Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Diteilas“, atsakovo L. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Diteilas“ ieškinį atsakovui L. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Diteilas“ (toliau – ieškovas) 2009 m. sausio 16 d. kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo L. B. (toliau – atsakovas) 3 125, 05 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas 2008 m. rugsėjo 8 d. pradėjo dirbti pas ieškovą vadybininku. Darbo sutartyje buvo numatytas 800, 00 Lt dydžio per mėnesį atlyginimas ir trijų mėnesių išbandymo laikotarpis. Atsakovas, dirbdamas vadybininko pareigose, turėjo teisę ieškovo klientams pagal sąskaitas faktūras pristatydamas prekes, išrašyti pinigų priėmimo kvitus, priimti iš jų grynuosius pinigus ir įnešti juos į įmonės kasą, todėl laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 12 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d. ieškovo klientams pristatė prekes su išrašytomis sąskaitomis - faktūromis, pagal kurias klientai atsiskaitė ir tuo pagrindu atsakovas jiems išrašė pinigų priėmimo kvitus, paėmė grynuosius pinigus, tačiau gautų pinigų į įmonės kasą neįnešė. Nurodytu laikotarpiu atsakovas išrašė aštuonis pinigų priėmimo kvitus bendrai 3125, 05 Lt sumai. 2008 m. lapkričio 12 d. ieškovas pareikalavo iš atsakovo į įmonės kasą perduoti iš klientų priimtus grynuosius pinigus, įspėjo, jog priešingu atveju, bandomajam laikotarpiui nepasibaigus, ieškovas bus atleistas iš vadybininko pareigų, tačiau atsakovas atsiskaityti su ieškovu kategoriškai atsisakė ir tą pačią dieną gavo nedarbingumo pažymėjimą. Dėl ligos atsakovas turėjo du laikino nedarbingumo pažymėjimus, t. y. nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2008 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2008 m. lapkričio 27 d. iki 2008 m. gruodžio 12 d. Pasibaigus ieškovo laikino nedarbingumo laikotarpiui, ieškovas gavo atsakovo prašymą atleisti iš vadybininko pareigų, kurį atsisakė tenkinti motyvuodamas, kad atsakovo padaryta žala darbdaviui yra pagrindas skirti griežčiausią drausminę nuobaudą, todėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsakovui nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2009 m. sausio 1 d., buvo žymimos pravaikštos. 2008 m. gruodžio 2 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyrių dėl atsakovo nusikalstamos veikos, tuo pagrindu Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-03657-08 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas 2009 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 090108 atleido atsakovą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, numatytas DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte - veika, turinti vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba išvaistymo požymių. Atsakovo darbdaviui padaryta žala pasireiškė jo neteisėtais aktyviais veiksmais, dėl ko atsirado neatitikimas įmonės kasoje esančių lėšų ir klientams išrašytų pinigų priėmimo kvitų. Pirmą darbo dieną atsakovas susipažino su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 4.4 punktas numato darbdavio pareigą užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas atsakytų už jam patikėtas materialines vertybes ir padarytą įmonei žalą. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsniu, atlyginami nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad kilusi žala yra neteisėtų veiksmų pasekmė ir tai yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovo negautos pajamos, šiuo atveju 3 125, 05 Lt, yra tokios, kurias jis būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievolę, t. y. atsiskaitęs su ieškovu pagal pasirašytus pinigų priėmimo kvitus. Kadangi negautos pajamos reiškia negautą pelną, tai vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, padarytus nuostolius privalu atlyginti visiškai. Kai žalos atlyginimas priteisiamas pinigine