Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. V.-S., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Kristinai Baliūnaitei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Matonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V.-S. ieškinį atsakovui T. A. O. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Atsakovas T. A. O. į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų byloje nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (2021 m. rugsėjo 8 d. viešo paskelbimo būdu), byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei E. V. (dabar V.-S.) (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystėje, gimė dukra H. V., kurios gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą (b. l. 15, 17–21).

Dėl tėvystės nustatymo

10. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 7 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 str.). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

11. Remiantis CK 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

12. Nagrinėjamoje byloje nebuvo atlikta DNR ekspertizė, siekiant nustatyti ieškovės vaiko biologinę tėvystę, kadangi atsakovo buvimo vieta bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu Norvegijos Karalystėje siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, todėl atsakovas teisminiame procese nedalyvavo, neteikė savo pozicijos, paaiškinimų dėl ieškovės pareikštų reikalavimų. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys sudaro prielaidą teismui manyti, kad atsakovas faktiškai žinojo apie teisminį procesą, kadangi 1996 m. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje nustatyta tvarka atsakovo sesei, taip pat pačiam atsakovui buvo įteikti šaukimai į byloje vykusius teismo posėdžius (b. l. 106–110, 133–137), taip pat iš byloje pateikto ieškovės raštiško prašymo atsakovui prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo matyti, jog atsakovas žinojo apie ieškovės keliamus reikalavimus ir buvo informuotas apie ketinimą kreiptis į teismą (b. l. 12–14). Tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė, vengė dalyvavimo teismo procese, teismo vertinimu, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti galimų su tėvyste susijusių pareigų vykdymo. Kita vertus, pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalį, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi nagrinėjamu atveju, atsakovui ignoruojant teisminį procesą dėl tėvystės nustatymo, nesiekiant, kad byloje būtų nustatyta biologinė tiesa, toks jo elgesys iš dalies vertintinas kaip tėvystės įrodymas.

13. Nors visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 str. 3 d.) įrodymu.

14. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

15. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog šalys tarpusavyje bendravo nuo 2015 metų, jų santykiai buvo intensyvūs, šalys, ieškovei gyvenant Norvegijos Karalystėje, susitikinėjo keletą kartų per savaitę, nuolat turėjo intymių santykių, nesinaudojo apsaugos priemonėmis, o 2016 metais ieškovė pastojo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi, byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybės, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės paaiškinimais dėl jos vaiko tėvystės. Pažymėtina, jog ieškovės nurodomos aplinkybės sutampa ir su teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. B. parodymais, kuri taip pat patvirtino, jog ieškovė ir atsakovas bendravo, ji ne kartą yra girdėjusi jų bendravimą telefonu, mačiusi elektroninį susirašinėjimą, žinojo, kad jie turi pastovius intymius santykius, taip pat liudytoja nurodė aplinkybes dėl šalių santykių baigties, ieškovei pastojus 2016 metais. Tiek pati ieškovė, tiek liudytoja patvirtino, jog ieškovei pastojus, ji nesusitikinėjo ir nebendravo su kitais vyrais, kadangi ieškovė atsakovui puoselėjo jausmus ir tikėjosi bendros ateities. Papildomai į bylą yra pateiktas ieškovės bendradarbės Norvegijos Karalystėje S. C. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog ieškovė susitikinėjo su T. A. O., jis dažnai lankydavo ieškovę darbe, ieškovė jai taip pat dažnai pasakodavo apie jų santykius, todėl ji supratusi, jog E. ir T. tuo metu turėjo stabilius santykius (b. l. 9–10). Be to, minėta, atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, faktiškai žinodamas apie vykstantį teisminį procesą, neginčijo savo tėvystės, iš šalių pateikto susirašinėjimo taip pat matyti, jog atsakovas nekelia klausimo dėl biologinės vaiko kilmės ir siekia ne paneigti patį tėvystės faktą, o tiesiog išvengti iš tėvystės teisinių santykių kylančių pareigų (b. l. 89–92).

16. Teismas vertina, kad byloje pateiktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad ieškovės dukters H. V. tėvas yra atsakovas T. A. O. Tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus. Todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas T. A. O. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko H. V. tėvu, o nepilnametis vaikas H. V. pripažintina atsakovo T. A. O. dukra (CK 3.148 str.).

17. Šalims išaiškintina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

18. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Reikalavimo dėl vaiko pavardės pakeitimo byloje nepareikšta, todėl vaiko pavardė nustatant tėvystę nekeičiama.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

20. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

21. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove. Byloje pateikta Tarnybos išvada (b. l. 79–82), kurioje nurodoma, kad Tarnyba mano, jog nepilnametės H. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad atsakovas teismui savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nepareiškė, t. y. šio ieškovės reikalavimo neginčijo, iš pateikto šalių susirašinėjimo taip pat nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas norėtų ar siektų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko H. V. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

23. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.).

25. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Tarnyba taip pat neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su vaiku, jei atsakovas pareikštų tokį norą. Taigi, įvertinęs ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu savo suformuluotos bendravimo tvarkos nepasiūlė, t. y. nesant duomenų, jog tarp šalių būtų ginčas šioje dalyje, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka nepilnamečio vaiko ir abiejų tėvų teisėtus interesus, todėl tvirtintina.

26. Pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl konkrečios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo

29. Ieškovė E. V.-S. prašo priteisti iš atsakovo T. A. O. išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nepilnametės H. V. išlaikymo dydį grindžia poreikių apskaičiavimo lentele, kurioje nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui iš viso reikalinga 424,50 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 150,00 Eur; aprangai, avalynei – 30,00 Eur; higienos priemonėms (tualetinis popierius, muilas, priemonės plaukams, dantų pasta ir kt.) – 15,00 Eur; transportui – 30,00 Eur; ekskursijoms – 3,00 Eur; pramogoms (kino teatras, žinomos lankytinos vietos, žaidimų aikštelės) – 25,00 Eur; draugų gimtadieniams – 15,00 Eur; sveikatos priežiūrai – 50,00 Eur; žaislams, žaidimams ir pan. – 20,00 Eur; mokesčiams už šiukšles – 2,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis); komunalinėms paslaugoms – 100,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis); rinkliavoms darželiui – 2,50 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 12,00 Eur; mokesčiui už darželį – 60,00 Eur (b. l. 5–6). Pažymėtina, jog duomenų apie nepilnametei H. V. nustatytus specialiuosius poreikius byloje nepateikta.

30. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pozicijos dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nepareiškė, neginčijo ieškovės nurodyto vaiko poreikiams reikalingo išlaikymo dydžio. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas teikia ar kada nors yra teikęs išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, ar kad kitu būdu yra prisidėjęs prie dukros išlaikymo.

31. Nors ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mąsto neįrodinėjo rašytiniais įrodymais, tačiau, kita vertus, akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia. Be to, ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, teismo vertinimu, yra protingo ir realaus dydžio bei iš esmės atitinka orientacinį išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų, pripažįstamą kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad priteisiant vaikui vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kuris pripažįstama, kad paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, nustatant vaiko poreikius išlaikymo priteisimo prašantis tėvas (motina) net neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

32. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos neginčijo, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, jį suapvalinus, sudaro apie 420,00 Eur (CPK 178, 185 str.).

33. Kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

34. Bylos duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 28–33), ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog jos pajamos iš darbinės veiklos sudaro apie 500,00 Eur, taip pat jai iš valstybės biudžeto yra mokami 70,00,00 Eur dydžio vaiko pinigai. Ieškovė gyvena jos seneliams nuosavybės teise priklausančiame bute, duomenų apie ieškovės turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones byloje nėra. Byloje nepateikta duomenų apie kitus ieškovės išlaikytinius ir turimus įsipareigojimus bei apie ieškovei nustatytą ribotą darbingumą.

35. Nors byloje nėra pateikta duomenų, identifikuojančių atsakovo turtinę padėtį, tačiau atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, todėl atsakovas turi įstatyminę pareigą prisidėti prie savo dukters išlaikymo. Teismas sprendžia, kad atsakovas pasinaudojo įstatymo suteikta teise neteikti pozicijos dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, todėl aplinkybė, jog atsakovas nepareiškė byloje nuomonės dėl ieškinio reikalavimų ir nepateikė į bylą duomenų, negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą. Kita vertus, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

36. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.

37. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, ieškovės turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių per mėnesį suma neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-276/2013; kt.), o atsakovas šio dydžio neginčija, vadovaujantis šalių dispozityvumo principu, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui H. V. priteistinas išlaikymas, mokamas po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

38. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

39. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

40. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).

41. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui H. V. įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2020 m. sausio 8 d.

43. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

44. Ieškovė nurodo, kad atsakovas niekada neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis neviršija trijų metų. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

46. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nors atsakovas buvo žadėjęs ir ieškovė jam buvo pateikusi savo sąskaitos numerį, tačiau nuo pat vaiko gimimo atsakovas visiškai neišlaikė dukros, tai turėjo daryti ieškovė su senelių pagalba. Atsakovas nei karto dukters nėra matęs, ja nesidomėjo ir nelankė, nieko vaikui nepirko. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes. Minėta, atsakovas neginčijo aplinkybių, nepateikė jas paneigiančių įrodymų ar įrodymų, kad jis bent iš dalies teikė išlaikymą vaikui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 11 d.), laikytinas pagrįstu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020 m. gegužės 11 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo gali būti priteistas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. gegužės 10 d., o ne nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2020 m. sausio 8 d.

47. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. turėjo ir galėjo teikti dukrai 200,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. iš viso 7 200,00 Eur – už trejus metus (200,00 Eur x 36 mėn.).

48. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui skolą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo T. A. O. nepilnamečiam vaikui H. V. 7 200,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 200,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 27), duomenų apie šalių patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta.

51. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei iš atsakovo priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio).

52. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 288,00 Eur (200,00 x 12) + 7 200,00) x 0,03) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

53. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 8,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 8,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

54. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 296,79 Eur (288,00 + 8,79) dydžio suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas T. A. O., gimęs (duomenys neskelbtini), yra H. V., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o H. V., a. k. (duomenys neskelbtini), yra T. A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), vaikas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko H. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. V.-S., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo T. A. O. bendravimo su nepilnamečiu vaiku H. V. tvarką, pagal kurią T. A. O. su dukra H. V. bendrauja be apribojimų, iš anksto informuodamas ieškovę E. V.-S.

Priteisti iš atsakovo T. A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui H. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui H. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 7 200,00 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. gegužės 10 d.

Paskirti ieškovę E. V.-S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui H. V., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei E. V.-S., a. k. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. A. O., gimusio (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 296,79 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 79 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.