- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- e1-2174-1202/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13938-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- M. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba, teista:
1) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams ir turto konfiskavimas išieškant automobilio „Mini Cooper S“ vertę atitinkančią pinigų sumą 9863 Eur;
2) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta 48 MGL (2400) Eur dydžio bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 2) turto konfiskavimas išieškant automobilio „Audi A6“, vertę atitinkančią pinigų sumos dalį 6000 Eur. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 10 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 106 MGL (5300 Eur) baudos bausmė ir baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 2) turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto automobilio „Audi A6“ vertę atitinkančios pinigų sumos dalį - 6000 Eur,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. S. 2023 m. kovo 18 d., apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mini Cooper S“, v. n. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija.
M. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji M. S. 2023 m. balandžio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. kovo 18 d. ji važiavo į darbo pokalbį (duomenys neskelbtini). Nusprendė važiuoti automobiliu, nors žinojo, jog negali vairuoti transporto priemonės. Paprašė pažįstamo asmens, kurio vardo ir pavardės nenorėjo atskleisti ikiteisminiame tyrime. Pažįstamo paprašė, jog jis paskolintų jo naudojamą automobilį „Mini Cooper S“, su (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra registruotas (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. vardu, tačiau juo naudojasi minimas pažįstamas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįstamui sutikus paskolinti automobili M. S. susitiko su pažįstamu šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini). Pažįstamas davė jai automobilio raktelius ir perdavė automobilį. Susitarė, jog M. S. nuvažiuos į darbo pokalbį, o vėliau vėl susitiks prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir grąžins automobilį. Nuvykusi į darbo pokalbį ji išėjo apie 13.00 val. Nusprendė užeiti į kavinę (duomenys neskelbtini) išgerti kavos. Užėjusi į kavinę, užsakė kavos ir dvi stiklines 100 ml brendžio, tai yra bendrai 200 ml brendžio. Išgėrusi kavą ir alkoholį, išėjo iš kavinės ir nuėjo prie automobilio „Mini Cooper S”. Važiavo į „(duomenys neskelbtini)“. Važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė stovintį automobilį „Audi”, kurio vairuotojas buvo atidaręs automobilio vairuotojo dureles link važiuojamosios kelio dalies ir kažką darė stovėdamas šalia automobilio. Kadangi gatvelė yra siaura, automobiliu „Mini Cooper S”, užkabino automobilį „Audi“ priekines dureles. Pavažiavus į priekį sustojo pasukusi į kiemą ant šaligatvio. Automobilio „Audi“ vairuotojas priėjo prie jos ir pajuto sklindantį alkoholio kvapą. „Audi“ vairuotojas iškvietė policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams, kurie patikrino jos blaivumą, nustatė 2 promilių neblaivumą. Policijos pareigūnai M. S. pristatė į policijos komisariatą. Dėl padarytų veiksmų ji gailisi, kad vairavo automobilį būdama neblaivi ir žinodama, jog nuturi teisės vairuoti transporto priemonę. Tą dieną buvo labai susijaudinusi, nes negavo papildomo darbo, kuris jai yra labai reikalingas, kadangi turi įsipareigojimų bankui (el. b. l. 7-10).
Kaltinamoji M. S. 2023 m. birželio 20 d. įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad 2023 m. balandžio 18 d. reikėjo nuvažiuoti į pokalbį dėl darbo į (duomenys neskelbtini). Pamatė namie gulinčius nuo automobilio „Mini Cooper S“, raktus ir nusprendė automobiliu nuvykti į darbo pokalbį. Automobilis yra registruotas (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. vardu, tačiau juo naudojasi M. S. buvęs sutuoktinis ir sūnus. Jos sūnus dieną prieš tai važinėjo šiuo automobiliu ir buvo palikęs raktus namie. Ji nusprendė paimti raktus ir važiuoti, nors žinojo, jog negali vairuoti transporto priemonės, nes yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams. Prieš išvažiuojant į darbo pokalbį ji buvo blaivi. Išėjusi po pokalbio apie 13.00 val. užėjo į kavinę (duomenys neskelbtini) ir išgėrė kavos ir dvi stiklines po 100 ml brendžio, t. y. bendrai 200 ml brendžio. Išgėrusi kavą ir alkoholį atsisėdo už vairo ir važiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė stovintį automobilį „Audi“, kurio vairuotojas buvo atidaręs automobilio kairės pusės dureles link važiuojamosios kelio dalies ir kažką darė stovėdamas šalia automobilio. Kadangi ši gatvelė yra siaura užkabino automobilio „Audi“ kairės pusės galines ar priekine dureles. Tada pavažiavo į priekį ir sustojo. Priėjęs „Audi“ vairuotojas pajuto sklindantį alkoholio kvapą, iškvietė policiją. Policijos pareigūnai, nustatė jos girtumą virš 2 promilių. Po įvykio pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kursus, užsikodavo nuo alkoholio psichoterapijos klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 7-10).
Liudytojo T. S. 2023 m. gegužės 17 d. apklausos protokole nurodyta, kad T. S. pažįsta asmenį vardu S. S., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nes jie turi bendrų darbinių santykių. S. S. priklauso automobilis „Mini Cooper S‘, automobilį S. S. yra atvežęs į Lietuvą ir visada palikdavo jį pas T. S., o grįždamas į Lietuvą S. S., visada juo naudojosi. Kai S. S. būna (duomenys neskelbtini), šiuo automobiliu Lietuvoje su S. S. leidimu naudojasi T. S. ir jo sūnus. M. S. yra buvusi T. S. sutuoktinė. Nors T. S. ir M. S. išsiskyrę, tačiau palaiko ryšius, turi bendrą vaiką. Automobiliu naudojosi pati M. S., kol jai neatėmė teisių vairuoti transporto priemonę. 2023 m. balandžio 18 d. sūnus paprašė T. S. duoti jam laikinai automobilį „Mini Cooper S“ ir T. S. davė sūnui automobilį, dokumentus ir raktus. Sūnus naudojo automobilį ir vėliau paliko jį parkavimosi aikštelėje prie namo, o raktus padėjo namie. M. S. be sūnaus leidimo paėmė raktą, nuvažiavo ir padarė eismo įvykį. Apie tai, jog eismo įvykio metu ji buvo neblaivi T. S. ir sūnus nežinojo. Sužinojo vėliau, kai ją sulaikė. M. S. neklausė T. S. leidimo važiuoti automobiliu, nes T. S. nebūtų leidęs vairuoti, nes žinojo, jog ji neturi teisių vairuoti transporto priemonę. S. S. atsiuntė T. S. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsiimti iš automobilių stovėjimo aikštelės jam priklausantį automobilį „Mini Copper S“ (el. b. l. 150-153).
Liudytojo T. G. 2023 m. gegužės 18 d. apklausos protokole nurodyta, kad 2023 m. balandžio 18 d. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą automobiliu „Audi“, v. n. (duomenys neskelbtini) Prieš 13.00 val., jis su draugu B. K. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pastatė automobilį ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė važiuojamojoje kelio dalyje, kur galima statyti automobilius, prie bortelio, nuėjo į parduotuvę ir po kurio laiko grįžo prie automobilio. T. G. pasižiūrėjo ar gatve niekas nevažiuoja. Įsitikinęs, jog jokios transporto priemonės nėra, atsidarė kairės pusės galines dureles, norėdamas pasidėti pirkinius. Dedamas pirkinius, atsisuko ir pamatė atvažiuojantį automobilį, todėl link savęs pasispaudė dureles, nenorėdamas trukdyti atvažiuojančiam automobiliui. Pravažiuojantis automobilis „Mini Cooper S“ vis tiek kliudė „Audi“ automobilio kampą. Automobilio „Mini Cooper S“ vairuotojas kliudęs automobilį, pavažiavo 10-30 metrų, pasuko į dešinę į žmonių kiemo įvažiavimą ir sustojo. Iš karto iš automobilio išlipo (duomenys neskelbtini) moteris ir priėjo prie T. G. M. S. iš karto pasakė, jog ji kalta ir galima pildyti deklaraciją. Po minutės moteris pakeitė savo nuomonę ir pasakė, jog ji nekalta, o kaltas T. G. ir, jog jai reikia važiuoti. Nesutariant tarpusavyje, kuris yra kaltas dėl padaryto eismo įvykio, T. G. nusprendė iškviesti policiją paskambindamas 112 telefono numeriu. Laukiant atvykstančio policijos ekipažo, kalbant su automobilio „Mini Cooper“ vairuotoja bei pastarajai pradėjus keisti mintis dėl eismo įvykio, kilo įtarimas, jog moteris yra neblaivi, priėjus arčiau vairuotojos jis užuodė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą. Kol laukė policijos, po 10-20 minučių moteris pasakė, jog jai reikia važiuoti pasiimti vaiką bei pašerti šunis. M. S. pasakė norinti išvažiuoti ir, jog T. G. turi jos valstybinį numerį bei galės susisiekti su ja dėl remonto. Jis suprato, jog moteris bando išvengti atsakomybės, todėl nenorint leisti vairuotojai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, atsistojau jos automobiliui iš galo. M. S. pasakė, jog eina į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Tada B. K. nuėjo kartu su ja į parduotuvę, jog moteris nepabėgtų. B. K. stebėjo M. S. ir grįžo kartu su ja prie automobilio. Grįžusi moteris, po kurio laiko atsisėdo į automobilį ir užsikūrė variklį, teigianti, jog jai reikia važiuoti bei neturi laiko. „Mini Cooper S“ automobilio durelės buvo atidarytos, todėl B. K. atsistojo tarp durelių ir sėdynės, jog ji neišvažiuotų. Ji atsisėdo į savo automobilį už vairo ir užsikūrė variklį. Pamačius, kad automobilio rakteliai yra padėti ant sėdynės, pastaruosius T. G. paėmė bei įsidėjo sau į kišenę, jog vairuotoja neišvažiuotų. Atvažiavus policijos pareigūnams, kurie buvo patikrintas M. S. blaivumas (el. b. l. 163-166).
Liudytojo B. K. 2023 m. gegužės 22 d. apklausos protokole nurodyta, kad 2023 m. balandžio 18 d. draugas T. G. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) miestą automobiliu „Audi“. Prieš 13.00 val., B. K. kartu su draugu T. G. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pastatė automobilį ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). T. G. automobilį pastatė važiuojamojoje kelio dalyje, kur galima statyti automobilius, prie šaligatvio. Kartu su draugu nuėjo į parduotuvę ir po kurio laiko grįžo prie jo automobilio. Prieš atidarant automobilio dureles, T. G. pasižiūrėjo ar gatve niekas nevažiuoja, jis dar praleido kelis automobilius ir tik po to atidarė kairės pusės galines dureles, nes norėjo sudėti daiktus. Dedant pirkinius, pamatė atvažiuojantį automobilį, todėl T. G. link savęs prispaudė dureles, jog netrukdytų važiuojančiam automobiliui. Pravažiuojantis automobilis „Mini Cooper S“, juodos spalvos kliudė T. G. automobilio galines dureles. Po automobilio kliudymo, automobilis „Mini Cooper S“ pavažiavo 30-50 metrų, pasuko į dešinę pusę ir sustojo kiemo įvažiavime. Iš karto iš automobilio išlipo (duomenys neskelbtini) moteris. M. S. pasakė, jog ji kalta ir galima pildyti deklaraciją. Po minutės moteris pakeitė savo nuomonę ir pasakė, kad ji nekalta, o kaltas T. G. ir jog jai reikia važiuoti. Nesutariant tarpusavyje, kuris yra kaltas dėl padaryto eismo įvykio, buvo iškviesta policija. Laukiant atvykstančio policijos ekipažo, kalbant su automobilio „Mini Cooper“ vairuotoja bei pastarajai pradėjus keisti nuomonę dėl eismo įvykio, kilo įtarimas, jog moteris yra neblaivi. Bendraujant su moterimi B. K. užuodė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą. B. K. įvykio aplinkybes po M. S. padaryto eismo įvykio nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojo T. G. apklausos protokole. Tik papildomai nurodė, jog kiek atsimena policijos pareigūnams tikrinant M. S. blaivumą ji pripūtė apie 2,6 promilių. (el. b. l. 169-171).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos skyriaus vyriausiojo patrulio K. K. 2023 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 18 d. apie 13.45 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) g. įvyko eismo įvykis. Pranešimas gautas iš „Audi“ automobilio v. n. (duomenys neskelbtini) pranešime buvo nurodyta, jog automobilio „Mini Cooper S“ vairuotoja yra neblaivi ir įvykus eismo įvykiui jo dalyviai nesutaria dėl kaltės. Atvykus nurodytu adresu pasitiko V1932 ekipažas, kuris paaiškino, jog reikia įforminti eismo įvyki, nes „Mini Cooper“ v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotoja M. S. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0224 pirmuoju pūtimu nustatytas 14.18 val., 2,49 promilių girtumą, antruoju pūtimu nustatytas 14.34 val. 2,13 promilių girtumas. Paprašius įvykio dalyviu paaiškinti aplinkybes „Audi“ vairuotojas T. G. paaiškino, jog sustojo (duomenys neskelbtini) g. ir nuėjo apsipirkti i parduotuve, grįžęs atidarė galines kairės pusės dureles tam, kad įsidėti pirkinius į automobilį, o tuo metu važiuodamas „Mini Cooper“ automobilis kliudė atidarytas dureles, vėliau sustojo prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo įvažiavimo, „Mini Cooper“ vairuotoja buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, bei bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau T. G. atėmė iš „Mini Cooper“ vairuotojos automobilio raktelius, jog ji neišvažiuotu ir perdavė atvykusiems policijos ekipažui Nr. V1932. „Mini Cooper“ vairuotoja prisipažino, jog vairavo automobilį būdama neblaivi. M. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas. „Mini Cooper“ automobilis iš eismo įvykio vietos buvo patrauktas, nes M. S. vairavo automobili neturėdama teisės vairuoti, nes teisė vairuoti atimta už analogišką pažeidimą (el. b. l. 46).
2023 m. balandžio 18 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su priedais, kuriuo apžiūrėtas automobilis „Mini Cooper S“, v. n. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas automobilio dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. (el. b. l. 1-2, 40-44).
2023 m. balandžio 18 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nustatyti M. S. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. M. S. neblaivumo patikrinimo metu nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 2 valandas iki eismo įvykio. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0224, kaltinamajai 14.18 val. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, o 14.34 val. – 2,13 promilių neblaivumas. Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir minėto alkoholio matuoklio kvito rodmenyse (el. b. l. 34-36, 47).
Transporto priemonės registracijos liudijime, automobilio „Mini Cooper S“, v. n. (duomenys neskelbtini), valdytojas yra S. S. (el. b. l. 157-158).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mini Cooper S“, 2018 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 14880 Eur (el. b. l. 81).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mini Cooper S“ v. n. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,13 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamoji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. M. S. kaltę pagrindžia ne tik pačios kaltinamosios prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – policijos pareigūno K. K. tarnybinio pranešimo duomenys, liudytoju T. G., B. K. parodymai. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir 2023 m. balandžio 18 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvito rodmenyse užfiksuoti duomenys. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.
Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodama, kad yra išgėrusi alkoholio (pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo 2 valandas prieš eismo įvykį ir išgėrė dvi stiklines po 100 ml brendžio), vis tiek vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,13 promilių girtumas). Darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi M. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei įpareigojimais ir draudimais (el. b. l. 20-23).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
M. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – M. S. išsiskyrusi, teista (el. b. l. 78- 81), bausta administracine tvarka (el. b. l. 11-13), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų apie M. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismas vertina, kad prokurorės siūlomas bausmės dydis – 45 paros arešto, yra artimas sankcijoje numatytam arešto bausmės vidurkiui (52 paros) už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Siūlomas baudos dydis yra protingas ir proporcingas, jo mažinti ar didinti nėra pagrindo, todėl tokio dydžio bausmė M. S. ir yra skirtina.
M. S. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti M. S. skirtinos arešto bausmės vykdymą. Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo dėl jos pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Taip pat nenustatyta, kad kaltinamoji padarė naujus šiurkščius administracinius nusižengimus. Teismas taip pat vertina byloje pateiktas aplinkybes, jog M. S. po 2023 m. balandžio 18 d. įvykio pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kursus, užsikodavo nuo alkoholio psichoterapijos klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 7-10). Teismas remdamasis tuo kas išdėstyta vertina, jog M. S. nėra tokio pavojingumo, kad ją reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamosios elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad jeigu M. S. nesilaikys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, M. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir šiuo laikotarpiu įpareigoti:
1. tęsti darbą, o jį praradus – be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio);
3. būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su nustatytomis pareigomis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti M. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 68 straipsnis); 2) išieškoti konfiskuotino turto - automobilio ,,Mini Cooper S“, v. n. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 14880 Eur (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
M. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija. Ji vairavo automobilį dienos metu (13.30 val.). Dienos metu (duomenys neskelbtini) gatvėje eismas yra pakankamai intensyvus ir paprastai tokiu metu kelyje yra eismo dalyvių. Nėra abejonių, kad kaltinamoji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turtui ir sveikatai, važiuodama užkliudė T. G. automobilį „Audį“ ir tik atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių sau ir kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajai būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis (vairuoti kelių transporto priemones) terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bet ir į tai, jog kaltinamoji anksčiau buvo bausta už analogiškų veikų padarymą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu M. S. nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu M. S. nuteista pagal BK 243 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams. Tačiau nepraėjus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminui, M. S. pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivi ir neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę ir padarė šiuo atveju nagrinėjamą nusikaltimą. Taigi M. S. nustatytinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones terminas) – 5 (penkeriems) metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 19 d., t. y. nuo dienos, kai M. S. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (e. b. l. 94-101).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
M. S. padarė tyčinę nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Mini Cooper S“, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – S. S. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – S. S., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Pažymėtina, kad turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo tikslas, be kita ko, yra padaryti kaltininko nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, o ne jį nubausti.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju M. S. vairuojamas automobilis „Mini Cooper S“ priklauso ne jai, o trečiajam asmeniui. Vairuodama šią transporto priemonę M. S. nusikalto nebe pirmą kartą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu M. S. nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes būdama neblaivi vairavo tą patį automobilį „Mini Cooper S“. Teismas nusprendė konfiskuoti automobilio Mini Cooper S“ vertę atitinkančią pinigų sumą. Visgi konfiskavo ne visą 2020 metais nustatytą automobilio vertę, kuri buvo 16810 Eur, bet dėl nustatytų automobilio defektų konfiskuotiną automobilio vertę sumažino iki 9 863 Eur. Be to, M. S. buvo pripažinta kalta ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu ir jai kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant automobilio „Audi A6“, vertę atitinkančią pinigų sumos dalį 6 000 Eur.
Nagrinėjamu atveju M. S. automobiliu, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, naudojosi trumpą laiką. Transporto priemone disponavo 2023 m. balandžio 18 d. važiuojant į darbo pokalbį, kavinę iki eismo įvykio laikotarpio. Būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą (minimali bauda nustatyta už nesunkų nusikaltimą yra nuo 50 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas)), o automobilio „Mini Cooper S“ vertė yra pakankamai didelė ir su PVM sudaro 14 880 Eur (297,6 MGL). Be to, M. S. parodymų metu paaiškino, kad ji turi įsipareigojimų bankui, siekdama pagerinti savo finansinę situaciją bandė susirasti papildomą darbą. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas negali būti prilyginamas papildomai bausmei – baudai. Įvertinus byloje nustatytą M. S. automobilio vairavimo nedidelį laiką, kaltininkės apibūdinamus finansinius įsipareigojimus (finansinę padėtį), visos automobilio „Mini Cooper S“ vertės su PVM konfiskavimas už nesunkaus nusikaltimo padarymą būtų neproporcinga valstybės reakcija. Tokios išvados nepaneigia tai, kad M. S. anksčiau teista už analogišką veiką, padarytą tuo pačiu automobiliu ar, kad naują veiką padarė būdama recidyvistė. Šios aplinkybės taip pat svarbios sprendžiant turto konfiskavimo dydžio tikslingumo klausimą, tačiau taikant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (14 880 Eur), kaltinamoji patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes. Remdamasis tuo kas išdėstyta teismas sprendžia, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamosios M. S. išieškotina ne visa, o du trečdaliai automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 9 920 Eur (14 880 * 2/3 = 9 920). Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamosios turtinės padėties, jos padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
M. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: 1) rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinas; 2) specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintinas; 3) dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas nepakeistas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas saugoti valstybės įmonei „Regitra“.
M. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2023 m. balandžio 18 d., 14.18 val. iki 2023 m. balandžio 19 d., 13.39 val. (viena diena). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas šis M. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti M. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 18 d., 14.18 val. iki 2023 m. balandžio 19 d., 13.39 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti M. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir šiuo laikotarpiu įpareigoti:
1. tęsti darbą, o jį praradus - be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).
2. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
3. būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. balandžio 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš M. S. konfiskuotino turto – automobilio ,,Mini Cooper S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 920 Eur (devyni tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt eurų).
M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones:
rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti;
specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti;
dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.
Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:
1. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.
Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį;
sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
1. nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2. padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.