- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- eI2-664-438/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-03270-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Romanas Klišauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės tarybos nariui V
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės tarybos nariui V. Š. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, iš esmės prašydamas panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir atsakovė, Etikos komisija) 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. spalio 14 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti jo skundą.
Nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikė Etikos komisijai skundą, kuriuo prašė pradėti tyrimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės tarybos nario V. Š. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) elgesio atitikimo Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekse (toliau – ir VPEK) įtvirtintiems principams. Tvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. 41-ojo posėdžio metu savo pasisakymu viešai paskleidė šmeižtą bei tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva “ponas N. ... apgavo Molo gatvės gyventojus, nepadarė ką žadėjo padaryti, nenutiesė Molo gatvės”, tuo galimai siekė paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą pareiškėju kitų asmenų akivaizdoje. Teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių paskleistą informaciją. Tvirtina, kad nėra pasirašęs jokių sutarčių ir neprisiėmęs jokių įsipareigojimų, nėra davęs jokių pažadų Molo gatvės gyventojams apie tai, kad jis įsipareigoja nutiesti Molo gatvę. Mano, kad savo pasisakymu trečiasis suinteresuotas asmuo galimai pažeidė VPEK 4 straipsnyje įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo principus.
Šalies argumentai
Teigia, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. Etikos komisijos raštu informuotas apie tai, jog nuspręsta nepradėti tyrimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens elgesio atitikties VPEK nuostatoms, nurodant, kad minėtas raštas yra informacinio pobūdžio, todėl nėra skundžiamas. Nesupranta, kodėl Etikos komisija sprendė, jog jis nenurodė objektyvios informacijos apie trečiojo suinteresuoto asmens galimą VPEK pažeidimą. Pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdžių įrašai yra viešai prieinami Palangos miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje. Teigia, kad skunde pateikė nuorodą į Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. posėdžio įrašą bei nurodė įrašo laiką, žymintį trečiojo suinteresuoto asmens pasisakymą.
Žemesnės instancijos teismas
Etikos komisijos veiksmus, kuriais buvo nuspręsta nepradėti tyrimo dėl savivaldybės politiko elgesio atitikimo VPEK principams, vertina kaip neveikimą, nes ji privalėjo atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Todėl 2022 m. spalio 12 d. pateikė skundą Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, tačiau 2022 m. spalio 14 d. sprendimu atsisakyta priimti jo skundą kaip nepriskirtiną Ginčų komisijos kompetencijai.
Pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (tolia – ir Konstitucija) 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas teises ir pareigas savo veikloje, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, kartu būtina įvertinti pusiausvyrą tarp vieno asmens teisės (laisvės) pateikti informaciją, reikšti kritiką ir šios teisės ribojimo ginant kritikuojamo asmens teises. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnį savivaldybės tarybos narys prisiekia gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Savivaldybės tarybos narius saisto VPEK 4 straipsnyje įtvirtinti valstybės politikų elgesio principai (pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas ir atsakomybė).
Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-106 patvirtino Palangos miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 7.3 papunktyje nustatyta, jog Etikos komisija tiria ir priima sprendimus dėl Tarybos narių veiklos atitikties Vietos savivaldos įstatymo, VPEK, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms. Remiantis Nuostatų 6, 7, 31, 43, 45 punktų nuostatomis teigia, kad Etikos komisija konkrečiu atveju jai nustatytų funkcijų neatliko, t. y. atsisakė atlikti tyrimą ir priimti sprendimą, tačiau jai nėra suteikta teisė nepradėti tyrimo, kai yra fizinio asmens skundas apie Tarybos nario galimai padarytą VPEK nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimą. Etikos komisija privalo atlikti tokį tyrimą, o tyrimą atlikus priimti vieną iš Nuostatų 45 punkte nurodytų sprendimų. Įvertinus Nuostatų 5 punkto nuostatas bei Etikos komisijos atsisakymą pradėti tyrimą abejoja dėl jos veiklos atitikimo nešališkumo, skaidrumo, pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo ir nesavanaudiškumo principams. Mano, kad Palangos miesto savivaldybės taryboje galimai toleruojamas asmenų šmeižimas ir tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, o Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai nelinkę vadovautis VPEK.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Etikos komisija neatliko teisės aktais nustatytos pareigos ir atsisakė atlikti tyrimą pagal pateiktą skundą, mano, jog ji sudarė sąlygas Palangos miesto savivaldybės nariui išvengti atsakomybės už padarytą VPEK pažeidimą; Etikos komisija pakirto pasitikėjimą savivaldybės institucija; tokiais savo veiksmais (neveikimu) Etikos komisija paneigė teisėtą pareiškėjo lūkestį dėl objektyvaus, nešališko, skaidraus ir viešo VPEK pažeidimo tyrimo. Mano, kad Etikos komisija, neatlikusi įstatymais nustatytos pareigos pažeidė ne tik jo teises, bet ir įstatymo saugomus interesus – tikslus ir principus įtvirtintus VPEK. Etikos komisijos ir kitų valstybės institucijų veiksmai užkirto kelią jo teisių ir valstybės saugomų interesų gynimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 3 dalies ir 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, mano, kad konkrečiu atveju privaloma prieš kreipiantis į administracinį teismą ginčą spręsti kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, t. y. į Ginčų komisijos teritorinį padalinį. Pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl Etikos komisijos atsisakymo atlikti tyrimą apskundimo, buvo konsultuotasi su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK), kuri 2022 m. spalio 27 d. raštu išaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 10 straipsnio 1 dalies nuostatas VTEK gali būti skundžiami tik tokie sprendimai, kai, atlikus tyrimą, nusprendžiama, kad valstybės politikas pažeidė arba nepažeidė VPEK principus.
Remiantis administracinių teismų praktika mano, kad atsižvelgiant į tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 26 d. skunde aiškiai nurodė VPEK principus, kuriuos, jo manymu, Palangos miesto savivaldybės narys pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. 41-ojo posėdžio metu, Etikos komisija privalėjo atlikti tyrimą ir po tyrimo priimti sprendimą, tačiau tokių veiksmų neatliko, todėl teikiamu Ginčų komisijai skundu buvo prašoma įpareigoti Etikos komisiją atlikti tyrimą pagal pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateiktą skundą ir priimti sprendimą Ginčų komisijai nustatytos kompetencijos ribose, t. y. Ginčų komisijos buvo prašoma priimti sprendimą pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nesutinka su Ginčų komisijos 2022 m. spalio 14 d. sprendimu, mano, kad nurodytas ginčas žinybingas Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, nes, kadangi pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, ji negalėjo priimti kitokio sprendimo. Pažymi, kad pareiškėjo skundas grindžiamas, iš esmės, tais pačiais argumentais, kaip ir 2022 m. spalio 12 d. skundas Etikos komisijai. Mano, kad Etikos komisijos 2022 m. rugsėjo 5 d. protokolinis sprendimas, kuriuo nuspręsta tyrimo dėl 2022 m. rugpjūčio 26 d. skundo nepradėti, yra teisėtas ir pagrįstas. Skunde nenurodoma kokie konkrečiai trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. posėdžio metu išsakyti žodžiai ar pasisakymai neatitinka tikrovės bei šmeižia pareiškėją. Taip pat, kokiu būdu šie tikrovės neatitinkantys žodžiai ar pasisakymai paniekina pareiškėją ar žemina jo garbę ir orumą. Skunde nepateikiama ir jokia informacija apie neva paskleistos, tikrovės neatitinkančios informacijos apie asmenį, pasekmės. Pareiškėjas nenurodo jokios objektyvios informacijos, argumentacijos ar įrodymų apie galimą VPEK nuostatų pažeidimą. Pareiškėjas tik deklaratyviai dėsto apie trečiojo suinteresuoto asmens neva pažeistus etikos principus, nenurodomas joks neva pažeistų principų pagrindimas. Remiantis VPEK 7 straipsnio 1 dalies nuostata mano, kad Etikos komisija neturi pareigos pradėti tyrimą pagal bet kokią fizinio ar juridinio asmens pateiktą informaciją, jeigu pagrindo tokiam elgesio tyrimui pradėti nenustato.
Nurodo, kad Etikos komisija pagal VTEK pavyzdį sprendimus surašo tik dėl atliktų tyrimų ir jo metu nustatytų aplinkybių, o Etikos komisijos narių balsų dauguma priimti sprendimai nepradėti tyrimo paprastai įforminami tik protokoliniu sprendimu. Paprastai kolegialių organų narių balsavimas yra pagrįstas subjektyviu komisijos narių vertinimu, kadangi komisijos nariai balsuoja pagal savo vidinį įsitikinimą. Komisijos nariai sprendimą dėl svarstomo klausimo priima atviru balsavimu paprasta balsų dauguma (Nuostatų 17 punktas).
Mano, kad Ginčijamas sprendimas yra informacinio pobūdžio, nes jame pateikti tik atsisakymo pradėti tyrimą motyvai ir jokie privalomojo pobūdžio patvarkymai, kurie pareiškėjui sukeltų teisinės pasekmes, nėra nurodyti, todėl jis nelaikytinas administraciniu sprendimu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3344-629/2020, 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3141-624/2016, 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.), mano, kad ši administracinės bylos dalis nutrauktina.
Taip pat, remiantis VTEKĮ 241 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei VPEK 10 straipsniu, teigia, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir tai yra dar vienas atskiras administracinės bylos nutraukimo pagrindas (ABTĮ 103 straipsnio 10 punktas).
Remiantis administracinių teismų praktika, teigia, kad teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, jeigu Ginčijamas sprendimas būtų pripažintas priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau neįpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti sprendimą atlikti tyrimą. Už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą ar šmeižtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaiko atsiliepimą į skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės tarybos narys V. Š. atsiliepimu prašo skundą palikti nenagrinėtą.
Nurodo, kad skunde pareiškėjas formuluoja tik vieną reikalavimą – įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą pagal jo 2022 m. rugpjūčio 26 d. skundą ir priimti sprendimą VPEK 9 straipsnio ir Nuostatų nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 23 bei 24 straipsnių reikalavimus skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Pareiškėjas nepateikė reikalavimo teismui dėl Palangos m. savivaldybės tarnybos Etikos komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo panaikinimo, nors šis administracinis aktas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes. Ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2022 m. spalio 14 d. sprendime pateikė išsamią sisteminę teisės aktų analizę, teismų praktiką ir pagrįstai konstatavo, kad skundas dėl Etikos komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo turėjo būti per vieną mėnesį privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka teikiamas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o nesutinkant su šios institucijos priimtu sprendimu – turėtų teisę skundu dėl šio sprendimo kreiptis į apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas nustatyta privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka tinkamai nepasinaudojo, o kadangi yra pasibaigę nustatyti skundo padavimo terminai, jau ir nebegali pasinaudoti. Todėl pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri gali būti įgyvendinama: 1. prieš tai kreipiantis į privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją; 2. arba nesikreipiant į tokią instituciją.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 29 d. Etikos komisijai pateikė skundą, prašydamas pradėti tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos nario V. Š. elgesio atitikimo Valstybės politikų elgesio kodekse (toliau - ir Kodeksas) įtvirtintiems reikalavimams.
Pastaroji 2022 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nepradėti tyrimo dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos nario V. Š. elgesio atitikties Kodekso nuostatoms.
Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo Etikos komisijos sprendimu jį 2022 m. spalio 12 d. apskundė Ginčų komisijai. Pastaroji 2022 m. spalio 14 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, tai motyvuodama tuo, jog pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, nes Etikos komisijos sprendimą privalomai turėjo skųsti VTEK ir tik po to galėjo kreiptis teisminės gynybos.
Pareiškėjas skundu teismui nesutinka su Ginčų komisijos išvadomis. Teigia, kad teisės aktais, Etikos komisijos sprendimui, kuriuo atsisakoma pradėti tyrimą, nėra nustatyta privaloma bylos išankstinė nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y., kad jis prieš kreipdamasis į teismą, šį Etikos komisijos sprendimą privalomai turėjo skųsti VTEK.
Šiuos teisinius santykius reglamentuoja ABTĮ, VTEKĮ, VPEK ir kitos teisės normos, susijusios su šių teisės aktų įgyvendinimu.
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.“
Šis reguliavimas reiškia, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes: aplinkybė, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, yra pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
VTEKĮ 24¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Pareiškėjas arba asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų priimtus sprendimus, <...> gali skųsti VTEK per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo arba įteikimo dienos (išskyrus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtus sprendimus).“ To paties straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad „VTEK, nagrinėdama pareiškėjo arba asmens, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje priimtas sprendimas, skundą, veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija.“
VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad „Tyrimą pagal šio skirsnio nuostatas savo iniciatyva, pagal VTEK perduotą ar kitų pareiškėjų pateiktą pranešimą atlieka ir institucija ar įstaiga, kurioje skundžiamas asmuo dirba, o kai pranešimas gautas dėl įstaigos vadovo, – šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija. Šio skirsnio nuostatos (įskaitant teisę savivaldybių tarybų etikos komisijų priimtą sprendimą skųsti VTEK vadovaujantis šio įstatymo 24¹ straipsniu) mutatis mutandis taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą.“
Tai, kad savivaldybių tarybų etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami VTEK, yra nustatyta ir VPEK 10 straipsnio 1 dalyje.
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybių tarybų etikos komisijos yra šio teisinio santykio subjektai, kuriems pavesta atlikti tyrimą bei priimti atitinkamą sprendimą, kuriam nuginčyti yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl byloje ginčijamo Etikos komisijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą, apskundimo tvarkos ir sąlygų, o būtent, ar tokio pobūdžio sprendimams nuginčyti yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, ar ne.
Minėta, kad VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Šio skirsnio nuostatos (įskaitant teisę savivaldybių tarybų etikos komisijų priimtą sprendimą skųsti VTEK vadovaujantis šio įstatymo 24¹ straipsniu) mutatis mutandis taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą.“
Tai lemia, kad tyrimams, kuriuos atlieka savivaldybių tarybų etikos komisijos pagal VPEK, yra taikomos VTEKĮ ketvirto skirsnio nuostatos, įskaitant VTEKĮ 23 straipsnio reikalavimus.
VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sąlygos ir tvarka, kada gali būti priimtas sprendimas nepradėti tyrimo. Akcentuotina, kad atsisakius pradėti tyrimą yra užkertama tolimesnė eiga procedūrai, kurios metu galėtų būti ištirta bei įvertinta valstybės politiko elgesio atitiktis VPEK reikalavimams. Dėl ko, tokio pobūdžio sprendimai, paprastai, yra pripažįstami bylos nagrinėjimo teisme dalyku, t. y, kad jie gali būti skundžiami atitinkamai tiek išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijai, tiek teismui.
Kadangi pagal VTEKĮ 32 straipsnį VTEK sprendimai, kuriais atsisakoma pradėti tyrimą gali būti skundžiami teismui, todėl ir savivaldybės tarybos etikos komisijos tokio pobūdžio sprendimai taip pat gali būti skundžiami VTEK, kaip privalomai išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijai.
Toks šių teisės normų aiškinimas iš esmės yra konstatuotas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-64-552/2022).
Apibendrinus daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog ginčijamas Etikos komisijos sprendimas gali būti skundžiamas tiesiogiai teismui, nesilaikant privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, yra nepagrįsti ir neteisingi, nes neatitinka aptartų teisės normų reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjo nuoroda į atitinkamus šiuo klausimu VTEK išaiškinimus taip pat yra nepagrįsta, nes VTEK išaiškinimai teisės klausimais teismui nėra privalomi (ABTĮ 3; 15 str.).
Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjas Etikos komisijos sprendimo neskundė VTEK, o iš karto kreipėsi į Ginčų komisiją. Toks pareiškėjo elgesys lemia, kad jis nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, dėl ko Ginčų komisijos atsisakymas nagrinėti pareiškėjo skundą yra pagrįstas bei teisingas. Šios tvarkos nesilaikymas yra kliūtis ir teismui nagrinėti iš esmės pareiškėjo skundą dėl Etikos komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmetamas, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. spalio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo K. N. skundą atmesti, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.