Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-557/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-19Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-28
Bylos Nr.
1A-87-557/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16410-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-557/2020

Teisėjas V. Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16410-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2; 1.1.8.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Remigijaus Preikšaičio ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas:

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl V. M. turto pagrobimo) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta ? ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl M. L. turto pagrobimo) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta ? ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl N. V. turto pagrobimo) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta ? ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. G. turto pagrobimo) – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta ? ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-04-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė –2 (dveji) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas V. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-04-22 iki 2014-04-22, ir iš dalies atlikta bausmė pagal Plungės apylinkės teismo 2019-04-30 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. M. nuteistas už tai, kad jis 2019-03-30 apie 23 val. pro neužrakintas duris įsibrovė į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė N. V. 500 Eur vertės grandininį pjūklą „Stihl“, taip nukentėjusiajai N. V. padarė turtinę žalą už 500 Eur.

2. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad jis 2019-04-19 apie 21 val., iš neužrakinto ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė savo mamos V. M. daiktus: 200 Eur vertės suvirinimo aparatą, 100 Eur vertės akumuliatorių įkroviklį, 80 Eur vertės krūmapjovę, taip nukentėjusiajai V. M. padarė turtinę žalą už 380 Eur.

3. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad jis 2019-04-20 apie 22 val., rankomis nuplėšęs ant ūkinio pastato durų buvusią 30 Eur vertės pakabinamą spyną, įsibrovė į M. L. ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame iš neužrakinto traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė 250 Eur vertės akumuliatorių, taip nukentėjusiajai M. L. padarė turtinę žalą už 250 Eur.

4. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad jis 2019-04-21 apie 2 val., išėmęs garažo sienoje buvusį langą, pro jį įsibrovė į V. G. garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė V. G. daiktus: 750 Eur vertės trimerį „Husqvarna“, du kirvius „Fiskars“, kurių vieno vertė 89 Eur, kito vertė 50 Eur, dvi meškeres „Shimano“ ir „Golden“, kurių kiekvienos vertė po 120 Eur, du akumuliatorius, kurių kiekvieno vertė po 20 Eur, 120 Eur vertės krūmapjovę, du orinius šautuvus, kurių vieno vertė 100 Eur, kito vertė 120 Eur, dėžutę orinio šautuvo šovinių, kurių vertė 5 Eur, 60 Eur vertės motociklininko šalmą, 187 Eur vertės „Bosch“ suktuką, raktų galvučių komplektą, kurio vertė 25 Eur, raktų komplektą, kurio vertė 320 Eur, du peilių dėklus, kurių kiekvieno vertė 10 Eur, 25 Eur vertės elektrinį ilgiklį. Iš garaže stovėjusio neužrakinto automobilio salono „Dodge Caliber“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė 15 pakelių cigarečių „Heets“, kurių kiekvieno vertė 3,30 Eur. Šiais veiksmais V. M. padarė nukentėjusiajam V. G. turtinę žalą už 2200 Eur.

I. A. skundo argumentai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apelianto nuomone, skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jis iki bausmės atlikimo dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku (nuosprendyje parašyta, kad jis nedirbo), prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. V. M. nurodo, kad jis pats nesupranta, kodėl taip pasielgė. Jis yra priverstinai gydęsis psichiatrinėje ligoninėje ir kai padarydavo nusikaltimą nesuprasdavo, kad blogai elgiasi ir ne viską prisimindavo, ką yra padaręs. Jis, būdamas nepilnametis, atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo paleistas anksčiau laiko, paskiriant įpareigojimus. Pabuvęs įkalinimo įstaigoje jis suprato, kad jam reikia gydytis ir jis gydėsi (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Ten policijos buvo suimtas ir nuvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių, vėliau jis buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyrių, kur gydėsi ir iki šiol geria vaistus. Įtakos nusikalstamam elgesiui turėjo ir tai, kad jis buvo susidėjęs su netinkama kompanija. Jis turėjo susiradęs draugę ir nuo 2013 m. iki 2018 m. gyveno dorai, nepadarė jokių nusikalstamų veikų, turėjo darbą ir gyveno tvarkingai iki tol, kol jo gyvenime neatsirado tokių žmonių, kurie pradėjo juo naudotis, davė nemokamai pavartoti narkotinių medžiagų, sakydami, kad nepripras prie jų, o po to jau pradėjo sakyti, kad reikia susimokėti pinigus. Jis buvo per naivus ir nepaklausė mamos patarimo, kad nesusidėtų su tokiais žmonėmis ir neprisidarytų problemų. Šiuo metu jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose ir supranta, kad ne jam nusikalstamas gyvenimas, nepritampa prie kitų nuteistųjų subkultūros, dažnai bendrauja su psichologais. Atlikdamas laivės atėmimo bausmę suprato, kad reikia atsisakyti draugų, kurie naudojasi kitų žmonių naivumu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis V. M. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

9. BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šio straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas V. M. už padarytus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje (vienas nusikaltimas) ir 2 dalyje (trys nusikaltimai) ženkliai mažesnes už sankcijų vidurkį laisvės atėmimo bausmes, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus ir trys apysunkiai tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą V. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis), tai, kaip minėta, pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus. Įvertinęs šias nuteistąjį V. M. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytus tyčinius savanaudiškus nusikaltimus turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį už padarytus atskirus nusikaltimus nustatant mažesnį nei jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijos vidurkis.

10. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. M. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų V. M. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų dydį nuteistajam.

11. Pažymėtina, kad nuteistojo V. M. padarytos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos. Inkriminuotus nusikaltimus jis padarė būdamas ne kartą teistas, iš jų ir už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikaltimą nuosavybei, be to, praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 104–113), niekur nedirbo. V. M. yra recidyvistas, anksčiau jam paskirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas – nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, jis, nepraėjus nė penkiems mėnesiams po Plungės apylinkės teismo 2018-11-06 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už tyčinio smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, prieš nepilnametį asmenį padarymą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, šios bausmės vykdymo laikotarpiu vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, siekdamas savanaudiškų tikslų, už kuriuos buvo nuteistas šioje byloje, taip pat ir kitus nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas kitose baudžiamosiose bylose. Be to, šiuo metu Plungės apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byloje, kurioje jis kaltinamas dėl analogiško pobūdžio nusikaltimo nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis), veikiant kartu su kitais asmenimis, padarymą. Pažymėtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo Plungės apylinkės teisme 2020-02-05, 2020-02-06 ir 2020-02-07 V. M. buvo priimti ir šiuo metu jau įsiteisėjo dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus arešto bausme, taip pat realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Šie duomenys rodo, kad apelianto V. M. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad V. M. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam, ne kartą teistam asmeniui švelnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

12. Nors nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad savo kaltę visiškai pripažino ir labai gailisi, ir ši aplinkybė, jo nuomone, turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijos vidurkis, skyrimą. Dėl apelianto skundo argumento, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jis iki bausmės atlikimo dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku (nuosprendyje parašyta, kad jis nedirbo), pažymėtina, kad, „SoDros“ duomenimis, V. M. dirbo vos keturis mėnesius (nuo 2019-06-28 iki 2019-10-31), iki nusikaltimų, už kuriuos nuteistas šioje byloje, padarymo jis 5 mėnesius niekur nedirbo, tad akivaizdu, kad jis nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu, todėl laikytina, jog siekis prasimanyti pinigų pragyvenimui lėmė tai, jog jis ėmėsi savanaudiškų nusikalstamų veikų.

13. Nuteistojo pasiteisinimas, neva jis nusikalto dėl visiškai beviltiškos psichologinės padėties, jog kai padarydavo nusikaltimą nesuprasdavo, kad blogai elgiasi ir ne viską prisimindavo, ką yra padaręs, tėra deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, nes, kaip matyti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-06-07 specialisto išvados, joje, be kita ko, konstatuota, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje V. M. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus. Taip pat nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jam trukdyti savarankiškai ir kokybiškai ginti savo teises ir tesėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 102). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad V. M. padaryti nusikaltimai buvo nulemti ne jo psichinės sveikatos problemų, o yra paties pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, nes, kaip matyti, nepaisydamas ankstesnių teistumų, tokio pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas jis daro ir toliau.

14. Aptartų duomenų kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, V. M. padarė nepraėjus nė 5 mėnesiams po Plungės apylinkės teismo 2018-11-06 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, priėmimo, šios bausmės vykdymo laikotarpiu, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogiško pobūdžio nusikaltimo nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis) padarymą, skirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teisėjų kolegija nemato pagrindo, nes akivaizdu, kad padaryti tyčiniai, savanaudiško pobūdžio nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, kurių, kaip matyti, V. M., priešingai nei deklaruojama jo apeliaciniame skunde, nesistengia pakeisti, pasekmė. Kartu teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui.

15. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam V. M. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo V. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Edita LapinskienėRemigijus PreikšaitisLinas Pauliukėnas