Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovui K. Ž. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys buvo priimtas 2019 m. gegužės 28 d. teismo rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. birželio 25 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai (e. b. priedo l. 2).

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad 2017 m. liepos 13 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu policijos pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 28). Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad transporto priemonės Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nurodytas V. G.-G. (e. b. l. 29). Byloje pateikta 2016 m. birželio 29 d. prikimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad transporto priemonė Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parduota atsakovui K. Ž. (e. b. l. 30). UAB „Sauda“ vadovaudamasi 2017 m. gegužės 10 d. sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, akto surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji yra saugoma iki šios dienos. Remiantis 2018 m. gegužės 10 d. sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nr. 10-ST2-75 priede Nr. 1 yra nurodyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą (e. b. l. 10-19). Bylos duomenimis už transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2017 m. liepos 13 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2019 m. gegužės 24 d.) atsakovo įsiskolinimo suma sudaro 1362,50 Eur (0,03 Eur + ((680 dienos * 2,00 Eur)). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įsiskolinimą ieškovui sumokėjęs (CPK 178 straipsnis).

2018 m. liepos 16 d. UAB „Sauda“ su ieškovu UAB „Jurisdictus“ pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. G/1 (e. b. l. 20-25), kuria UAB „Sauda“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į skolininko skolą. 2018 m. liepos 16 d. reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu ir su juo susijusių dokumentų priėmimo - perdavimo aktu Nr. G/1-15 UAB „Sauda“ perleido ieškovui teisę reikalauti iš transporto priemonės savininko 1362,50,00 Eur išlaidų už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą (e. b. l. 26-27).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai – 2018 m. liepos 25 d. rašytiniu pranešimu (e. b. l. 45-48).

Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis numato, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad UAB „Sauda“ įgijo teisę į automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą (CK 6.830-6.849 straipsniai), kurią perleido ieškovui (CK 6.101-6.104 straipsniai). Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas savo prievolę ieškovui įvykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1362,50 Eur už transporto priemonės Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 13 d. iki ieškinio parengimo dienos 2019 m. gegužės 24 d. tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (1362,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo.

Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos ir 2,95 Eur išlaidų už registruotos siuntos siuntimą (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Byloje iš viso patirta 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Jurisdictus“, įmonės kodas 301851658, iš atsakovo K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 1362,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt du eurus ir 50 ct) skolos, 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1362,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,95 Eur (trisdešimt tris eurus ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur (tris eurus ir 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.