kompensacija, ieškovo naudai, atsižvelgiant į priteistą sumą, taip pat išieškomos palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 1 dalis). Apeliantų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Byloje kilęs ginčas dėl materialinės atsakomybės darbo teisės kontekste, o būtent, dėl darbuotojo pareigos atlyginti turtinę žalą, padarytą darbdaviui savo darbo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu, darbo įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertinęs, padarė įrodymais pagrįstas išvadas dėl ieškovo teisės pareikšti reikalavimą ir atsakovo materialinės atsakomybės sąlygų buvimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tačiau netinkamai nustatė atsakovo kaltės formą, netinkamai pritaikė darbo įstatymus ir ieškovui priteisė neteisingą atlygintinos turtinės žalos dydį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas dirbo pas ieškovą darbą, susijusį su materialinių vertybių priėmimu, pardavimu, gabenimu, grynųjų pinigų priėmimu, žinojo apie įmonėje susiklosčiusią praktiką, jog įmonės vadovui perduodant iš klientų surinktus pinigus, išrašomas kasos pajamų orderis, kuriame pasirašo pinigus perduodantis asmuo, buhalteris ir kasininkas (nagrinėjamu atveju – įmonės vadovas), iš klientų gautų pinigų ieškovui negrąžino. Byloje yra objektyvių tokią išvadą pagrindžiančių duomenų. Antai ieškovo su atsakovo 2008 m. rugsėjo 5 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 15 patvirtina, jog atsakovas buvo priimtas į vadybininko pareigas, nustatant 8 valandų per dieną, 40 valandų per savaitę darbo trukmę, 800,00 Lt mėnesio algą ir trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui (tomas I, b. l. 10 - 11), tokiu būdu įgyvendinama viena iš materialinei atsakomybei pagal darbo teisę atsirasti būtinų specialiųjų sąlygų, jog žalos atsiradimo metu pažeidėją ir nukentėjusiąją šalį sietų darbo santykiai. Byloje nėra ginčo dėl vadybininko darbo funkcijų: tiek ieškovas, tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje liudijo, jog pagrindinės atsakovo darbinės funkcijos - ieškovo klientams pristatyti chemines medžiagas su išrašytomis sąskaitomis - faktūromis, pagal pinigų priėmimo kvitus iš klientų priimti grynuosius pinigus už prekes ir perduoti ieškovui (tomas I, b. l. 2-3, 56-58, tomas III, b. l. 47). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 12 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d. ieškovo klientams pristatė prekių, išrašė sąskaitų – faktūrų ir, išrašydamas pinigų priėmimo kvitus Serija CSA Nr. 0064113, 0064125, 0064126, 0064127, 0064131, 0064132, 0064133, 0064134, iš ieškovo klientų priėmė grynųjų pinigų bendrai 3 125, 05 Lt sumai (tomas I, b. l. 24 - 39). Tačiau darbo teisinių santykių dalyviai kelia skirtingas minėtų grynųjų pinigų dingimo versijas. Ieškovas viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2008 m. lapkričio 12 d. iš atsakovo pareikalavus grynuosius pinigus grąžinti į ieškovo kasą, atsakovas kategoriškai atsisakė tai padaryti, nuo tos dienos iki 2008 m. gruodžio 12 d. buvo laikinai nedarbingas, vėliau nustatytu laiku į darbą neatvyko be svarbių priežasčių, atsakovui neatsiskaičius su ieškovu pagal pasirašytus pinigų priėmimo kvitus, ieškovas 2008 m. sausio 8 d. DK 136 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleido atsakovą iš vadybininko pareigų (tomas I, b. l. 2-5, 110-111; tomas III, b. l. 47-50).

Atsakovas proceso metu neigė padaręs teisės pažeidimą (DK 245 straipsnis), atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovo vadybininku dirbo nuo 2008 m. rugsėjo 5 d., iš klientų priimtus grynuosius pinigus su pinigų priėmimo kvitais kiekvieną savaitę atiduodavo ieškovo vadovui, kuris buhalteriniais apskaitos dokumentais to neįformino, kadangi ieškovas vėlavo išmokėti darbo užmokestį, 2008 m. lapkričio 12 d. vadovo pasiteiravo, kada jis bus išmokėtas, dėl ko tarp darbdavio ir darbuotojo kilo konfliktas, kurio metu vadovas pagrasino atsakovui susidorojimu, ko pasėkoje atsakovas kreipėsi į VMI ir, sužinojęs, jog vadovas grynųjų pinigų priėmimo iš atsakovo faktą turėjo įforminti buhalterinės apskaitos dokumentais, šių dokumentų iš vadovo pareikalavo, jis juos išduoti atsisakė (tomas I, b. l. 56-58). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir ginčydamas išvadas, apeliaciniame skunde aptaria tik dalį byloje esančių duomenų bei remdamasis jais pateikia sau palankią įvykių eigą, tačiau nutyli tuos pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia jo versiją: 2008 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderis Serija KDP Nr. 457 (tomas I, b. l. 151-152), iš kurio matyti, jog iki kreipimosi į VMI, atsakovui buvo žinoma grynųjų pinigų įnešimo į ieškovo kasą tvarka ir būtini parengti buhalterinės apskaitos dokumentai; Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. kovo 31 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-03657-08, kuriame nurodyta, jog apklausus ieškovo ir atsakovo 2008 m. lapkričio 12 d. konflikto tiesioginį liudytoją vadybininką N. G., šis paaiškino, jog vadovas pasakė atleidžiantis atsakovą iš darbo, todėl atsakovas pareikalavo, kad vadovas parašytų, kiek atsakovas priduos iš klientų gautų grynųjų pinigų ir kvitų, ieškovui atsisakius tai padaryti ir nurodžius kreiptis į buhalteriją, ieškovas išėjo, kur - negalėjo nurodyti, taip pat paaiškino, kad iš klientų surinktus grynuosius pinigus pas ieškovą dirbę vadybininkai perduodavo vadovui pagal kasos pajamų orderius (tomas I, b. l. 74); civilinėje byloje Nr. 2-310-141/2010 pirmosios instancijos teisme liudytojo P. G. duoti parodymai, kad pas ieškovą dirbę vadybininkai grynuosius pinigus perduodavo vadovui buhalterės akivaizdoje pagal kasos pajamų orderius; didžiosios knygos detalus apyvartos žiniaraštis, kuris patvirtina, jog atsakovas iš ieškovo debitorių pagal pinigų priėmimo kvitus priėmė, tačiau į įmonės kasą neperdavė lėšų bendrai 3 125, 05 Lt sumai. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-310-141/201 pagal atsakovo ieškinį ieškovui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, Vilniaus apygardos teismas aiškiai ir nevienareikšmiškai konstatavo, kad atsakovas 2008 m. lapkričio 12 d. ieškovui negrąžino grynųjų pinigų tuo pagrindu, kad pats išsimokėjo sau atlyginimą, nors šalys darbo sutartimi nebuvo susitarusios, kad darbuotojas pats apsiskaičiuos sau darbo užmokestį ir jį išsimokės iš už parduotas prekes gautų pinigų, o tai, kad atsakovas 2008 m. lapkričio 12 d. negrąžino ieškovui lėšų tuo pagrindu, jog išsimokėjo sau darbo užmokestį, patvirtina ieškovo vadovo paaiškinimai, liudytojo P. G. parodymai. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma sudaro logišką ir nuoseklią įrodymų grandinę, atskleidžiančią darbo santykių dalyvių konflikto eigą ir neginčijamai patvirtinančią specialių DK 246 straipsnyje įtvirtintų materialinės atsakomybės sąlygų buvimą (DK 245, 246, 255 straipsniai), kas reiškia DK 245 straipsnyje numatyto materialinės atsakomybės pagrindo – atsakovo padaryto teisės pažeidimo – konstatavimą. Byloje nenustačius darbuotojo veikos neteisėtumą šalinančių aplinkybių (būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo, savigynos ar pan.), darbuotojui taikytina atsakomybė nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, jam buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. Pažymėtina, jog DK 35 straipsnis įpareigoja ne tik darbdavį, bet ir darbuotoją, įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, atsakovas, pasirašydamas darbo sutartį ir darbo tvarkos taisykles, įsipareigojo šių imperatyvų laikytis. Nors darbo įstatymai pripažįsta darbuotoją silpnesne šalimi, tačiau įtvirtindami eilę alternatyvių darbuotojų teisių gynimo būdų, įskaitant su darbo santykiais susijusių sumų neišmokėjimo atvejais, nesuteikia teisės piktnaudžiauti teise.

Pažymėtina, jog nors atsakovas pirmosios instancijos teisme parodė, jog po 2008 m. lapkričio 12 d. konflikto su darbdaviu grynuosius pinigus nešėsi į VMI, kur jam nurodė pinigus ieškovui grąžinti, ką jis padarė (tomas III, b. l. 48), tokie parodymai laikytini nenuosekliais, prieštaringais ir keliančiais abejonių, jog konflikto su darbdaviu metu, ieškovo teigimu, darbdaviui grasinus susidorojimu, atsakovui pranešus VMI apie ieškovo mokesčių slėpimą, atsakovas iš tiesų grąžino ieškovo vadovui grynuosius pinigus nesant tai pagrindžiančių dokumentų ir/ar liudytojų. Kadangi atsakovo parodymų jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Atsakovo apeliaciniame skunde cituojami civilinės bylos Nr. 2-310-141/2010 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme liudytojo P. G. duoti parodymai, kuomet jis teigė matęs atsakovą keletą kartų atidavus pinigus ieškovui, tačiau negalėjo sukonkretinti neva matytų pinigų sumos ir kitų reikšmingų aplinkybių, nes tuo nesidomėjo, rūpinosi savo darbu, laikytini neinformatyviais ir netinkamais tiesai byloje nustatyti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino T. V. ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-03657-08 duotus parodymus ir, sugretinęs juos su kitais bylos duomenimis, turėjo pareigą pasisakyti ir pasisakė, kad juos laiko paneigtais byloje esančiais T. V. pasirašytais kasos pajamų orderių kvitais, patvirtinančiais iš ieškovo klientų gautų grynųjų pinigų įnešimą į įmonės kasą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva ir procesinė pareiga, todėl teismas sprendimą priima nepriklausomai nuo išvadų, kurias civiliniame procese yra padarę kiti jo dalyviai. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas CPK nuostatų, inter alia įtvirtinančių reikalavimus visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Pagal teismų praktiką, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus ir dėl jų darydamas nešališkas išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Pažymėtina, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kas ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008 ir kt.). Išnagrinėjus faktinius bylos duomenis ir pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas negrąžino ieškovui iš jo klientų gautų grynųjų pinigų bendrai 3 125, 05 Lt sumai, padaryta tinkamai pritaikius įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1, 2 dalys, 185 straipsnis) ir yra tinkamai motyvuota.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ieškovui padarytą žalą, kaip būtiną darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygą, neteisingai apibrėžė jos ribas. DK įtvirtinta bendroji taisyklė, jog darbuotojas atlygina visą padarytą žalą, tačiau ne daugiau kaip trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžiu (DK 253, 254 straipsniai). Visiška darbuotojų materialinė atsakomybė yra išimtis iš bendros taisyklės ir darbuotojui kyla DK 255 straipsnyje nustatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu sudaryta nebuvo (DK 256 straipsnis), tačiau nepagrįstai nenustatė kitų DK 255 straipsnyje įtvirtintų visiškos darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygų, viena kurių – žalos padarymas tyčia (DK 255 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darbuotojo visiška materialinė atsakomybė taikoma tyčiniams veiksmams, kai darbuotojas valingai siekia daryti žalą (lot. dolus directus) arba sąmoningai leidžia jai atsirasti (lot. dolus eventualis). Atsakovas, turėdamas išsilavinimą, darbo patirtį ir įgūdžius, negrąžindamas darbdaviui už parduotas pastarojo prekes gautų grynųjų pinigų, veikė tyčia, privalėjo suprasti savo veiksmų žalingumą ir priešingumą įstatymams, numatyti tokių veiksmų neigiamas pasekmes, todėl privalo atlyginti atsakovui visą jo patirtą žalą – 3 125, 05 Lt (DK 245, 255, 257 straipsniai). Remiantis išdėstytu, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai visą 3 125, 05 Lt dydžio žalą, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, ieškovo atstovo parengtų procesinių dokumentų skaičių, vykusių teismo posėdžių skaičių, konstatavo, kad teisingos ir protingos ieškovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti būtų 2 400, 00 Lt, - ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 93, 98 straipsniai). Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtos 93, 75 Lt žyminio mokesčio išlaidos už tenkintą ieškinio reikalavimą (CPK 93 straipsnis) ir valstybės naudai 25, 12 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnis).

Kadangi ieškovo apeliaciniame skunde yra prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 58, 00 Lt žyminio mokesčio išlaidos už paduotą apeliacinį skundą bei 3 388 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 304 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. B., a. k. 37601141297, gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Diteilas“, į. k. 126268615, buveinės adresas Ateities g. 10, Vilnius, 3 125, 05 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis litus 5 centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 125, 05 Lt (vienas tūkstantis du šimtai litų) sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2009 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 93, 75 Lt (devyniasdešimt trijų litų 75 centų) žyminį mokestį ir 2 400, 00 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo L. B., a. k. 37601141297, gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 25, 12 Lt (dvidešimt penkis litus 12 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.“

Priteisti iš atsakovo L. B., a. k. 37601141297, gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Diteilas“, į. k. 126268615, buveinės adresas Ateities g. 10, Vilnius, 3 446 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt šeši litai) bylinėjimosi išlaidų.