą, o nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nėra nustatyta.

Dėl išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios reikalavimas dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš civilinio atsakovo yra pagrįstas. Kadangi civilinis atsakovas išmokėjo nukentėjusiajai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į įstatymo nustatytą maksimalią draudikui nustatytą mokėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoką, skirtą neturtinei žalai atlyginti, iš civilinio atsakovo priteistina likusi neišmokėta dalis – 3000 Eur.

Kardomoji priemonė nepaskirta, kaltinamoji laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus, CD diskas su vaizdo įrašu, esantis byloje (1 t., b. l. 94), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį jai susitaikius su nukentėjusiąja G. S. BK 38 straipsnio pagrindu, baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2017 m. birželio 28 d. sutartį dėl žalos atlyginimo, sudarytą tarp kaltinamosios R. L. ir nukentėjusiosios G. S., kuriuo šalys susitarė, kad:

1. R. L. nukentėjusiajai G. S. 5000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinę žalą atlygina šia tvarka: 2000 (du tūkstančius) eurų R. L. sumoka G. S. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., o likusią sumą, t. y. 3000 (tris tūkstančius) eurų R. L. nukentėjusiajai G. S. sumoka iki 2018 m. kovo 31 d. Sutarties šalys susitaria, kad R. L. nukentėjusiajai G. S. pinigus perveda į G. S., banko sąskaitą, esančią AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios G. S. naudai.

I. R. L., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus: CD diską su vaizdo įrašu, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė