- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- 2-942-1090/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13452-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Ieškovas
- E. V.-S.
- Atsakovas
- T. A. O.
- Advokatai
- Kristina Baliūnaitė
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
dalyvaujant ieškovei E. V.-S., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Kristinai Baliūnaitei,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Matonytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V.-S. ieškinį atsakovui T. A. O. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė E. V.-S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. A. O., kuriuo prašo: 1) nustatyti, kad Tauhid A. O. yra nepilnametės H. V., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; 2) nustatyti nepilnametės H. V. gyvenamąją vietą su motina (ieškove); 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; 4) nustatyti, kad atsakovas su dukra gali bendrauti be apribojimų, iš anksto informuodamas ieškovę.
2. Ieškovė nurodo, kad yra susilaukusi nepilnametės dukters H. V., gimusios (duomenys neskelbtini), kuriai tėvystė nenustatyta, ir teigia, jog jos dukters biologinis tėvas yra atsakovas T. A. O. Ieškovė ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, kad ji, gyvendama Norvegijoje, 2015 metais susipažino su atsakovu, su kuriuo pradėjo susitikinėti bei turėjo intymių santykių. Kai ieškovė pradėjo lauktis, santykiai nutrūko, kadangi ieškovei nesutikus nutraukti nėštumo, atsakovas ją paliko. Ieškovė kūdikį pagimdė Norvegijoje ir kai dukrai sukako 3 mėnesiai, grįžo su vaiku gyventi į Lietuvą pas senelius. Atsakovas visiškai nusišalino nuo savo, kaip tėvo pareigų vykdymo, atsisako bendrauti su ieškove, todėl ieškovė kreipiasi į teismą atsakovo tėvystei nustatyti. Įvertinus tai, kad nuo pat gimimo vaikas gyvena su ieškove, kuri tinkamai rūpinasi ir prižiūri dukrą, yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, o vaiko ir tėvo ryšio visiškai nėra, vaikas moka tik lietuvių kalbą, prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, nes tai atitinka vaiko interesus. Ieškovė teigia, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, todėl ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, o ieškovės gaunamos pajamos yra minimalios, ji gyvena kartu su seneliais, taip pat įvertinus teismų praktikoje nustatytą orientacinį kriterijų, priteisiant išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams patenkinti, ieškovės paskaičiuotą vaiko poreikių vidurkį, kuris sudaro 424,50 Eur per mėnesį, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį iki pilnametystės. Kadangi atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, iš jo taip pat priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejų metų laikotarpį nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2020 m. sausio 8 d. Nustačius atsakovo tėvystę, ieškovė siūlo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovas galėtų bendrauti su dukra be apribojimų, iš anksto informavus vaiko motiną (b. l. 1–8).
3. Atsakovas T. A. O., kurio buvimo vieta bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nustatyta ir kuriam procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 139–140; 2021 m. liepos 23 d. viešo paskelbimo būdu), per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė byloje išvadą, kurioje nurodyta, kad apsilankius ieškovės gyvenamojoje nustatyta, jog ieškovė E. V. su nepilnamete dukra H. V., gimusia (duomenys neskelbtini), ir savo seneliais gyvena 3 kambarių apie 80 kv. m ploto bute, adresu (duomenys neskelbtini), būstas priklauso ieškovės seneliams, bute yra visi patogumai, reikiami baldai ir buitinė technika, būstas tvarkingas ir švarus, mergaitė dalinasi kambariu su mama. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas mėnesio pajamas sudaro darbo užmokestis – 400,00 Eur, ir išmoka vaikui – 60,00 Eur. Pasak ieškovės, su atsakovu ji niekada negyveno kartu, jis pripažino, kad vaikas jo, buvo susitarę, kad atsakovas padės jai išlaikyti dukrą, tačiau gimus vaikui atsakovas neteikė ir neteikia jokio išlaikymo, dukros gyvai nėra matęs, nerodo iniciatyvos užmegzti santykius su vaiku. Nepilnametė H. lanko (duomenys neskelbtini), papildomai jokių būrelių nelanko, didelių sveikatos nusiskundimų neturi, dėl jauno amžiaus, vaiko nuomonė nebuvo išklausyta. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas gyvena Norvegijos Karalystėje, jo šeimos aplinkos sąlygų Tarnyba ištirti negalėjo. Tarnybos nuomone, ieškinys pateiktas nepilnametės interesais, nes vienas svarbiausių vaiko interesų - žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises bei interesus, taip pat vaiko turtinių ir neturtinių teisių užtikrinimui. Nepilnametei nustačius tėvystę, atsirastų pagrindas nagrinėti reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Atsižvelgiant į nustatytus faktus, vaiko interesus, į tai, kad nepilnametė nuo gimimo gyvena su motina, kuri ja rūpinasi ir išlaiko, vaikas įpratęs gyventi motinos aplinkoje, Tarnyba mano, kad nepilnametės H. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus (b. l. 79–82).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, nurodė, jog nuo 2009 metų buvo išvykusi gyventi į Norvegiją, su atsakovu pradėjo santykius 2015 m., su juo susirašinėjo, susitikinėjo, turėjo intymius santykius kelis kartus per savaitę, jie draugavo apie metus. Ieškovė žinojo atsakovo brolį, draugus, apie jų santykius žinojo ieškovės aplinka, vis gi jie su atsakovu bendros ateities planų nekūrė, atsakovas teigdavo, jog nenori šeimos. Ieškovei pastojus ir atsakovui sužinojus apie nėštumą, atsakovas dingo ir nustojo bendrauti, visais būdais vengė tėvystės ir su tuo susijusių pareigų, teigdamas, jog nenori būti tėvu, kad tėvystė sugriaus jam gyvenimą. Į Lietuvą ieškovė grįžo, kai dukrai buvo 3 mėnesiai, t. y. 2017 m. pradžioje. Ieškovė teigė, jog, kai dukrai buvo 2 metai, buvo viena nuvykusi į Norvegiją ir susitikusi su atsakovu, bendravo apie alimentus, jis sutiko mokėti išlaikymą, ieškovė davė jam savo banko sąskaitos numerį, tačiau atsakovas išlaikymo vis tiek neteikė. Apskritai, ieškovė nuolat su juo kontaktavo, siekdama, kad atsakovas susitiktų su vaiku, padėtų joms, tačiau atsakovas to nenorėjo ir vaiko iki šiol nėra nei karto matęs, nors dukters nuotraukas ieškovė jam nuolat siuntė. Taip pat ji informavo atsakovą apie teismo procesą, tačiau atsakovas tai tiesiog ignoravo. Pasak ieškovės, tuo metu, kai draugavo su atsakovu, jokių kitų partnerių neturėjo, todėl yra įsitikinusi, kad atsakovas yra jos vaiko biologinis tėvas, pats atsakovas taip pat jai niekada neišreiškė abejonių dėl savo tėvystės, be to, jie lytinių santykių metu nesisaugodavo. Ieškovė nori ir tikisi, kad atsakovas bendraus su vaiku, ir ji tam neprieštarautų. Dėl išlaikymo priteisimo ieškovė nurodė, jog jos darbo užmokestis sudaro apie 500,00 Eur atskaičius mokesčius, taip pat ieškovei yra mokami 70,00 Eur dydžio vaiko pinigai, jai finansiškai labai sunku, nors dabar padeda sutuoktinis. Vaikas lanko darželį, šokių būrelį, specialiųjų poreikių, sveikatos problemų neturi. Apie atsakovo turtinę padėtį ieškovė daug nežino, bet yra buvę, kad jis iš jos skolindavosi pinigų, kartais atsakovas dirbdavo, buvo pradėjęs studijuoti, o dabartinės jo materialinės padėties nežino.
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais bei prašė ieškinį tenkinti. Teigė, jog šioje byloje negalime remtis DNR ekspertizės duomenimis, nes atsakovas byloje nedalyvavo, tačiau yra pagrindas remtis kitomis Civilinio proceso kodekse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, visų pirma, ieškovės paaiškinimais. Ieškovė išsamiai apibūdino savo situaciją, šalių santykių eigą, jos paaiškinimai nuoseklūs ir išsamūs, juos papildė liudytojos parodymai, tarp jų paaiškinimų prieštaravimų nėra. Be to, iš pateikto šalių susirašinėjimo susidaro įspūdis, jog viskas remiasi tik į atsakovo materialinę pusę. Pažymėjo, jog ieškovei pastojus, atsakovas ieškovę visiškai ignoravo, nereagavo į jam siųstą pranešimą, tačiau atsakovas neginčijo pačios tėvystės. Taigi faktas, kad ieškovė bendravo su atsakovu ir bendravo intymiai, neginčytinas, todėl pagrindas tėvystei nustatyti nagrinėjamu atveju yra, o vėliau seka kiti klausimai, kuriuos taip pat reikia išspręsti. Ieškovės atstovės teigimu, ieškovės prašoma išlaikymo suma yra protinga ir minimali, ieškovė geranoriškai nustatė tokią sumą, dėl tėvo bendravimo su dukra taip pat neprieštarauja, taigi, atsakovas turi prisiimti visą su vaiku susijusią atsakomybę.
7. Tarnybos atstovė teismo posėdyje palaikė byloje pateiktą išvadą, nurodė, jog neprieštarauja, kad T. A. O. atžvilgiu būtų nustatyta tėvystė ir H. V. būtų pripažinta jo dukra. Tarnyba taip pat neprieštarauja, kad vaikas gyventų su ieškove, duomenų, kad motina netinkamai rūpintųsi dukra, Tarnyba neturi. Mano, jog prašomas priteisti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į esamą situaciją, galimai patenkintų mergaitės interesus ir būtų pakankamas, taip pat neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su vaiku, jei atsakovas pareikš tokį norą.
8. Atsakovas T. A. O. į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų byloje nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (2021 m. rugsėjo 8 d. viešo paskelbimo būdu), byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei E. V. (dabar V.-S.) (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystėje, gimė dukra H. V., kurios gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą (b. l. 15, 17–21).
Dėl tėvystės nustatymo
10. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 7 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 str.). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.
11. Remiantis CK 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.
12. Nagrinėjamoje byloje nebuvo atlikta DNR ekspertizė, siekiant nustatyti ieškovės vaiko biologinę tėvystę, kadangi atsakovo buvimo vieta bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu Norvegijos Karalystėje siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, todėl atsakovas teisminiame procese nedalyvavo, neteikė savo pozicijos, paaiškinimų dėl ieškovės pareikštų reikalavimų. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys sudaro prielaidą teismui manyti, kad atsakovas faktiškai žinojo apie teisminį procesą, kadangi 1996 m. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje nustatyta tvarka atsakovo sesei, taip pat pačiam atsakovui buvo įteikti šaukimai į byloje vykusius teismo posėdžius (b. l. 106–110, 133–137), taip pat iš byloje pateikto ieškovės raštiško prašymo atsakovui prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo matyti, jog atsakovas žinojo apie ieškovės keliamus reikalavimus ir buvo informuotas apie ketinimą kreiptis į teismą (b. l. 12–14). Tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė, vengė dalyvavimo teismo procese, teismo vertinimu, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti galimų su tėvyste susijusių pareigų vykdymo. Kita vertus, pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalį, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovui ignoruojant teisminį procesą dėl tėvystės nustatymo, nesiekiant, kad byloje būtų nustatyta biologinė tiesa, toks jo elgesys iš dalies vertintinas kaip tėvystės įrodymas.
13. Nors visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 str. 3 d.) įrodymu.
14. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).
15. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog šalys tarpusavyje bendravo nuo 2015 metų, jų santykiai buvo intensyvūs, šalys, ieškovei gyvenant Norvegijos Karalystėje, susitikinėjo keletą kartų per savaitę, nuolat turėjo intymių santykių, nesinaudojo apsaugos priemonėmis, o 2016 metais ieškovė pastojo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi, byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybės, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės paaiškinimais dėl jos vaiko tėvystės. Pažymėtina, jog ieškovės nurodomos aplinkybės sutampa ir su teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. B. parodymais, kuri taip pat patvirtino, jog ieškovė ir atsakovas bendravo, ji ne kartą yra girdėjusi jų bendravimą telefonu, mačiusi elektroninį susirašinėjimą, žinojo, kad jie turi pastovius intymius santykius, taip pat liudytoja nurodė aplinkybes dėl šalių santykių baigties, ieškovei pastojus 2016 metais. Tiek pati ieškovė, tiek liudytoja patvirtino, jog ieškovei pastojus, ji nesusitikinėjo ir nebendravo su kitais vyrais, kadangi ieškovė atsakovui puoselėjo jausmus ir tikėjosi bendros ateities. Papildomai į bylą yra pateiktas ieškovės bendradarbės Norvegijos Karalystėje S. C. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog ieškovė susitikinėjo su T. A. O., jis dažnai lankydavo ieškovę darbe, ieškovė jai taip pat dažnai pasakodavo apie jų santykius, todėl ji supratusi, jog E. ir T. tuo metu turėjo stabilius santykius (b. l. 9–10). Be to, minėta, atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, faktiškai žinodamas apie vykstantį teisminį procesą, neginčijo savo tėvystės, iš šalių pateikto susirašinėjimo taip pat matyti, jog atsakovas nekelia klausimo dėl biologinės vaiko kilmės ir siekia ne paneigti patį tėvystės faktą, o tiesiog išvengti iš tėvystės teisinių santykių kylančių pareigų (b. l. 89–92).
16. Teismas vertina, kad byloje pateiktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad ieškovės dukters H. V. tėvas yra atsakovas T. A. O. Tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus. Todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas T. A. O. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko H. V. tėvu, o nepilnametis vaikas H. V. pripažintina atsakovo T. A. O. dukra (CK 3.148 str.).
17. Šalims išaiškintina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.
18. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Reikalavimo dėl vaiko pavardės pakeitimo byloje nepareikšta, todėl vaiko pavardė nustatant tėvystę nekeičiama.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
19. Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko H. V., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodo, kad šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyveno su ieškove, ji juo tinkamai rūpinasi, mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl tai atitiktų vaiko interesus. Atsakovas savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nepareiškė.
20. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
21. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove. Byloje pateikta Tarnybos išvada (b. l. 79–82), kurioje nurodoma, kad Tarnyba mano, jog nepilnametės H. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad atsakovas teismui savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nepareiškė, t. y. šio ieškovės reikalavimo neginčijo, iš pateikto šalių susirašinėjimo taip pat nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas norėtų ar siektų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko H. V. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.
Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
23. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.).
24. Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti, kad atsakovas su dukra gali bendrauti be apribojimų, iš anksto informuodamas ieškovę. Ieškovė pažymi, jog nemato pagrindo riboti atsakovo bendravimo su dukra, ir siekia, kad tas bendravimas vyktų. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės siūlomos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos taip pat nepareiškė.
25. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Tarnyba taip pat neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su vaiku, jei atsakovas pareikštų tokį norą. Taigi, įvertinęs ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu savo suformuluotos bendravimo tvarkos nepasiūlė, t. y. nesant duomenų, jog tarp šalių būtų ginčas šioje dalyje, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka nepilnamečio vaiko ir abiejų tėvų teisėtus interesus, todėl tvirtintina.
26. Pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl konkrečios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 3 d.).
27. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.
Dėl išlaikymo priteisimo
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).
29. Ieškovė E. V.-S. prašo priteisti iš atsakovo T. A. O. išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nepilnametės H. V. išlaikymo dydį grindžia poreikių apskaičiavimo lentele, kurioje nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui iš viso reikalinga 424,50 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 150,00 Eur; aprangai, avalynei – 30,00 Eur; higienos priemonėms (tualetinis popierius, muilas, priemonės plaukams, dantų pasta ir kt.) – 15,00 Eur; transportui – 30,00 Eur; ekskursijoms – 3,00 Eur; pramogoms (kino teatras, žinomos lankytinos vietos, žaidimų aikštelės) – 25,00 Eur; draugų gimtadieniams – 15,00 Eur; sveikatos priežiūrai – 50,00 Eur; žaislams, žaidimams ir pan. – 20,00 Eur; mokesčiams už šiukšles – 2,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis); komunalinėms paslaugoms – 100,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis); rinkliavoms darželiui – 2,50 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 12,00 Eur; mokesčiui už darželį – 60,00 Eur (b. l. 5–6). Pažymėtina, jog duomenų apie nepilnametei H. V. nustatytus specialiuosius poreikius byloje nepateikta.
30. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pozicijos dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nepareiškė, neginčijo ieškovės nurodyto vaiko poreikiams reikalingo išlaikymo dydžio. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas teikia ar kada nors yra teikęs išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, ar kad kitu būdu yra prisidėjęs prie dukros išlaikymo.
31. Nors ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mąsto neįrodinėjo rašytiniais įrodymais, tačiau, kita vertus, akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia. Be to, ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, teismo vertinimu, yra protingo ir realaus dydžio bei iš esmės atitinka orientacinį išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų, pripažįstamą kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad priteisiant vaikui vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kuris pripažįstama, kad paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, nustatant vaiko poreikius išlaikymo priteisimo prašantis tėvas (motina) net neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).
32. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos neginčijo, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, jį suapvalinus, sudaro apie 420,00 Eur (CPK 178, 185 str.).
33. Kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
34. Bylos duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 28–33), ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog jos pajamos iš darbinės veiklos sudaro apie 500,00 Eur, taip pat jai iš valstybės biudžeto yra mokami 70,00,00 Eur dydžio vaiko pinigai. Ieškovė gyvena jos seneliams nuosavybės teise priklausančiame bute, duomenų apie ieškovės turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones byloje nėra. Byloje nepateikta duomenų apie kitus ieškovės išlaikytinius ir turimus įsipareigojimus bei apie ieškovei nustatytą ribotą darbingumą.
35. Nors byloje nėra pateikta duomenų, identifikuojančių atsakovo turtinę padėtį, tačiau atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, todėl atsakovas turi įstatyminę pareigą prisidėti prie savo dukters išlaikymo. Teismas sprendžia, kad atsakovas pasinaudojo įstatymo suteikta teise neteikti pozicijos dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, todėl aplinkybė, jog atsakovas nepareiškė byloje nuomonės dėl ieškinio reikalavimų ir nepateikė į bylą duomenų, negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą. Kita vertus, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.
36. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.
37. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, ieškovės turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių per mėnesį suma neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-276/2013; kt.), o atsakovas šio dydžio neginčija, vadovaujantis šalių dispozityvumo principu, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui H. V. priteistinas išlaikymas, mokamas po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
38. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Konvencijos 27 str. 1, 2 d.).
39. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).
40. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).
41. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo
42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui H. V. įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2020 m. sausio 8 d.
43. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
44. Ieškovė nurodo, kad atsakovas niekada neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis neviršija trijų metų. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.
45. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu atsakovas dukrai teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie dukros išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaiką jis vykdė bent iš dalies. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
46. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nors atsakovas buvo žadėjęs ir ieškovė jam buvo pateikusi savo sąskaitos numerį, tačiau nuo pat vaiko gimimo atsakovas visiškai neišlaikė dukros, tai turėjo daryti ieškovė su senelių pagalba. Atsakovas nei karto dukters nėra matęs, ja nesidomėjo ir nelankė, nieko vaikui nepirko. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes. Minėta, atsakovas neginčijo aplinkybių, nepateikė jas paneigiančių įrodymų ar įrodymų, kad jis bent iš dalies teikė išlaikymą vaikui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 11 d.), laikytinas pagrįstu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020 m. gegužės 11 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo gali būti priteistas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. gegužės 10 d., o ne nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2020 m. sausio 8 d.
47. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. turėjo ir galėjo teikti dukrai 200,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. iš viso 7 200,00 Eur – už trejus metus (200,00 Eur x 36 mėn.).
48. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui skolą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo T. A. O. nepilnamečiam vaikui H. V. 7 200,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).
50. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 200,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 27), duomenų apie šalių patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta.
51. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei iš atsakovo priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio).
52. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 288,00 Eur (200,00 x 12) + 7 200,00) x 0,03) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
53. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 8,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 8,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
54. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 296,79 Eur (288,00 + 8,79) dydžio suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas T. A. O., gimęs (duomenys neskelbtini), yra H. V., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o H. V., a. k. (duomenys neskelbtini), yra T. A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), vaikas.
Nustatyti nepilnamečio vaiko H. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. V.-S., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti atsakovo T. A. O. bendravimo su nepilnamečiu vaiku H. V. tvarką, pagal kurią T. A. O. su dukra H. V. bendrauja be apribojimų, iš anksto informuodamas ieškovę E. V.-S.
Priteisti iš atsakovo T. A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui H. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui H. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 7 200,00 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. gegužės 10 d.
Paskirti ieškovę E. V.-S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui H. V., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo T. A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei E. V.-S., a. k. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 296,79 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 79 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.