Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-72-416/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-01
Bylos Nr.
1-72-416/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16880-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kaltinamasis
S. M.
Nukentėjusysis
M. B., M. P.
Civilinis ieškovas
G. P., Kauno teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-72-416/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16880-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.;1.2.4.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 1 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant I. V.,dalyvaujant prokurorui V. N.,kaltinamajam S. M., jo gynėjui advokatui V. P.,nukentėjusiajam M. B. ir jo įstatyminiams atstovams M. B. ir L. B. nedalyvaujant,dalyvaujant nukentėjusiajam M. P.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. P., jos atstovei advokatei S. P.,

civilinių ieškovų Kauno teritorinės ligonių kasos ir VSDFV Kauno skyriaus atstovams nedalyvaujant,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. sukėlė fizinį skausmą asmeniui: 2019 m. balandžio 20 d., apie 00.02 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia rankomis sudavė tiksliai tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip du, M. B., tokiu būdu nukentėjusiajam M. B. sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, sumušimą, veido sumušimą.

Be to, S. M. pažeidė viešąją tvarką: 2019 m. liepos 24 d., apie 15:30 val., viešoje vietoje – automobilių servise UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), serviso darbo metu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: netikėtai, pokalbio metu, be jokios pateisinamos priežasties, tyčia, vieną kartą ranka sudavė M. P. į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam M. P. padarydamas kairės akies sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose ir paviršine žaizdele antakio išoriniame gale, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po šių veiksmų, serviso darbuotojas L. K. nurodė kitam serviso darbuotojui A. S. pakviesti serviso vadovę G. P., kuri yra nukentėjusiojo M. P. motina. Atėjus serviso direktorei G. P., S. M. tęsdamas nusikalstamą veiką, iš serviso aplinkos paėmė metalinį strypą, šiuo strypu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai G. P. į dešinės pusės šoną, dėl ko ji griuvo, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. P. poodines kraujosruvas krūtinėje, dešinio žasto srityje, kairio riešo srityje, odos nubrozdinimus kairio riešo srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, serviso darbuotojui L. K. bandant sulaikyti (neišleisti iš serviso patalpos) S. M., pastarasis L. K. reikalavo atidaryti serviso išėjimo vartus, norėdamas įbauginti ir priversti paklusti reikalavimui atidaryti išėjimo vartus, tyčia sudavė tuo pačiu metaliniu strypu vieną kartą L. K. per koją ir tokiais savo veiksmais S. M. pažeidė viešąją tvarką.

Veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje

Apklaustas kaltinamuoju, S. M. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. balandžio 20 d., apie vidurnaktį, kartu su šeima važiavo automobiliu į namus. Važiavo pro M. B. senelių namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tėvai pastebėjo, kad seneliai dar yra lauke ir sustojo pašnekėti. Netrukus tėvai su seneliais pradėjo bartis. Taip būna, nes tarp jų senai kažkokios šeimyninės problemos. Su M. B. jie sutardavo, piktumų nebūdavo. Kol tėvai su seneliais barėsi, jis su M. B. kieme kalbėjosi. Tėvai ir seneliai apsipyko. Tada tėvai įsėdo į automobilį. Jis, išeidamas iš kiemo draugiškai pastūmė M. B.. Tada šis jį pastūmė atgal. Šis M. B. pastūmimas neatrodė draugiškas, o buvo negatyvus ir piktas. Jis pyktelėjo ir jie apsižodžiavo. Pradėjo stumdyti, norėdami vienas kitam parodyti, kas yra stipresnis. Šio stumdymosi metu ir sudavė M. B. kelis smūgius. Šalia stovėjo brolis G. B., kuris pradėjo už muštynes barti. Taip pat pradėjo barti ir tėvai. Juos išskyrė ir jie išvažiavo. Tiksliai nepamena, kiek smūgių sudavė M. B., tačiau du buvo tikrai. Jam galėjo skaudėti. Po įvykio M. B. šeima kreipėsi į policiją, nes jis tuo metu buvo nepilnametis. Pradėjus tyrimą, su M. B. susitaikė. Vienas kitam neturi jokių pretenzijų. Jų susitaikymas buvo fiksuotas prokuroro nutarime. Nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė.

Liudytojas G. B. paaiškino, kad yra kaltinamojo brolis, todėl duoti parodymus teisme atsisako, tačiau prašo vadovautis jo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais apie tai, kad 2019-04-20, apie 00.02 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tarp brolio S. M. ir jo draugo M. B. kilo konfliktas. Jie su M. B. yra pažįstami nuo mažų dienų. Iš pradžių nesuprato, ar brolis su M. B. mušasi, ar tik draugiškai galynėjasi. Tik išgirdę senelės A. P. šauksmą, kad vyksta muštynės, kartu su savo tėvais sureagavo į brolio ir M. B. konfliktą. Jis pats M. B. nemušė, o tik ramino ir drausmino savo brolį S. Konflikto metu stovėjo greta savo brolio S. Tuo konfliktas ir baigėsi. Dėl pačios situacijos ir pats jautėsi nejaukiai, todėl ir pats paskambino M. B. ir jo atsiprašė. Šis jam patvirtino, kad jokių pretenzijų neturi, kad senelė dėl įvykio perdėtai jautriai sureagavo. Patvirtina šiuos parodymus.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Sutiko atsakyti tik į pasirinktus klausimus, tačiau dėl M. B. sužalojimo nieko neaiškins, kadangi viskas yra susiję su šeimos reikalais ir apie tai nepasakos ir į klausimus neatsakinės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta rašytiniais įrodymais: V. P. 2019-04-24 protokolu - pareiškimu, kad 2019-04-20, apie 00.00 val., nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, atvykę romų tautybės asmenys – S. ir G. M., naudodami fizinį smurtą, be jokios priežasties jo nepilnamečio sūnaus M. B., gim. (duomenys neskelbtini), 16 metų amžiaus, jį sužalojo. Minėti asmenys sūnų M. B. kieme mušė spardydami, smūgiuodami rankomis, o tuo tarpu smurtaujančių asmenų tėvas M. spardė namo duris. Po šio įvykio sūnui M. B. Kauno klinikose nustatyti sužalojimai - sumušimai kūne, abiejuose šonuose, veide (dešiniame skruoste), kaktoje ir galvoje (b.l. 50-51, I t.); S. M. raštu pateiktais parodymais, iš kurių matyti, kad kaltę pagal pateiktą pranešimą apie įtarimą dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pripažįsta visiškai. 2019-04-20, apie 00.02 val., namo, esančio(duomenys neskelbtini), kieme sukonfliktavo su draugu M. B.. Konflikto metu sudavė keletą smūgių, dėl ko M. galėjo jausti fizinį skausmą. Jie su M. B. yra draugai nuo vaikystės, konfliktą įvardintų vaikišku pasigalynėjimu. Jis atsisveikindamas draugiškai jį stumtelėjo, o šis stumtelėjo atgal, tačiau jam pasirodė, kad tai jis padarė nedraugiškai. Todėl grįžo nuo automobilio ir pradėjo kumščiuoti M. B.. Neturėjo jokio tikslo jos sumušti, o tik norėjo parodyti, kad yra už jį stipresnis. Neprisiminė, kaip, tačiau konflikto metu jo brolis atsirado šalia, tačiau brolis M. B. tikrai nemušė. Jis buvo sudrausmintas tėvų ir brolio. Savo kaltę pripažįsta, su M. B. susitaikė, jo atsiprašė (b.l. 117, I t.); M. B. liudytojo apklausos protokolu, iš kurio turinio matyti, jog 2019 metų balandžio mėn., dienos tiksliai neatsiminė (buvo savaitgalis prieš Velykas) viešėjo pas močiutę A. P., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Apie 00.00 val. nakties buvo su močiute kieme. Tuo metu privažiavo automobilis, iš kurio išlipo G. B. ir S. M., kurį vadina S. Kartu buvo dar keletas romų tautybės asmenų. Jiems atvykus, močiutė įbėgo į namus ir užsirakino. Po to močiutė išlindo pro namų langą ir su atvykusiais susiginčijo. Vienas iš atvykusių, vardu M. spardė lauko duris. Po to visi grįžo prie automobilio Matė, kad S., G. ir jų tėvai tarpusavyje taip pat susiginčijo prie automobilio. Jis pats tuo metu stovėjo pas močiutę kieme. Tada prie jo pribėgo G. ir S. bei pradėjo mušti. Jis atsitūpė ir rankomis užsidengė galvą. Jį mušė į įvairias kūno vietas, kurias konkrečiai, negali pasakyti. Smūgius juto įvairiose kūno vietose. Daugiausia smūgių gavo į galvą, matėsi mėlynė ant veido prie akies. Galvoje nuo suduoto smūgio atsirado guzas. Gavo labai daug smūgių, kiek konkrečiai, negalėjo įvardinti. Kai jį mušė, pribėgo prie G. ir S. jų tėvai, kurie jį pradėjo ginti. Atskyrus mušančius nuo jo, visi sėdo į automobilį ir išvažiavo. Dėl ko buvo mušamas, pasakyti negali. Kitą dieną jam paskambino S. ir G. tėvai ir atsiprašė už savo vaikus jį mušusius. Taip pat skambino ir S. su G., kurie taip pat atsiprašė. Jis jiems atleido. Jis su jais susitaikė. Dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto niekam pretenzijų neturi, S. ir visa šeima jo atsiprašė. Jam atleido ir niekam pretenzijų neturi (b.l. 63-64, 68-69, I t.); Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrima įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme. Į gyvenamojo namo kiemą patenkama pro baltos spalvos metalinius atvirus vartus. Kieme yra plytelėmis grįstas įvažiavimas. Patekus pro vartus į kiemą, dešinėje yra pieva. Įvykio vietoje reikšmingų objektų tyrimui nerasta (b.l. 52-56, I t.); Specialisto išvada Nr. G 231/2019 (09), iš kurios matyti, jog M. B. išorinių sužalojimų nekonstatuota, o klinikiniais duomenimis konstatuota galvos plaukuotosios paviršinis sužalojimas, sumušimas, veido sumušimas paremtas tik nukentėjusiojo nusiskundimais, nesant objektyvios simptomatikos, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei 2019-04-20 buvo suduoti smūgiai rankomis, bei jam buvo įspirta į kūną, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 79, I t.); Medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, iš kurio matyti, kad M. B. 2019-04-20 išraše diagnozuota: patinęs, kiek pulpuojant skausmingas dešinysis skruostas, nedidelis sumušimas kaktos srityje virš kairio antakio, guzas kairėje temporalinėje srityje. Anamnezėje nurodyta, kad šiandien apie pirmą valandą nakties, namuose, pas močiutę, užpuolė du pažįstami vaikinai, mušė ir spardė su kojomis ir kumščiais, daugiausiai smūgių į galvą ir veidą (b.l. 93, 94-95, I t.); 2019-06-14 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. nutarimu „Atleisti S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-16880-19 nutraukti“, iš kurio matyti, jog minėtoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl S. M. įvykdytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam M. B. susitaikius su įtariamuoju S. M. (b.l.4-5, I t.); 2021-03-17 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro V. N. nutarimu „Dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo asmens atžvilgiu“, iš kurio matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 170 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 217 straipsnio 3 ir 4 dalimis, BK 38 straipsnio 4 dalimi, atnaujintas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-16880-19 S. M. atžvilgiu (b.l.7, I t.).

Tokiu būdu, kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas laiko neginčytinai nustatyta ir įrodyta, jog S. M. sukėlė fizinį skausmą, t.y. 2019 m. balandžio 20 d., apie 00.02 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia rankomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip du, M. B., tokiu būdu nukentėjusiajam M. B. sukeldamas fizinį skausmą, kadangi savo veiksmais padarė galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, sumušimą, veido sumušimą. Kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp atliktų veiksmų – smūgių sudavimo – ir kilusių pasekmių – skausmo nukentėjusiajam sukėlimo – yra tiesioginis priežastinis ryšis.

Veika, numatyta BK 284 straipsnyje

Apklaustas kaltinamuoju, S. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta. Priešingai, nuo P. nukentėjo jie. Viskas prasidėjo įvykio išvakarėse. 2019-07-23 dienos metu vairavo savo automobilį. Važiavo mieste toje vietoje leistinu maksimaliu 30 km/h greičiu. Iš paskos su savo automobiliu važiavo M. P.. Jis aplenkė bei tai darydamas rodė gestus, iš kurių galima buvo suprasti, kad jis duoda suprasti, kad lėtai važiuojantis yra kvailys ar panašiai. Buvo sustoję išsiaiškinti, apsižodžiavo ir išsiskyrė. Tos pačios dienos vakare apie įvykį papasakojo savo tėvui A. B.. Tėvas pasakė, kad sekančią dieną reikia nuvažiuoti ir išsiaiškinti tam, kad neliktų jokių piktumų. Miestas juk nedidelis ir visi vieni kitus pažįsta. Sekančią dieną tėvo vairuojamu a/m „Mercedes“ nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį servisą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirbo M. P.. Kartu vyko ir brolis G. B. Nuvykę visi trys įėjo į pagrindines serviso dirbtuves. M. P. buvo dešiniau esančioje patalpoje, kurioje balansuojami ratai. Jis buvo ten vienas. Pas jį įėjo visi trys. Tėvas jam pradėjo aiškinti, kad negerai yra pyktis, reikia elgtis kultūringai, pagarbiai ir pan. Iškart tapo aišku, kad jokio kompromiso su M. P. nebus rasta, nes jis nesiklausė, pradėjo kelti balsą. Tada tėvui pasiūlė važiuoti namo. Tada į patalpą įsiveržė G. P., pradėjo isterikuoti ir tampyti tėvą už rūbų. Matydamas, kad viskas geruoju nesibaigs, iš patalpos, kurioje buvo, išėjo pirmasis į pagrindinę serviso patalpą. Kiek pamena, brolis ėjo iš paskos. Išeidami matė, kad tėvą tebetampo M. P.. Tada su broliu nuėjo prie dirbtuvių durų, kur buvo kažkoks darbininkas su metaline lazda. Lazdą iš jo atėmė. Prieš atimant, darbininkas ja sudavė jam į koją. Jis atimta lazda tam darbininkui smūgio į koją nesudavė. Laikydamas tą lazdą, išbėgo į kiemą. Į tą laiką į kiemą atbėgo daugiau agresyvių serviso darbuotojų su lazdomis. Tėvas į lauką išėjo paskutinis ir sėdo už vairo, brolis ant galinės sėdynės. Nematydamas į kur, paleido iš darbininko atimta lazda ir sėdo į priekinę keleivio vietą. Tą numestą lazdą sugriebė M. P. ir ja apdaužė mašiną. Jie visi skubiai išvažiavo iš bendrovės teritorijos. Neigia mušęs M. P. ir jo motiną. Jiems atvykus, M. P. veidas buvo be sužalojimų. Jo niekas nemušė. Negali atsakyti, iš kur atsirado sužalojimai. Gal jis pats bėgdamas į kokį įrenginį atsitrenkė. Tėvas su motina taip pat jokio kontakto neturėjo, nes ją tik ramino. Motinos nemušė, kadangi pirmas išėjo iš tos patalpos, kur ji buvo. Kadangi jokio nusikaltimo nepadarė, nei institucijų, nei G. P. civilinių ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusysis M. P. paaiškino, kad 2019-07-23 važiavo sportiniu automobiliu (duomenys neskelbtini). Pavijo priekyje lėtai važiuojantį a/m „Mersedes-Bendz“, kuris važiavo 10-20 km/h greičiu. Jis tyčia neleido apsilenkti. Tada staigiai ir agresyviai jį aplenkė. Jis pradėjo rodyti sustoti. Automobilį vairavo kaltinamasis S. M.. Specialiai sustojo prie parduotuvės „Iki“, kad jei kas nors įvyktų, būtų užfiksuota ten esančiose vaizdo stebėjimo kamerose. Ten sustoję apsižodžiavo. Kaltinamojo automobilyje buvo dar du asmenys. Jis grasino, kad pasikvies dar draugų. Todėl nieko nelaukė ir palikęs kaltinamąjį prie parduotuvės, nuvažiavo. Ten įvyko dėmesio nevertas paprasčiausias apsižodžiavimas. Sekančią dieną buvo darbe servise ir dirbo prie kompiuterio. Staiga į patalpą įėjo trys romų tautybės vyrai, tarp kurių buvo ir kaltinamasis. Jis buvo agresyviai nusiteikęs. Tai matydamas, tėvas jį sugriebė ir išsiuntė iš patalpos. Su jo tėvu aiškinosi gal 5 minutes. Su juo nekonfliktavo, nes konfliktų vengia, yra turėjęs traumų. Be to, su niekuo nenori pyktis. Kadangi su tėvu nekonfliktavo, nes ir jis elgėsi adekvačiai, neagresyviai, šis liepė kitam sūnui pakviesti iš gretimos patalpos S. M. bei liepė susitaikyti. Vietoje to, atėjęs kaltinamasis rankos kumščiu sudavė smūgį į veido sritį ir pataikė į akį. S. M. iškart griebė tėvas ir pradėjo tąsyti. Tą darydamas, tėvas sakė, kad viską išspręs pats, sumuš sūnų, tik prašė nekviesti policijos. Tada atėjo mama G. P. ir pamatė sumuštą akį. Ją ištiko šokas. Ji sugriebė kaltinamojo tėvą už marškinių ir pradėjo šaukti, kad jie nemuštų sūnaus ir nedelsiant dingtų iš bendrovės. Tuo metu greta jos buvęs S. M. pagriebė kažkokį metalinį įrankį ir juo sudavė mamai. Ji nuo smūgio į šoną parkrito ant žemės. Tada jie vis peršoko per gulinčią mamą ir išbėgo iš serviso. Priklaupė pažiūrėti, kas nutiko mamai. Tada pasiėmė ten gulėjusį strypą ir išbėgo paskui užpuolikus. Momento, kaip buvo atidaryti serviso vartai nematė. Taip pat nematė kaltinamojo konflikto su L. K.. Kai jis išbėgo iš patalpos, kurioje su mama buvo sumušti, užpuolikai jau buvo lauke. Matė kaip jie sėda į automobilį. Prieš įsėsdamas, S. M. į jį sviedė rankoje turėtą strypą. Savo turėtu strypu sudavė į automobilio stiklą, o kaltinamojo sviestą pakėlė ir metė po automobilio ratais, taip tikėdamasis juos sulaikyti. Tai darydamas susirinkusiems darbininkams šaukė iškviesti policiją. Policija buvo iškviesta. Kas tai konkrečiai padarė, nežino. Taip pat nežino, kas pranešė mamai, kad jis yra mušamas. Ji atėjusi matė jį sumuštą bei A. B. tuo metu tampantį savo sūnų. Mamai buvo sunku susivokti, kas vyksta, todėl ją ištiko šokas. Užpuolikams pabėgus, atvyko policija bei greitoji, kuri išvežė mamą. Jis pats į medikus tą pačią dieną nesikreipė, pats nufotografavo savo sužalojimą. Manė, kad policija sužalojimo faktą fiksavo, bet vėliau paaiškėjo, kad tai padaryta nebuvo. Iš pradžių pareiškimo nerašė, nes bijojo kaltinamojo galimo keršto. Jau po įvykio buvo gąsdinamas, viešai degalinėje atsitiktinai sutikto kaltinamojo iškoliotas, išvadintas ožiu už pareiškimo policijai parašymą. Pareiškimą parašė vėliau, nes įtikino advokatė, sakydama, kad reikia nebijoti, nes antraip skatinamas nebaudžiamumas. Apklaustas buvo kažkur po dviejų savaičių, tik tada ir buvo pasiųstas apžiūrai pas teismo medicinos specialistą. Viskas įvyko tik dėl kaltinamojo neadekvataus elgesio. Toks jis buvo nuo pat atėjimo į patalpas momento.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. P. paaiškino, kad buvo 2019-07-24 apie 15 valanda. Buvo klientų priėmime, kuomet, jei tiksliai prisimena, darbuotojas A. S. pasakė, kad sūnų M. P. muša romų tautybės vyrai. Labai išsigando ir nubėgo per cechą į patalpą, kur buvo sūnus. Į ten iš cecho pakilo metaliniais laipteliais ir pamatė M. Jo dešinė akis buvo kruvina ir ištinusi. Kraujas bėgo per veidą. Tada ištiko šokas. Iš ten buvusių trijų vyriškių, kaip dabar žino – kaltinamojo tėvui, griebė už rūbų, pradėjo purtyti, šaukti. Klausė, kodėl jie sumušė jos sūnų. Tuo metu kažkuris iš buvusiųjų ją iš šono stipriai pastūmė, tačiau ji nuo pastūmimo nekrito, nes tuo metu laikėsi už tėvo rūbų. Ji toliau jį laikė bei šaukė uždaryti serviso vartus ir kviesti policiją. Tada kaltinamasis kažkuo stipriai smogė į šoną. Pajuto didžiulį skausmą, nuo kurio susmuko. Taip pat nukrito akiniai. Sudavė tikrai kaltinamasis, nes jis stovėjo šone, o tėvui laikėsi už drabužių. Kitas jaunas romų tautybės vyras, kaip dabar žino – kaltinamojo brolis, stovėjo toliau ir jai suduoti negalėjo. Kai jis parkrito, užpuolikai peršoko per ją gulinčią ir išbėgo. Pasikėlusi nuo laiptelių matė, kaip kaltinamasis metaliniu įrankiu prie serviso durų sudavė L. K. per kojas ir reikalavo atidaryti tuos pakeliamus vartus. Grasino, kad jei neatidarys, muš per galvą. Šis pakluso ir atidarė. Tada užpuolikai pro dar nepilnai atsidariusių durų apačią išbėgo į kiemą, kur sėdo į automobilį ir bėgo. Susiėmusi šoną, atėjo į kiemą. Matė, kaip M. į bėglių automobilį sudavė lazda, kad juos sulaikyti. Patikė į stiklą, tačiau jie išvažiavo iš serviso teritorijos į gretą einančią gatvę ir nuvažiavo. Pirmiausia atvyko greitoji. Jai skaudėjo sumuštą šoną, dėl šoko spaudimas pakilo iki 240, todėl nedelsiant išvežė į ligoninę. Dar matė, kaip atvyko ir policija. Greitoji sūnui tuo metu pagalbos neteikė, nes jis pats nusivalė kraują nuo veido. Greitosios darbuotojai šį faktą matė. Sužalojimai kurie jai buvo specialistų konstatuoti, atsirado nuo smūgio ir krentant nuo kontakto su žeme. Ligoninėj šie dalykai buvo fiksuoti. Dėl stipraus sumušimo buvo daromas rentgeno tyrimas, ar nelūžę šonkauliai. Policija šį įvykį nuo pat pradžių tyrė nenoriai. Net buvo kažkokiuose dokumentuose parašiusi, kad ji iš ligoninės pabėgo, neatsiliepė į skambučius. Tai visiškai neatitinka tikrovės. Ligoninės priėmime, kol buvo atliekami tyrimai, apžiūra, rentgenas, praleido 4 valandas. Per tą laiką niekas neatvyko. Po tyrimų guldyti į ligoninę buvo atsisakyta, todėl artimieji išvežė į namus, kur dėl nuskausminančiųjų ir raminančiųjų poveikio nuėjo miegoti. Todėl ir telefonu atsiliepti negalėjo. Sekančią dieną nuvyko pas šeimos gydytoją, kuris išdavė dėl patirtos traumos nedarbingumą. Iš gydytojo nuvyko tiesiai į policiją parašyti pareiškimo. Tyrimo eigoje policijai pateikė vaizdo medžiagą iš serviso. Tik tada sužinojo, kad vaizdo kamera patalpų viduje buvo sugedusi ir įvykis nebuvo užfiksuotas. Buvo tik vaizdo medžiaga iš lauko kameros, kurioje fiksuota, kada jie atvažiavo ir kaip pabėgo. Tokiais veiksmais buvo sumušti ne tik jis ir sūnus M., bet ir sutrikdyta serviso veikla, visi darbuotojai nutraukė darbą ir buvo šokiruoti. Dirbančiųjų akivaizdoje ji ir sūnus buvo pažeminti. Darbas kurį laiką nevyko, buvo atvykusi policija ir greitoji. Dėl patirtų sužalojimo reiškia civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Jį palaiko ir prašo tenkinti.

Liudytojas R. P. paaiškino, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2019-07-24 po pietų atvažiavo į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Matė, jog yra atvykę romų tautybės asmenys. Nekreipė iš pradžių į tai dėmesio, nes į servisą atvažiuoja daug įvairių asmenų. Buvo patalpose viduje. Kažkuris iš darbuotojų sušuko, kad mušamas M., kuris yra jo brolis. Tai išgirdusi, mama G. P., dirbanti servise direktore, bėgo į tą patalpą, kurioje buvo M. Jis bėgo jai iš paskos. Palipęs keletą laiptų, patalpoje pamatė M. sumušta akimi, o šalia stovėjo romų tautybės vyriškiai ir kažką aiškino. Tai pamatęs, jis išsigando ir nusileido laiptais į serviso pagrindinę patalpą, o po to bėgo į kitą patalpą - cechą - kviesti darbuotojų į pagalbą. Mama buvo likusi toje patalpoje, kur buvo M. su užpuolikais. Išgirdo ją šaukiant, kad muša bei reikalavimą uždaryti vartus. Tai išgirdęs, sušuko darbuotojui L. K. užverti serviso duris. Pastarasis darbuotojas tuo momentu buvo arčiausiai durų prie pakelto automobilio. Ar mama šaukdama uždaryt duris, stovėjo, ar buvo parkritusi, nematė. Viskas vyko labai greitai. Į serviso patalpą atbėgo jo pakviesti darbuotojai. Serviso patalpoje pamatė du romų tautybės jaunesnius asmenis, einančius prie išėjimo. Vyriausias iš jų nusileidinėjo laiptais iš patalpos, kurioje prieš tai buvo sumuštas M. Vienas iš tų jaunų romų laikė raudoną virbą, o antras - jų serviso metalinę montiruotę. Tada pamatė aukščiau ant laiptų mamą. Ji buvo lyg ir suklupusi vienu keliu, bandė stotis ir eiti bei laikė susiėmusi dešinįjį šoną. Kaip tik tuo metu vienas iš romų tautybės jaunuolių priėjęs prie L. K. sudavė šiam montiruote per koją ir liepė atidaryti serviso pagrindines duris. Tada išbėgo į gretimą patalpą ir išgirdo, kaip atsidaro serviso pakeliami vartai. Tuomet išbėgo pro kitą išėjimą į kiemą, kad sulaikytų išeinančius užpuolikus. Su juo kartu išbėgo dar kažkas iš darbuotojų. Ar jis turėjo kokį įrankį rankose, neatsimena. Jis pats buvo pasiėmęs metalinį strypą. Galvojo, kad taip spės sulaikyti išeinančius vyriškius ir iškvies pareigūnus. Tačiau išbėgus pro kitą išėjimą, kieme pamatė, kaip užpuolikai sėda į automobilį „Mersedes Benz“. Vienas iš jų išmetė turėtą jų serviso montiruotę, stengdamasis ja pataikyti į brolį M. Tada paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir prašė policijos bei medikų. Tą mestą montiruotę, kuria prieš tai kaltinamasis sudavė ir L. K., brolis M. paėmė nuo žemės ir trenkė per priekinį automobilio „Mersedes Benz“ stiklą, kad vyriškiai neišvažiuotų Priekinis stiklas įtrūko, tačiau automobilis pajudėjo ir apsisukdamas išvažinėjo iš kiemo. M. dar kartą metė tą pačią montiruotę į nuvažiuojantį automobilį. Matė, kad mama jau buvo atėjusi į kiemą. Ji buvo susirietusi, prisilaikė kažkurį šoną. Kurį tiksliai, neprisimena. Po įvykio mama pasakė, kad jai trenkė, tačiau su kuo, nepasakė. Kieme, išvažinėjant romų tautybės asmenims, tikrai buvo daugiau nei penki darbuotojai. Viskas vyko labai greitai. Pamatęs, kad romų tautybės vyriškiai nusiteikę agresyviai, bėgo ieškoti pagalbos, todėl smūgio sudavimo mamai momento nematė. Jos ant pačių laiptų nematė, tik matė ant laiptų viršaus besilaikančią šoną, lyg susirietusią. Brolio M. akis buvo raudona, o akimi buvo didelė kraujosruva. Kada prieš tai matė brolį, pasakyti negali, nes gyvena atskirai. Tačiau prieš pietus matė mamą ir ji buvo sveika, niekuo nesiskundė. Kai skambino į pagalbos centrą, pranešė kad visas įvykis yra nufilmuotas, nes bendrovėje buvo sudėtos vaizdo stebėjimo kameros, filmuojančios lauką bei vidaus patalpas. Atvykus pagal iškvietimą pareigūnams, norėjo parodyti jiems vaizdo įrašą, tačiau paaiškėjo, jog patalpų vidų filmuoti turėjusi vaizdo kamera yra sugedusi. Todėl ir negalėjo pateikti vaizdo įrašo iš patalpų. Lauke esančios vaizdo kameros veikė, todėl jų vaizdo įrašus pateikė pareigūnams. Kodėl neveikė vaizdo kamera, kuri turėjo užfiksuoti patį įvykį patalpų viduje, nežino. Kad sugedusi būtent minėta vaizdo kamera, turi pagrindžiančius dokumentus, kadangi buvo atvykę meistrai ir pakeitė sugedusiąją į naują vaizdo stebėjimo kamerą. Užpuolikų veiksmais buvo sutrikdytas serviso darbas. Šokas buvo visiems darbuotojams. Kai atvažiavo policija, jam pačiam dar drebėjo rankos. Mama buvo sumušta, išvežta greitosios. Po įvykio ji gavo nedarbingumą ir gydėsi. Brolio ir mamos sumušimo asmeniškai nematė. Jei būtų veikusi ta kamera, viskas būtų buvę užfiksuota. Kadangi matė, jog abu jaunieji romai buvo su metaliniais įrankiais rankose, jis darbuotojams taip pat liepė pasiimti kokius nors įrankius, kad galėtų gintis nuo užpuolikų.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Daugiausia laiko darbo metu praleidžia teritorijoje su šluota. Dėl praeityje turėtų traumų, turi judėjimo problemų, taip pat šlubuoja atmintis. Dėl to turi negalią. Tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti 2019 m. liepos mėn. pabaiga, sėdėjo prie pastato. Prie jo priėjo bendrovės darbuotojas vardu L. ir pasakė, kad į dirbtuves atvyko kažkokie asmenys, jie nuėjo pas savininkės sūnų M. P. ir ten vyksta muštynės. Liepė apie tai pranešti savininkei G. P.. Jis nuėjo pas ją ir perdavė, ko buvo prašomas. Liepė savininkei kuo greičiau eiti į dirbtuves, kurias visi tarpusavyje vadina servisu. Savininkė greitai išbėgo. Jis išėjo jai iš paskos. Kadangi turi judėjimo problemų, į vietą atėjo paskutinis. Dirbtuvėse jau nieko nebuvo. Visi buvo lauke. Netrukus buvo atvykusi greitoji ir policija. Užpuolikai jau buvo išvažiavę, jų nematė. Tik vėliau iš G. P. girdėjo, jog tai buvo romų tautybės asmenys. Ir savininkę, ir jos sūnų M. P. tą dieną matė iki įvykio. Jie buvo sveiki ir jokių sužalojimų nebuvo. Nė vienas niekuo nesiskundė. Žino, kad savininkė dėl sunkios ligos taip pat turi negalią. Jau po įvykio savininkė jam skundėsi, kad tie atvykėliai sumušė ne tik jos sūnų, bet ir ją. Rodė kažkokius sužalojimus ant kaklo. Ten kažkas buvo, bet jis be akinių gerai neįžiūrėjo. Daugiau nieko paaiškinti negali. Buvo atvykusi greitoji ir policija, todėl bendrovės darbas buvo tuo laiku sutrikęs.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė yra (duomenys neskelbtini). 2019-07-24 dirbo prie staklių gretimame ceche nei buvo įvykio vieta. Dirbo prie triukšmingų staklių, todėl paties įvykio nematė ir nieko negirdėjo. Buvo jau po pietų, kuomet atėjo apsiverkusi G. P. Ji bendrovės direktorė. Ji pasakė, kad buvo atvykę romų tautybės asmenys ir sumušė sūnų M. bei ją. Tai išgirdęs, išėjo iš cecho į kiemą. Kieme stovėjo M. P. ir dar kažkas iš darbuotojų, kurių įvardinti negali, nes neprisimena. Pastebėjo, kad šviesios spalvos automobilis „Mercedes“ jau išvažinėjo iš bendrovės teritorijos į pagrindinį kelią. Matė, kad buvo sužalotas M. P. poakis. Kuris, dabar jau neprisimena. M. P. matė iki šio įvykio, tai tuomet jo veide nebuvo jokių sužalojimų. G. P. taip pat verkė, sakė, kad ją sumušė. Jam žinoma, jog direktorė turi sveikatos problemų, nes serga vėžiu ir gydosi. Tačiau tada ji verkė ir skundėsi, kad skauda šoną, nes ją taip pat kaip ir sūnų tie atvykėliai sumušė. Ką tuomet ji sakė, pažodžiui neatsimena. Užsifiksavo, jog ji minėjo, kad ją be kita ko stūmė ir ji buvo parkritusi. Kaip ir kuri vieta jai buvo sužalota, nežino, bet buvo greitoji, kuri ją iškart po įvykio išsivežė.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Sutiko atsakyti tik į pasirinktus klausimus. Paaiškino, kad įvykio išvakarėse sūnus S. M. sukonfliktavo su M. P.. Tą pačią dieną jie buvo susitikę kažkur prie parduotuvės ir aiškinosi. Sūnus buvo apspjaudytas. Vakare namuose viską pasipasakojo. Todėl norėdamas užbėgti už akių tolimesniems konfliktams su sūnumi S. ir vyresniu sūnumi G. sekančią dieną automobiliu nuvyko į autoservisą, kuriame dirba M. P., išsiaiškinti. Abu jo sūnūs buvo pilnamečiai, tačiau nutarė vykti ir pasikalbėti su M. M. rado servize vienoje iš patalpų. Ji buvo toks judrus, pradėjo šūkauti. Į jo šūkavimus atėjo nukentėjusi. Tuomet net nesuprato, kad tai M. motina. Ji irgi buvo labai triukšminga, pradėjo jį tampyti už baltinių, šaukti, rankomis sudavė smūgius į veidą, dėl ko jis jautė skausmą. Konfliktas su moterimis buvo labai garsus, bet jai niekas nieko nedarė, prieš ją nesmurtavo. Kilus triukšmui, abu jo sūnūs iš tos patalpos nuėjo laiptais į apačią. Jis ėjo jiems iš paskos. Moteris šaukdama bėgo paskui juos ir griuvo ant grindų. Toje patalpoje buvo labai slidu. Ji tiesiai prieš jį nugriuvo ant geležinės dėžės. Tai įvyko patalpoje, kur montuojamos automobilių padangos. Krito ant tos dėžės dešiniu šonu. Viskas įvyko todėl, nes ta agresyvi moteris norėjo jį pasivyti. Jos paklausė, ar viskas gerai. Ji atsikėlė ir nieko neatsakė. Kai su vaikais iš patalpos nusileido laiptais žemyn, patalpos durys buvo užvertos ir patalpoje buvo susirinkę daug vyrų. Pareikalavo ten buvusiųjų atidaryti duris. Jas kažkas atidarė ir pirmiausia į kiemą išbėgo abu sūnūs, o tada ir jis pats. Jie visi susėdo į automobilį. Iš patalpos išbėgo M. ir rankoje turėta montiruote trenkė į automobilį. S. tuo metu rankose irgi kažką turėjo. Tuo daiktu S. paleido į garažo pusę ir jie greitai išvažiavo. Apie tai, kada ir kur buvo sužalotas M. P., pasakyti negali. Prieš jį niekas nesmurtavo. Galėjo jis ir pats į serviso įrengimus mašinų remontui atsitrenkti ir taip susižaloti. Kai jis gražiai kalbėjosi su M. ir aiškino, kad vaikams nereikia pyktis ir būtina elgtis gražiai, atėjo ta moteris. Tuo metu M. nebuvo sužalotas, ant jo veido nebuvo jokių žymių.

Liudytojas G. B. paaiškino, kad yra kaltinamojo brolis, todėl duoti parodymus teisme atsisako, tačiau prašo vadovautis jo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais apie tai, kad S. M. jo brolis, o A. B. - tėvas. 2019 m. liepos mėnesį, su tėvu ir broliu S. automobiliu „Mercedes Benz“ nuvažiavo į servisą, esantį (duomenys neskelbtini). Ten vyko, nes išvakarėse tarp servise dirbančio M. ir jo brolio S. buvo įvykęs kažkoks žodinis konfliktas. Tėvas pasiūlė nuvykti ir draugiškai išsiaiškinti, kad daugiau nekiltų bereikalingų konfliktų. Nuvyko ir ten rado M. Pastarasis buvo labai nedraugiškai nusiteikęs, šaukė, nenorėjo gražiuoju bendrauti. Pokalbis vyko serviso viduje. Tėvas gražiai bendravo su M., prašė paaiškinti, kas įvyko tarp jo ir S. Nežino, kas galėjo suduoti smūgį M. į veidą. Pokalbio metu į servisą atėjo moteris su dar keliais asmenimis. Moteris pradėjo šaukti, rėkti. Ji liepė uždaryti serviso duris, staiga sugriebė jo tėvui už drabužių pradėjo tampyti bei sudavė jam delnu į veidą. Kiek kartų sudavė, pasakyti negali. Supratę, kad viskas geruoju nesibaigs, nes prieš S. stovėjo vienas iš vyriškių, laikydamas metalinį strypą, o prieš jį dar trys vyriškiai su strypais rankose, visi trys išeidinėjo iš serviso. S. liepė vyriškiui, stovėjusiam prie serviso durų, jas atidaryti. Brolis iš šio vyriškio atėmė metalinį strypą. Kai durys atsidarė, bėgo į automobilį ir sėdo į galą, o tėvas prie vairo. S. atsisėdo priekyje greta tėvo ir jie išvažiavo. Nei jis, nei tėvas, nei brolis nemušė M. ir tos moters. Tėvas nuo jos nukentėjo. Patvirtina šiuos parodymus.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad apie 10 metų dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu. 2019 liepos mėn. pabaigoje buvo savo darbo vietoje ceche, kur kartu patalpoje buvo ir R. B. bei V., kurio pavardės nežino. Kiekvienas dirbo savo darbą. Tada į patalpą atbėgo R. P. ir pasakė, kad muša M. P. bei reikia pagalbos. Tai pasakęs, išbėgo iš patalpos. Jis išbėgo paskui R. P.. Ar kas bėgo iš paskos, nematė ir nekreipė dėmesio. Į pagrindinę serviso patalpą nebėgo, bet išbėgo pro duris į kiemą. Su savimi jokio įrankio savigynai nepasiėmė ir net nepagalvojo, kad gali jo reikėti. Kieme pamatė automobilį „Mersedes Benz“ ir į jį skubiai sėdančius asmenis. Į vairuotojo vietą sėdo vyresnio amžiaus nepažįstamas romų tautybės asmuo, už jo, į keleivio vietą - jaunesnis, o trečias romų tautybės asmuo rankoje laikė strypą. Šis asmuo, sėsdamas į priekinę keleivio vietą, užsimojo ir metė tą strypą juo siekdamas pataikyti į M. P., stovintį tuo metu prie autoserviso durų kieme. Strypas į M. P. nepataikė bei nukrito netoli M. P.. Tada M. P. tą strypą pakėlė ir paleido į nuvažiuojantį automobilį bei pataikė į šio priekinį stiklą. Tačiau automobilis nesustojo ir skubiai išvažiavo šiš bendrovės kiemo. Kieme visa tai matė L. K., R. P., M. P.. Daugiau asmenų įvardinti negali, bet atrodo, jog į kiemą buvo išėję visi serviso bendradarbiai. Automobiliui jau išvažinėjant, iš serviso vidaus atėjo direktorė G. P., kuri pasakė, kad ją vienas iš romų tautybės asmenų sumušė. Ji verkė, skundėsi, kad skauda bei buvo susiėmusi kažkurį šoną. Kurį tiksliai, dabar jau neprisimena. Jis buvo labai susijaudinusi. Kuriuo metu į kiemą atėjo L.K., neatkreipė dėmesio. Taip pat matė, kad sužalotas M. P. veidas, tiksliau kažkuri vieta akies srityje. Kurioje veido pusėje buvo tas sužalojimas, pasakyti negali, neįsidėmėjo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Tarnyboms atvykus, nuėjo į savo darbo vietą. Po kiek tai laiko tą pačią dieną prie jo buvo priėjęs bendradarbis L. K. ir papasakojo, jog viskas prasidėjo dėl to, kad į servisą atėjo trys romų tautybės vyriškiai. Jie nuėjo pas M., su kuriuo kažką aiškinosi. Romų tautybės vyresnis vyriškis norėjo sutaikyti jaunuolius. Viskas iš pradžių vyko geranoriškai, tačiau išeidamas vienas iš tų atvykusių jaunuolių sudavė M., o netrukus atėjo G. P.. Taip pat minėjo, jog matė, kaip G. P. kažkuris iš ten buvusių romų tautybės asmenų sudavė strypu į šoną. Apie tai, kad direktorė buvo suklupusi ant laiptų, L. K. neminėjo, tik sakė, kad ji sušuko, kad L. K. uždarytų duris, kad užpuolikai nepabėgtų. L. K. uždarinėjant duris, vienas iš atėjusių romų tautybės jaunuolių sudavė su strypu ir pareikalavo atidaryti duris. Pokalbio metu patalpoje su L. K. jie buvo tik dviese. Apie šias detales žino tik iš L. K., pats to nematė. Pats matė tik išvažiuojančius romų tautybės asmenis. Papildomai paaiškina jos prisiminė, kad L. K. sakė, kad tas asmuo prie durų jam sudavė su metaliniu strypu per kojas. Įvykio dieną ryte kelis kartus matė tiek M. P., tiek ir G. P. Jie buvo sveiki. M. P. veidas buvo be jokių sužalojimų. Sužalojimas atsirado iškart po įvykio. Negali pasakyti, ar šį kiemą išėję jo bendradarbiai kažkokius įrankius turėjo rankose. Jis pats tikrai nieko neturėjo. Dėl įvykio jam darbuotojams teko nutraukti darbą, pasitraukti iš savo darbo vietų. Buvo atvykusi policija ir greitoji medicinos pagalba.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tekintoju. Ten pat dirba M. P. Šio motina G. P. yra bendrovės direktorė. 2019 metų liepos mėn. pabaigoje dirbo ceche prie staklių. Į patalpą atbėgo R. P. ir pasakė, kad reikia pagalbos. Detalių dabar neprisimena. Jis išėjo paskui jį, o jam iš paskos dar ir A. B., A. S., V. V.. Dar atsimena, jog išeidamas pakvietė kartu eiti ir R. B.. Visi ėjo į pagrindines patalpas žiūrėti, kas ten vyksta. Patalpose jau nieko nebuvo, o kieme pamatė tik išvažiuojantį „Mersedes Benz“ automobilį. Momento, kuomet į automobilį sėdo žmonės, nematė. Matė tik išvažiuojantį automobilį. Kieme tuo metu buvo M. ir R. P. bei kartu su juo į kiemą išbėgusieji bendradarbiai. Prieš išbėgdamas į kiemą, patalpoje pastebėjo G. P.. Ji stovėjo susiėmusi už šono ir dejavo. Ką tiksliai sakė, neprisimena. Automobiliui išvažiavus iš teritorijos, grįžo į pagrindines serviso patalpas. Kažkuris iš bendradarbių pradėjo pasakoti, kad pasišalinusiuoju automobiliu buvo atvykę romų tautybės vyriškiai. G. P. aiškino, kad ją pastūmė ar sumušė vienas iš tų romų tautybės vaikinų. Tiksliai neprisimena, nes G. P. to nedetalizavo. M. P. sakė, kad jam sudavė, tačiau ant jo veido sužalojimų tuo metu nepastebėjo. G. P., pakėlusi palaidinę, norėjo pažiūrėti, ar likusi kokia žymė. Tada pamatė, kad po jos ranka, tiksliai kurios pusės neprisimena, buvo nemaža mėlynė. Ji ėjo susirietusi, matėsi, kad jai skauda. Daugiau į įvykio aplinkybes nesigilino. Buvo atvykę policijos pareigūnai. Atvažiavus pareigūnams, nuėjo toliau dirbti. Dėl įvykio kartu su bendradarbiais buvo nutraukę savo darbą.

Liudytojas R. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tekintoju. G. P. yra bendrovės direktorė, jos sūnūs M. bei R. taip pat dirba bendrovėje. 2019 m. liepos mėn. pabaigoje dirbo šalia serviso esančioje patalpoje, darbuotojų vadinamame ceche. Kartu patalpoje buvo V. S.. Ar ten buvo A. B., neprisimena. Į patalpą staiga įbėgo R. P. ir kažką sušuko. Buvo pasakytas ir žodis mušasi. Tai pasakęs, jis greitai išbėgo atgal. Su V. S. iškart nesuprato, kas vyksta, dėl to ir išėjo žiūrėti, kur išbėgo R. P.. Jam iš paskos abu nuėjo į kiemą. Ten automobilio jau nematė, tik buvo kiti bendradarbiai. Dabar jų tiksliai visų išvardinti negali. Kadangi niekas nesimušė, grįžo į darbo vietą. Tuo metu sužalotų asmenų nematė. Tik po to, dienos eigoje, bendradarbiai kalbėjo, kad buvo atvykę romų tautybės asmenys, kurie mušė direktorę. Pats įvykio nematė, tik girdėjo apie tai kitus kalbant.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad yra Marijampolės AVPK darbuotojas. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2019-07-24 dirbo pagal grafiką nuo 7 val. iki 19 val. Buvo gautas pranešimas, jog autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini), romų tautybės asmenys sumušė moterį ir jos sūnų. Atvykę į vietą, rado M. P. ir jo brolį. M. P. buvo sužalota akis, matėsi mėlynė, tačiau pretenzijų nereiškė. Jis buvo apklaustas kaip liudytojas. Pats užrašė jo apklausos protokolą. Jis buvo adekvatus, protokolą pasirašė. Apklausoje nurodė, kad trys romų tautybės asmenys atvyko į servisą. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu susistumdė. Po to atėjo jo motina. Kuri taip pat konfliktavo su romų tautybės asmenimis. Konflikto metu buvo sužalota jo motina. Kokie sužalojimai buvo padaryti moteriai, nepamena, tik atsimena, kad ji buvo išvežta su greitąja medicinos pagalba į priėmimo skyrių. Po medikų apžiūros moteris turėjo atvykti į Marijampolės apskrities VPK, bet neatvyko, su ja tą vakarą susisiekti nepavyko. Įtariamieji vardais ir pavardėmis įvardinti nebuvo. Buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas. Kiek pamena, jame buvo fiksuoti įvykiai bendrovės kieme.

Liudytojas D. J. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2019-07-24 dirbo kartu su kolege E. K.. Apie pietus gavo pranešimą, kad servise „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavę romų tautybės asmenys sumušė moterį ir jos sūnų. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo arčiausiai įvykio vietos, buvo nusiųstas kaip reagavimo pareigūnas į vietą. Į įvykį reagavo, bet proceso veiksmų neatlikinėjo. Tai kitų pareigūnų funkcija. Nuvykę į įvykio vietą, rado nukentėjusįjį M. P., jo brolį R. P. ir motiną G. P. bei kitus autoserviso darbuotojus. M. P. paaiškino, kad pas juos į servisą atvyko trys romų tautybės asmenys, kurie pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu vienas iš romų tautybės asmenų M. P. sudavė smūgius į veido sritį. Ant pastarojo veido, ties akimi, matėsi sumušimas-mėlynė. Taip pat paaiškino, kad tie patys romų tautybės asmenys sumušė ir motiną. Moteris buvo šoke, išsigandusi. Kiek atsimena, moteris skundėsi šono ir krūtinės skausmais. Jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jie ją išvežė į priėmimo skyrių. Kiek atsimena, M. P. parodė įrašą iš vaizdo stebėjimo kamerų. Jame matėsi romų tautybės asmenys ir transporto priemonė, su kuria jie atvažiavo. Tai buvo šviesios spalvos „Mercedes“, tačiau valstybinių numerių nesimatė. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo Marijampolės AVPK tyrėjas, kuris toliau bendravo su nukentėjusiuoju M. P. ir atliko procesinius veiksmus. Jo peržiūrėtas įrašas buvo iš lauko, kur matėsi transporto priemonė. Vaizdo įrašas iš patalpų vidaus peržiūrimas nebuvo. Buvo kalba apie lazdas, kurias turėjo serviso darbuotojai bei atvykėliai, tačiau ar jos buvo naudojamos, pasakyti negali.

Liudytoja D. K. paaiškino, kad pilnai patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad yra VšĮ „Marijampolės greitosios pagalbos stotis“ darbuotoja. Yra skubios med. pagalbos slaugos specialistė. 2019-07-24, dienos metu, tikslios valandos neatsimena, buvo iškviesta į bendrovę Marijampolės mieste. Jos pavadinimo neprisimena. Iškvietimas buvo dėl sužalotos moters. Visų aplinkybių neprisimena, tik užsifiksavo, jog pagyvenusią moterį sužalojo romų tautybės asmuo. Kokiais sužalojimais minėta moteris skundėsi, neprisimena. Visa informacija apie moters nusiskundimus ir sužalojimus yra užfiksuota greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelėje, o vėliau - ir jai užvestoje ligos istorijoje priėmimo skyriuje. Ji pažodžiui į kortelę užpildo tai, ką sako pacientė. Moterį pristatė į ligoninės priėmimo skyrių. Greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelės kopija perduodama Marijampolės ligoninės priėmimo skyriuje pristačius pacientą. Paciento blaivumą nustatinėja taip pat ne greitosios darbuotojai, bet priėmimo skyriuje. Diagnozę nustatinėja priėmimo skyriaus darbuotojai. Nepamena, ką tiksliai sakė nukentėjusioji, nes praėjo daug laiko. Jai labiau rūpi, ką nukentėjusiajai ir kur skauda, o ne kas ją sumušė. Ar jos atgabenta pacientė pasišalino iš priėmimo skyriaus, pasakyti negali, nes nieko apie tai nežino.

Liudytoja E. M. paaiškino, kad yra Marijampolės AVPK tyrėja. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2019-07-24 tarnybą pradėjo pagal grafiką 19 val. Pradėjusi darbą, gavo tą pačią dieną buvusio įvykio medžiagą. Kiek pamena, jis buvo dėl moters, kurios duomenų neprisimena, sumušimo. Medžiaga buvo dėl konflikto, kuris buvo įvykęs tarp sužalotos moters, jos sūnaus su atvykusiais į firmą romų tautybės asmenimis. Nukentėjusioji tą dieną buvo pristatyta į Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių. Po medikų apžiūros nukentėjusioji turėjo atvykti į Marijampolės AVPK apklausai. Tikėjosi atvykusią nukentėjusiąją apsiklausti. Tačiau tą vakarą nukentėjusioji apklausai į AVPK neatvyko. Nesulaukusi jos atvykstant, skambino į priėmimo skyrių, tačiau jos ten nebuvo. Tada skambino į moters mobilųjį telefoną, tačiau ji neatsiliepė. Kadangi su ja susisiekti nepavyko, dėl šio įvykio medžiagą registravo kaip įvykio aplinkybių patikslinimo medžiagą. Papildomai paaiškino, kad pradėjusi darbą nuo 19 val., negali pasakyti, kodėl iki jos dirbusi pamaina dar nebuvo susisiekusi su nukentėjusiąja. Todėl pati ieškojo nukentėjusiosios. Priėmime jos nebebuvo, į telefono skambutį neatsiliepė. Ji neturėjo omenyje, kad nukentėjusioji pabėgo iš ligoninės, o tik tai, kad pasišalino iš priėmimo ir nebuvo galimybės tą vakarą su ja susisiekti.

Liudytojas L. K. paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2019 m. liepos iki 2019 m. rugpjūčio pabaigos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automechaniku. Išėjimas iš darbo nesusijęs su nagrinėjamais įvykiais, nes išėjimo tikslas buvo išvykti dirbti į užsienį, ką ir yra padaręs, nes šiuo metu dirba užsienyje. 2019 m. liepos mėn. pabaigoje, dirbo serviso patalpose prie automobilio. Išgirdo, kad pas jį teiraujasi, kur yra M. Pamatė, kad į servisą atėję trys romų tautybės vyriškiai. Vienas buvo vyresnio amžiaus, kiti du jaunesni. Vyresnis vyriškis ir teiravosi M. Viena iš jaunesnių pažinojo, jo vardas ar pravardė buvo S. Asmenims nurodė, kad M. yra serviso gale esančioje patalpoje prie kompiuterio. Jie ten nuėjo, o jis toliau remontavo automobilį. Po kurio laiko išgirdo iš tos patalpos, į kurią nuėjo atvykusieji, kažkas subarškėjo. Tada nuėjo pasižiūrėti. Tam reikėjo iš serviso patalpos metaliniais laiptais palypėti į viršų. Tik taip galima patekti į tą patalpą. Kai atėjo prie minėtų laiptų, ten rado stovintį vieną iš romų tautybės vyriškių, kuris buvo jaunas ir stambesnis už S. Jis liepė neiti, nes bus negerai. Todėl nematė, kas vyko toje patalpoje. Tada nuėjo į kitas patalpas, kuriose dirba kiti darbuotojai ir M. P. motina G. P. Nuėjęs į kitas patalpas sutiko darbininką, kurio pavardės ir vardo neatsimena, ir pasakė, kad reikia pagalbos bei būtina direktorei apie tai pasakyti. Taip pat reikia daugiau asmenų, nes užpuolė M. Tada grįžo atgal į serviso patalpas prie remontuojamos mašinos. Netrukus atbėgo G. P. su kitu sūnumi R. P. Jie nuėjo į patalpą, kur buvo M. P.. Tada išgirdo, kad R. P. liepė uždaryti duris, kad iš serviso nepabėgtų atvykusieji. Jis uždarė garažo duris ir liko stovėti prie jų. Servise kilo didelis triukšmas, nes G. ir M. P. žodžiu konfliktavo su romų tautybės vyriškiais. Konflikto priežastis jam nežinoma. Išgirdę, kad garažo vartai uždaromi, romų tautybės vyriškiai pradėjo bėgti iš serviso. Jis užrakino duris ir atsisuko. Pamatė atbėgančius romų tautybės vyriškius ir ant metalinių laiptų gulinčią G. P. Ji gulėjo ant dešinio šono, kūno vieta tarp pažasties ir šonkaulių viršaus atsirėmusi į metalinę laiptų briauną, kojos buvo ištiestos ant metalinių laiptų. Nematė, kaip ji taip parkrito. Tik matė, kad ji tokioje padėtyje gulėjo. Tuomet atbėgdamas vienas iš romų tautybės vyriškių pradėjo mėtyti servise buvusias gumines kaladėles į M. P., kuris vijosi romų tautybės vyriškius. S. priėjęs prie jo, liepė atidaryti duris ir laikydamas rankose montiruotę pradėjo ja mosikuoti bei sudavė vieną smūgį į koją. Sudavė nestipriai, didelio skausmo nejautė. Tačiau namuose pastebėjo smūgio vietoje pusės delno dydžio mėlynę. Į gydytojus dėl to nesikreipė. Sudavęs smūgį, S. reikalavo atidaryti duris, nes grasino suduoti dar smūgį ir jau stipresnį. Pabūgęs smurto, duris atrakino ir pro jas visi užpuolikai išbėgo į lauką, susėdo į sidabro spalvos automobilį „Mersedes“. Paskui juos iš serviso išbėgo M. P. ir kiti darbuotojai. Kas toliau vyko kieme, nematė, nes liko patalpos viduje. Tada priėjo prie G. P. ir padėjo jai atsistoti. Ji buvo išsigandusi, stresavo ir jam nieko nesakė. Ją palydėjo iki serviso durų, kur yra išėjimas į kitas patalpas. Apklausos metu tyrėja jam parodė metalinę montiruotę, kurią atpažino kaip tą pačią, kuria jam S. sudavė smūgį į koją. Ją lengvai atpažino, nes tai buvo serviso darbo įrankis ir vienintelė tokio tipo. Su ja tekę dirbti. Patvirtina, jog G. P. gulėjo būtent ant metalinių laiptų. Kojos buvo ištiestos, o ji gulėjo lyg ir ant nugaros. Viena ranka jos buvo ant kairio šono. Negali tvirtinti, kad kažkas iš romų tautybės asmenų būtų sudavęs G. P. metaliniu įrankiu, nes to nematė. Apie įvykį su bendradarbiais po jo kalbėjo, tačiau nepamena, kad būtų jiems sakęs, jog užpuolikai būtų metaliniu įrankiu sudavę G. Taip pat negali pasakyti, kiek laiko truko įvykis. Praėjo nuo jo daug laiko. Iki įvykio M. P. veidas buvo sveikas, tačiau matė, kad po įvykio jam paakyje atsirado mėlynė. Dėl įvykio kažkurį laiką buvo sutrukdytas bendrovės darbuotojų darbas, atvykus policija ir medikai. Tačiau po to darbą jis tęsė toliau.

Liudytoja K. P. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK tyrėja. Į nagrinėjamą įvykį atvyko ne pirma. Kuomet ji atvyko, ten jau buvo reagavimo grupės pareigūnai. Tą dieną dirbo pagal grafiką iki 18 val. Patį įvykį sunkiai prisimena, nes praėję labai daug laiko. Su įtariamaisiais bendrauti neteko. Įvykio vietoje sužinojo, kad užpuolikai automobiliu pasišalino iš serviso teritorijos, o (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža nuvažiavo tolyn. Pamena, kad įvykio vietoje iš pradžių buvo nukentėjusi moteris, kuri greitosios medicinos pagalbos buvo išgabenta į priėmimo skyrių. Taip pat įvykio vietoje buvo vyriškis. Ar ant jo matėsi smurto žymių, neatsimena. Tada iškart jis pretenzijų nereiškė. Jau po to, kuomet pas ją buvo kabinete, tas vyriškis dėvėjo akinius nuo saulės. Nepamena, ar įvykio metu jie jau turėjo vaizdo registratorius. Buvo prašyta bendrovės vaizdo kamerų įrašų. Neatsimena, ar įrašai buvo peržiūrimi tą pačią dieną.

T. M. ekspertė Z. M. paaiškino, kad pilnai patvirtina savo duotas išvadas dėl nukentėjusios sveikatos masto sutrikdymo. Pateikta pažyma/išrašas apie nedarbingumo trukmę jos duotos išvados apie sveikatos sutrikdymo mastą nekeičia. Sveikatos istorijoje, be įrašų apie traumą įvykio metu, yra ir kitų įrašų apie sveikatos būklę, kurie susiję su turima onkologine liga ir jos gydymu. Taip pat yra įrašas apie tarpšonkaulinių nervų uždegimo. Konstatuotas šono sumušimas galėjo turėti įtakos nervų šaknelių uždegimo paūmėjimui. Bet sveikatos sutrikdymo mastas išlieka toks pat, kaip pateiktoje išvadoje.

Kaltinamojo kaltė įrodyta rašytiniais įrodymais: Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu G. P. paaiškino kaip ir kokiu būdu 2019-07-24 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas. Nuvykus į vietą, G. P. parodė pastatą, kuriame yra įsikūrusi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Nuvedė į pastato vidų, paaiškino, kad minėtą dieną buvo savo kabinete, kuomet įmonės darbininkas A. S. atbėgęs pasakė, kad yra mušamas jos sūnus M. P. Tai išgirdusi iš kabineto nubėgo į serviso patalpą, kurioje remontuojami automobiliai, bei užlipusi laiptais į pagalbinę patalpą, pamatė ten stovinčius tris nepažįstamus romų tautybės vyriškius. Giliau patalpoje stovėjo sūnus M., jo veidas buvo kruvinas, dešinė akis buvo patinusi. Vyriškių paklausė, kas vyksta. Pati buvo šoke, nes pamatė sūnų kruvinu veidu, ištinusia akimi. Todėl griebė pirmam patalpoje stovėjusiam vyresnio amžiaus romų tautybės vyriškiui už baltinių ir papurtė. Ji parodė vyriškių stovėjimo vietas, jų stovėjimo vietose padėjo skaičius 2, 3, 4 bei paaiškino, kad skaičiumi 1 pažymima, kur ji atsistojo tik užlipusi į patalpą, tačiau iš karto priėjo prie vyriškio, kuris patalpoje stovėjo pirmasis, jį pažymėjo skaičiumi 2. Vyriškis stovėjo arčiausiai įėjimo į patalpą - vyresnio amžiaus, kaip jis atrodė, neprisiminė, tačiau pagal amžių atrodė kaip tų stovinčių šalia vaikinų tėvas. Išmatavus nuo G. P. vietos iki viršutinio laipto kampo nustatytas 3,50 m atstumas, o iki šiaurinės sienos – 1,50 m atstumas. G. P. skaičiumi 3 pažymėjo vietą, kur stovėjo kitas romų tautybės vaikinas, jis buvo aukštesnis, kaip atrodė neprisiminė, tik buvo jaunesnis už pirmąjį vyriškį. Išmatavus atstumą nuo vietos, pažymėtos skaičiumi 2, iki vietos, pažymėtos Nr. 3, yra 1 metro atstumas, o nuo šiaurinės sienos iki skaičiaus Nr. 2, - 1,5 m atstumas, iki pirmojo laipto krašto 3,90 metrų atstumas. Trečiojo asmens buvimo vietoje pastatė skaičių 4. Paaiškino, kad čia stovėjo trečiasis romų tautybės vaikinas, jis buvo taip jaunas, jo bruožų neįsidėmėjo. Išmatavus nustatyta, kad nuo šiaurinės sienos 1,5 metro atstumas, iki viršutinio laipto krašto – 4,40 atstumas. Taip pat parodė vietą, kur stovėjo jos sūnus M. P., padėdama skaičių 5. M. stovėjo už trečiojo vaikino. Išmatavus nustatyta, kad nuo asmens, pažymėto Nr. 4, nutolęs 1,20 m atstumu, o nuo viršutinio laipto – 5 metrų atstumu. Paaiškino, kad kuomet buvo paėmusi už baltinių vyriausiajam vyriškiui, asmuo, kurio stovėjimo vietą pažymėjo skaičiumi 3, sudavė jai metaliniu strypu į dešinės pusės šoną. Nuo suduoto smūgio nukrito ant kairiojo šono, pasiremdama kairiąją ranka, taip susižalodama kairės rankos riešą. Išmatavus nustatyta, nuo pirmojo - viršutinio laipto kampo iki G. P. rodomos vietos, kur ji nugriuvo, yra 2,50 metrų atstumas, iki šiaurinės sienos – 2,30 metrų atstumas. Paaiškino, kad nugriuvusi ant šono, šaukėsi pagalbos. Per ją gulinčią perlipo visi trys romų tautybės vyriškiai ir išbėgo į serviso patalpą. Atsistojusi pamatė, kad jie išbėgę iš serviso. Išėjusi į kiemą, pamatė sidabrinės spalvos automobilį besisukant atbulomis ir išvažiuojantį iš serviso teritorijos. Kur tuomet, kai vyko konfliktas tarp jos ir romų tautybės vyriškio, buvo kiti serviso darbuotojai, nematė, parodyti negali. Taip pat parodė, kad po įvykio sūnus M. jai parodė, iš kur asmuo, kuris jai sudavė metaliniu įrankiu į šoną, paėmė įrankį. Tai yra toje pačioje pagalbinėje patalpoje ant ratų tiesinimo staklių padėtas metalinis įrankis, kuris reikalingas dirbti su minėtomis staklėmis. Šį įrankį atgal padėjo M., jis autoservise toks yra tik vienas, naudojamas tik prie šių staklių (b.l. 66-74, II t.); 2021-02-01 akistatos tarp G. P. ir L. K. protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu kiekvienas iš akistaton suvestųjų asmenų liko prie savo parodymų. G. P. paaiškino, kad autoserviso patalpose vienas iš romų tautybės asmenų jai sudavė metaliniu strypu per dešinįjį šoną, dėl ko ji nuo smūgio nukrito, o visi trys patalpose buvusieji romų tautybės asmenys pasišalino. Po smūgio atsistojusi ėjo per pagrindinę patalpą į kiemą. Tuo metu labai skaudėjo šoną, jį buvo susiėmusi. Ar buvo suklupusi ant laiptų, neprisimena. Galėjo būti pasirėmusi, tačiau ne suklupusi. Visko neatsimena, nes buvo ištikta šoko, bėgo žiūrėti savo sūnaus, kas vyksta kieme. Iš patalpų į kiemą buvo išėjusi viena, niekas nebuvo priėjęs. L. K. akistatos metu parodė, kad nematė, kas G. P. sudavė smūgį, tik būdamas netoli išėjimo iš patalpos vartų pamatė, kaip G. P. guli ant laiptų. Buvo priėjęs ir padėjo jai atsikelti. Kaip ji pargriuvo, ar suklupo, nematė, pasakyti negali. Ant laiptų gulėjo ant nugaros (b.l. 82-83, II t.); 2020-02-07 akistatos protokolu A. B. ir G. P., iš kurio matyti, kad akistaton suvestieji asmenys liko prie savo parodymų. G. P. parodė, kad 2019-07-24 bendrovės dirbtuvėse atėjo prie vyriausiojo iš trijų romų tautybės vyriškio ir sugriebusi jam už drabužių liepė greitai dingti iš patalpų, kadangi pamatė sumuštą savo sūnų. Tuo metu pajuto smūgį kažkokiu kietu daiktu į dešinį šoną. Nuo smūgio juto stiprų skausmą dešiniajame šone ties pažastimi ir krūtimi. Iš skausmo nukrito ant žemės. Laiptai į dirbtuvių salę buvo toliau nuo jos nukritimo vietos. Kas sudavė smūgį, nematė, bet tai galėjo padaryti vienas iš dviejų jaunesnio amžiaus romų tautybės asmenų, kadangi jie tuo metu stovėjo jai iš šono. Kuo sudavė, nematė. Tačiau pastebėjo, kad vienas iš jaunuolių, perlipdamas per ją gulinčią ant žemės, nešėsi rankoje metalinį strypą. A. B. akistatos metu parodė, kad kartu su dviem sūnumis bei G. P. sūnumi buvo dirbtuvių vietoje, kur montuojamos padangos. Kad į jas patekti, reikia užlipti laiptais. G. P. atbėgo į patalpas, sugriebė jam už drabužių ties krūtine, pradėjo tąsyti, po to rankomis daužyti veidą. Ją ramino, tačiau ji nepakluso ir vijo visus lauk. Su juo buvę jo vaikai jau buvo išėję į serviso dalį, kur tvarkomi automobiliai bei nulipę laiptais. Tada ir pats išėjo. Matė, kad paskui jį eina G. P. Būdamas ties laiptais pamatė, kaip G. P. parkrito ant dešinėje pusėje stovinčios statinės. Matė, kaip ant jos užkrito dešine puse. Jos klausė, ar viskas gerai, norėjo padėti (b.l. 86-89, II t.); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu M. P. atpažino A. B., kaip asmenį, kuris su sūnumis, vieno iš kurių profilis socialiniuose tinkluose yra „S. S.“, buvo atvykęs į servisą „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 141-145, II t.); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu M. P. atpažino G. B., kaip asmenį, buvusį autoservise kartu su kitu asmeniu, kurio profilis socialiniuose tinkluose yra „S. S.“ (b.l. 146-150, II t.); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2019-07-30 protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu M. P. atpažino S. M., kaip asmenį, kuris sudavė smūgį jam ranka ir metaline lazda sudavė smūgį jo mamai G. P. (b.l. 151-156, II t.); 2020-02-24 akistatos tarp M. P. ir S. M. protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu akistaton suvestieji asmenys pasiliko prie savo parodymų. M. P. parodė, kad 2019-07-24 apie 15.30 val. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jo motiną G. P. sužalojo akistatos metu prieš jį sėdintis S. M. Ją sužalojo trenkdamas su lazda per dešinį šoną. S. M. šiuos M. P. parodymus neigė. Parodė, jog tokių veiksmų atlikti nebuvo galimybės, kadangi nuo nukentėjusiosios stovėjo toliau ir nebuvo jokių lazdų. Nematė, kas ją sužalojo, nes buvo toliau nuo jos (b.l. 159-161, II t.). Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu L. K. parodė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis 2019-07-24 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo sužalota G. P.. Nuvykus minėtu adresu, L. K. parodė pastatą, kuriame yra įsikūrusi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Pastato viduje L. K. paaiškino, kad nurodytu laiku dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tvarkė ant keltuvo esantį automobilį serviso pagrindinėje patalpoje. Dirbant prie jo priėjo trys romų tautybės vyriškiai, kurie teiravosi M. Jiems nurodė eiti į kambariuką bei parodė ranka kryptį ir laiptus. Jie ten nuėjo. Netrukus išgirdo bildesį, todėl nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Prisiartinus prie laiptų, vienas iš atvykusių vyriškių jam liepė neiti. Paprašius parodyti, kur buvo tas vyriškis, L. K. parodė vietą, kurioje, užlipus laiptais, stovėjo vienas iš romų tautybės vyriškių (foto Nr. 1). Tai buvo ne S. M. Tada nuėjo į kitas patalpas pakviesti G. P.. Šiai nubėgus žiūrėti, kas vyksta patalpoje, kurioje buvo M. P., jis pats grįžo į savo darbo vietą prie automobilio. Girdėjo, kaip G. P. konfliktavo su atvykusiais vyriškiais, tačiau ką jie veikė patalpoje, nematė. Išgirdo, kad R. P. liepė uždaryti patalpos lauko duris. Jas uždarė bei stovėjo gale remontuojamo automobilio. Parodė savo stovėjimo vietą patalpoje (foto Nr. 2). Išmatavus nustatyta, kad nuo sienos iki garažo vartų 1,5 metro, iki laiptų kampo 9 metrai. Tuomet pažiūrėjęs link patalpos, kur vyko konfliktas, pamatė ant laiptų suklupusią G. P. ir atbėgančius tris romų tautybės vyriškius. Vienas iš jų, žinomas kaip S. M., sudavė su rankoje laikomu metaliniu įrankiu jam per kairę koją ir liepė atidaryti duris. Jei neatidarys, žadėjo suduoti per galvą. Todėl duris atidarė, pakeldamas jas grandinės pagalba. Kaip G. P. suklupo ar nugriuvo ant laiptų, nematė. Matė ją jau gulinčią ant laiptų ant nugaros ir jau atbėgančius tris romų tautybės vyriškius. Paprašius L. K. parodyti kokia poza ant laiptų buvo G. P., jis padėjo manekeną taip, kaip tada matė G. P. (foto Nr. 3), t. y. ant nugaros, dešine ranka lyg įsirėmus į sienos briauną. Paaiškino, kad priėjo prie G. P. ir jai padėjo atsikelti. Dar kartą paaiškino, kad nematė, ar ją kuris nors iš tų vyriškių pastūmė, ar ji pati nugriuvo ar paslydo ant laiptų (b.l. 34-39, III t.); 2021-03-12 akistatos tarp L. K. ir S. M. protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu suvestieji akistaton asmenys liko prie savo parodymų. L. K. parodė, kad akistatoje esantis S. M., jam sudavė montiruote per koją, kad atidarytų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpos vartus. Jis pakluso ir dėl to atidarė vartus, per kuriuos S. M. pasišalino. S. M. neigė sudavęs L. K. (b.l. 31-32, III t.); Akistatos tarp A. B. ir L. K. protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu akistaton suvesti asmenys liko prie savo parodymų. A. B. parodė, kad įvykio dieną apie tai, kad buvo sumušta G. P., sužinojo iš jos pačios pasakojimo būnant serviso kieme, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodė. Po to tą patį sužinojo iš bendradarbio L. K.. Šis pasakojo, jog matė kaip iš pradžių M. P. sudavė, o po to ir atėjusiai G. P. sudavė metaliniu strypu per šoną vienas iš romų tautybės vyriškių. Konflikto metu vienas iš romų tautybės vyriškių bandė sutaikyti M. P. ir kažkurį iš atvykusių romų tautybės jaunuolių. L. K. parodė, kad neprisiminė, kaip viskas buvo. Gal ir galėjo pasakoti, tačiau tikrai neprisimena. G. P. matė tik gulinčią ant laiptų, o suduoto smūgio jai nematė, mano, kad taip, kaip nurodė A. B., negalėjo sakyti (b.l. 42-43, III t.); G. P. protokolu – pareiškimu, kad 2019-07-24, apie 15 val., darbovietėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo pastūmė ir metaliniu strypu vieną kartą sudavė į dešinį šoną, dėl ko jautė fizinį skausmą (b.l. 126-129, I t.); 2019-07-24 Marijampolės AVPK tyrėjos K. P. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, jog 2019-07-24 Marijampolės apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kurio ROIK 0119000386468, kad į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atvyko romų tautybės asmenys ir sumušė pranešėjo mamą bei brolį. Moteriai sumuštas šonas. Nuvykus į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), pasitikimo M. P., kuris paaiškino, kad 2019-07-24, apie 14.30 val., į bendrovę su sidabrinės spalvos automobiliu ,,Mersedes Benz“ , valstybinių numerių nežino, atvažiavo trys romų tautybės vyriškiai. Vienas vyriškis buvo vyresnis, kiti du jauni. Jie įėjo į bendrovės serviso pastatą, kur kilo konfliktas, kadangi vienas iš romų tautybės vaikinų sudavė M. P. motinai G. P. į šoną (b.l. 146-147, I t.); Duomenimis iš BIRT duomenų bazės, iš kurių matyti, jog registruotas pranešimas, kurio RIOK 0119000386468. Jame nurodoma, kad į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atvyko romų tautybės asmenys ir sumušė pranešėjo mamą su broliu. Sumuštas šonas. 15:45 val. gautas pranešimas iš Marijampolės Centrinės ligoninės priėmimo, kad kreipėsi G. P. Pranešėjas R. P. (b.l. 148-151, I t.); Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios(duomenys neskelbtini), pastatas. Pastato priekinėje dalyje yra dveji pakeliami baltos spalvos vartai, dešinėje pusėje virš pakeliamų vartų yra pritvirtinta iškaba su užrašu „Autoservisas“ bei išvardinti kokie darbai atliekami (Nr. 1). Pastato viduje matomas ties viduriu įmontuotas transporto priemonių pakėlėjas ( Nr. 2), dešinėje pusėje prie sienų yra sudėti įvairūs daiktai: automobilių padangos, sėdynės (Nr. 2). Dešinėje pusėje kampe yra kiaurymė į kitą patalpą, į kurią patenkama metaliniais laiptais, susidedančiais iš penkių metalinių pakopų. Dešinėje pusėje prie metalinių laiptų sudėtos automobilių padangos, kairėje pusėje prie sienos stovi raudonos spalvos padangų išmontavo-montavimo aparatas, už jo stovi raudonos spalvos daiktadėžė (. Nr. 3, 4). Užlipus laiptais, pro angą patenkama į sekančią patalpą, kurios dešinėje pusėj prie sienos yra metalinės lentynos su padangomis, dešinėje pusėje yra metalinės lentynos su įvairiais smulkiais daiktais. Už minėtų lentynų yra sudėtos padangos. Ties viduriu, prie sienos, sudėta: plastikinės taros, ratlankiai, metalinė tara ir kiti daiktai ( Nr. 5) (b.l. 154-160, I t.); Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas lauko stebėjimo kamerų vaizdo įrašas, pateikas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. P., pavadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas paleidžiamas per programą „Windows Media Player“. Atidarius minėtą failą, ekrano dešinėje pusėje viršuje matomas užrašas „07-24-2019 Wed 13:46:41“, kairėje pusėje apačioje užrašas „Camera 06“. Vaizdo kamera fiksuoja automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie pastato bei už stovėjimo aikštelės esantį kelią su pastatais. Matoma, kad rodomu laiku 13:46:42 į automobilių aikštelę prie pastato atvažiuoja šviesios spalvos automobilis „Mercedes“, valstybinių numerių nesimato. Iš automobilio išlipa trys vyriškiai. Vyriškis, išlipantis iš automobilio „Mercedes“ vairuotojo vietos, dėvi baltos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis, mūvi tamsios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos batais, yra trumpais tamsios spalvos plaukais. Antras vyriškis išlipa iš priekinės automobilio keleivio vietos. Jis apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos kelnėmis, baltos spalvos batais, yra trumpais tamsios spalvos plaukais. Trečiasis vyriškis išlipa iš automobilio galinės keleivio vietos kairės pusės. Jis apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos batais bei su tamsios spalvos kepure raudonos spalvos snapeliu. Visi trys asmenys nueina į pastatą. 13:48:48 vyriškis, vilkintis baltos spalvos marškiniais trumpomis rankovėmis ir mėlynos spalvos šortais, išeina iš pastato ir vaikšto netoli įėjimo. Vėl prieina prie pastato įėjimo ir atsiremia į sieną, tada vėl pasitraukia bei vėl atsirėmęs rūko. 13:54:33 pastato tarpduryje pasirodo vaikinas, vilkintis marškinėliais tamsios spalvos trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos kelnėmis ir baltos spalvos batais. Jie kalbasi, gestikuliuoja. Minėtas vaikinas 13:55:04 išeina iš pastato ir atsistoja toliau nuo įėjimo. Prie pastato vis dar stovi vaikinas vilkintis marškiniais trumpomis rankovėmis ir mėlynos spalvos šortais. Vaikinas, vilkintis tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos kelnėmis bei baltos spalvos batais, rankomis gestikuliuoja, paskui prieina prie pastato įėjimo. Tada jis vėl įeina į pastatą, po to vėl išeina į lauką, rankomis gestikuliuoja, vėl prieina prie pastato įėjimo. 13:55:26 į aikštelę atvažiuoja šviesios spalvos automobilis, kuris sustoja prie pastato. Iš automobilio išlipa vyriškis, vilkintis šviesios spalvos drabužiais. Jis nueina į pastatą. 13:56:39 nuo pastato pro automobilį, kuris atvyko 13:55:26, ateina asmuo pusilgiais šviesos spalvos plaukais, stambaus sudėjimo, marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos kelnėmis ir sustoja prie automobilio. Tada iš pastato išeina vaikinas, vilkintis tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos kelnėmis bei baltos spalvos batais, rūko. 13:56:40 minėtas vaikinas nueina pro automobilį „Mercedes“ ir dingsta iš kameros apžvalgos lauko. 13:56:58 minėtas vaikinas sugrįžta ir nueina į pastato vidų. Tuomet asmuo ilgais plaukais įeina į pastato vidų. Vaikinas, vilkintis baltos spalvos marškiniais trumpomis rankovėmis ir mėlynos spalvos šortais, stovi atsirėmęs į pastatą, į vidų įeina tik 13:59:48. 14:00:20 asmenys, atvykę automobiliu „Mercedes“ išeina iš pastato ir eina link savo automobilio. Vaikinas, vilkintis baltos spalvos batais, rankose laiko pailgą daiktą. Visi trys asmenys nueina į automobilį. Asmuo, vilkintis tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, sėsdamas į automobilio priekinę keleivio vietą, rankoje laiko pailgą daiktą, kuriuo užsimoja. Taip pat matoma, kaip iš pastato ateina asmuo, vilkintis šviesios spalvos margais marškinėliais trumpomis rankovėmis, šviesios spalvos kelnėmis. Jis rankose laiko pailgą daiktą bei kitas vaikinas prie pastato stovi laikydamas rankose pailgą daiktą. Jis dėvi tamsios spalvos sportinę kepurę. Asmuo, įsėdęs į automobilį, meta laikytą daiktą į priekį, gerai nesimato, ar išmeta. Tada asmuo su tamsios spalvos sportine kepurėle pribėga prie nuvažiuojančio automobilio ir rankose turėtu daiktu suduoda į automobilio priekinį stiklą. Po to automobiliui dar pavažiavus atbuline eiga, tas pats asmuo meta į nuvažiuojantį automobilį rankose turėtą daiktą. Vaikinas, vilkintis šviesiais drabužiais, stovi laikydamas pailgą daiktą rankose. Tuomet automobilis apsisuka ir išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės. Tuo metu į aikštelę iš pastato dar išeina žmonių, po kurio laiko visi sueina į pastatą (b.l. 166-173, I t., CD diskas, b.l. 163-164, 165, I t.); Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog jame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktos garso įrašo kopijos apžiūra. Laikmenoje fiksuotas pranešėjo R. P. bei bendrojo pagalbos centro darbuotojo pokalbis. Pokalbio metu R. P. nurodo vietą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), romų tautybės asmenys atvažiavę sumušė jo brolį ir motiną. Sumuštas šonas, trenkė su lazdomis, reikia greitosios (b.l. 178-180, I t., CD diskas, b.l. 174-177, I t.); Viešosios įstaigos „Marijampolės ligoninė“ pateikta G. P. asmens ambulatorinio gydymo kortelės kopija, iš kurios matyti, kad 2019-07-24 G. P. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas, užfiksuota trumpa susirgimo istorija - darbe užpuolė vyrai, trenkė ir parbloškė, susimušė krūtinę ir dešinę ranką. Alkotesterio ,,Drager" duomenimis 2019-07-24, 15:24 val., G. P. nustatytas 0.00 prom. (b.l. 37-44, II t.); Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrėtas G. P. pateiktas metalinis įrankis. Jis 70 cm ilgio, 1,416 kg svorio. Ties metalinio įrankio viduriu matyti įspaustas užrašas „CR-V STAHLBERG Germany“. Metalinio įrankio viename gale paryškinta rankena, kitame gale pritvirtinta metalinė juodos spalvos jungtis, ant kurios matomi užrašai „BGS CR-V 267“. Ant metalinio įrankio matyti bendros dėvėjimo žymės, nudilimai (b.l. 75-78, II t.); Specialisto išvada Nr. G1905/2019 (02), iš kurios matyti, kad G. P. konstatuotos poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešino žasto srityje, kairio riešo srityje, odos nubrozdinimas kairio riešo srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-07-24 trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (b.l. 93, II t.); Specialisto išvada Nr. pG 1380/2020 (02), iš kurios matyti, kad G. P. poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairio riešo srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (b.l. 96, II t.); Specialisto išvada Nr. pG 114/2021 (02), iš kurios matyti, kad G. P. poodinė kraujosruva kairio riešo srityje su odos nubrozdinimu galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės pusėje, dešinio žasto srityje galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, kuo galėjo būti metalinis vamzdis, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (b.l. 100-101, II t.); Specialisto išvada Nr. pG 319/2021, iš kurios matyti, kad G. P. konstatuota poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešinio žasto srityje, kairio riešo srityje, odos nubrozdinimai kairio riešo srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas galimai užduotyje nurodytu laiku. Poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešinio žasto srityje galėjo būti padarytos kietu buku daiktu, kuo galėjo būti metalinis vamzdelis. Poodinės kraujosruva kairio riešo išorinėje pusėje su odos nubrozdinimu daugiau būdingas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (b.l. 106-107, II t.); Specialisto išvada Nr. G2009/2019 (02), iš kurios matyti, kad M. P. konstatuotas kairės akies srities sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose ir paviršine žaizdele antakio išoriniame gale. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytas vienu trauminiu poveikiu, labiausiai tikėtina kumščiu į kairės akies sritį (b.l. 136, II t.).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas jo kaltę laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta. Kaltinamojo, liudytojo A. B. bei G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais kaip įrodymais teismas nesiremia, nes laiko juos kaltinamojo gynybine versija bei liudytojų – artimų šeimos narių-siekiu padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Jų parodymai yra nelogiški ir nenuoseklūs. Jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Tiek paties kaltinamojo, tiek ir minėtų liudytojų parodymai tarpusavyje nesutampa bei juos paneigia kiti bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Teismas šių dviejų liudytojų parodymus vertina kaip pagalbą kaltinamajam siekiant išvengti atsakomybės, parodyti juos pačius kaip įvykio aukas. Vertindamas šių liudytojų parodymus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad šie liudytojai yra suinteresuotos bylos baigtimi.

Ir priešingai – teismas remiasi nukentėjusiųjų parodymais. Jie logiški ir nuoseklūs. Juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Visų pirma, nukentėjusiųjų duoti parodymai pilnai sutampa tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais liudytojų – serviso darbuotojų – parodymais. Liudytojų parodymuose yra smulkių neatitikimų, tačiau teismas juos vertina kaip neišvengiamus, kurie atsirado dėl patirto šoko įvykio metu, o taip pat dėl praėjusio daugiau kaip 2 metų laiko nuo paties įvykio. Tačiau pati liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų apie įvykio aplinkybes esmė sutampa. Būtent jie patvirtina, kad atvykęs su savo tėvu ir broliu, kaltinamasis sumušė nukentėjusiuosius bei tokiais savo veiksmais sutrikdė serviso darbą bei viešąją tvarką ir rimtį. Dėl šių veiksmų teko kviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusiųjų parodymai teismui abejonės nekelia, kadangi juos pilnai patvirtina ne tik liudytojų parodymai, tačiau ir objektyvūs duomenys - teismo medicinos specialistų išvados, patvirtinančios jų nurodytų patirtų sužalojimų gavimo laiką, pobūdį bei lokalizaciją. Nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei paminėti rašytiniai įrodymai sudaro vieningą, nuoseklią ir logišką, tarpusavyje sutampančių bei vieni kitus papildančių įrodymų grandinę. Jie teismui jokių abejonių nekelia.

Kaltinamasis bei jo šeimos nariai liudytojai, kad paneigti jiems nepalankius įrodymus, kuria gynybinę versiją, pagal kurią kaltinamasis su broliu ir tėvu, pastarojo iniciatyva, atvyko pas M. P. į darbovietę išsiaiškinti bei susitaikyti dėl išvakarėse įvykusio žodinio konflikto. Besiaiškinant, atėjo nukentėjusioji M. P., kuri sukėlė sceną. Elgėsi neadekvačiai, šaukė, tampė A. B. už rūbų, mušė per veidą. Tai matydamas, kaltinamasis su broliu pasišalino iš patalpos, o tėvas joje dar liko su M. P.. Paskui išeinant iš ten ir tėvui, M. P. jį vijosi, pati krito ir susižalojo. Tada visi, vengdami agresyvių serviso darbuotojų, pabėgo iš ten automobiliu. Pagal jų versiją, M. P. buvo sveikas, niekas jo nemušė ir susižaloti galėjo pats juos besivydamas į kokius nors įrengimus servise. M. P. paaiškino, kad įvykių seka buvo visai kitokia. Iš pradžių jie atvyko į patalpą trise. Kaltinamasis buvo agresyvus, o tėvas tik aiškinosi dėl vakarykščio jų tarpusavio konflikto. Dėl agresyvaus elgesio tėvas kaltinamąjį išsiuntė į lauką. Tik vėliau pakvietė per brolį atgal į patalpą susitaikyti, tačiau vietoje to kaltinamasis smogė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko tėvas jį pats pradėjo fiziškai tramdyti, žadėjo namuose sumušti bei prašė nekviesti policijos. Tuo metu atėjo motina, kuri pamatė jį sumuštą bei konfliktavo su tėvu. Tada kaltinamojo buvo sumušta bei perlipę per ją kaltinamasis su giminaičiais pasišalino. Pagal kaltinamojo versiją, jis į patalpą užėjo kartu su giminaičiais vieną kartą, o motinai atėjus, visi kartu pasišalino. Būtent tokius nukentėjusiojo parodymus, o ne kaltinamųjų versiją, patvirtina ir vaizdo įrašai. Juose užfiksuota, kad iš atvykusio automobilio išlipo trys vyriškiai. Jie visi nueina į pastatą. 13:48:48 vienas iš jų išeina iš pastato ir vaikšto netoli įėjimo. Vėl prieina prie pastato įėjimo ir atsiremia į sieną, tada vėl pasitraukia bei vėl atsirėmęs rūko. 13:54:33 pastato tarpduryje pasirodo kitas vaikinas, Jie kalbasi, gestikuliuoja. Jis 13:55:04 išeina iš pastato ir atsistoja toliau nuo įėjimo. Antrasis taip pat vis dar stovi. Taip pat užfiksuota, kad 13:56:58 vaikinas nueina į pastato vidų. Lauke buvęs ir rūkęs vaikinas į pastato vidų įeina tik 13:59:48. Jau 14:00:20 visi asmenys, atvykę automobiliu „Mercedes“ išeina iš pastato ir eina link savo automobilio. Ir tik nuo šios vietos įraše užfiksuoti įvykiai klostosi būtent taip, kaip juos pateikia kaltinamasis, liudytojai ir nukentėjusieji (b.l. 166-173, I t., CD diskas, b.l. 163-164, 165, I t.). Minėtas įrašas patvirtina būtent M. P. nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis dėl agresyvumo tėvo buvo išprašytas į lauką, po to vėl pakviestas susitaikymui, tačiau vietoje to sužalojo nukentėjusįjį bei vėliau pasirodžiusią jo motiną. Įrašas paneigia kaltinamojo ir jo giminaičių versiją, kad kaltinamasis su jais į patalpą užėjo tik vieną kartą ir buvo priversti bėgti. Be to, kaltinamasis ir jo šeimos nariai neigia sužaloję M. P., tačiau ši jų versija taip pat neatlaiko kritikos. Liudytojai patvirtino, kad iki atvykstant kaltinamajam su tėvu ir broliu, M. P. matė sveiką, jo veide nebuvo jokių sužalojimų. Ir tik po patalpoje, kurioje buvo M. P., išgirsto triukšmo, atėjus motinai ir tebesant atvykusiems asmenims, pirmą kartą M. P. pamatomas sumuštu ir kruvinu veidu. Taigi, niekas kitas jo sužaloti(tame tarpe ir jis pats į įrenginius, nes iki to momento dar niekur nebėgo) išskyrus kaltinamąjį negalėjo.

Taigi, nustačius kaltinamojo ir jo giminaičių parodymų neatitikimą nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo remtis ir tikėti jų įvykio versija. Teismas laiko, jog būtent nukentėjusiųjų pateiktos aplinkybės yra patikimos bei nuosekliai pateiktos, yra patvirtintos kitų bylos įrodymų. Netikėti nukentėjusiaisiais bei nesiremti jų parodymais kaip įrodymais teismas neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Spręsdamas kaltinamojo veikos kvalifikavimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šiuo atveju automobilių remonto serviso patalpos, kuriose be nukentėjusiųjų buvo ir kiti bendrovės darbuotojai, ir buvo viešoji vieta. Smurtas vartotas serviso darbo metu, matant darbuotojams, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, esant menkaverčiai dingsčiai. Tokiais veiksmais buvo ignoruojamos žmonių tarpusavio bendravimo taisyklės, įžūliu elgesiu pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y., pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Remiantis šiomis nuostatomis ir išanalizavus S. M. veiksmus ir elgesio motyvus, kilusias pasekmes, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai. Todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Tokia kvalifikacija pilnai atitinka ir naujausiai kasacinei praktikai, formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2022-01-27 nutartis Nr. 2K-3-489/2022).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo bei išlaidas už advokato teisinę pagalbą pagal dokumentus, pateiktus proceso metu (b. l. 114-117, IIt.). Ieškinyje nurodoma, kad neturtinė žala padaryta dėl nusikalstamos veikos, kuria buvo sutrikdyta asmens sveikata. Nukentėjusioji buvo nedarbinga 51 dieną. Byloje pateikti medicininiai dokumentai fiksuoja ir liekamuosius sumušimo reiškinius. Sužalojimas nukentėjusiajai kėlė didelius fizinius skausmus, nepatogumus, emocinius išgyvenimus. G. P. patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą – ji nebegali gyventi taip aktyviai, kaip gyveno iki įvykio, t. y. pasikeitė jos gyvenimo kokybė. Dėl patirto fizinio smurto nukentėjusiajai atsirado baimė, nesaugumo jausmas, sutriko miegas, širdies darbas, padidėjo jautrumas, atsirado nerimas ir kt., dėl ko jai ir toliau tenka lankytis pas medikus.

Ieškinio dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nurodoma, jog kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese yra paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti jo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2019).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė teisėjų kolegija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. birželio d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Ieškinyje nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje patenkinus pareikštą civilinį ieškinį, esant civilinės ieškovės reikalavimui skaičiuoti ir procesines palūkanas, šios palūkanos, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, turi būti priteistos.

Kaip minėta, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. P. prašo iš kaltinamojo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad neturtinė žala padaryta dėl nusikalstamos veikos, kuria buvo sutrikdyta asmens sveikata. Nukentėjusioji buvo nedarbinga 51 dieną. Byloje pateikti medicininiai dokumentai fiksuoja ir liekamuosius sumušimo reiškinius. Sužalojimas nukentėjusiajai kėlė didelius fizinius skausmus, nepatogumus, emocinius išgyvenimus. G. P. patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą – ji nebegali gyventi taip aktyviai, kaip gyveno iki įvykio, t. y. pasikeitė jos gyvenimo kokybė. Dėl patirto fizinio smurto nukentėjusiajai atsirado baimė, nesaugumo jausmas, sutriko miegas, širdies darbas, padidėjo jautrumas, atsirado nerimas ir kt., dėl ko jai ir toliau tenka lankytis pas medikus.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę, prognozes, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.

Pagal teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 Lt iki 6 000 Lt (t. y. nuo 145 Eur iki 1 738 Eur). Tai iliustruoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-272-648/2015 (1 500 Lt (434 Eur) – nukentėjusiajam suduota tiksliai nenustatytas kiekis smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimais viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimu); Nr. 2K-35/2014 (2000 Lt (579 Eur) – J. S. nenustatytu daiktu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė A. D. į pakaušį, po to iš nugaros pastūmė A. D. šį pargriaudamas, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdas, – tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą); Nr. 2K-473/2013 (6 000 Lt (1 738 Eur) – N. Č. dėl menkavertės priežasties sudavė S. V. apie keturis smūgius ranka į veidą, taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgta, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – galvoje, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo gydytis ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, siekiant sugrąžinti normalią kvėpavimo funkciją, dėl savo išvaizdos po nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė nepatogumų, tam tikrą laikotarpį negalėjo dirbti); Nr. 2K-522/2013 (2 000 Lt (579 Eur) – E. T. be jokios priežasties užsipuolė nukentėjusiąją M. V. ir pavartojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą – tampė ją už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį); Nr. 2K-267/2013 (700 Lt (203 Eur) – G. S. įžūliai elgdamasis pažeidė viešąją tvarką, priėjęs prie R. Š., spyrė šiam du kartus į dešinę blauzdą ir ranka sudavė į dešinę pakaušio pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą); Nr. 2K-170/2013 (1 000 Lt (289 Eur) – G. L., šaudamas V. U. į krūtinę iš guminėmis grankulkėmis užtaisyto revolverio, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų); Nr. 2K-70/2013 (po 1 000 Lt (289 Eur) – G. E. pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė į veidą po vieną smūgį E. Š. ir V. Š., padarydamas nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą); Nr. 2K-12/2012 (5 000 Lt (1 461 Eur) – T. B. be priežasties du kartus kumščiu sudavė V. D. į veidą ir padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, dešiniojo skruosto ir žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, muštinę viršutinės lūpos dešinės pusės raudonio ir gleivinės žaizdą, paviršinę muštinę žaizdą su kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio 1-ojo dešiniojo ir 1-ojo kairiojo dantų vainikų lūžį su 2-ojo, 3-iojo kairės pusės dantų vainikų panirimu, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. D. sveikatą); Nr. 2K-605/2011 (2 000 Lt (579 Eur) – A. P. tyčia sudavęs kumščiu į veidą, užpuolė jam nepažįstamą M. P., padarydamas sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis M. P. dabar negali normaliai vairuoti, bijo sunkvežimių, dantis gydosi iki dabar, jam buvo sumuštas veidas, lūpa, dantenos, lūpą susiuvo, po A. P. smūgio patyrė fizinį skausmą, atsirado nemalonių pojūčių, kol sužeidimai nesugijo, teko kreiptis į medikus; Nr. 2K-144/2010 (G. P. – 1 000 Lt (289 Eur), T. Š. – 5 000 Lt (1 460 Eur) – O. B tampė G. P. už plaukų, ranka sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos plaukuotąją dalį, sukeldamas jai fizinį skausmą; ranka sudavė nukentėjusiajam T. Š. vieną smūgį į veidą, o šiam praradus sąmonę ir nukritus, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą, padarydamas jam sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas).

Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatą, yra itin svarbus. Žmogaus sveikata yra unikali vertybė, ją turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Didesnė žala yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, asmuo patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.

Šiuo konkrečiu atveju nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. nukentėjusiajai vieną kartą sudavė metaliniu strypu į dešinės pusės šoną, dėl ko ji griuvo, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas krūtinėje, dešinio žasto srityje, kairio riešo srityje, odos nubrozdinimus kairio riešo srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Svarbu atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis smurtinio pobūdžio veiksmus naudojo prieš nusikalstamos veikos padarymo metu 62 metų amžiaus sulaukusią moterį – G. P., kuriai be to yra diagnozuota onkologinė liga, kas ją dėl sveikatos būklės daro itin pažeidžiamą.

Be aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, į kurias atsižvelgiama nustatant priteistino neturtinės žalos sumą, svarbu paminėti tai, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolesniam jos gyvenimui, kokybei. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajai metaliniu strypu vieną kartą buvo suduota į dešinės pusės šoną, padarytos poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešinio žasto srityje, kairio riešo srityje, odos nubrozdinimai kairio riešo srityje. Teismas neabejoja, kad dėl padarytų sužalojimų neketėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, jai atsirado baimė, nesaugumo jausmas ir kt. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę (nedarbinga buvo 51 dieną), į nukentėjusiosios turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, teismo nuomone, nukentėjusiajai kilusios pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, labai rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat teismas atsižvelgia, jog nukentėjusiosios nedarbingumo trukmė yra susijusi ne vien tik su nusikalstamos veikos metu padarytu sužalojimu, bet ir su bendrąja sveikatos būkle, ką patvirtina VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieškinį pagrindžianti medžiaga, t.y. bendra nedarbingumo trukmė 51 diena, tačiau tiesiogiai dėl sužalojimo tik nuo 2019-07-25 iki 2021-08-07 (b. l. 185-186, III t.). Ieškinyje nurodyta, kad G. P. dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų buvo laikinai nedarbinga. Tačiau nukentėjusiajai nereikia pagalbinių priemonių judėti, jos judėjimo laisvė nėra apribota, taip pat nenustatyta, kad ji privalėtų nuolat vartoti gydytojų paskirtus medikamentus. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimą, atsižvelgia į tai, jog nenustatyta jokių ilgalaikių, liekamųjų, neigiamų pasekmių nukentėjusiosios sveikatai. Byloje nėra duomenų apie galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekdamas protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese yra paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti jo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-11-303/2019).

Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. P. civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir jos atžvilgiu priteistinos iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistinos neturtinės (800 Eur) žalos sumos, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. P. ieškiniu taip pat prašo priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Iš byloje esančių sąskaitų už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymų bei pinigų priėmimo kvitų (b. l. 87-111, IV t.) matyti, kad G. P. įgaliotai atstovei advokatei S. P. yra sumokėjusi 2 590 Eur.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad advokatė nukentėjusiąją ne kartą atstovavo ikiteisminio tyrimo metu Marijampolės AVPK vykdomuose procesiniuose veiksmuose (2020-02-07, 2020-03-10, 2020-11-24, 2021-02-11), rengė skundus dėl 2020-02-25, 2020-06-30 bei 2020-08-14 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, rengė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo perdavimo kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, rengė civilinį ieškinį, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atstovavo nuketėjusiąją Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose (2021-09-16, 2021-10-18, 2021-11-03, 2021-11-16, 2021-11-24, 2021-12-17, 2022-02-18), ruošėsi baigiamosioms kalboms. Pagal pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas matyti, kad advokatė šioje baudžiamojoje byloje (ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme) dirbo apie 30 valandų. Pagal sumokėtą 2 590 Eur sumą, valandinis advokatės darbo įkainis yra apie 87 Eur.

Be to, spręsdamas dėl visiško išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti atlyginimo, teismas atsižvelgia, jog ikiteisminis tyrimas pagal nukentėjusiosios pareiškimą buvo du kartus nutrauktas. Todėl buvo reikalinga advokatės pagalba šių procesinių sprendimų apskundimui ne tik aukštesniajam prokurorui, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjui(b.l.14-44, I t.). Netaikius pilnutinio išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti atlyginimo, gali susidaryti teisinė situacija, kuomet nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, siekdamas sau teisingumo, yra nukentėjęs ne tik betarpiškai nuo nusikalstamų veiksmų, bet dar ir patiria materialinę žalą dėl to, kad siekia apginti savo teises. Teismas laiko, kad tokia teisinė situacija negali būti toleruojama, nes esmingai pažeistų nukentėjusiojo nuo nusikalstamų veiksmų asmens teises bei teisingumo įgyvendinimo principus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, proporcingos teiktai pagalbai, prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių, atitinka darbo ir laiko sąnaudas bei protingumo ir teisingumo kriterijus. Nėra pagrindo abejoti atstovės nukentėjusiajai teiktų paslaugų tinkamumu, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. P. skundas šioje dalyje tenkintinas, jos turėtos išlaidos atstovės advokatės S. P. paslaugos apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. P. naudai.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 45,78 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo – vidaus ligų gydytojo ir radiologo konsultacijų (b. l. 120, II t.). Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusioji buvo sužalotas ir jos gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Išlaidos įrodytos rašytiniais įrodymais, ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina nurodyta suma (BPK 115 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 213,98 Eur turtinės žalos atlyginimo ir kaltinamojo (b. l. 185-186, III t.). Ieškinyje nurodyta, kad G. P. dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2019-07-25 iki 2021-08-07. VSDFV Kauno skyriaus 2019-10-02 sprendimu Nr. VPA_SP1-49989 G. P. už laikino nedarbingumo laikotarpį buvo paskaičiuota 213,98 Eur ligos išmoka.

VSDFV Kauno skyrius pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, juo tapęs pagal deliktinę prievolę, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio kaltinamojo. VSDFV Kauno skyrius, įvykus draudžiamajam įvykiui ir G. P. laikinai tapus nedarbinga, turėjo paskirti ir išmokėti jai ligos išmoką (Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-458-327/2018). Nukentėjusiajai išmokėta ligos išmoka už laikotarpį nuo 2019-07-25 iki 2021-08-07 yra pagrįsta ir įrodyta rašytiniais įrodymais, ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamojo VSDVF Kauno skyriaus naudai priteistina 213,98 Eur suma (BPK 115 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

Kaltinamajam veikoje, numatytoje BK 284 straipsnyje, atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Veikoje pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, įvykdytoje M. B. atžvilgiu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą dėl padarytų dviejų baigtų tyčinių nesunkų nusikaltimų. Nors anksčiau buvo neteistas, tačiau dėl pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos BK 38 straipsnio pagrindais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. To paties BK 38 straipsnio 4 dalies pagrindais, kaltinamajam per vienerius metus padarius naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, minėtas sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti ir nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas. Į psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas.

Baudžiamo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, BK 284 straipsnio sankcijoje - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už kiekvieną iš veikų laisvės apribojimo bausmę. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių – žemesnę nei sankcijos vidurkis ir artimą minimumui. Pagal BK 284 straipsnį, nesant atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių – artimą sankcijos vidurkiui. Kartu, siekiant užkirsti kelią naujoms smurtinėms veikoms, skirtinas draudimas bendrauti su nukentėjusiaisiais (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Už kiekvieną iš veikų paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš bausmių pridedant minimalią paskirtosios švelnesnės bausmės dalį, taip siekiant užtikrinti galutinės subendrintos bausmės proporcingumą už padarytų veikų visetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiais G. P. ir M. P..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežtesnės iš bausmių pridėti dalį švelnesnės bausmės ir subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės vykdymo metu bendrauti su nukentėjusiais G. P. ir M. P..

S. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Iš S. M. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 45,78 Eur G. P. gydymo išlaidų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Iš S. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai priteisti 213,98 Eur turtinei žalai atlyginti.

G. P. civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Iš S. M. G. P. naudai priteisti 800,00 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Iš S. M. G. P. naudai priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos neturtinės (800,00 Eur) žalos sumos, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2022-04-01 - iki visiško žalos atlyginimo.

Iš S. M. G. P. naudai priteisti 2 590,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Marijampolės AVPK saugomą metalinį įrankį – grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; CD laikmenas su pateiktu vaizdo įrašu, BPC pateiktas garso įrašu, dviem nepilnamečio nukentėjusiojo M. B. apklausos įrašais – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika