- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-1306-520/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- L. B., L.
- Atsakovas
- UAB „Diteilas“
- Advokatai
- Artūras Kalytis, Juozas Šeškevičius
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Diteilas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovui UAB „Diteilas“,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. B. 2009-02-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė atnaujinti praleistą 1 mėn. senaties terminą ieškiniui paduoti dėl atsakovo UAB „Diteilas“ direktoriaus 2009-01-08 įsakymo, pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovo UAB „Diteilas“ direktoriaus 2009-01-08 įsakymu paskirtą nuobaudą, negrąžinti į ankstesnes pareigas, darbo sutartį nutraukti pagal DK 127 str. 2 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Nurodė, kad pagal 2008-09-05 neterminuotą darbo sutartį, sudarytą su atsakovu UAB „Diteilas“, jis dirbo pas atsakovą vadybininku. Pagrindinės jo darbo funkcijos buvo klientams pristatyti prekes su PVM sąskaitomis – faktūromis, vadovo pavedimu išrašyti pinigų priėmimo kvitus, paimti grynuosius pinigus ir perduoti juos atsakovo direktoriui kiekvienos savaitės paskutinę darbo dieną. Kadangi tarp jo ir atsakovo kilo konfliktas, atsakovo direktorius atsisakė išduoti jam dokumentą, jog gavo pinigus iš jo, atsakovas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d., jis 2008-12-15 pateikė prašymą atsakovui atleisti jį iš darbo, tačiau atsakovas pareikalavo jo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, o 2009-01-08 įsakymu atleido iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Jis jokio darbo drausmės pažeidimo nepadarė, visas pinigines lėšas, surinktas iš klientų, pagal atsakovo vadovo nustatytą tvarką perdavė įmonės direktoriui, todėl nuobauda skirta nepagrįstai. 2009-01-08 įsakymą jis gavo 2009-01-08, 2009-02-03 pareiškė priešieškinį byloje pagal UAB „Diteilas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš jo, tačiau pirmosios instancijos teismas priešieškinį atsisakė priimti, nutartį jis gavo 2009-02-19. Dėl to pripažintina, kad 1 mėn. terminą nuobaudai apskųsti jis praleido dėl svarbios priežasties ir terminas turėtų būti atnaujintas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. atnaujino terminą ieškiniui paduoti, pripažino ieškovo L. B. atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikino 2009-01-08 įsakymą Nr. 090108, negrąžino ieškovo į darbą jo prašymu, pripažino, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal DK 127 str. 2 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos dėl darbdavio įsipareigojimų nevykdymo, priteisė iš atsakovo UAB „Diteilas“ ieškovui 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (1600 Lt), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2009-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant pagal ieškovo 1 mėn. vidutinį darbo užmokestį – 800 Lt, vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį – 37,74 Lt. Teismas nustatė, kad pagal tarp ieškovo L. B. ir atsakovo UAB „Diteilas“ sudarytą neterminuotą darbo sutartį ieškovas dirbo vadybininku, jam buvo nustatytas 800 Lt darbo užmokestis, ieškovas 2008-12-15 ir 2009-01-07 pateikė prašymus atleisti jį iš darbo, kadangi atsakovas ilgiau nei 2 mėnesius nemokėjo atlyginimo. Atsakovas 2009-01-06 pareikalavo ieškovo pasiaiškinti dėl 3125,05 Lt pasisavinimo, o 2009-01-08 įsakymu atleido ieškovą iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu. Teismas konstatavo, kad vidaus apskaitos ir atsiskaitymo tvarka UAB „Diteilas“ nereglamentuota, todėl nėra galimybės nustatyti, kaip buvo kontroliuojamas atsiskaitymas už darbuotojams išduotus kvitus ir kitus griežtos atskaitomybės dokumentus, kam ir kada turėjo būti perduodami pinigai, gauti už parduotas prekes, kokiais atvejais vadybininkas galėjo priimti grynuosius pinigus iš juridinių asmenų. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tai, kad nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. atsakovas nereiškė ieškovui pretenzijų dėl neatsiskaitymo už parduotas prekes ir išduotus kasos išlaidų orderius, padarė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas pasisavino atsakovui priklausančias lėšas ar jas iššvaistė, sukčiavo ar įvykdė vagystę. Teismas sprendė, jog nėra nustatyta ir įrodyta nei viena sąlyga, kuriai esant galima būtų pripažinti, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir taikyti griežčiausią atsakomybę už netinkamą pareigų vykdymą. Taip pat teismas nurodė, jog nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo įmonėje yra nustatytas lėšų trūkumas. Kadangi atsakovas neįrodė dėl kokių konkrečių veiksmų ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 136 str. pagrindu, kokias konkrečiais pareigas pažeidė darbuotojas, nepaneigė ieškovo ir liudytojo nurodytų aplinkybių, jog lėšos buvo perduodamos tiesiogiai atsakovo bendrovės vadovui, teismas tenkino ieškinį, pripažino svarbiomis ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių ieškovas praleido įstatyme nustatytą terminą ieškiniui paduoti.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Diteilas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidus materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypus nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose. Teismas pažeidė CPK 185, 263 str., kadangi nepasisakė dėl daugelio jo argumentų, nevisapusiškai, netinkamai įvertino daugelį byloje surinktų įrodymų, neįvertino jų tarpusavio ryšio, nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus. Teismas nutraukė tarp jo ir ieškovo sudarytą darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, t. y. dėl to, kad jis daugiau kaip 2 mėn. nesumokėjo ieškovui darbo užmokesčio, tačiau teismas netyrė, nenustatė ir neišsiaiškino, kad jis nevykdė savo, kaip darbdavio, įsipareigojimų ieškovui, kokio dydžio darbo užmokestis ieškovui buvo priskaičiuotas ir išmokėtas, kokie buvo darbo užmokesčio mokėjimo terminai, jei buvo uždelsta išmokėti darbo užmokestį ieškovui, tai dėl kokių priežasčių, ar tame nebuvo ieškovo kaltės. Be to, jei darbo užmokestis ieškovui nebuvo sumokėtas, teismas privalėjo priteisti ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį. Net jeigu ieškovo 2008-12-15 prašymas atleisti ieškovą iš darbo ir būtų pateiktas 2008-12-15, tai nesukūrė pareigos jam atleisti ieškovą iš darbo nuo 2008-12-15, nes DK 127 str. 2 d. suteikia jam diskrecijos teisę laikytis ar nesilaikyti įstatyme nustatyto minimalaus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino, o ieškovas privalėjo dirbti per visą įspėjimo laikotarpį. Ieškovo neatvykimą į darbą per šį laikotarpį nenutraukus darbo santykių jis turėjo pagrindą vertinti kaip ieškovo pravaikštą. Ieškovas 2008-12-18 neatvyko į darbą, nuo 2008-12-18 įsidarbino kitoje įmonėje UAB „S.R.S PREKYBA“, todėl darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo žymima ieškovo pravaikšta. Tai reiškia, kad darbo santykiai su ieškovu nutrūko 2008-12-20 ir ieškovas objektyviais veiksmais parodė, kad nutraukė darbo santykius su juo, todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog darbo sutartis tarp jo ir ieškovo nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. DK nesuteikia teismui teisės keisti atleidimo iš darbo pagrindą ir įpareigoti jį atleisti ieškovą iš darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pripažinus, jog yra pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 127 str. 2 d. pagrindu nuo 2008-12-20, ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką turi būti atmestas. Pagal DK 297 str. 3 d. vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra priteisiamas, kai darbuotojas yra grąžinimas į darbą, tačiau ieškovas nereiškė jokio noro likti dirbti pas jį, dėl to ieškinio dalykas negali būti keičiamas. Teismas, pripažindamas, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo įsiteisėjimo dienos, peržengė CPK įtvirtintą aktyvaus teismo vaidmens principą, nes pakeitė ieškinio dalyką dėl ieškovo grąžinimo į ankstesnį darbą, todėl nepagrįstai priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Jam, kaip darbdaviui, yra suteikta diskrecijos teisė svarstyti, kuriuo pagrindu atleisti darbuotoją, jei yra keli pagrindai. Ieškovui buvo patikėtos materialinės vertybės (grynieji pinigai), todėl nustatęs, kad ieškovas pasisavino įmonės pinigus, jis turėjo teisę spręsti, ar nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 127 str. 2 d. pagrindu, ar atlikti drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą. Vien tai, kad įsakyme nebuvo nurodytas drausmės pažeidimas, nesudaro pagrindo panaikinti drausminę nuobaudą, nes jis vėliau nurodė, kad ieškovas pasisavino 3123,05 Lt. Taip pat teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nurodydamas, jog jis turi paneigti ieškovo teiginį apie grynųjų pinigų grąžinimą. Byloje yra įrodyta, kad ieškovas gavo iš klientų 3123,05 Lt, tačiau šių pinigų neįnešė į įmonės kasą.
Atsiliepimas
Ieškovas L. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ištyrus ir objektyviai įvertinus visus bylos įrodymus. Teismas neperžengė CPK numatyto aktyvaus teismo vaidmens, nagrinėjant darbo bylas, nepakeitė ieškinio dalyko. Byloje yra įrodyta, kad atsakovas UAB „Diteilas“ pinigus už realizuotas prekes surinkdavo, o kasos pajamų orderių pridavusiam pinigus asmeniui neišduodavo. Tai, kad jis dirbo sąžiningai, teismui patvirtino ir direktorius G. M.. Dėl to nepagrįstos yra atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis neva nepridavė pinigų pagal PVM sąskaitas – faktūras, įtrauktas į apyvartos žiniaraštį nuo 2008-10-02. Atsakovas ne tik kad neįrodė jo atleidimo iš darbo pagrįstumo, bet konkrečiais faktais byloje buvo įrodytas atleidimo iš darbo nepagrįstumas, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino įsakymą niekiniu ir panaikino. Neteisėti ir nepagrįsti darbdavio veiksmai šiurkščiai pažeidė jo, kaip darbuotojo ir žmogaus, teises, todėl jam grįžti į darbą yra neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama darbo byla, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovo UAB „Diteilas“ 2009-01-08 įsakymą dėl ieškovo L. B. atleidimo iš darbo, pripažino, jog ieškovo L. B. ir atsakovo UAB „Diteilas“ sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 str. 2 d., tačiau nepagrįstai nustatė, jog darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2009-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas L. B. pagal 2008-09-05 neterminuotą darbo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Diteilas“, dirbo vadybininku. Ieškovui pagal darbo sutartį turėjo būti mokamas 800 Lt darbo užmokestis. Šalys buvo sutarusios, kad iki 25 mėnesio dienos bus sumokėtas avansas, iki kito mėnesio 15 dienos bus sumokėtas atlyginimas (b. l. 7-8). 2008-12-15 ieškovas surašė prašymą atleisti jį darbo nuo 2008-12-15 dėl daugiau kaip 2 mėnesius neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovas nurodė, kad 2008-12-15 atsakovo direktorius atsisakė priimti šį prašymą, todėl prašymas buvo išsiųstas atsakovui registruotu paštu 2008-12-16. Atsakovas nurodė, kad gavo ieškovo atsiųstą prašymą, tačiau nepateikė įrodymų, kada konkrečiai šį prašymą gavo. Atsakovo direktorius 2009-01-06 pareikalavo, kad ieškovas iki 2009-01-08 pasiaiškintų, kodėl pasisavino ir negrąžino iš UAB „Diteilas“ klientų gautų 3125,05 Lt, kuriuos gavo pagal pinigų priėmimo kvitus nuo 2008-10-12 iki 2008-11-06 (b. l. 10). Ieškovas, atsakydamas į šį atsakovo direktoriaus reikalavimą, 2009-01-07 pateikė raštą, kuriame nurodė, kad jis nėra skolingas atsakovui, vyksta ikiteisminis tyrimas, ir pakartotinai prašė atleisti iš darbo dėl to, kad atsakovas daugiau kaip 2 mėnesius ieškovui neišmokėjo darbo užmokesčio ir dėl nepakeliamų, traumuojančių sveikatą darbo sąlygų (b. l. 11). Atsakovo direktoriaus 2009-01-08 įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, t. y. dėl to, kad ieškovas vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, numatytas DK 235 str. 2 d. 7 p. – dėl veikos turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nes ieškovas nuo 2008-10-12 iki 2008-11-06 gavo ir pasisavino iš UAB „Diteilas“ klientų 3125,05 Lt (b. l. 12). Iš Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-03657-08 matyti, kad atsakovas 2008-12-02 kreipėsi su pareiškimu į policijos komisariatą dėl to, jog ieškovas pasisavino iš atsakovo 3125,05 Lt. 2008-12-04 atsakovui buvo pranešta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d. (b. l. 13). Taip pat Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl 3125,05 Lt žalos priteisimo iš L. B. pagal UAB „Diteilas“ ieškinį (b. l. 4).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo UAB „Diteilas“ direktoriaus 2009-01-08 įsakymu paskirtą nuobaudą, negrąžinti į ankstesnes pareigas, darbo sutartį nutraukti pagal DK 127 str. 2 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo L. B. atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikino 2009-01-08 įsakymą Nr. 090108, negrąžino ieškovo į darbą jo prašymu, pripažino, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal DK 127 str. 2 d. dėl darbdavio įsipareigojimų nevykdymo nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė iš atsakovo UAB „Diteilas“ ieškovui 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (1600 Lt), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2009-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus ieškovo ieškinio reikalavimus ir aplinkybes, kurių pagrindu jis prašė tenkinti šiuos reikalavimus, iš jų reikalavimą nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., byloje surinktus įrodymus, susijusius su susiklosčiusiais tarp ieškovo ir atsakovo darbo teisiniais santykiais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas šalių darbo sutartį nutraukti pagal DK 127 str. 2 d. dėl atsakovo (darbdavio) darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog darbo sutartis nutrauktina pagal DK 127 str. 2 d., nepagrįstai nurodė, kad darbo sutartis nutrauktina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Iš ieškovo ir atsakovo byloje nurodytų aplinkybių, rašytinių įrodymų matyti, kad 2008-12-15 atsakovas nebuvo išmokėjęs ieškovui viso jam priklausančio darbo užmokesčio, nustatyto darbo sutartyje. Atsakovas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas darbo sutartyje nustatytais terminais ir kad iki 2008-12-15 ieškovui buvo išmokėtas visas darbo užmokestis, priklausantis ieškovui iki 2008-12-15. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-03657-08 yra rašytiniai įrodymai apie ieškovui apskaičiuotą darbo užmokestį, tačiau apie jo išmokėjimą iki 2008-12-15, nėra. Dokumente, kuriame nurodyta, kad ieškovui apskaičiuotas darbo užmokestis už 2008 m. rugsėjo mėn. 618,18 Lt, nėra ieškovo parašo apie šio darbo užmokesčio gavimą, už 2008 m. spalio mėn. apskaičiuotas 800 Lt darbo užmokestis, ieškovo parašo nėra, kad jis šį darbo užmokestį gavo (T. 2, b. l. 43, 52). Atsakovo direktorius G. M. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui „1500 Lt su trupučiu“ (b. l. 104). Pagal bylos duomenis atsakovas su ieškovu atsiskaitė 2009-01-08, t. y. kai buvo priimtas įsakymas apie ieškovo atleidimą iš darbo. Nagrinėjamos bylos medžiaga ir Ikiteisminio tyrimo medžiaga tvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė konfliktinė situacija būtent dėl ieškovui neišmokėto atlyginimo. Dėl atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, t. y. darbo užmokesčio ieškovui nemokėjimo darbo sutartyje nustatytais terminais, ieškovas padarė pažeidimą, t. y. ieškovas 2008-11-12 atsakovui negrąžino iš atsakovo klientų surinktų pinigų tuo pagrindu, kad pats išsimokėjo sau atlyginimą. Darbo užmokestį teisingai apskaičiuoti ir išmokėti privalo darbdavys, kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.), ir šios sąlygos gali būti keičiamos įstatymo nustatyta tvarka (DK 93 str., 95 str. 3 d., 120 str.). Šiuo atveju šalys darbo sutartimi nebuvo susitarusios, kad darbuotojas pats apsiskaičiuos sau darbo užmokestį ir jį išsimokės iš gautų pinigų, pardavęs atsakovo prekes. Tai, kad ieškovas negrąžino atsakovui surinktų pinigų 2008-11-12 tuo pagrindu, jog išsimokėjo sau darbo užmokestį, patvirtina atsakovo direktoriaus paaiškinimai, liudytojo P. G. parodymai (b. l. 103-104). Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas nurodė, kad jis reikalavo, jog atsakovas su juo atsiskaitytų, atsakovui atsisakius tai padaryti, jis negrąžino 1900 Lt už parduotas prekes, nuvyko į mokesčių inspekciją, kur jam buvo pasakyta grąžinti pinigus atsakovui. Ieškovas teigia, kad grįžęs iš mokesčių inspekcijos pinigus atsakovui grąžino, atsakovas nurodo, kad ieškovas pinigų negrąžino ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2010-11-19 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 183 str. 1 d., iškelti L. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 188 str., nes tyrimo metu buvo nustatyta, kad L. B. pinigų negrąžino motyvuodamas tuo, jog išsimokėjo sau atlyginimą, nes įmonė buvo jam skolinga, ir L. B. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d. (savavaldžiavimas), t. y. jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, pažeisdamas 2008-09-05 darbo sutartimi numatytą darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, pasiėmė UAB „Diteilas“ priklausančias pinigines lėšas, taip sau savavališkai, susimokėdamas atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad šis nutarimas nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas. Taigi vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio metu bus nustatyta, ar ieškovas grąžino pinigus, ar negrąžino, t. y. ar juos neteisėtai pasisavino (pavogė).
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovas L. B. buvo nedarbingas nuo 2008-11-12 iki 2008-11-26 ir nuo 2008-11-27 iki 2008-12-12 (b. l. 61, 62). Ieškovas 2008-12-15 atvyko į darbą ir su atsakovo direktoriumi tarėsi dėl darbo sutarties nutraukimo. Atsakovo direktorius nurodė, kad ieškovas 2008-12-15 atvykęs į darbą pasakė, kad nori rašyti prašymą išeiti iš darbo, ieškovui buvo duota forma dėl atleidimo iš darbo savo noru, tačiau ieškovui ji netiko. Taip pat atsakovo direktorius nurodė, kad 2008-12-15 ieškovas grąžino kvitus, atidavė kuro kortelę, raktus nuo ofiso, nuo sandėlio. Atsakovo direktorius nesutiko parašyti rašto, kad ieškovas yra visiškai atsiskaitęs, ieškovas nesutiko su atsakovo vadovo siūlymu, kad jis (ieškovas) turi grąžinti skirtumą tuo pagrindu, kad ieškovas yra skolingas 3000 Lt, o atsakovas ieškovui „1500 Lt su trupučiu“, ieškovas nurodė, kad prašymą atneš jo advokatas (b. l. 103-104). Ieškovas nurodo, kad 2008-12-15 jo prašymą atleisti iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. atsakovo direktorius 2008-12-15 atsisakė priimti, todėl prašymas buvo išsiųstas registruotu laišku. Liudytojas P. G. parodė, kad tuo metu, kai tarp ieškovo ir atsakovo direktoriaus vyko konfliktas dėl ieškovo išsimokėto atlyginimo, atsakovo direktorius ieškovui pasakė, kad ieškovą atleidžia iš darbo (b. l. 104). Pagal bylos duomenis ieškovas po 2008-12-15 į darbą pas atsakovą nevyko, atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymėjo pravaikštas, nors ieškovui po 2008-12-15 negrąžino raktų nuo ofiso, sandėlio, kuro kortelės, nereikalavo, kad ieškovas vykdytų savo darbo funkcijas. Ieškovas nuo 2008-12-18 pradėjo dirbti UAB „S.R.S. PREKYBA“ (b. l. 96-97). Aukščiau nurodytos aplinkybės tvirtina, kad 2008-12-15 faktiškai buvo nutraukta šalių sudaryta darbo sutartis, o atsakovas nepagrįstai nepriėmė ieškovo 2008-12-15 pareiškimo dėl jo atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. ir neįformino ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., t. y. dėl to, kad nemokėjo ieškovui darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio.
DK 127 str. įtvirtinta subjektinė darbuotojo teisė savo valia nutraukti darbo sutartį bei šios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. DK 127 str. 2 d. reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių. Kadangi dėl šioje normoje išvardytų nuo darbuotojo valios nepriklausančių priežasčių darbuotojas neturi galimybės dirbti darbo sutartyje sulygtomis sąlygomis, įstatymas jas pripažįsta svarbiomis ir suteikia darbuotojui teisę įspėjimo apie nutraukiamus darbo santykius terminą sutrumpinti iki minimalaus - 3 dienų. Išankstinio įspėjimo terminas nustatytas darbdavio interesais, todėl darbdavys turi teisę, bet neprivalo, atsisakyti nuo šio termino jam suteiktos lengvatos. Jeigu darbdavys nesutinka nutraukti darbo sutarties nepraėjus 3 dienų išankstinio įspėjimo terminui, tai darbuotojas privalo per įspėjimo laikotarpį dirbti, nes darbo sutartis dar nėra nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-646/2004). Kaip jau buvo minėta, ieškovas informavo atsakovą apie savo prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. 2008-12-15, šios dienos prašymas atsakovui buvo išsiųstas registruotu laišku ir jį gavo atsakovas, 2008-12-15 atsakovas ieškovui neišmokėjo darbo užmokesčio, todėl atsakovas turėjo 2008-12-19 įforminti ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. Dėl to konstatuotina, kad šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2008-12-19. Tai, kad atsakovo teigimu, ieškovas nebuvo grąžinęs pinigų, nebuvo pagrindas nenutraukti darbo sutarties, nes pagal bylos duomenis atsakovas iki 2008-12-19 nebuvo pradėjęs drausminės nuobaudos skyrimo procedūros, ieškovui nepranešė, kad neatleis jo iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., nesumokėjo darbo užmokesčio. Šioje byloje nustatyta, kad abi darbo sutarties šalys pažeidė darbo sutartį, tačiau atsakovas pirmas padarė pažeidimą ir sudarė sąlygas ieškovui padaryti pažeidimą, t. y negrąžinti laiku atsakovo pinigų ir juos užsiskaityti kaip darbo užmokestį. Tai, kad ieškovas, turintis du mažus vaikus (b. l. 101), būdamas silpnesnioji darbo sutarties šalis, negalėdamas gauti laiku minimalaus darbo užmokesčio pagal darbo sutartį, buvo priverstas imtis neteisėtų priemonių tam, kad galėtų gauti darbo užmokestį, ir padaryti pažeidimą, nebuvo kliūtis darbdaviui neforminti ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. Be to, kaip jau buvo minėta 2008-12-15 ieškovas atsakovui perdavė daiktus, reikalingus tam, kad ieškovas galėtų vykdyti darbo funkcijas, atsakovas tuos daiktus perėmė ir nereikalavo, kad ieškovas vykdytų funkcijas. Atsakovo neįforminimas darbo sutarties nutraukimo DK 127 str. 2 d. pagrindu savaime nepaneigia įvykusio darbo sutarties nutraukimo fakto, jos nutraukimo teisinio pagrindo ir momento. Byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tuo metu, kai ieškovas atsakovui pranešė apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 127 str. 2 d., atsakovas turėjo duomenis apie tai, kad ieškovas padarė veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba išvaistymo požymių, numatytą DK 235 str. 2 d. 7 p. DK 235 str. 2 d. 7 p. įvardytas vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų – veika, turinti turto pasisavinimo požymių. Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą pagal šią teisės normą, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006). Šioje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nebuvo materialiai atsakingas asmuo, atsakovo buhalteris nebuvo nustatęs pinigų sumokėjimo tvarkos ir terminų, tokios tvarkos nebuvo patvirtinęs atsakovo vadovas, nors pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 10 p. turėjo būti nustatyta ir patvirtinta atskaitingų asmenų pinigų sumokėjimo tvarka ir terminai. Byloje atsakovas pateikė įrodymą, kad nuo pat darbo pradžios ieškovas tik vieną kartą (2008-09-22) kasininkui (atsakovo direktoriui) perdavė 488 Lt, gautus iš UAB „Artharita“ pagal 2008-09-22 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą (b. l. 37-39), ir teigė, kad daugiau niekada ieškovas kasininkui (atsakovo direktoriui) neperdavė gautų iš atsakovo klientų pinigų, tačiau liudytojas P. G., kuris taip pat dirbo vadybininku, parodė, kad atsiskaityti reikėjo po kiekvienos savaitės ir jis matė, kaip L. B. 3-4 kartus perdavė atsakovo direktoriui pinigus. Byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad ieškovas buvo išsimokėjęs darbo užmokestį, kurio nemokėjo atsakovas, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo veikoje buvo vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių. Vien tai, kad ieškovas neturi atsakovo direktoriaus (kasininko) išduoto kasos pajamų orderio, patvirtinančio apie pinigų perdavimą, nesudaro pagrindo šioje byloje konstatuoti, kad ieškovas yra neteisėtai pasisavinęs 3125,05 Lt.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pakeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodant, kad šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 str. 2 d. 2008-12-19. Kadangi šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 str. 2 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (1600 Lt), numatytą DK 140 str.
Konstatavus, kad šalių darbo sutartis buvo nutraukta 2008-12-19 pagal DK 127 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu darbo šalių sudarytos sutarties nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., nes atsakovo direktoriaus 2009-01-08 įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo nuo 2009-01-08 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. buvo priimtas po to, kai šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta. Šis įsakymas vertintinas kaip neteisėtas ir niekinis, nes darbdavio priimtas dėl ieškovo (buvusio darbuotojo), su kuriuo darbo teisiniai santykiai buvo pasibaigę šio įsakymo priėmimo metu, todėl iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinama išvada apie šalių darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pripažinimą neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009). Dėl to panaikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista iš atsakovo už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2009-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį iki bus įvykdytas teismo sprendimas, nes DK 297 str. 4 d. nenumato, kad už priverstinės pravaikštos laiką priteisiamo iki bus įvykdytas teismo sprendimas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu teigiama, kad atsakovas neturėjo pagrindo atleisti ieškovo iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., kad byloje surinkti įrodymai tvirtina, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai atleido iš darbo ieškovą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., nes ieškovas pasisavino atsakovo pinigus ir tai yra neginčytinai įrodyta šioje byloje. Pažymėtina, kad faktas, jog darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 str. 2 d. 7 p., požymių, turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš dalies tenkintas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, įvertinus tai, kad byloje iš esmės yra patenkinti ieškovo reikalavimai, atsižvelgiant į proceso šalių nelygiaverčią ekonominę padėtį, ieškovui esant fiziniam asmeniui, atsakovui – juridiniam asmeniui ir ūkio subjektui, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovo atstovų suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jų darbo ir laiko sąnaudas į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad nagrinėjama darbo byla, kad atsakovui pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja, į tai, kad ieškovas už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo advokatui 200 Lt, atsakovui iš ieškovo, ieškovui iš atsakovo nepriteistina už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, o už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme atsakovui iš ieškovo priteistina 100 Lt (CPK 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo rezoliucinę dalį, kuria ieškinys tenkintas, t. y. pripažintas ieškovo L. B. atleidimas iš darbo neteisėtu, panaikintas 2009-01-08 įsakymas Nr. 090108, negrąžintas ieškovas į darbą jo prašymu, pripažinta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal DK 127 str. 2 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos dėl darbdavio įsipareigojimų nevykdymo, priteista iš atsakovo UAB „Diteilas“ ieškovui 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (1600 Lt), vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2009-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant pagal ieškovo 1 mėn. vidutinį darbo užmokestį – 800 Lt, vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį – 37,74 Lt, pakeisti ir ją išdėstyti taip:
“Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad ieškovo L. B. (a. k. 37601141297) ir atsakovo UAB „Diteilas“ (į. k. 12628615) 2008 m. rugsėjo 5 d. sudaryta darbo sutartis yra nutraukta 2008 m. gruodžio 19 d. pagal DK 127 str. 2 d.
Panaikinti atsakovo UAB „Diteilas“ 2009 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 090108, kuriuo ieškovas L. B. atleistas iš darbo nuo 2009 m. sausio 8 d. pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.
Priteisti ieškovui L. B. iš atsakovo UAB „Diteilas“ 1600 Lt išeitinę išmoką.
Ieškinio reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo netenkinti.”
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo L. B. atsakovui UAB „Diteilas“ 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.