Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-06 · Administracinė byla Nr. I-261-402/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
I-261-402/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
I. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-261-402/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01470-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjui I. S. (I. S.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. S. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 378.206 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-02-24 iki 2018-05-29 (išskyrus laikotarpį nuo 2017-04-18 iki 2017-08-17 kai atliko nuobaudą Lukiškių TIK) buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau tekste – ir Alytaus PN) netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad grįžus į Alytaus pataisos namus, jis buvo paskirtas gyventi į lokalinį sektorių, kuriame laikomi asmenys, sergantys ŽIV liga, vartojantys narkotikus, recidyvistai, todėl bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės atsisakė gyventi paskirtame būryje. 2017-02-24 parašė prašymą, kad jį pervestų į Vilniaus pataisos namus ar Pravieniškių pataisos namus – atvirą koloniją, arba Alytaus PN jį izoliuotų pagal LR BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatas. Alytaus PN administracija nekreipė dėmesio į prašymus ir skundus, tiesiog juos atmetė. Pažymėjo, kad 2018-03-23 buvo sužalotas kitų nuteistųjų. Už atsisakymą gyventi paskirtame būryje pareiškėjui eilę kartų buvo nepagrįstai skiriamos drausminės nuobaudos. Akcentavo, kad Alytaus pataisos namuose nuteistieji vartoja narkotikus, platina ligas, vykdo nusikalstamas veikas, todėl pareiškėjas jaučiasi nesaugiai. Nurodė, kad yra musulmonas, todėl kiti nuteistieji jį įžeidinėja, bijo susidorojimo. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė emocinį diskomfortą, stresą, nemigą, pilvo skausmus ir pan.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu (b. l. 14-18) su pareiškėjo skundu nesutiko. Alytaus pataisos namuose yra sudaryta nuteistųjų skirstymo komisija, kuri, atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo į atskirus būrius ar lokalinius sektorius tikslingumą. Nuteistasis gali būti perkeltas į kitą būrį, jeigu yra konkrečios aplinkybės dėl kurių jis negali būti paskirtame būryje. Pareiškėjas konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų negalėjimą būti paskirtame būryje, nenurodė. Jis atsisakė būti paskirtame būryje ir sutiko bausmę atlikti kamerų tipo patalpose. Alytaus pataisos namai neturi teisės perkelti nuteistuosius į kitą įkalinimo įstaigą. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Pažymėjo, kad nėra teisinio reglamentavimo draudžiančio ŽIV infekuotus asmenis apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėjo skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2017-02-24 iki 2018-05-29 netinkamomis sąlygomis, nepagrįstai jam skiriant drausmines nuobaudas, neperkėlus pareiškėjo į kitą pataisos įstaigą, dėl netaikymo izoliavimo pagal LR BVK 70 straipsnio 6 dalį, dėl laikymo su narkomanais, ŽIV infekuotais bei kitomis užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis.

Lietuvos teismų informacinės sistemos "Liteko" duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018-10-18 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-2472-644/2018 pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2017-08-17 iki 2018-02-06, kurioje neturtinę žalą pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad nepagrįstai jam skiriamos drausminės nuobaudos, neperkeliamas į kitą pataisos įstaigą, kad Alytaus pataisos namuose yra priverstas gyventi su narkomanais, ŽIV infekuotais bei kitomis užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis ir kt.. Minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Kadangi teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundas dėl minėtų aplinkybių - dėl nepagrįstai skiriamų drausminių nuobaudų, neperkėlimo į kitą pataisos įstaigą, dėl aplinkybių, kad Alytaus pataisos namuose yra priverstas gyventi su narkomanais, ŽIV infekuotais bei kitomis užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis, laikotarpiu nuo 2017-08-17 iki 2018-02-06, paliekamas nenagrinėtu (ABTI 105 str. 4 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017-04-18 iki 2017-08-17 buvo išvykęs į Lukiškių TI-K atlikti nuobaudą (b. l. 19).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, bus nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2017-02-24 iki 2017-04-18 ir nuo 2018-02-06 iki 2018-05-29 netinkamomis sąlygomis, nepagrįstai jam skiriant drausmines nuobaudas, neperkėlus pareiškėjo į kitą pataisos įstaigą, dėl laikymo su narkomanais, ŽIV infekuotais bei kitomis užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis, dėl netaikymo izoliavimo pagal LR BVK 70 straipsnio 6 dalį už laikotarpį nuo 2017-02-24 iki 2018-05-29 (išskyrus laikotarpį nuo 2017-04-18 iki 2017-08-17).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kas pareiškėjui atvykus 2017-02-28 į Alytaus PN jis Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimu buvo paskirtas į 20 būrį, tačiau buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kadangi buvo vykdomas Vilniaus PN direktoriaus nutarimas, kuriuo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėn. Nuo 2017-04-18 etapuotas į Lukiškių TI-K kur toliau atlikinėjo šią nuobaudą (b. l. 15, 20).

Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2017-02-24 iki 2017-04-18 ir nuo 2018-02-06 iki 2018-05-29 pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus, tačiau jo prašymai buvo netenkinti. Iš Alytaus pataisos namų 2017-03-30 rašto Nr. 363-454 matyti, kad 2017-03-07 pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į kitus pataisos namus buvo nepakankamai motyvuotas, nes pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių (asmenų, nuo kurių gali nukentėti) (b. l. 144, 145). Iš Alytaus pataisos namų 2017-06-14 rašto Nr. 363-930 matyti, kad pareiškėjo 2017-05-17 prašymas taip pat buvo netenkintas, kadangi analogiško turinio pareiškėjo 2017-04-21 prašymas dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą buvo išnagrinėtas 2017-05-20 ir duotas išsamus atsakymas (b. l. 150).

Pareiškėjas nurodė, kad jis kad Alytaus pataisos namuose jam nesaugu dėl kitų nuteistųjų netinkamo elgesio, pažymėjo, kad 2018-03-23 buvo sužalotas kitų nuteistųjų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-03-27 Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistė I. Z. surašė tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. 17-15, kuriame pranešė, kad 2018-03-23 9.30 val. 4-to lokalinio sektoriaus kameroje Nr. 2 laikinai izoliuotas nuteistasis I. S. kreipėsi į pareigūnus prašydamas išleisti jį į Sveikatos priežiūros tarnybą medikų apžiūrai. Sveikatos priežiūros tarnyboje nuteistajam I. S. nustatytas kairės veido pusės sumušimas su apatinio žandikaulio lūžiu ir dantų išmušimu apatinio žandikaulio kairėje pusėje. Įtariama, kad minėtą nuteistąjį galimai sužalojo kiti kartu su juo kameroje buvę nuteistieji (b. l. 34). Asmens sveikatos istorijos dokumentai (b. l. 82, 84, 85-87) patvirtina, kad 2018-03-23 pareiškėjui buvo nustatytas kairės veido pusės sumušimas su apatinio žandikaulio lūžiu ir dantų išmušimu apatinio žandikaulio kairėje pusėje.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) 2018-05-14 nutarimu buvo sustabdytas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. dėl I. S. sumušimo 2018-03-23. Nutarime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, todėl ikiteisminį tyrimą tikslinga sustabdyti (b. l. 35).

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas, įtvirtina, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas 3 punkte nurodyti sekantys nuteistųjų perkėlimo pagrindai: dėl ligos pagal gydytojo (gydytojų) išvadą (Aprašo 3.1 p.); dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (Aprašo 3.2 p.); tęsti bausmės atlikimo į kalėjimą perkeliamo nuteistojo sutikimu (Aprašo 3.3 p.); iš pataisos įstaigos į kitos pataisos įstaigos Pusiaukelės namus, esant Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos nutarimui ir laisvai vietai Pusiaukelės namuose (Aprašo 3.4 p.); iš pataisos įstaigos Pusiaukelės namų į kitą pataisos įstaigą, nuteistajam negalint tęsti bausmės atlikimo Pusiaukelės namuose (Aprašo 3.5 p.); iš nepilnamečių pataisos namų – nuteistuosius nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų, pakartotinai pažeidusius bausmės atlikimo režimą, arba jų prašymu (Aprašo 3.6 p.); nuteistuosius, atlikusius ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko kalėjime ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams (Aprašo 3.7 p.); nuteistuosius, pataisos namuose perkeltus į kamerų tipo patalpas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, atlikti nuobaudą kalėjime (Aprašo 3.8 p.); nuteistuosius, nuteistus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kalėjime atlikusius pirmuosius dešimt metų (Aprašo 3.9 p.); pataisos namuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančius nuteistuosius, kurie kelia pavojų pataisos namų personalui ar kitiems asmenims arba dėl kitų išimtinių aplinkybių (Aprašo 3.10 p.).

Minėtu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kurio metu galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu būdu siekiama bausmės vykdymo tikslų. Nuteistojo perkėlimas tęsti bausmės atlikimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą, įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės. Įstatymų leidėjas nustatė vieną konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (dėl ligos), o įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą. Šiose normose įtvirtinta administravimo subjekto teisė (diskrecija), o ne pareiga perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Administravimo subjekto naudojimasis įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecija turi būti motyvuotas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad Alytaus pataisos namai galimai nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, taip pat, kad Alytaus pataisos namuose nebuvo užtikrinamos saugios kalinimo sąlygos. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumo svarbu nustatyti, ar pagrįstai Alytaus pataisos namai pareiškėjo atvejo nevertino kaip išimtinio, ko pasėkoje jo prašymas dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą buvo atmestas.

Pažymėtina, kad atliekant nuteistųjų perkėlimą išimtiniais atvejais Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga. Išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą (Aprašo 3.2.3 p.). Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada (Aprašo 3.2.5 p.). Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl pataisos įstaigos veiksmų galėtų būti tenkinamas tik įrodžius, jog susiklosčiusios laisvės atėmimo vietoje aplinkybės davė pagrindą pataisos įstaigai parengti ir pateikti Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą dėl pareiškėjo perkėlimo.

Alytaus pataisos namai sprendimuose atsisakyti perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus (b. l. 145, 150) nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į kitus pataisos namus buvo nepakankamai motyvuotas, nes pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių (asmenų, nuo kurių gali nukentėti).

Iš esmės, Alytaus PN sprendimas neperkelti pareiškėjo į kitus pataisos namus motyvuojamas tuo, kad nėra išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjo prašymas galėtų būti patenkintas. Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius neturi duomenų, kad pareiškėjui Alytaus pataisos namuose būtų neužtikrinamas saugumas.

Nors pareiškėjas prašyme akcentavo, kad Alytaus pataisos namuose jam nesaugu dėl kitų nuteistųjų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir aplinkybių nedetalizavo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas 2018-03-23 Alytaus pataisos namuose buvo sumuštas, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas dėl to negalėtų tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą Alytaus pataisos namuose.

Kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės Alytaus pataisos namuose, ir kurių pagrindu Alytaus pataisos namai turėjo rengti išvadą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad Alytaus PN pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Alytaus pataisos namuose jam buvo nesaugu, nes jis yra musulmonas, nes kiti nuteistieji vartojo narkotines medžiagas, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodė ir nedetalizavo. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Alytaus pataisos namuose kalintys nuteistieji ar pataisos namų pareigūnai būtų nusistatę pareiškėjo atžvilgiu priešiškai, dėl ko jis negalėtų gyventi būriuose. Pats pareiškėjas savo paaiškinimuose tik abstrakčiai nurodo, kad pataisos namuose jaučia įtampą ir baimę. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi būriuose ir siekis persikelti į kitus pataisos namus būtų priežastiniame ryšyje su, kaip nurodoma skunde, kitų nuteistųjų ar pareigūnų netinkamu elgesiu bei iš to kylančia grėsme pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl nesaugių kalinimo sąlygų yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad jam ginčo laikotarpiu už atsisakymą gyventi paskirtame būryje neteisėtais pareigūnų veiksmais eilę kartų buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Nurodo, kad dėl gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, jis nesutiko bausmę atlikti paskirtame būryje, už ką buvo baudžiamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-02-24 iki 2017-04-18 ir nuo 2018-02-06 iki 2018-05-29, pareiškėjui už administracijos nurodymų nevykdymą, atsisakius gyventi paskirtame būryje, Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimais buvo skirtos šios drausminės nuobaudos: 2018-03-23 – papeikimas, 2018-04-05 papeikimas, 2018-04-06 – papeikimas, 2018-04-09 – papeikimas, 2018-04-10 - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, 2018-04-25 - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, 2018-05-22 – papeikimas, 2018-05-23 – papeikimas, 2018-05-24 – papeikimas, 2018-05-25 – papeikimas, 2018-05-28 - papeikimas (b. l. 24-25, 159).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą ir 2018-04-05 surašė Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 16-235 „Dėl nuteistojo I. S. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos teisėtus reikalavimus“, iš kurios matyti, kad atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę 17 būryje pareiškėjas jokių konkrečių priežasčių nenurodė, aplinkybių nedetalizavo, o į paskirtą būrį net nebuvo nuėjęs (b. l. 31). Iš bylos duomenų matyti, kad kiekvieną kartą pareiškėjui atsisakius gyventi būryje, jam buvo suteikta galimybė pateikti rašytinius pasiaiškinimus, kuriuose konkrečių aplinkybių nenurodė, abstrakčiai nurodė, kad kategoriškai atsisako gyventi visuose Alytaus PN lokaliniuose sektoriuose bei būriuose, kadangi jaučiasi nesaugiai ir tai patvirtina 2018-03-23 sulaužytas žandikaulis (b. l. 33). Taigi, savo atsisakymo eiti į paskirtą būrį pareiškėjas nepagrindė ir aplinkybių nedetalizavo.

Iš Alytaus pataisos namų pareigūnų tarnybinių pranešimų, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymų matyti, kad ginčo laikotarpiu jokios konkrečios informacijos apie grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei pataisos namuose nebuvo surinkta ir šių aplinkybių pats pareiškėjas niekada nekonkretizavo.

Kaip anksčiau paminėta, Asmens sveikatos istorijos dokumentai (b. l. 82, 84, 85-87) patvirtina, kad 2018-03-23 pareiškėjui buvo nustatytas kairės veido pusės sumušimas su apatinio žandikaulio lūžiu ir dantų išmušimu apatinio žandikaulio kairėje pusėje. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį, kad Asmens sveikatos istorijos dokumentuose yra 2018-03-23 įrašas, kad veidą susimušė griūdamas netyčia (b. l. 82). Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) 2018-05-14 nutarimu buvo sustabdytas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. dėl I. S. sumušimo 2018-03-23. Nutarime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, todėl ikiteisminį tyrimą tikslinga sustabdyti (b. l. 35).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Alytaus pataisos namuose kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu ir dėl ko jis negalėtų gyventi paskirtame būryje. Pats pareiškėjas savo paaiškinimuose tik abstrakčiai nurodė, kad atsisako persikelti į paskirtą būrį dėl to, kad ten jam nesaugu. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi būryje būtų priežastiniame ryšyje su, kaip nurodoma skunde, kitų nuteistųjų netinkamu elgesiu bei iš to kylančia grėsme pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog jis atsisakė gyventi paskirtame būryje dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei, vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Bendrąsias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Aptartų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų imperatyvus pobūdis ir BVK 11 straipsnyje reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisės reiškia, kad nuteistasis privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., LVAT 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., LVAT 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., pvz., LVAT 2014-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje (eiti gyventi į paskirtą būrį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.).

BVK 183 straipsnis numato teisę apskųsti bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmus bei sprendimus. Minėti veiksmai ar sprendimai skundžiami bausmę vykdančios institucijos direktoriui, o pastarojo sprendimai - Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad jam paskirtas drausmines nuobaudas, pareiškėjas būtų apskundęs Kalėjimų departamento direktoriui. Administraciniai aktai, kuriais nuobaudos buvo paskirtos, yra nepanaikinti, o pareiškėjui paskirtų nuobaudų pagrįstumas ir teisėtumas teismui nekelia abejonių. Esminė neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtą teisinį reglamentavimą neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Nenustačius, kad minėti aktai yra neteisėti, neturtinės žalos atlyginimas šioje dalyje negalimas.

Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose pagrindus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis. BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas patektų į kurią nors iš šių kategorijų, kurioms priskirti asmenys yra laikomi izoliuoti. BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, remdamasis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, buvo kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją su prašymu taikyti jam izoliaciją, nes atsisako gyventi su visais nuteistaisiais gyvenančiais Alytaus PN motyvuodamas tuo, kad bijo užsikrėsti infekcinėmis ligomis (b. l. 148). Iš Alytaus pataisos namų 2017-03-13 rašto Nr. 363-348 matyti, kad 2017-02-27 pareiškėjo prašymas dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų buvo netenkintas. Rašte nurodoma, kad 2017-02-24 pareiškėjas buvo atvežtas atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN ir buvo patalpintas į kamerų tipo patalpą Nr. 40 su kitu nuteistuoju. Nurodė, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra svarbi priežastis pareiškėją izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, nenurodytos konkrečios priežastys (asmenys nuo kurių gali nukentėti būdamas Alytaus PN) (b. l. 148).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą ir 2017-09-07 surašė Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 16-587 „Dėl nuteistojo I. S. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos teisėtus reikalavimus“, iš kurios matyti, kad atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę 20 būryje pareiškėjas jokių priežasčių nenurodė, aplinkybių nedetalizavo, o į paskirtą būrį net nebuvo nuėjęs (b. l. 27). Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą ir 2018-04-05 surašė Tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 16-235 „Dėl nuteistojo I. S. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos teisėtus reikalavimus“, iš kurios matyti, kad atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę 17 būryje pareiškėjas jokių priežasčių nenurodė, aplinkybių nedetalizavo, o į paskirtą būrį net nebuvo nuėjęs (b. l. 31). Iš bylos duomenų matyti, kad kiekvieną kartą pareiškėjui atsisakius gyventi būryje, jam buvo suteikta galimybė pateikti rašytinius pasiaiškinimus, kuriuose konkrečių aplinkybių nenurodė (b. l. 29, 33, 142, 143). Pareiškėjas raštu nurodė, kad jokiame Alytaus pataisos namų būryje ar sektoriuje negyvens, kad į paskirtą būrį atsisako persikelti dėl asmeninių priežasčių, be to, bijo susidorojimo (29, 33, 142, 143). Taigi, savo atsisakymo eiti į paskirtą būrį pareiškėjas nepagrindė ir aplinkybių nedetalizavo. Iš Alytaus pataisos namų pareigūnų tarnybinių pranešimų, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymų matyti, kad ginčo laikotarpiu jokios konkrečios informacijos apie grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei pataisos namuose nebuvo surinkta ir šių aplinkybių pats pareiškėjas niekada nekonkretizavo (b. l. 27, 148).

Atsakovė skirdama pareiškėjui nuobaudas, nematė priežasčių dėl ko pareiškėjas turi būti izoliuotas. Kaip minėta, bylos duomenimis nėra nustatyta, kad pareiškėjas dėl pavojaus jo sveikatai, gyvybei ar kokių nors kitų objektyvių kliūčių negalėtų atlikti bausmės jam skirtame būryje. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodo jokių svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių jam turėtų būti taikoma izoliacija nuo kitų nuteistųjų pagal BVK 70 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog BVK 70 straipsnio 6 dalis nenustato pataisos įstaigai pareigos visais atvejais tenkinti nuteistojo prašymą skirti izoliaciją. Pažymėtina, kad pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-267-492/2017).

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Alytaus pataisos namuose yra priverstas gyventi su ŽIV infekuotais bei kitomis užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis.

Vertinant šį pareiškėjo argumentą, pažymėtina, kad LVAT, atsižvelgdamas į nacionalinę teisę, taip pat į tarptautines rekomendacijas, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs, jog suimtojo ar nuteistojo laikymo su ŽIV infekuotu asmeniu faktas savaime nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose: 2012-06-28 Nr. A822-2474/2012, 2015-04-14 Nr. A-1010-575/2015, 2015-06-17 Nr. A-1826-624/2015, 2016-03-10 Nr. A-707-662/2016 ir kt.). LVAT yra pažymėjęs, kad asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dėl tos priežasties, jog jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nėra infekuoti ŽIV, atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2012-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2474/2012). Teisės aktai numato galimybę izoliuoti ŽIV sergantį suimtąjį ar nuteistąjį nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų tik esant tam tikroms teisės aktuose numatytoms sąlygoms, t. y. sergančiajam išreiškus pageidavimą būti izoliuotam arba kai dėl tokio asmens nesaugaus arba neatsargaus elgesio įstaigos administracija priima sprendimą jį izoliuoti (LVAT 2016-08-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1140-146/2016). Byloje duomenų apie tokias aplinkybes nėra. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo laikymo kartu su ŽIV sergančiais asmenimis laikotarpiu nuo 2017-02-24 iki 2017-04-18 ir nuo 2018-02-06 iki 2018-05-29.

Narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms yra taikomas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu nustatytas kontrolės režimas, nustatant, kokiems tikslams šios medžiagos gali būti įsigyjamos ir laikomos. Asmuo, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (259–269 straipsniai). Pareiškėjas skunde teigė, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai padėjo plisti ŽIV ligai, įnešdami narkotines medžiagas, ir vienas pareigūnas buvo pagautas įnešant šias medžiagas, tačiau neįvardino jokių konkrečių atvejų, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė šio argumento. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai netoleruoja neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis įstaigoje (b. l. 14-15). Teismas neturi pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, jog Alytaus pataisos pareigūnai laikosi įstatymo reikalavimų ir jų nepažeidžia. Be to atsakovės atstovas nurodė, kad Alytaus pataisos namuose nuolat yra vykdomas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į įstaigą užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planas, ŽIV plitimo mažinimo priemonių planas (b. l. 14-15). Iš atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad vykdant minėtus planus, be kita ko, yra patruliuojama pataisos namuose, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba stebima pataisos įstaigos teritorija, įrengti ir veikia stacionarūs priežiūros postai, todėl teismas sprendžia, kad šios priemonės yra skirtos ir veikia tam, kad asmenys neįneštų į pataisos namus narkotinių medžiagų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šis pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės Alytaus pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjo I. S. skundą dalį, kuria prašoma priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl nepagrįstai skiriamų drausminių nuobaudų, neperkėlimo į kitą pataisos įstaigą, dėl aplinkybių, kad Alytaus pataisos namuose yra priverstas gyventi su narkomanais, ŽIV infekuotais bei kitomis užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis laikotarpiu nuo 2017-08-17 iki 2018-02-06, palikti nenagrinėtą.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė