Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-1112-541/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04236-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S)

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundais, kurie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi buvo sujungti į vieną administracinę bylą, ir kuriuose prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 1P-80 ,,Dėl pripažinimo, kad V. A. padarė tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas 1), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; 2) panaikinti teisingumo ministro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. 1P-88 ,,Dėl pripažinimo V. A. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo ir atleidimo iš tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas 2), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos; 3) grąžinti pareiškėją į tarnybą – Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) direktoriaus (pataisos vyriausiojo pareigūno tarnybinis rangas) pareigas; 4) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų, kurie atlikti 2015 m. liepos 14 d. – 2015 m. rugpjūčio 5 d., vykdant atrankos į Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybę, yra suėjęs naikinamasis 1 metų terminas, todėl negalimas tarnybinės nuobaudos skyrimas. Taip pat pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. birželio 27 d. raštą Nr. 1S-2379 tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. rugsėjo 16 d. išvada Nr. 40P-465 ,,Dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus V. A. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada 1) surašyta 2016 m. rugsėjo 16 d. (tarnybinis patikrinimas vykdytas 77 dienas, neįskaitant pareiškėjo ligos laikotarpio (laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas dėl ligos)), o tarnybinė nuobauda paskirta 2016 m. rugsėjo 26 d.

Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas objektyvus ir nešališkas tyrimas. Komisija, kuri skirta tarnybiniam patikrinimui ,,Dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus V. A. galimo tarnybinio nusižengimo padaryti atlikti“ (toliau – ir Komisija 1) pareiškėją pripažino kaltu iš karto, kai gavo ir susipažino su Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. pažymos ,,Apie kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. KŽTB-002-1-2015 metu gautą informaciją“ Nr. LV-2919 (toliau – ir Pažyma 1) turiniu. Komisija 1 nevertino Pažymos 1 patikimumo ir įrodomosios vertės.

Kybartų PN direktoriaus V. A. 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1/10-185 ,,Dėl atrankos į laisvą pareigūno pareigybę skelbimo“ paskelbta atranka Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) pareigybei užimti. Paskelbus atranką į Inspektoriaus pareigas buvo gauti 2 prašymai leisti dalyvauti atrankoje, t. y. vienas prašymas gautas iš jau dirbančio vidaus tarnyboje asmens E. Z., o antras prašymas gautas iš kitos buvusios pareigūnės, pretenduojančios į vidaus tarnybą – J. M.. Pareiškėjas pasirašė E. Z. siuntimą Nr. 1/2-3804 į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) atlikti specializuotą medicininę ekspertizę. Minėtame siuntime buvo nurodyta, kad pretendento sveikatos būklė turi atitikti sveikatos būklės reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (toliau – ir Sąvadas) II skiltį. 2015 m. birželio 19 d. prašymą leisti dalyvauti atrankoje pateikė J. M. ir pareiškėjas pasirašė siuntimą Nr. 1/2-3926 į CMEK atlikti specializuotą medicininę ekspertizę. Siuntime Nr. 1/2-3926 buvo nurodyta, kad pretendento sveikatos būklė turi atitikti sveikatos būklės reikalavimus, numatytus Sąvado II skiltyje, tačiau 2016 m. liepos 16 d., po pokalbio su J. M., pareiškėjas nurodė patikslinti J. M. išduotą siuntimą Nr. 1/2-3926 į CMEK, nurodant, kad pretendentas (J. M.) turi atitikti sveikatos būklės reikalavimus, numatytus Sąvado II-III skiltyse. Pareiškėjas nurodė, kad skirtingos Sąvado skiltys buvo išduotos skirtingus teisinius statusus turintiems asmenims, o pareigybė su požymiais ,,kriminalinės žvalgybos vykdymas“, į kurią pretendavo asmenys, pagal Sąvadą priskiriama tiek II, tiek III Sąvado skiltims. Pareiškėjo telefoninių pokalbių teiginiai neturėtų būti vertinami kaip įrodymas dėl siuntimo duomenų realaus pakeitimo.

Nesutiko su teiginiais, jog nurodė E. Z. nedalyvauti atrankoje ir (ar) pateikti 2015 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinį pranešimą dėl atsisakymo dalyvauti atrankoje. Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius ir Komisija 1 nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas liepė E. Z. nedalyvauti tolimesnėse atrankos procedūrose. Komisija 1 išimtinai patikėjo (nekritiškai priėmė) direktoriaus R. Z., šiuo metu einančio Kybartų PN direktoriaus pareigas, ir tuo metu Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas ėjusio R. Č. paaiškinimais, kad pareiškėjas liepė R. Z. ir E. R. pasakyti E. Z., jog ji atsisakytų dalyvauti atrankoje.

Pareiškėjui, kaip įstaigos vadovui, teisės aktais pavesta organizuoti įstaigos darbą, o šiai pareigai įgyvendinti suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl struktūrinių padalinių ir pareigybių, be kita ko, nuspręsti, kokius reikalavimus atitinkantys asmenys galėtų geriausiai prisidėti prie įstaigai pavestų uždavinių įgyvendinimo. Šiuo atveju Socialinės reabilitacijos skyriuje buvo didelė personalo kaita, skyriaus veiklos rezultatai nebuvo geri. Ne tik pareiškėjui buvo matomi šio skyriaus trūkumai, apie būtinybę į šio skyriaus viršininko pareigas atrinkti asmenį, turintį kelių metų vadovavimo patirtį, nes tik tokią patirtį turintis asmuo užtikrintų, jog bus tinkamai organizuojamas darbas, motyvuojami pavaldiniai, tinkamai vykdomos jam pavestos funkcijos kalbėjo ir E. R.. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes (nuolatinė personalo kaita, kai vidutinio lygmens vadovai prašosi būti perkelti į žemesnes pareigas esant laisvai skyriaus viršininko pareigybei), buvo priimtas sprendimas peržiūrėti Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymą ir pakeisti Kybartų PN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme įtvirtintus reikalavimus ir vietoje reikalavimo „3 metų darbo stažą bausmių vykdymo įstaigų sistemoje“ pakeisti į reikalavimą „3 metus vadovavimo darbo patirties“. Šiam pakeitimui pritarė tiesioginis skyriaus viršininko vadovas E. R., Personalo skyriaus juriskonsultė D. M.-L., administracijos skyriaus reikalų vedėja A. M.. Tai įrodo, kad prieš atrankos paskelbimą įvykęs aptartas pareigybės aprašymo pakeitimas buvo atliktas ne siekiant sudaryti sąlygas atrankoje dalyvauti A. K., o siekiant į skyriaus viršininko pareigas atrinkti asmenį, turintį vadovaujamo darbo patirties.

Pareiškėjas nesutiko, kad jis nesivadovavo Vyriausybės 2002 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 11.2 papunkčiu, nukreipiančiu į Metodikos 2 priedą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Metodikos 2 priede nurodyta tik rekomenduojama darbo patirtis ir paaiškino, jog ankstesnis specialusis reikalavimas ,,turėti ne mažesnį nei 3 metų darbo stažą bausmių vykdymo įstaigų sistemoje“ neatitiko realiai egzistuojančių problemų, pareigybės paskirties ir viršininkui nustatytų funkcijų, t. y. asmuo neturintis kelių metų vadovaujamo darbo patirties nebūtų pajėgus vykdyti nustatytų funkcijų. Be to, pareigybės aprašymas buvo pakeistas iki atrankos paskelbimo, todėl teigė, kad bendrieji ir specialieji reikalavimai buvo adresuoti neapibrėžtam asmenų, pageidaujančių užimti laisvas pareigas, ratui. Vien ta aplinkybė, kad A. K. turėjo beveik 5 metų vadovaujamojo darbo patirties, negali būti laikoma įrodymu, jog pareiškėjas sudarė sąlygas atrankoje dalyvauti išimtinai A. K..

Iš telefoninių pokalbių akivaizdu, kad pareiškėjas skatino A. K. dalyvauti atrankoje, tačiau pareiškėjas tvirtino, jog atrankos vykdymui ar jos rezultatams nedarė jokios įtakos. Įstatymas ar kitas teisės aktas nedraudžia vadovui skatinti asmenims dalyvauti atrankoje.

Atrankas į pataisos pareigūnų pareigas vykdo atrankos komisija (toliau – ir atrankos komisija), kuri sudaroma įstaigos vadovo įsakymu, remiantis teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintomis Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėmis. Minėtą atranką, kurioje dalyvavo ir A. K., sudarė 7 asmenų komisija. Pareiškėjas pažymėjo, kad atrankos komisijos sudėtyje buvo net 3 asmenys, kurie deleguoti iš Kalėjimų departamento. Be to, atrankoje dalyvavo 2 pretendentai, skundų dėl atrankos rezultatų gauta nebuvo.

Pagrindas pareiškėjo tarnybiniam patikrinimui atlikti buvo Pažyma 1 (priimta 2016 m. rugpjūčio 10 d.), kurioje konstatuota, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje 2015 m. birželio 22 d. pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas Nr. KŽTB-002-1-2015 dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, požymius. Pareiškėjas nurodė, kad galimas tarnybinio nusižengimo faktas paaiškėjo vėliausiai 2016 m. rugpjūčio 10 d., kai buvo surašyta Pažyma 1. Tai reiškia, kad terminas tarnybinei nuobaudai skirti suėjo 2016 m. rugsėjo 9 d. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas sirgo, todėl minėtas laikotarpis negalėjo būti įskaičiuotas į terminą nuobaudai paskirti. Terminas tarnybinei nuobaudai skirti baigėsi 2016 m. rugsėjo 28 d., todėl Įsakymu 2 paskirta tarnybinė nuobauda už Pažymoje 1 nurodytus pažeidimus paskirta praleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą. Kitoks teisės aktų aiškinimas apsunkintų pareiškėjo atsakomybę.

Pareiškėjo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai truko vienerius metus (nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2016 m. birželio 22 d.), tačiau, pareiškėjo nuomone, tokie veiksmai buvo pradėti ne siekiant surinkti duomenų galimai padarytai nusikalstamai veikai pagrįsti, bet tarnybinei atsakomybei taikyti. Tai patvirtina aplinkybės, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai taikyti maksimalų terminą, tačiau ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo inicijuotas, iš karto po kriminalinės žvalgybos veiksmų pabaigos buvo nuspręsta medžiagą perduoti tirti dėl tarnybinių nusižengimų. Tokie veiksmai nedera su teisėtumo principu ir nėra būtini demokratinėje visuomenėje, priešingai, lemia piktnaudžiavimą įgaliojimais. Nepasitvirtinus informacijai apie kriminalinės žvalgybos objektą, tyrimas turėjo būti nutrauktas, tačiau veiksmai buvo toliau tęsiami, siekiant surinkti įrodymus pareiškėjo tarnybinei atsakomybei taikyti. Tai leidžia teigti, kad duomenys, kuriais buvo remtasi priimant Įsakymą 2, gauti neteisėtai.

2016 m. spalio 26 d. išvadoje Nr. 40P-505 ,,Dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus V. A. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada 2) visi nurodyti pažeidimai buvo pradėti tirti remiantis Pažyma 1, o Įsakymas 1 ir Įsakymas 2 priimti remiantis tuo pačiu pagrindu pradėtais tarnybiniais patikrinimais. Tokiu būdu išskaidžius nustatytas aplinkybes buvo sukurtas formalus pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Tarnybinės atsakomybės klausimas turėjo būti nagrinėjamas vieno tyrimo metu ir esant pagrindui taikius už juos vieną tarnybinę nuobaudą.

Komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti dėl Kybartų PN direktoriaus V. A. galimo tarnybinio nusižengimo padarymo (toliau – ir Komisija 2), sudaryta teisingumo ministro 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1P-64 (aktuali redakcija – teisingumo ministro 2016 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 1P-79). Komisija 2 tyrė pažeidimus, susijusius su tarp Kybartų PN ir UAB „Tele2“ 2014 m. gruodžio 8 d. sudarytos sutarties Nr. 6448 (toliau – ir Sutartis Nr. 6448) dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo sudarymo ir 2012 m. lapkričio 21 d. su UAB „Tele2“ sudarytos sutarties Nr. 1430 (toliau – ir Sutartis Nr. 1430), kurios pagrindu pareiškėjas savo artimiesiems perdavė teisę naudotis palankesnėmis judriojo ryšio paslaugomis. Pareiškėjas nurodė, kad nors Komisija 2 pagal Sutartį Nr. 6448 ir Sutartį Nr. 1430 padarytus tarnybinius nusižengimus kvalifikavo kaip du skirtingus, tačiau jie, esant tarnybinio nusižengimo sudėčiai, turėjo būti kvalifikuojami kaip vienas sudėtinis pažeidimas, nes yra neatsiejamai susiję (iš esmės yra tas pats sandoris).

Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 5 d. paaiškinime nurodė, kad Kybartų PN dar iki 2014 m. gruodžio 8 d. Sutarties Nr. 6448 sudarymo buvo praktika, jog naudojant identifikacinį duomenį (Kybartų PN) buvo sudaromos sutarys su mobiliojo ryšio paslaugų tiekėju. Kybartų PN buvo tik paslaugos tiekėjo nurodomas identifikacinis rodmuo, kurio adresu buvo siunčiamos sąskaitos, kurias darbuotojai apmokėdavo iš savo lėšų. Apie tai, kad tokia praktika egzistavo, patvirtina tai, jog pareiškėjas dar 2009 m. (iki tapdamas Kybartų PN vadovu) pasinaudojo Kybartų PN suteikta galimybe perkelti savo ir 4 savo artimųjų telefono numerius, nurodytus 2016 m. spalio 26 d. Išvadoje 2. Sutartis Nr. 6448 vėliau buvo iš dalies pakeista Sutartimi Nr. 1430 (perkeliant abonentus iš Bitės mobiliojo ryšio operatoriaus į „TELE2“). Pareiškėjas taip pat abejojo, ar, remiantis Statuto 30 straipsnio 3 dalimi, galėjo būti skirta nuobauda, kadangi nuo galimo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai. Pareiškėjas abonentus artimiesiems perdavė 2009 m., o už perdavimą tarnybinė nuobauda skirta tik 2016 m.

Pareiškėjas nurodė, kad Sutartis Nr. 6448 buvo sudaryta neatliekant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) nustatytų pirkimų procedūrų, nes ji neatitinka VPĮ nustatytų reikalavimų ir ja nebuvo siekiama įgyti jokių paslaugų Kybartų PN naudai ar interesams. Kadangi Komisijai 2 buvo pateikta visa informacija, susijusi su Sutartimi Nr. 6448 ir pagal ją vykdytais atsiskaitymais, šis pažeidimas turėtų būti pripažintas formaliu. Komisija 2 nepateikė jokių argumentų, kodėl konstatuoti pažeidimai, susiję su 2014 m. gruodžio 8 d. sutarties Nr. 6448 dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo sudarymu ir sutarties Nr. 1430, kurios pagrindu pareiškėjas savo artimiesiems perdavė teisę naudotis palankesnėmis judriojo ryšio paslaugomis, laikomas šiurkščiu, šis aspektas nebuvo tirtas ir motyvuojamas.

Išvadoje 2 konstatuota, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes naudojo tarnybinį transportą asmeninėms reikmėms ir dėl to Kybartų PN patyrė 128,17 Eur žalą. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 5 d. paaiškinime pripažino dėl padaryto pažeidimo ir nurodė, kad gailisi, taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog dalis žalos atlyginta. Komisija 2 nustatė, kad likusi neatlyginta žala – 48,56 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2, nustačiusi, jog pareiškėjas naudojo tarnybinį transportą asmeninėms reikmėms ir dėl to Kybartų PN patyrė 48,56 Eur žalą, nepagrįstai konstatavo, kad šie veiksmai padaryti iš savanaudiškų paskatų. Komisija 2 nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimą, gailisi ir atlygino dalį žalos. Pareiškėjas taip pat informavo Kybartų PN apie tarnybinio automobilio naudojimą. Komisija 2, vadovaudamasi Statuto 30 straipsnio 1 dalimi, turėjo pasiūlyti skirti tarnybinę nuobaudą, atsižvelgusi į keturias lengvinančias aplinkybes, bet to nepadarė. Be to, pareiškėjo prašymas tarnybiniu automobiliu atvežti R. K. į Marijampolėje esančius sodus nėra užfiksuotas. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jam nėra žinoma, kokiu automobiliu R. K. atvyko. Šis tariamas pažeidimas įvyko 2015 m. liepos 7 d., todėl už jį yra praėjęs tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. 2016 m. balandžio 26 d. ir 2016 m. gegužės 31 d. tarnybinio automobilio naudojimas pareiškėjui tapo žinomas tik pradėjus tarnybinį patikrinimą, kadangi jis tikėjosi, kad vairuotojas naudos ne tarnybinį transportą. Pažymėjo, kad jo vairuotojas galėjo duoti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui reikalaujamus parodymus vengdamas savo tarnybinės ir galimai baudžiamosios atsakomybės, kadangi, kaip nurodyta Pažymoje 1 apie kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. ŽTB-002-1-2015 metu gautą informaciją, R. K. 2016 m. balandžio 26 d. benziną pylė į tarnybinio automobilio talpą.

Pareiškėjas dar iki Komisijos 2 tyrimo, t. y. 2016 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą Kybartų PN priimti pinigus (59,20 Eur) už 2016 m. balandžio 21 d. kelionę tarnybiniu automobiliu. Komisija 2 nustatė, kad prašymas pateiktas už 2016 m. balandžio 27 d. kelionę, o ne 2016 m. balandžio 21 d. kelionę, todėl konstatavo, jog pažeidimas padarytas 2016 m. balandžio 21 d., o 2016 m. balandžio 28 d. prašyme nurodyta 2016 m. balandžio 27 d. kelionė nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, Komisija 2 konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės nepagrįstai Kybartų PN atlygino 59,20 Eur žalą. Pareiškėjas vertino, kad tokia išvada padaryta tik formaliai įvertinus susidariusią situaciją. Pareiškėjui tapo žinoma apie tarnybinio automobilio naudojimą tik pradėjus tyrimą, nes buvo galvojama, kad vairuotojas naudos ne tarnybinį automobilį. Tik sužinojęs, kad buvo naudojamas tarnybinis automobilis, pareiškėjas atlygino žalą. Komisija 2 nepagrįstai savanaudiškus tikslus išskyrė kaip sunkinančią aplinkybę, kadangi ji jau ir taip patenka į pažeidimo sudėtį. Dėl šio pažeidimo Komisija 2 taip pat nemotyvavo ir neargumentavo, kodėl jis laikytinas šiurkščiu. Atsižvelgus į padarytus pažeidimus, darytina išvada, kad Įsakymu 2 paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta.

2020 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjo atstovas nurodė, jog atsakovė skirdama pareiškėjui nuobaudą už R. B. naudojimąsi tarnybinių transportu bei atranką į Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas, negalėjo remtis 3 metų terminu, kadangi kriminalinės žvalgybos tyrimą atliko Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius, o tarnybinį patikrinimą Kalėjimų departamentas, t. y. tas pats asmuo. Mano, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio pažeidimo, kuriuo jį kaltino komisija epizoduose dėl atrankos į Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas, dėl paslaugų sutarties su UAB „Tele2“ sudarymo ir perdavimo naudotis judriojo ryšio paslaugomis privatiems asmenims bei tarnybinio transporto naudojimo. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką šiurkštus VPIDVTĮ pažeidimas negali būti pripažintas nesant VTEK sprendimo. Ginčo bylos atveju pareiškėjo atžvilgiu niekada nebuvo priimtas joks VTEK sprendimas. Pažymėjo pagal susiklosčiusią nuo 2009 m. praktiką Kybartų pataisos namų buvę vadovai ar įgalioti asmenys sutartis su judriojo ryšio paslaugų teikėjais taip pat sudarydavo ne viešųjų pirkimų būdu, nes naudos gavėjas pagal sutartis buvo ne Kybartų pataisos namai, o darbuotojai. Pareiškėjas tokių sutarčių sudarė gerokai mažiau nei prieš jį buvę vadovai. Sutarčių sudarymo teisėtumą patvirtina ir tai, kad jos, atsakovei konstatavus pažeidimus, net nebuvo nutrauktos. Dėl tarnybinio transporto naudojimo komisija negalėjo konstatuoti šiurkštaus VPIDVTĮ pažeidimo, nes nebuvo kreiptasi į VTEK ir nebuvo jos sprendimo šiuo klausimu. Vertina, kad atsakovė nepagrįstai ir sąmoningai išskaidė tarnybinius patikrinimus. Teigia, kad kriminalinės žvalgybos subjektai neproporcingai taikė kriminalines žvalgybos priemones maksimalų KŽĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą. Teismų nutartys, kuriomis sankcionuotos kriminalinės žvalgybos priemonės, visiškai nemotyvuotos. Kriminalinės žvalgybos subjektų prašymai, prokuroro teikimai ir teismų nutartys pareiškėjui sąmoningai pateiktos tik po 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo. Mano, kad atsakovė negalėjo skirti iš karto griežčiausios nuobaudos – atleidimo iš pareigų, nes tarnybinis nusižengimas nebuvo šiurkštus.

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimuose nesutiko su pareiškėjo skundais ir prašė juos atmesti.

Teisingumo ministerija 2016 m. birželio 27 d. gavo Kalėjimo departamento 2016 m. birželio 27 d. raštą, kuriame nurodyta, jog Kalėjimų departamente 2016 m. balandžio 25 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. gauti anoniminiai skundai dėl pareiškėjo galimai neteisėtų veiksmų atliekant vidaus administravimo funkcijas. 2016 m. birželio 27 d. rašte taip pat nurodyta, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnai, nuvykę į Kybartų PN, surinko visą dokumentinę medžiagą apie anoniminiuose skunduose minimas aplinkybes ir nustatė, kad pareiškėjas neužtikrino Kybartų PN skelbiamų ir vykdomų atrankų skaidrumo, teisėtais ar neteisėtais būdais siekė, kad atrankose dalyvautų ir laimėtų asmenys, su kuriais buvo sutarta. Gavęs šią informaciją, teisingumo ministras sudarė Komisiją 1 ir, po termino pratęsimo, įpareigojo pateikti Išvadą 1. Teisingumo ministras skundžiamu Įsakymu 1 skyrė švelnesnę tarnybinę nuobaudą nei buvo nurodyta Išvadoje 1. Kadangi tarnybinis patikrinimas buvo pratęstas nuo 2016 m. liepos 29 d. ir užbaigtas 2016 m. rugsėjo 16 d., o pareiškėjas sirgo nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d., pratęstas 30 dienų terminas neviršytas ir Išvada 1 priimta laiku. Nepraleidęs nustatytų terminų, teisingumo ministras Išvadą 1 patvirtino 2016 m. rugsėjo 20 d. Kadangi tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data skaičiuojama nuo Išvados 1 patvirtinimo datos, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda priimta laiku, nepraleidus 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.

Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinė nuobauda pareiškėjui negalėjo būti pritaikyta, nes praėjo daugiau nei 1 metai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pagal kompetentingos institucijos – Kalėjimų departamento – pradėtą tyrimą, po kurio buvo surašyta 2016 m. birželio 23 d. pažyma Nr. LV-2268 ,,Dėl anoniminio pranešimo nagrinėjimo“ (toliau – ir Pažyma 2). Vadinasi, šiuo atveju tarnybinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Atitinkamai tai įrodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas skunde, jo tarnybinis patikrinimas pradėtas ne pagal Pažymą 1, o pagal nurodytą Pažymą 2 ir tarnybinė nuobauda jam paskirta, vadovaujantis kitais duomenimis, ne tik minėta Pažyma 1.

Nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai dėl CMEK siuntimų keitimo, nes buvo nustatyta, kad nors iš pradžių J. M. ir E. Z. išduotose CMEK siuntimuose buvo nurodyti tokie patys sveikatos būklės reikalavimai, tačiau vėliau paaiškėjus, kad J. M. sveikatos būklė gali neatitikti Sąvado II skilties reikalavimų, jai CMEK siuntimas buvo pakeistas – nustatyti reikalavimai pagal Sąvado II arba III skiltis (tai patvirtina pareiškėjo telefoniniai pokalbiai). Šis patikslintas CMEK siuntimas, išduotas J. M., buvo išduotas 2015 m. liepos 16 d., t. y. jau po to, kai kita pretendentė E. Z. pateikė CMEK pažymą apie tinkamumą tarnybai pagal Sąvado II skiltį. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas, organizavęs specializuotos medicininės ekspertizės pakeitimą, siekė, kad į Inspektoriaus pareigas būtų priimta J. M.. Pareiškėjo argumentus dėl E. Z. atsisakymo dalyvauti atrankoje savo noru paneigė pati E. Z., R. Z. ir R. Č.. Tai, kad E. Z. vėliau laimėjo kitą konkursą nepaneigia fakto dėl pareiškėjo aptartų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl atrankos į Kybartų PN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas yra nepagrįsti. Nustatyta, kad pareiškėjas dar iki atrankos į minėtas pareigas paskelbimo skambino A. K. ir siūlė užimti minėtas pareigas. Pokalbių metu pareiškėjas informavo A. K. apie vykdomą atranką, apie šiai pareigybei nustatytas funkcijas ir tai, kad papildomai informuos, kaip tinkamai pasirengti atrankai. Pareiškėjo ir A. K. bendravimas vyko ir dėl atrankos vykdymo eigos. Tokie veiksmai atskleidžia pareiškėjo siekį sudaryti galimybę, kad atranką laimėtų būtent A. K.. Pareiškėjui buvo žinoma, kad A. K. neatitinka nustatytų specialiųjų reikalavimų, todėl juos pakeitė. Teisingumo ministerijos teigimu, minėtoms pareigoms užimti vadovaujančio darbo patirtis nėra būtina, todėl buvo atliktas neproporcingas specialiųjų reikalavimų pakeitimas. Nors pareiškėjas nesutinka, tačiau atliktu specialiųjų reikalavimų pakeitimu buvo nukrypta nuo Metodikos 2 priede nustatytų rekomendacijų.

Atsižvelgiant į tai, visgi laikomasi pozicijos, kad Įsakymu 1 paskirta tarnybinė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui jau buvo skirtas papeikimas. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Įsakymu 1 konstatuotus teisės aktų pažeidimus, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skundo argumentais naikinti Įsakymą 1.

Komisija 2 patikrinimui atlikti buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 12 d., t. y. po 2 dienų nuo Pažymos 1 gavimo. Pranešimas buvo surašytas per 5 darbo dienas, t. y. 2016 m. rugpjūčio 19 d. Bendras tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo 60 dienų, neįskaitant pareiškėjo ligos laikotarpio. Išvada 2 surašyta 2016 m. spalio 26 d., tai reiškia – nepraleidus termino (atitinkamai po 2 dienų Išvada 2 patvirtinta). Nei vienas iš procedūrinių terminų nebuvo pažeistas. Kadangi tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena, nustatytas terminas tarnybinei nuobaudai paskirti yra skaičiuojamas būtent nuo šios dienos. Atitinkamai pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta 2016 m. lapkričio 3 d., t. y. nepraėjus 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju nagrinėtinas tik Įsakymo 2 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o ne informacijos, kurios pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, gavimo teisėtumo klausimas.

Tarnybinis patikrinimas, kuris buvo baigtas priėmus Įsakymą 1, buvo pradėtas ne gavus Pažymą 1, o Departamento 2016 m. birželio 27 d. raštą Nr. 1S-2379. Minėtoje Pažymoje 1 gauta informacija buvo tik patikslinta, o visos kitos aplinkybės, susijusios su telefonų ir transporto naudojimu buvo pateiktos naujai. Todėl argumentai dėl tarnybinių patikrinimų išskaidymo atmestini kaip nepagrįsti. Įsakymu 2 pareiškėjui buvo skirta viena tarnybinė nuobauda už sudėtinį nusižengimą. Tai, kad Išvadoje 2 kiekvienas epizodas buvo išnagrinėtas atskirai, nesudaro pagrindo teigti, kad už sudėtinį nusižengimą buvo skirtos kelios nuobaudos. Sutarties sudarymas ir abonentinių telefonų numerių perdavimas pagrįstai buvo vertinami kaip atskiri epizodai, nes skyrėsi ir objektas, ir objektyvioji pažeidimo pusė, ir kaltės forma. 1 metų terminas skaičiuojamas nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d., kai informacija apie pažeidimą, susijusį su artimiesiems perduotų telefonų numerių naudojimą, buvo gauta, o ne nuo 2009 m. Pareiškėjas pripažįsta konstatuotą pažeidimą, tačiau jį teisina susiklosčiusia praktika ir tuo, kad ir kiti pareigūnai taip elgėsi. Visgi, pareiškėjas turėjo užkirsti kelią tokiems veiksmais, o ne juos toleruoti. Žalos faktas nėra būtina sąlyga konstatuoti tarnybinį nusižengimą kaip šiurkštų. Iš pažeidimų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas siekė savanaudiško tikslo – palankesnių judriojo ryšio naudojimo paslaugų artimiesiems, todėl tokie jo veiksmai buvo pagrįstai pripažinti šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Kybartų PN nuostatuose nenumatyta judriojo ryšio paslaugų teikimo privatiems asmenims veikla. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, naudojimasis tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais yra šiurkštus pažeidimas ir piktnaudžiavimas tarnyba. Todėl pareiškėjo argumentai, kad pažeidimo šiurkštumo požymis nėra motyvuotas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pradėjus tarnybinį patikrinimą kompetentingo subjekto atlikto tyrimo pagrindu, tarnybinė nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Išvadoje 2 buvo atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad Komisija 2 neįvertino susidariusios situacijos, tačiau buvo nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės dėl pareiškėjo teiktų dokumentų ir jų turinio.

Nenustatyta objektyviais duomenimis, kad pareiškėjas, kaip nurodė skunde, būtų pranešęs Kybartų PN apie tarnybinio automobilio naudojimą. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas susideda iš trijų savarankiškų tarnybinių nusižengimų, kurie buvo padaryti tyčiniais veiksmais, du iš jų – piktnaudžiavimas tarnyba. Pareiškėjo veiksmai diskreditavo bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda adekvati padarytiems pažeidimams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo 1, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, ir Įsakymo 2, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. birželio 27 d. gavo Kalėjimų departamento 2016 m. birželio 27 d. raštą Nr. 1S-2379 „Dėl informacijos pateikimo“, su kuriuo pateikta 2016 m. birželio 23 d. pažyma Nr. LV-2268 „Dėl anoniminio pranešimo nagrinėjimo“ sprendimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo priėmimui.

Teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento 2016 m. birželio 27 d. raštą Nr. 1S-2379 „Dėl informacijos pateikimo“, 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1P-55 „Dėl Komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus V. A. galimo tarnybinio nusižengimo padarymo atlikti“ sudarė Komisiją 1 tarnybiniam patikrinimui dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo padarymo atlikti.

Teisingumo ministro 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1P-59 „Dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus V. A. galimo tarnybinio nusižengimo tarnybinio patikrinimo pratęsimo“ nuspręsta pratęsti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo padarymo 30 dienų, neįskaitant laiko, kurį galimai padaręs pareiškėjas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvimo komandiruotėje ar atostogose.

Teisingumo ministerija 2016 m. liepos 5 d. raštu kreipėsi į Kalėjimų departamentą su prašymu pateikti Komisijai 1 patikimus ir pakankamus įrodomuosius duomenis, kuriais grindžiamas galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo faktas.

Kalėjimų departamentas 2016 m. liepos 8 d. raštu Nr. 1S-2528 „Dėl dokumentinės medžiagos pateikimo“ pateikė 2016 m. birželio 27 d. rašte Nr. 1S-2379 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2016 m. birželio 23 d. pažymoje Nr. LV-2268 „Dėl anoniminio pranešimo nagrinėjimo“ nurodytus teiginius patvirtinančią dokumentinę medžiagą (64 lapai, CD laikmena).

Komisija 1, atsižvelgdama į 2016 m. birželio 27 d. raštu Nr. 1S-2379 „Dėl informacijos pateikimo“, 2016 m. liepos 8 d. raštu Nr. 1S-2528 „Dėl dokumentinės medžiagos pateikimo“ ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 1S-2992 pateiktą dokumentinę medžiagą, pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. paaiškinimus Nr. 1/2-4616, Kalėjimo departamento darbuotojų ir Kybartų PN darbuotojų 2016 m. rugpjūčio 23 d. ir 25 d. vykusios apklausos metu pateiktą informaciją, parengė Išvadą 1, kurioje konstatavo, kad: 1) pareiškėjas, pasirašydamas J. M. 2015 m. birželio 19 d. siuntimą Nr. 1/2-3926 atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, vėliau organizavęs jo pakeitimą, su pakeistais sveikatos būklės reikalavimais, siekė, kad į Inspektoriaus pareigas būtų priimta J. M.. Paaiškėjus, kad J. M. negalės dalyvauti atrankoje dėl netinkamumo tarnybai bausmių vykdymo sistemoje pagal sveikatos būklės reikalavimus, pareiškėjas davė neteisėtus nurodymus Kybartų PN pavaduotojams E. R. ir R. Z., kad pastarieji nurodytų E. Z. nebedalyvauti atrankoje; 2) pareiškėjas, pakeisdamas Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymą ir nustatydamas specialiuosius reikalavimus šiai pareigybei, kad į ją galėtų pretenduoti A. K., su kuriuo pareiškėjas yra anksčiau kartu dirbęs, padėdamas A. K. pasirengti atrankai, o taip pat nurodydamas Kybartų PN pavaduotojui R. Z. palikti 1 kvalifikacinę klasę, siekė, kad į Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas būtų paskirtas būtent A. K.. Išvados 1 punktu siūlyta pripažinti, kad pareiškėjas padarė VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1, 4 ir 10 punktuose nustatytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus, nes organizuodamas atrankas į Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir Socialinės reabilitacijos skyriaus pataisos pareigūnų pareigas, duodamas neteisėtus nurodymus, piktnaudžiavo tarnyba ir nesilaikė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 ir 8 punktuose ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 3.1.4, 3.1.6, 3.2.3, 3.4.2 ir 3.8.1 papunkčiuose nustatytų valstybės tarnautojų ir pataisos pareigūnų etikos principų, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte, VTĮ 15 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatytų pareigų, netinkamai vykdė Teisingumo ministro 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-136 patvirtinto Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašymas) 7.9 papunktyje nustatytą funkciją.

Teisingumo ministras, be kita ko, atsižvelgęs į Išvadą 1, priėmė skundžiamą Įsakymą 1, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Teisingumo ministerija 2016 m. rugpjūčio 10 d. gavo Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. 1S-2992 kuriame pateikiami duomenys apie kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos išslaptinimą ir teikiami atsakovei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 4 protokolai, 2016 m. rugpjūčio 10 d. pažyma Nr. LV-2919, bei kita dokumentinė medžiaga.

Teisingumo ministras 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1P-64 sudarė Komisiją 2, kurią įpareigojo iki 2016 m. rugsėjo 14 d. surašyti išvadą. Teisingumo ministras 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1P-81 pratęsė tyrimą.

Komisija 2, be kita ko, atsižvelgusi į Pažymą 1, 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 1S-3096 pateiktą dokumentinę medžiagą, pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 5 d. paaiškinimus ir surinktą dokumentinę medžiagą, priėmė Išvadą 2, kurios 1 punktu siūlė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi jis: 1) neatlikęs viešųjų pirkimų procedūrų ir sudarydamas sutartį Nr. 6448 su UAB „Tele2“ pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 7 straipsnio 3 dalies, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Kybartų PN supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 3 punkto nuostatas ir netinkamai vykdė Kybartų PN nuostatų 17.3 papunktyje ir Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje pavestas funkcijas; Sutartimi Nr. 1430 įgytus abonentinius numerius perduodamas naudotis artimiesiems asmenims, piktnaudžiaudamas tarnyba, šiurkščiai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, taip pat nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose, Etikos taisyklių 3.1.4, 3.1.6, 3.2.3, 3.3.2 ir papunkčiuose nustatytų etikos principų ir tuo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą; 2) priimdamas sprendimą naudoti ir naudodamas tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, be to, pasirašydamas ant kelionės lapų su neteisingais nurodytais duomenis apie kelionės tikslą, duodamas neteisėtus nurodymus R. K., piktnaudžiaudamas tarnyba šiurkščiai nesilaikė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose, Etikos taisyklių 3.1.4, 3.1.6, 3.2.3, 3.3.2 ir papunkčiuose nustatytų etikos principų ir tuo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą, VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nustatytas pareigas ir sulaužė Statuto 14 straipsnyje numatytą ir duotą pataisos pareigūno priesaiką, netinkamai vykdė Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašymo 7.7. papunktyje nustatytą funkciją. Komisija 2 siūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Teisingumo ministras sutiko su Išvadoje 2 padarytomis išvadomis ir priėmė Įsakymą 2, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, todėl skyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu 1 ir Įsakymu 2 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundus, kuriuos teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-52-463/2019 atmetė. LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5209-968/2019 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė: 1) iš esmės neatliktas įrodymų, susijusių su pareiškėjo galimai padarytais pažeidimais į pareigas skiriant A. K., už kuriuos pareiškėjui Įsakymu 1 skirtas griežtas papeikimas, vertinimas; 2) teismas iš esmės nevertino pareiškėjo argumentų dėl konstatuotų pažeidimų, susijusių su Sutarties Nr. 6448 sudarymu ir vykdymu, formalumo; teismo motyvai nėra pagrįsti tinkamai ištirtais įrodymais, iš jų neaišku, kokie galimai pareiškėjo padaryti pažeidimai yra vertinami, ar teismas nustatė, jog įstaigoje egzistavo pareiškėjo nurodyta „ilgametė praktika“, ir jei taip, tai kokia ji ir kokią įtaką jos egzistavimas turi (jeigu turi) nagrinėjamos bylos kontekste; 3) byloje nagrinėjamu atveju, bylos nagrinėjimo dalyku, be kitų aspektų, turėjo būti ir kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. KŽTB-002-1-2015 metu surinktos, vėliau išslaptintos bei perduotos, tarnybiniam nusižengimui tirti, informacijos, kaip įrodymo, teisėtumas, patikimumas bei proporcingumas.

Byloje susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo, Statuto, teisingumo ministro įsakymu 2015 m. vasario 27 d. Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių bei kitų teisės aktų nuostatos. Šioje administracinėje byloje vadovaujamasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis tarnybinių patikrinimų ir ginčijamų įsakymų priėmimo metu.

VTĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus (1 dalis), šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas, tačiau kai kurios VTĮ nuostatos, inter alia (lot. be kita ko) 15 ir 28 straipsniai, 29 straipsnio 2 ir 5 dalys, taikomi be išlygų (2 dalis).

VTĮ 3 straipsnyje yra įtvirtinti valstybės tarnautojų etikos principai. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad svarbiausi valstybės tarnautojų etikos principai yra: teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia (2 punktas) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams (3 punktas); nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų (5 punktas); pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas (8 punktas).

VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų ir 1 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 straipsnio 12 dalis).

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikoma: valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (1 punktas); valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas (2 punktas); korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (3 punktas); piktnaudžiavimas tarnyba ir šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas (4 punktas); dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje (5 punktas); nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties (6 punktas); buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą (7 punktas); valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu (8 punktas); įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas (9 punktas); kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams (10 punktas).

Tarnybos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose veiklos, atsakomybės ir kitus tarnybos santykius reglamentuoja Statutas, kurio 29 straipsnis numato pareigūnų skatinimą ir tarnybinę atsakomybę. Kaip antai, Statuto 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš tarnybos. Statuto 30 straipsnis reglamentuota nuobaudų skyrimo tvarką. Statuto 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinį nusižengimą skiriama tarnybinė nuobauda. Ji skiriama atsižvelgiant į nusižengusio pataisos pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pataisos pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ir (ar) į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – ir KŽĮ) nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą ar Kriminalinės žvalgybos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota pataisos pareigūnui skiriant tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka. Statuto 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama už: 1) šiurkštų tarnybinį nusižengimą, apibrėžtą Valstybės tarnybos įstatyme; 2) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai šiam pataisos pareigūnui nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą (Statuto 30 straipsnio 5 dalis). Statuto 30 straipsnio 7 dalyje išdėstyta tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarka.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuota teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintose Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse, kurių 60 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas, kai yra duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą. Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos vadovai, informuodami teisingumo ministrą apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, kartu pateikia tarnybinio tyrimo (patikrinimo) išvadą arba kitą dokumentą, kuriame užfiksuotas (nustatytas) galimas pataisos pareigūno tarnybinis nusižengimas, ir visą dokumentinę, vaizdinę, garso ar kitą medžiagą apie pataisos pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 61 punkte nustatyta, kad vadovas, turintis teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs oficialią informaciją apie pataisos pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios informacijos gavimo paveda savo vadovaujamos įstaigos tarnybinius tyrimus ir patikrinimus atliekančio administracijos padalinio vadovui ar kitam valstybės tarnautojui atlikti tarnybinį patikrinimą arba šiam patikrinimui atlikti sudaro komisiją. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų. Taisyklių 62 punkte nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą atlikti įgaliotas asmuo arba komisija per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos arba nuo komisijos sudarymo dienos surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas). Šiuo pranešimu pasirašytinai informuojamas pataisos pareigūnas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinis patikrinimas, ir jam pateikiama turima informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą. Šių taisyklių 70 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, kurį galimai padaręs tarnybinį nusižengimą pataisos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą inicijavęs vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Taisyklių 72 punkte numatyta, kad patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ar laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie pataisos pareigūno tarnybą (tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, paskatinimai ir nuobaudos), ar nėra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklių 74 punkte nustatyta, jog įstaigos vadovas, gavęs patikrinimo išvadą, per 2 darbo dienas priima vieną iš šių sprendimų (įsakymu arba rezoliucija): patvirtinti patikrinimo išvadą; grąžinti patikrinimo išvadą papildyti ir prireikus pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Kybartų pataisos namų nuostatų (toliau – ir Kybartų PN nuostatai) 17.3 papunktyje įtvirtinta, kad Kybartų PN direktorius pagal kompetenciją užtikrina, kad įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai.

Kalėjimų departamento Etikos taisyklių 3 punkte yra įtvirtinti pagrindiniai pareigūnų veiklos etikos principai. Kaip antai pareigūnas, vadovaudamasis pagarbos žmogui ir valstybei principu, be kita ko, privalo: sąžiningai atlikti tarnybines pareigas (3.1.4 papunktis), laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir duotos priesaikos (3.1.6 papunktis). Pareigūnas, vadovaudamasis teisingumo principu, be kita ko, privalo būti objektyvus, sąžiningas ir teisingas, priimdamas sprendimus, nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, pasiūlymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis (Etikos taisyklių 3.2.3 papunktis). Vadovaudamasis nesavanaudiškumo principu, pareigūnas, be kita ko, privalo nesinaudoti tarnyba, einamomis pareigomis bei suteiktais įgaliojimais ir nereikalauti to iš kitų, siekdamas naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ir draugams (Etikos taisyklių 3.3.2 papunktis). Vadovaudamasis padorumo principu, pareigūnas, be kita ko, privalo laikytis duotos pareigūno priesaikos, elgtis sąžiningai (Etikos taisyklių 3.4.2 papunktis). Vadovaudamasis pavyzdingumo principu, pareigūnas, be kita ko, privalo savo pareigas atlikti laiku ir deramai (Etikos taisyklių 3.8.1 papunktis).

Kybartų PN direktoriaus pareigybės aprašyme įtvirtinta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, be kita ko, užtikrina, kad vadovaujamos įstaigos veikla būtų pagrįsta teisėtumo, įstatymų viršenybės principais (7.2 papunktis); pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus, duoda nurodymus ir įpareigojimus administracijos padaliniams ar atskiriems jų darbuotojams, užtikrindamas tinkamą įstaigai pavestų uždavinių įgyvendinimą (7.9 papunktis).

Valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas.

LVAT tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktų įrodymų teisėtumo

Nagrinėjamoje administracinėje byloje aktuali VTĮ 29 straipsnio 2 dalis, pagal kurią, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė pritaikyta, skiriant jam tarnybines nuobaudas, taip pat atsižvelgus į duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose išdėstytas pareiškėjo telefoninių pokalbių turinys, įrašytas protokolų prieduose optinėse laikmenose ir kt.) buvo išslaptinti ir perduoti atsakovui tarnybinės atsakomybės klausimui spręsti.

Pažymėtina, kad LVAT šią administracinę bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, minėtoje 2019 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5209-968/2019 pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 (žr. šio nutarimo 86.3, 86.3.1 p.), pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktų duomenų, panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus, sąlygų ir tvarkos, be kita ko, konstatavo: „<...> iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylanti valstybės tarnautojo (pareigūno) teisė kreiptis į teismą dėl taikant tarnybinę atsakomybę pažeistų savo teisių gynimo turi būti reali, t. y. minėtas asmuo turi turėti realias galimybes veiksmingai apginti savo pažeistas teises teismine tvarka nuo, jo manymu, neteisėtų valstybės (savivaldybių) institucijų veiksmų ir (ar) piktnaudžiavimo joms suteiktais įgaliojimais taikant valstybės prievartos priemones, inter alia tiek slapta renkant informaciją (duomenis) apie asmenį, tiek panaudojant šią informaciją tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais; toks asmuo turi teisę veiksmingai ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje“; „<...> iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kyla reikalavimas, teisme nagrinėjant ginčą dėl inter alia tarnybinės nuobaudos paskyrimo, užtikrinti valstybės tarnautojo (pareigūno) teisę į tinkamą teismo procesą, kuri apima inter alia jo teisę išsamiai susipažinti su visa tiriant jo tarnybinį nusižengimą panaudota medžiaga, duomenimis ar informacija, inter alia taikant valstybės prievartos priemones slapta surinkta apie jį išslaptinta informacija, kuri įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis buvo perduota naudoti tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais; be to, valstybės tarnautojas (pareigūnas) turi teisę susipažinti su jo byloje naudojamais įrodymais, teikti paaiškinimus, ginčyti naudotų įrodymų ar kitos tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos priimtinumą, teisėtumą, autentiškumą, tokio naudojimo būtinumą ir proporcingumą; valstybės tarnautojas (pareigūnas) teismo procese turi turėti teisę veiksmingai gintis, inter alia turėti pakankamai laiko susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga ir pasirengti gynybai, turėti savo atstovą“; „<...> pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnį, teismas (teisėjas), vykdydamas teisingumą ir spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, privalo kiekvienu atveju visapusiškai įvertinti visą tarnybinio nusižengimo bylos medžiagą, duomenis ar informaciją, kuri naudota tiriant tarnybinį nusižengimą, ir nuspręsti, ar inter alia slapta įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka apie asmenį surinkta informacija, kuri buvo išslaptinta teisės aktų nustatyta tvarka ir perduota naudoti jo korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais, gali būti laikoma įrodymu konkrečioje byloje, ar ji atitinka įrodymų teisėtumui ir patikimumui keliamus reikalavimus, ar jos panaudojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje valstybei siekiant tam tikrų teisėtų tikslų, kaip antai užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą ir viešumą, užkardyti korupciją ir korupcinio pobūdžio veikas valstybės tarnyboje; teismas (teisėjas) privalo kiekvienu atveju įvertinti ir tai, ar minėtos informacijos panaudojimas korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais atitinka proporcingumo principą ir ar minėtų teisėtų tikslų konkrečiu atveju nebuvo galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis“.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šia doktrina, padarė išvadą, kad byloje nagrinėjamu atveju, bylos nagrinėjimo dalyku, be kitų aspektų, turėjo būti ir kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. KŽTB-002-1-2015 metu surinktos, vėliau išslaptintos bei perduotos, tarnybiniam nusižengimui tirti, informacijos, kaip įrodymo, teisėtumas, patikimumas bei proporcingumas.

Taigi, teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, vertins, ar atsakovė, spręsdama pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą, teisėtai rėmėsi KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies pagrindu perduotais duomenimis, ar šie duomenys yra teisėti, patikimi, proporcingi.

Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo 74 punkte pažymėta, kad KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas atskiras kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo atvejis, t. y. šios informacijos panaudojimas tik specialiu tikslu – korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčių tarnybinių nusižengimų tyrimui. Statutinio valstybės pareigūno atsakomybė tokiu pagrindu yra galima atleidžiant iš tarnybos pagal Statuto 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tarnybinė atsakomybė taikoma už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, tais atvejais, kai už šią veiką pareigūnas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

KŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 151¹, 153, 172, 173, 174, 175 ir 175¹ straipsniuose, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182¹ straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 189¹ straipsnyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199¹ straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, 200 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 228¹, 240, 250¹ ir 250³ straipsniuose, 251 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 309 straipsnio 3 dalyje, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Teisinis pagrindas pradėti KŽ veiksmus yra motyvuotos apylinkės arba apygardos teismų pirmininkų arba jų įgaliotų asmenų motyvuotos nutartys (KŽĮ 9 straipsnio 1 dalis, KŽĮ 10 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012; 2K-168-139/2015).

Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, prokuroro nutarimai, kurie per 24 valandas prokurorui teikimu kreipiantis į apygardų teismų pirmininkus ar jų įgaliotus teisėjus turi būti patvirtinti motyvuota nutartimi (KŽĮ 10, 11 straipsniuose nurodytiems kriminaliniams veiksmams atlikti). Faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje, tai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, išvardytus šiame straipsnyje, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2010, 2K-413/2011, 2K-P-94-895/2015).

Vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija bei Konstituciion teiso Nutarime pateiktais išaiškinimais darytina išvada, jog teismas nagrinėdamas tarnybinį ginčą, kuriame pareigūno veiksmų neteisėtumas įrodinėjamas KŽ tyrimo metu surinktais duomenimis, kiekvieną kartą privalo įvertinti ar KŽ priemonėmis gauti duomenys yra surinkti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų bei ar ji pagrįstai buvo panaudota tiriant tarnybinį nusižengimą.

Pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo 86.7. punkte nurodyta, kad asmuo, manantis, jog pagal ginčijamą KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį panaudojus apie jį surinktą kriminalinės žvalgybos informaciją apie galbūt jo padarytą tarnybinį nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę apskųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui arba prokurorui, o jų sprendimus – apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui (KŽĮ 5 straipsnio 9 dalis); asmuo, kurio atžvilgiu taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, turi teisę, šiai informacijai tapus viešai (t. y. ją išslaptinus), reikalauti jam pateikti apie jį surinktus minėtus duomenis (KŽĮ 5 straipsnio 6 dalis). <...> šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas), apie kurį KŽĮ nustatyta tvarka slapta buvo renkama informacija, panaudojus tokią informaciją tiriant jo korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, pagal KŽĮ 5 straipsnio 9 dalį, turi teisę kreiptis į šioje dalyje nurodytą teismą (teisėją) ir kelti tokio šios išslaptintos informacijos panaudojimo teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo klausimus ir ginčyti tokios informacijos kaip įrodymo priimtinumą.

Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje 2015 m. birželio 22 d. pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas Nr. KŽTB-002-l-2015 dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje požymius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, D. M. su 2015 m. birželio 26 d. prašymu „Dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio ir kontrolės ir jos fiksavimo“ Nr. 1-4RN-225 (RN) V. A. atžvilgiu sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus nuo teismo nutarties dienos 3 mėnesiams (elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė ir kontrolės ir fiksavimo (KŽĮ 10 straipsnis)) kreipėsi į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoją E. V.. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas E. V. 2015 m. birželio 26 d. teikimu Nr. S18-02RN sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. priėmė nutartį Nr. SN-1134RN, kuria sankcionavo elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę ir fiksavimą V. A. atžvilgiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, D. M. su 2015 m. rugsėjo 25 d. prašymu „Dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio ir kontrolės ir jos fiksavimo pratęsimo“ Nr. 1-4RN-349 (RN) pratęsti V. A. atžvilgiu teismo sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. 3 mėnesiams kreipėsi į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoją R. P.. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. P. 2015 m. rugsėjo 25 d. teikimu Nr. S18-06RN pratęsti sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutartį Nr. SN-1674RN, kuria pratęsė sankcijos terminą elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptos kontrolės ir fiksavimo V. A. atžvilgiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. Kalėjimų departamento direktorė Ž. M. su 2015 m. gruodžio 17 d. prašymu „Dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio ir kontrolės ir jos fiksavimo pratęsimo“ Nr. 1-4RN-477 (RN) pratęsti V. A. atžvilgiu teismo sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus nuo 2015 m. gruodžio 30 d. 3 mėnesiams kreipėsi į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoją R. P.. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. P. 2015 m. gruodžio 18 d. teikimu Nr. S18-10RN pratęsti sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. priėmė nutartį Nr. SN-2285RN, kuria pratęsė sankcijos terminą elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptos kontrolės ir fiksavimo V. A. atžvilgiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. kovo 30 d. Kalėjimų departamento direktorė Ž. M. su 2016 m. kovo 23 d. prašymu „Dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio ir kontrolės ir jos fiksavimo pratęsimo“ Nr. 1-4RN-155 (RN) pratęsti V. A. atžvilgiu teismo sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. birželio 22 d. kreipėsi į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoją R. P.. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. P. 2016 m. kovo 24 d. teikimu Nr. S18-06RN pratęsti sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. priėmė nutartį Nr. SN-580RN, kuria pratęsė sankcijos terminą elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptos kontrolės ir fiksavimo V. A. atžvilgiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. birželio 22 d.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2017 m. balandžio 11 d. pareiškėjas skundė kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai, prašydamas ištirti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. KŽTB-002-1-2015 teisėtumą ir atitiktį Kriminalinės žvalgybos įstatymui bei galimai padarytus asmens teisių ir laisvių pažeidimus. Šis pareiškėjo skundas, skunde nurodytų aplinkybių ištyrimui, buvo persiųstas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri, pareikalavusi iš Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos bylą ir ištyrusi patikrinimo metu skunde nurodytas aplinkybes, nenustatė KŽĮ reikalavimų pažeidimų ir apie tai 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 17.2- 4222 (toliau – ir Sprendimas 1) informavo pareiškėją. Pareiškėjas, nesutikdamas su Generalinės prokuratūros sprendimu, 2017 m. gegužės 16 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti minėtą Generalinės prokuratūros sprendimą, pripažinti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą Nr. KŽTB-002-1-2015 neteisėtu ir išreikalauti iš Teisingumo ministerijos bei Kalėjimų departamento šią kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo (jo atstovo) skundą, 2017 m. liepos 4 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, panaikino Generalinės prokuratūros Sprendimą 1, ir perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.

Generalinė prokuratūra, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir keliamus reikalavimus, 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 17.2-6397 (toliau – ir Sprendimas 2) konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas Nr. KŽTB-002-1-2015 buvo pradėtas ir atliekamas pagrįstai ir teisėtai, o jo terminą įtakojo gaunamos informacijos tikrinimo ir vertinimo poreikis; kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie V. A. veiksmus tiriant jo drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus panaudota nepažeidžiant KŽĮ reikalavimų. Pareiškėjas Generalinės prokuratūros Sprendimą 2 2017 m. rugpjūčio 25 d. skundu skundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas jį panaikinti; pripažinti kriminalinės žvalgybos tyrimą Nr. KŽTB-002-1-2015 neteisėtu ir vykdytu pažeidžiant pareiškėjo V. A. teises ir laisves; išreikalauti iš Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento visą kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1S-326-654/2017) pareiškėjo skundą dėl Generalinės prokuratūros sprendimo 2 atmetė. Vilniaus apygardos teismas ištyrė pareiškėjo skundo motyvus dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumo: dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmės, dėl taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių proporcingumo, dėl teismo nutarčių, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai bei pratęstas šių veiksmų sankcionavimas. Teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nustatė, jog Kalėjimų departamente buvo gauta informacija apie tai, kad pareiškėjas galimai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi už piniginį atlygį nuteistiesiems sudarydamas geresnes laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas bei suteikdamas paskatinimus. Pradedant kriminalinės žvalgybos bylą buvo žinomas konkretus nuteistasis, kuriam pareiškėjas sudarydavo geresnes bausmės atlikimo sąlygas bei suteikdavo paskatinimus. Šie duomenys pagrįstai leido veiksmus įvertinti kaip turinčius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, požymius. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog atliekant tyrimą 2015 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjas sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka. Šiuo laikotarpiu panaudojant technines priemones specialia tvarka buvo nustatytas kitas įvykis, turintis požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje. Teismas nutartyje konstatavo, jog nei KŽĮ įstatyme nustatytas sankcionavimo terminas, nei sankcionavimo tvarka pažeistos nebuvo. Nebuvo nei vieno techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo pratęsimo, kuomet nebūtų duomenų apie pareiškėjo galimai daromą nusikalstamą veiką, kuri yra nurodyta KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Vilniaus apygardos teismas nutartyje taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos tyrimo priemonių proporcingumą parodo ir pareiškėjo darbo vieta bei turėta informacija apie jo daromas nusikalstamas veikas. Be to, pareiškėjo darbas laisvai neprieinamoje ir saugomoje įkalinimo įstaigoje labai apribojo kriminalinės žvalgybos tyrimo galimybes, todėl papildomų priemonių, tokių kaip techninių priemonių specialia tvarka naudojimas buvo pagrįstas ir proporcingas. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog teismo nutartis, kuria buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir vėlesnės nutartys, kuriomis šių priemonių naudojimas buvo pratęstas, buvo teismo motyvuotos. Tai, kad teismo nutartys buvo motyvuotos ne taip kaip norėtų pareiškėjo atstovas, nereiškia, kad pareiškėjo teisės ir laisvės buvo pažeistos.

Nagrinėjamos bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas atliekantis direktoriaus funkcijas, D. M., vadovaudamasis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalimi, 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. 1-4RN-347 (RN) kreipėsi į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoją R. P. leisti panaudoti kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. KŽTB-002-1-2015 metu surinktą kriminalinės žvalgybos informaciją, tiriant Kybartų PN direktoriaus V. A. tarnybinius nusižengimus. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo E. V. 2016 m. birželio 22 d. raštu Nr. SD-141RN „Dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo“ Kalėjimų departamentui leista panaudoti kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. KŽTB-002-1-2015 metu surinktą kriminalinės žvalgybos informaciją, tiriant Kybartų PN direktoriaus V. A., drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2016 m. birželio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl įslaptintų dokumentų išslaptinimo, 2016 m. birželio 27 d. išslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. 1-2RN-14(RN), Generalinės prokuratūros 2016 m. liepos 15 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. 17.9.-4125,Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 09 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. TDR – 32 buvo išslaptinta ir perduota atsakovui pareiškėjo galiai padarytiems tarnybiniams nusižengimams tirti. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas, buvo išslaptinti ir leista šiais duomenimis naudotis atsakovei tarnybinio patikrinimo metu.

Pareiškėjas šioje nagrinėjamoje byloje pakartotinai kelia argumentus, kuriuos savo skunduose kėlė Vilniaus apygardos teismui, t. y. dėl Kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumo, duomenų pakankamumo kriminalinės žvalgybos faktiniam pagrindui, dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo galimai per ilgos trukmės (maksimalaus vienerių metų KŽĮ įstatyme nustatyto termino), Vilniaus apygardos teismo nutarčių turinio ydingumo (nemotyvuotumo), tuo pačiu ir būtinybės bei proporcingumo taikyti būtent kriminalinę žvalgybą, kuomet visą jos vykdymo laikotarpį nepasitvirtino informacija apie nusikalstamą veiką.

Minėta, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertino visus pareiškėjo nurodytus argumentus ir dėl jų pasisakė (taip pat ir dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, motyvuotumo) ir konstatavo, kad pažeidimų nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad būtų pripažinti neteisėtais kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, kurių pagrindu surinkti duomenys yra panaudoti tarnybiniam nusižengimui tirti. Kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas yra patvirtintas teismo įstatymų nustatyta tvarka, o įrodymų, kurie šioje administracinėje byloje sudarytų pagrindą kitokiems tų pačių faktų vertinimams, nėra, taigi, konstatuotina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo teisėti. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad duomenys, naudoti tarnybinio patikrinimo metu buvo gauti neteisėtais būdais ir negalėjo būti naudojami pareiškėjo atliktiems veiksmams tirti bei vertinti.

Konstitucinis Teismas Nutarime išaiškino, jog KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas atskiras kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo atvejis, t. y. šios informacijos panaudojimas tik specialiu tikslu – korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčių tarnybinių nusižengimų tyrimui.

Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą. Teisės doktrinoje teigiama, kad korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų, teisės aktuose ar įmonių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų elgesio standartų, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pat pakenkiant valstybės ar atskirų fizinių arba juridinių asmenų interesams. Būtini korupcijos elementai: turimi asmens įgaliojimai, elgesys priešingas turimiems įgaliojimams, nepagrįstas naudos sau ar kitiems siekimas, žala.

Byloje nustatyta, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo atliekamas dėl pareiškėjo galimai atliekamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys buvo panaudoti pareiškėjo galimai padarytiems tarnybiniams nusižengimams, numatytiems VTĮ 2 straipsnio 13 dalyje – piktnaudžiavimui tarnyba tirti, t. y. tarnybiniams nusižengimams, turintiems korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, tirti. Darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas buvo išslaptinti ir panaudoti tarnybinių nusižengimų procedūrose nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, savaime nedaro atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo neteisėtu, o kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys gali būti panaudojami tarnybinių pažeidimų, turinčių korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų požymių, tyrimui.

Taip pat nėra pagrindo konstatuoti tokių veiksmų neproporcingumą, nes nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie padarytus sunkius asmeninių teisių ir laisvių suvaržymus pareiškėjo atžvilgiu. Gautos informacijos turinys, atsižvelgiant į pareiškėjo užimamas atsakingas pareigas pagrindžia tokių veiksmų atlikimo ir surinktų duomenų panaudojimo proporcingumą siekiamam tikslui – tarnybinės atsakomybės taikymui už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Tokia LVAT praktika yra formuojama vertinat pagal Kriminalinės žvalgybos 19 straipsnio 3 dalį gautą kriminalinės žvalgybos informaciją ir jos taikymą sprendžiant tarnybinius ginčus (LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2396-492/2020, 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4714-1062/2017 ir kt.)Teismas daro išvadą, kad specialiosiomis sekimo priemonėmis buvo teisėtai gauta informacija, kuria šioje byloje galima vadovautis.

Teismas atlikęs šį tyrimą ir vertinimą ir nenustatęs pažeidimų, vertins visus byloje surinktus įrodymus pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str.).

Dėl Įsakymo 1, kuriuo pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą – pareiškėjui organizuojant atrankas į Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir Socialinės reabilitacijos skyriaus pataisos pareigūnų pareigas, duodant neteisėtus nurodymus, piktnaudžiaujant tarnyba, – paskirtas griežtas papeikimas.

Iš Išvados 1 ir Įsakymo 1 turinio matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – buvo paskirta, nes pareiškėjas neužtikrino Kybartų PN skelbiamų ir vykdomų atrankų į Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas ir Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas skaidrumo ir siekė, kad minėtose atrankose dalyvautų ir jas laimėtų konkretūs asmenys. Tokia išvada grindžiama tuo, kad J. M. ir E. Z. į Inspektoriaus pareigas nebuvo sudarytos vienodos sąlygos, nes išduotame siuntime Nr. 1/2-3804 E. Z. atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę nurodoma sąvado skiltis II, o išduotame siuntime Nr. 1/2-3925 J. M. atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę nurodoma sąvado skiltis II-III, o Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymas pareiškėjo 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 1/10-48 buvo pakeistas tam, kad A. K. atitiktų specialiuosius reikalavimus, nes jis bausmių vykdymo sistemoje nėra dirbęs.

Pareiškėjas Įsakymo 1 neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) dalyje dėl galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų, t. y. laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. yra suėjęs 1 metų naikinamasis terminas; 2) nesilaikyta 30 dienų termino tarnybinei nuobaudai paskirti; 3) Komisija 1 neatliko išsamaus tyrimo, nepagrįstai vadovavosi Pažyma 1; 4) priimta nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas dėjo pastangas, jog J. M. laimėtų atranką į Inspektoriaus pareigas; 5) priimta nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas darė spaudimą E. Z. nebedalyvauti atrankoje į Inspektoriaus pareigas; 6) priimta nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas darė įtaką atrankai į Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas (pakeitus specialiuosius reikalavimus sudarė sąlygas atrankoje dalyvauti A. K.).

Dėl tarnybinio patikrinimo ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminų

Statuto 30 straipsnio 3 dalyje numatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, t. y. tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Sprendimas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į šio straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą neįskaitomas laikas, kurį pataisos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui.

Tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei Statutas, nei Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės nepateikia. Tačiau LVAT ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3–720/2003, 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248–803/2006, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–1122/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2193/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013, p. 560, 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2052-556/2019 ir kt.).

Kaip byloje nustatyta, informacija Teisingumo ministerijoje iš Kalėjimų departamento gauta 2016 m. birželio 27 d., Komisija 1 tarnybiniam patikrinimui atlikti sudaryta 2016 m. liepos 1 d. (per 5 dienas), pranešimas buvo surašytas 2016 m. liepos 5 d. (per 5 darbo dienas). Komisijos 1 pirmininkės 2016 m. liepos 29 d. tarnybiniu pranešimu teisingumo ministras 2016 m. liepos 29 d. įsakymu pratęsė tarnybinio patikrinimo atlikimą 30 dienų, neįskaitant laiko, kurį pareiškėjas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvimo komandiruotėje ar atostogose. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2016 m. rugsėjo 16 d. Komisijai 1 surašius Išvadą 1, t. y. neviršijus pratęsto 30 dienų termino, be to, pareiškėjas sirgo nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 rugsėjo 4 d. Teisingumo ministras Išvadą 1 patvirtino 2016 m. rugsėjo 20 d. (per 2 darbo dienas), o 2016 m. rugsėjo 26 d. priėmė Įsakymą 1, kuriuo pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse įtvirtinti tarnybinio tyrimo procedūros ir terminai pažeisti nebuvo.

Pareiškėjas Įsakymo 1 neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, jog už Išvadoje 1 nurodytus pažeidimus, padarytus laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. praleistas 1 metų naikinamasis terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Atsakovės tvirtinimu, Teisingumo ministerija tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjo pagal kompetentingos institucijos, t. y. Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2016 m. balandžio mėn. pradėto patikrinimo pagrindu, todėl šiuo atveju tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per tris metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamente 2016 m. balandžio 25 d. gavus anoniminį skundą bei 2016 m. gegužės 16 d. iš Teisingumo ministerijos gavus analogiško turinio anoniminį skundą dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus V. A. galimai neteisėtų veiksmų atliekant vidaus administravimo funkcijas, Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnai nuvyko į Kybartų pataisos namus ir surinko dokumentinę medžiagą apie anoniminiame skunde minimas aplinkybes bei 2016 m. birželio 23 d. surašė Kalėjimų departamento direktorei pažymą Nr.LV- 2268 „Dėl anoniminio pranešimo nagrinėjimo“. Kalėjimų departamentas 2016 m. birželio 27 d. pranešimu pateikė Teisingumo ministerijai informaciją apie anoniminio pranešimo nagrinėjimą ir 2016 m. birželio 23 d. surašytą Pažymą 1. Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į pateiktą Kalėjimų departamento 2016 m. birželio 27 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, 2016 m. liepos 1 d. įsakymu sudarė komisiją tarnybiniam patikrinimui dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo padarymo atlikti ir pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, šiuo atveju yra taikytinas 3 metų naikinamasis terminas tarnybinei nuobaudai skirti nuo nusižengimo padarymo dienos, nes šiuo atveju kompetentingas subjektas, t. y. Kalėjimų departamentas atliko tarnybinį patikrinimą, nesusijusį su tarnybinės atsakomybės taikymu, o dėl gautų anoniminių skundų dėl pareiškėjo galimai neteisėtų veiksmų atliekant vidaus administravimo funkcijas. Vien tas faktas, kad Teisingumo ministerijai informaciją dėl galimo tarnybinio nusižengimo pateikė tai pačiai sistemai priklausanti institucija, t. y. Kalėjimų departamentas, nėra pagrindas vertinti, kad šiuo atveju turi būti taikomas vienerių metų naikinamasis terminas tarnybini nuobaudai skirti. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Statuto 30 straipsnyje įtvirtintas nuobaudos skyrimo terminas pažeistas nebuvo.

Dėl atrankos į Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybę

Pareiškėjo teigimu, jis telefoninių pokalbių metu tiesiog teiravosi dėl kriminalinės žvalgybos pareigūnų priskirtinumo konkrečioms Sąvado skiltims, o vien tik jo telefoninių pokalbių santraukų kontekstas negali būti laikomas įrodymu, jog siuntimas buvo keistas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad siuntimuose tai pačiai pareigybei nurodytos skirtingos Sąvado skiltys, turi objektyvų pagrindimą – jos buvo išduotos skirtingus teisinius statusus turintiems asmenims, o pareigybė, į kurią pretendavo asmenys, pagal Sąvadą priskiriama tiek II, tiek III Sąvado skiltims.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kybartų PN direktoriaus V. A. 2015 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1/10-185 „Dėl atrankos į laisvą pareigūno pareigybę skelbimo“ paskelbta atranka Inspektoriaus pareigybei užimti. 2015 m. birželio 16 d. prašymą leisti dalyvauti atrankoje pateikė E. Z.. Pareiškėjas tą pačią dieną pasirašė E. Z. siuntimą į CMEK atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, kuriame nurodyta, kad pretendento sveikatos būklė turi atitikti sveikatos būklės reikalavimus, nustatytus Sąvado II skiltyje. CMEK pateikė Kybartų PN specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 2231, pagal kurią E. Z. tinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2015 m. birželio 19 d. prašymą leisti dalyvauti atrankoje pateikė J. M.. Tą pačią dieną pareiškėjas J. M. pasirašė siuntimą į CMEK atlikti specializuota medicininę ekspertizę, kuriame buvo nurodyta, kad pretendento sveikatos būklė taip pat turi atitikti sveikatos būklės reikalavimus, nustatytus sąvado II skiltyje. Iš byloje esančio Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. LV-2920 (toliau – ir Protokolas 1) matyti, kad 2015 m. liepos 9 ir 10 d. pareiškėjas su J. M. bendravo telefonu, pokalbių metu aptarinėjo sveikatos būklės patikrinimo CMEK eigą. Iš Protokolo 1 matyti, kad 2015 m. liepos 14 d. pareiškėjui skambino V. A., kuris pranešė, kad sveikatos būklės patikrinimas CMEK atidėtas 2016 m. liepos 20 d. ir pažymėjo, kad J. M. yra 47 metai ir kad jis sunkiai galės padėti pasitikrinti sveikatos būklę, kad J. M. sveikatos būklė atitiktų Sąvado II skiltį, nors daro viską ką gali ir eina visur. Šio pokalbio metu skambinusysis pasidomėjo, ar J. M. galėtų būti nustatyti reikalavimai sveikatos būklei pagal III Sąvado skiltį. Pareiškėjas pažadėjo pasidomėti dėl žemesnių sveikatos būklės reikalavimų nustatymo J. M.. Tą pačią dieną pareiškėjas paskambino D. M.-L. ir nurodė, kad J. M. siuntime į CMEK būtų nustatytas reikalavimas sveikatos būklei pagal III Sąvado skiltį, paliekant siuntimo į CMEK tą pačią, datą ir numerį. Tą pačią dieną pareiškėjas telefonu J. M. informavo, kad jai bus atvežtas kitas siuntimas į CMEK. 2015 m. liepos 16 d. pareiškėjui paskambino V. A., kuris pasakė, kad kalbėjo su gydytoju, kuris rekomendavo siuntime į CMEK įrašyti, kad pretendento sveikatos būklė turi atitikti II arba III Sąvado skiltį; taip CMEK patikrintų pretendento sveikatos būklę pagal skirtingus reikalavimus ir nustačius, kad pretendentas atitinka bent vieną iš jų, pretendentas galėtų toliau dalyvauti atrankoje į pataisos pareigūno pareigas; V. A. pareiškėjui padiktavo gydytojo Edvardo, kuris turėtų susitikti su J. M. prieš jos sveikatos būklės patikrinimą CMEK, telefono numerį. Vėliau tą pačią dieną pareiškėjas paskambino J. M., padiktavo jai gydytojo telefono numerį, nurodė laiką, kada ji turės susitikti su gydytoju, taip pat informavo, kad perduos jai patikslintą siuntimą į CMEK. 2015 m. liepos 16 d.,po pokalbio su J. M. pareiškėjas paskambino D. M.-L. ir nurodė patikslinti J. M. išduotą siuntimą CMEK, jame nurodant, kad pretendentas turi atitikti sveikatos būklės reikalavimus, nustatytus Sąvado II-III skiltyje. 2015 m. liepos 20-21 dienomis pareiškėjas su J. M. bendravo telefonu apie sveikatos būklės patikrinimo CMEK eigą. 2015 m. liepos 23 d. J. M. paskambino pareiškėjui ir jį informavo, kad po sveikatos būklės patikrinimo buvo nustatyta, kad jos sveikatos būklė neatitinka pretendentui keliamų sveikatos būklės reikalavimų, nustatytų, Sąvado II ir III skiltyse. CMEK Kybartų PN pateikė 2015 m. liepos 23 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 2605, kurioje nurodyta, kad J. M. netinkama tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos, būklės reikalavimų II-III skiltį. E. Z. pareiškėjui pateikė 2015 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1/8-2653, kuriame nurodė, kad atsisako dalyvauti atrankoje į Inspektoriaus pareigas. E. Z. Komisijai 1 pateikė 2016 m. liepos 20 d. paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Kybartai yra nedidelis miestelis, ir kad ją pasiekė kalbos, kad jeigu ji neatsiims dokumentų, atrankos metu ją vis tiek „sukirs“; tada E. Z. kreipėsi kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininką, kuris jai taip pat patvirtino, kad tokias kalbas girdėjo. Šiuose paaiškinimuose E. Z. taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ji yra eilinė prižiūrėtoja, išsigando ir dėl to parašė tarnybinį pranešimą dėl atsisakymo dalyvauti atrankoje.

Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. M. pirmiausia buvo išduotas siuntimas į CMEK, kuriame buvo nurodyti tokie patys sveikatos būklės reikalavimai, kaip ir E. Z., kuri taip pat ketino dalyvauti atrankoje (pretendento sveikatos būklė turi atitikti reikalavimus, nustatytus Sąvado II skiltyje). Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo telefoninių pokalbių su J. M., V. A., D. M.-L. turinio, paaiškėjus, kad J. M. sveikatos būklė gali neatitikti nustatytų Sąvado II skiltyje reikalavimų, jai siuntimas į CMEK buvo pakeistas ir nustatyti reikalavimai pagal Sąvado II arba III skiltis.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus, jog jis telefoninių pokalbių metu tiesiog teiravosi dėl kriminalinės žvalgybos pareigūnų priskirtinumo konkrečioms Sąvado skiltims ir tai neįrodo, jog siuntimas buvo keistas, vertina kaip gynybinę poziciją. Minėtų telefoninių pokalbių, pareiškėjo veiksmų seka ir paaiškinimai aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas tikslingai siekė, jog į Inspektoriaus pareigas būtų priimta J. M.. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai yra padaryti tyčia, be kita ko, jam, kaip einančiam įkalinimo įstaigos vadovo pareigas, suvokiant šių veiksmų neteisėtumą.

Pažymėtina, konkretūs sveikatos būklės reikalavimai pretendentams turi būti nustatomi iki atrankos paskelbimo, siekiant užtikrinti, kad visiems asmenims būtų aiškios atrankos vykdymo sąlygos ir reikalavimai pareigybei užimti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas Kybartų pataisos namų direktoriumi ir naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, numatytais Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigybės aprašymo 7.9 papunktyje davė neteisėtus nurodymus dėl Siuntimo į CMEK pakeitimo J. M., t. y. Siuntimą koregavo konkrečiam atrankoje dalyvaujančiam asmeniui jau prasidėjus atrankos vykdymo procedūroms, tuo pažeisdamas vieną iš pagrindinių atrankos vykdymo principų – lygiateisiškumo principą. Duodamas neteisėtus nurodymus pareiškėjas piktnaudžiavo tarnyba ir nesilaikė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 ir 8 punktų reikalavimų ir Pareigūnų etikos taisyklių 3.1.4, 3.1.6, 3.2.3, 3.4.2 ir 3.8.1 papunkčiuose nustatytų valstybės tarnautojų ir pataisos pareigūnų etikos principų. Todėl Komisija pagrįstai šiuos pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Dėl atrankos į Kybartų PN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas

Pareiškėjas teigia, kad prieš atrankos paskelbimą įvykęs pareigybės aprašymo pakeitimas – vienas specialusis reikalavimas „turėti ne mažesnį nei 3 metų darbo stažą bausmių vykdymo įstaigų sistemoje“ buvo pakeistas kitu specialiuoju reikalavimu „turėti ne mažesnę nei 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį“ – buvo atliktas ne siekiant sudaryti sąlygas atrankoje dalyvauti A. K., o siekiant atrinkti asmenį turintį vadovaujamo darbo patirties, t. y. gebėsiantį atlikti jam paskirtas funkcijas ir pašalinti personalo kaitos problemas, bei sudaryti sąlygas dalyvauti atrankoje kuo didesniam pretendentų, turinčių vadovavimo patirties, skaičiui, kas įgalintų atranką vykdančią komisiją atrinkti geriausią kandidatą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. LV-2922 (toliau ir Protokolas 2) nustatyta, kad 2016 m. vasario 10 d. pareiškėjas paskambino A. K., kurį informavo, kad Kybartų PN numatoma daryti atranką Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybei užimti, taip pat informavo apie šiai pareigybei nustatytas funkcijas bei tai, kad papildomai informuos apie tai, kaip tinkamai pasirengti atrankai.

Kybartų pataisos namų direktoriaus V. A. 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 1/10-46 „Dėl atrankos į laisvą vyresniojo pareigūno pareigybę skelbimo“ paskelbta atranka laisvai Kybartų PN Socialines reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybei užimti (pareigybės lygis - A, kategorija -13). V. A. 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 1/10-48 „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo patvirtinimo“ patvirtintas Kybartų pataisos namą Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymas ir netekusiu galios pripažintas Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 7-10/58 „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybių aprašymo patvirtinimo“. 2016 m. kovo 8 d. prašymą leisti dalyvauti atrankoje pateikė S. D.. Tą pačią dieną pareiškėjas telefonu bendravo su A. K., kurio pareiškėjas pasiteiravo, kada šis pateiks dokumentus atrankai, informavo, kad liko nedaug laiko ir kad dokumentus atrankai pateikė S. D. bei paskubino tai padaryti A. K. (Protokolas 2). Pastarasis prašymą dalyvauti atrankoje pateikė 2016 m. kovo 14 d. Iš Protokolo 2 matyti, kad 2016 m. kovo 23 d. pareiškėjas skambino A. K. ir paragino jį kuo skubiau užsiregistruoti į CMEK sveikatos būklės patikrinimu.

Iš Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. LV-2923 (toliau – ir Protokolas 3) nustatyta, kad 2016 m. balandžio 6 d. A. K. skambino pareiškėjui, kuris pokalbio metu A. K. teiravosi dėl sveikatos būklės patikrinimo CMEK. 2016 m. balandžio 15 d. pareiškėjas skambino A. K. ir teiravosi dėl CMEK pažymos apie sveikatos būklės patikrinimą ir nurodė kuo skubiau susitvarkyti su šiuo patikrinimu. 2016 m. balandžio 18 d. A. K. skambino pareiškėjui, kuris A. K. informavo, kada bus vykdoma atranka į Kybartų PN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas; šio pokalbio metu A. K. pareiškėjo pasiteiravo, iš ko ruoštis atrankai, ar ruoštis nereikia ir pakaktų ateiti į atranką; pareiškėjas nurodė, kad kodeksą A. K. jau atvežė ir vėliau su pastaruoju dar susisieks. Atranka į Kybartų PN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas įvyko 2016 m. balandžio 28 d.; atrankos komisijos sprendimu, pirmą vietą šioje atrankoje užėmė A. K.; įstaigos vadovui pasiūlyta į Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas skirti A. K.. Iš Protokolo 3 matyti, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 3 d. paskambino D. M.-Levickei ir R. Z. (pareiškėjo kasmetinių atostogų metu laikinai einančiam Kybartų PN direktoriaus pareigas) perduoti skiriant A. K. į pareigas palikti pastarajam jo turėtą 1 kvalifikacinę kategoriją. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 4 d. paskambino R. Z., kuriam nurodė, kad A. K. buvo pažadėjęs palikti kvalifikacinę kategoriją, taip pat nurodė, kad įstatymai tai leidžia ir kad galima būtų ją palikti. A. K. Kybartų PN direktoriui 2016 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą nuo 2016 m. gegužės 12 d. priimti į tarnybą – į Socialinės reabilitacijos viršininko pareigas. Kybartų PN direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, R. Z. 2016 m. gegužės 9 d. priėmė įsakymą Nr. 8/13-48, kuriuo nuo 2016 m. gegužės 12 d. A. K. skyrė į Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas bei paliko pirmą kvalifikacinę kategoriją.

Pažymėtina, kad Kybartų PN direktoriaus 2014 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 7-10/58 patvirtinto Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko aprašymo 6 punkte yra įtvirtinti specialūs reikalavimai šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui. Kaip antai, šio pareigybės aprašymo 6.3 papunktyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas turi turėti ne mažesnį nei 3 metų darbo stažą bausmių vykdymo įstaigų sistemoje. Tuo tarpu Kybartų PN direktoriaus, t. y. pareiškėjo, 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 1/10-48 patvirtinto Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.4 papunktyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi turėti ne mažesnę nei 3 metų vadovaujamo darbo patirtį.

Bylos duomenys ( pretendento anketa, pažyma apie darbo stažą įstaigoje) patvirtina, kad pretendentė į Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas S. D. nuo 2004 m. spalio 15 d. dirbo Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriuje, vyresniosios inspektorės pareigose. Bylos duomenys (pretendento anketa, išrašas iš asmens bylos) taip pat patvirtina, kad A. K. nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. ėjo Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko pareigas, nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. ėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko pareigas, nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. vasario 1 d. - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko pareigas.

Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai (pokalbių telefonu turinys) patvirtina, kad specialusis šios pareigybės reikalavimas buvo pakeistas tikslingai, kad A. K. atitiktų šiai pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad Komisija 1 Išvadoje 1 pažymėjo, jog Kybartų PN Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybei specialusis reikalavimas turėti trejų metų vadovaujamo darbo patirtį nustatytas neproporcingai, kadangi kitiems Kybartų PN administracinių padalinių, kurių veikla susijusi su bausmės vykdymu nuteistiesiems, vadovams toks reikalavimams netaikomas. Taip pat tai, kad A. K. laimėtų atranką patvirtina pareiškėjo siekis, kad A. K. būtų palikta 1 kvalifikacinė kategorija.

Teismas, atsižvelgęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentą, kad minėtas pareigybės aprašymo pakeitimas buvo atliktas ne siekiant sudaryti sąlygas atrankoje dalyvauti A. K., o siekiant į Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas atrinkti asmenį, turintį vadovaujamo darbo patirties, vertina kaip gynybinę pareiškėjo poziciją. Šią gynybinę poziciją paneigia pareiškėjo ir A. K. telefoniniai pokalbiai ir jų išdavoje atlikti pareiškėjo neteisėti veiksmai – Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų pakeitimas prieš pat atranką taip, kad juos atitiktų A. K.. Minėta, jog atliekant tarnybinį patikrinimą komisija nustatė, kad pareiškėjui nepakeitus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų, į šias pareigas būtų negalėjęs kandidatuoti A. K., kadangi jis neturėjo patirties bausmių vykdymo sistemoje, o turėjo vadovavimo patirties. Dėl to, pareiškėjo argumentai, jog atranka vyko objektyviai, nekeičia komisijos tarnybinio patikrinimo metu padarytų išvadų dėl pareiškėjo veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjo veiksmų neteisėtumą šiuo aspektu patvirtina ir tai, kad jis, kasmetinių atostogų metu, 2016 m. gegužės 3 d. paskambino atrankos komisijos narei D. M. – L. ir nurodė perduoti laikinai atliekančiam Kybartų PN direktoriaus pareigas R. Z., kad šis, skirdamas A. K. į pareigas, paliktų jo turėtą 1 kvalifikacinę kategoriją. Iš 2016 m. gegužės 3 d. pokalbių stenogramos matyti, jog pareiškėjas sako „<...> gerai D., žiūrėk, supranti, aš buvau sakęs tik suprask dabar vietoj kai manęs Z., aš buvau žadėjęs supranti, kad palikti A. kategoriją, tai tu Z., nenoriu čia telefonais skleist, jis kokią turi tokią palikt.“. 2016 m. gegužės 4 d. telefoninio pokalbio su R. Z. metu, pareiškėjas sakė: „Žiūrėkit dabar aš, D. sakė nesakė, aš ten buvau skyriaus viršininkui žadėjęs palikti jo turimą kategoriją, tai pažiūrėkit, gerai.“ (Protokolas 3). R. Z. rašytiniuose paaiškinimuose komisijai taip neneigė buvus jo ir pareiškėjo pokalbį dėl kvalifikacinės kategorijos A. K. palikimo, patvirtino, kad tai buvo prieš jam pasirašant įsakymą. Pareiškėjo jam telefonu išsakytus žodžius vertino kai vadovo nuomonę, rekomendacijas.

Teismas vertina, jog telefoninių pokalbių turinys, kurių neneigia R. Z., pagrįstai leidžia vertinti, jog pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. darė poveikį/nurodė pavaduotojui, pareiškėjo kasmetinių atostogų metu atlikusiam direktoriaus funkcijas, R. Z., kad A. K. būtų palikta 1 kvalifikacinė kategorija. Kaip byloje nustatyta, R. Z., laikinai atliekančio Kybartų PN direktoriaus pareigas, 2016 m. gegužės 9 d. įsakymu, kuriuo A. K. buvo paskirtas į Socialinės reabilitacijos viršininko pareigas, pastarajam, be kita ko, buvo palikta 1 kvalifikacinė kategorija. R. Z. komisijai paaiškino, kad 1 kvalifikacinę kategoriją paliko atsižvelgdamas tik į V. A. nurodymą. Tuo tarpu pagal Statuto 40 straipsnio 4 dalį turėjo būti įvertinta A. K. kvalifikacija, profesiniai įgūdžiai, darbo patirtis ir tik tuomet priimtas sprendimas dėl turimos kvalifikacinės kategorijos, suteiktos kitose statutinėse įstaigose palikimo pataisos pareigūnų suteikiamoms kvalifikacinėms kategorijoms. Pažymėtina ir tai, kad Komisija 1 nustatė, jog A. K. kvalifikacinę kategoriją turėjo tik iki 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. skyrimo į pataisos pareigūno pareigas metu A. K. neturėjo kvalifikacinės kategorijos. Komisija 1 taip pat nustatė, kad kvalifikacinės kategorijos A. K. neteko 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymui. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute kvalifikacinių kategorijų suteikimo vidaus tarnybos sistemos pareigūnams atsisakyta.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai šiam siekiant, kad minėtose atrankose laimėtų atitinkami asmenys, yra padaryti tyčia bei kaip vadovaujamas pareigas užimančiam asmeniui aiškiai suvokiant šių veiksmų neteisėtą pobūdį. Teismo vertinimu, pareiškėjas, organizuodamas atrankas į Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus ir Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigas, duodamas neteisėtus nurodymus, piktnaudžiavo tarnyba, nesilaikė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 ir 8 punktuose bei Etikos taisyklių 3.1.4, 3.1.6, 3.2.3, 3.4.2 ir 3.8.1 papunkčiuose nustatytų valstybės tarnautojų ir pataisos pareigūnų etikos principų, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose ir Biudžetinių įstaigų 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų pareigų ir padarė VTĮ 29 straipsnio 1, 4 ir 10 punktuose nustatytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus.

Teismas konstatuoja, kad Komisija 1 tyrimą atliko visapusiškai, Išvada 1 surašyta išsamiai, tarnybinio nusižengimo sudėtis atskleista tinkamai, o pareiškėjo veiksmai pagrįstai vertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Pareiškėjo teiginiai, kad Komisija 1 vadovavosi vien tik Pažyma 1 ir kad Išvada 1 yra neišsami, yra nepagrįsti. Iš Išvados 1 turinio matyti, kad Komisija atsižvelgė į Kalėjimų departamento 2016 m. birželio 27 d. raštu Nr. 1S-2379, 2016 m. liepos 8 d. raštu Nr. 1S-2528 ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu pateiktą dokumentinę medžiagą, pareiškėjo 2016 m. liepos 11 d. pasiaiškinimą Nr. 1/2-4616, Kalėjimų departamento darbuotojų (G. K., Ž. B., R. K.-L.) ir Kybartų PN darbuotojų (R. Z., E. R., A. M., E. Z., J. Š. ir D. M.-L.) rašytinius paaiškinimus, o taip pat Kybartų PN darbuotojų (R. Z., E. R., E. Z., A. K., R. Č., D. M.-L.) 2016 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Teisingumo ministerijoje vykusios apklausos metu pateiktą informaciją.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjui Įsakymu 1 nuobauda – griežtas papeikimas – paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Dėl Įsakymo 2, kuriuo už šiurkštų tarnybinį nusižengimą (1) neatlikus viešųjų pirkimų procedūrų sudarius Sutartį Nr. 6448 ir jos neįregistravus registruose, 2) Sutartimi Nr. 1430 įgytus abonementinius numerius perduodant artimiesiems asmenims, piktnaudžiaujant tarnyba; 3) priimant sprendimą naudoti ir naudojant tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, pasirašant ant kelionės lapų su neteisingais nurodytais duomenimis apie kelionės tikslą bei duodant neteisėtus nurodymus R. K., piktnaudžiaujant tarnyba) pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

Pareiškėjas su Įsakymu 2 iš esmės nesutinka šiais argumentais: 1) buvo praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas; 2) tarnybiniai patikrinimai buvo sąmoningai išskaidyti; 3) konstatuoti pažeidimai dėl paslaugų sutarties su UAB „Tele2“ sudarymo ir dėl perdavimo naudotis judriojo ryšio paslaugomis privatiems asmenims, tarnybinio transporto naudojimo turi būti konstatuoti kaip vienas sudėtinis ir pripažinti formaliais; 4) paskirta neproporcinga tarnybinė nuobauda padarytų pažeidimų atžvilgiu; 5) neatsižvelgta į lengvinančią aplinkybę – pareiškėjas atlygino žalą už padarytą nusižengimą.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjui Įsakymu 2 paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pirmiausia pasisako dėl tarnybinio patikrinimo ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminų.

Kaip byloje nustatyta, informacija Teisingumo ministerijoje iš Kalėjimų departamento gauta 2016 m. rugpjūčio 10 d., 2016 m. rugpjūčio 12 d. (per 2 darbo dienas) sudaryta Komisija 2, kurios sudėtis teisingumo ministro 2016 m. rugsėjo 14 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymais buvo keičiama. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą su prašymu pateikti paaiškinimą pareiškėjui surašytas 2016 m. rugpjūčio 19 d. (per 5 darbo dienas). Teisingumo ministro 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1P-81 tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas 30 dienų, neįskaitant laiko, kurį pareiškėjas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogose. Bendras tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo 60 dienų neįskaitant laiko, kai pareiškėjas sirgo, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 rugsėjo 4 d. (20 dienų). Tarnybinis patikrinimas turėjo būti atliktas iki 2016 m. spalio 31 d. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2016 m. rugpjūčio 12 d., baigtas – 2016 m. spalio 26 d. Komisijai 2 surašius Išvadą 2. Kaip matyti iš Išvados 2 registravimo datos ir teisingumo ministro rezoliucijos, teisingumo ministras Komisijos 2 Išvadą 2 patvirtino 2016 m. spalio 28 d. Nuobauda pareiškėjui paskirta 2016 m. lapkričio 3 d.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse įtvirtinti tarnybinio tyrimo procedūros ir terminai pažeisti nebuvo.

Pareiškėjas teigia, kad visi Išvadoje 2 tirti epizodai buvo nurodyti Pažymoje 1, todėl, pareiškėjo manymu, tarnybinio nusižengimo faktas vėliausiai paaiškėjo 2016 m. rugpjūčio 10 d., t. y., kai buvo surašyta Pažyma 1. Pasak pareiškėjo, išskaičiavus laiką, kai pareiškėjas sirgo nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d., terminas tarnybinei nuobaudai skirti suėjo 2016 m. rugsėjo 28 d., nes pagal Statuto 30 straipsnio 3 dalį, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Taip pat, pareiškėjo teigimu, praleistas vienerių metų tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminas, kadangi vienas iš pareiškėjo pažeidimų (tarnybinio automobilio transporto naudojimas asmeninėms reikmėms) padarytas 2015 m. liepos 7 d., tačiau nuobauda pareiškėjui paskirta 2016 m. lapkričio 3 d.

Teismas pažymi, kad, kaip minėta aukščiau, tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena. Priešingai nei teigia pareiškėjas, tai, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, buvo nustatyta Išvadoje 2, kadangi Pažymoje 1 nebuvo tiriamas galimas pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas, taigi būtent Išvadoje 2, o ne Pažymoje 1 buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Taigi, pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo paaiškėjimo diena yra Išvados 2 surašymo (pateikimo) data, t. y. 2016 m. spalio 2 d. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta 2016 m. lapkričio 3 d., t. y. nepraėjus 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo (Išvados 2 patvirtinimo) dienos. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Statuto 30 straipsnyje įtvirtintas nuobaudos skyrimo terminas pažeistas nebuvo.

Dėl 2014 m. gruodžio 8 d. paslaugų sutarties Nr. 6448 sudarymo su UAB „Tele2“

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. A., atstovaudamas Kybartų PN, 2014 m. gruodžio 8 d. sudarė sutartį Nr. 6448 su UAB „Tele2“ dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo.

Komisija 2 Išvadoje 2 pripažino, jog pareiškėjas, sudarydamas Sutartį Nr. 6448, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Kybartų PN supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatų.

Pareiškėjo teigimu, Sutartis Nr. 6448 neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 32 dalies ir 34 dalies nuostatų, kadangi ja nebuvo siekiama įgyti jokių paslaugų Kybartų PN naudai ir interesams. Taip pat pareiškėjo teigimu, ši sutartis savo turiniu nėra Kybartų PN sutartis, todėl ji nebuvo registruojama.

Teismas su šia pareiškėjo pozicija nesutinka. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje įtvirtinta, kad viešasis paslaugų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedelio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos. Šio įstatymo 2 priedėlyje viena iš paslaugų įvardintos ryšių paslaugos (A paslaugų 5 punktas). Atvejai, kada šio įstatymo reikalavimai netaikomi, yra įtvirtinti šio įstatymo 10 straipsnyje. Sutarties Nr. 6448 sudarymas į Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio reguliavimo sritį nepatenka.

Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnyje yra įtvirtinta supaprastintų pirkimų tvarka. Kaip antai, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis.

Kybartų PN direktorius 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 7-10/14 patvirtino Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (toliau – ir Taisyklės), nustatančias Perkančiosios organizacijos (Kybartų PN) vykdomų prekių, paslaugų ir darbų supaprastintų viešųjų pirkimų būdus ir jų procedūrų atlikimo tvarką (1 punktas). Taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad atlikdama pirkimus Perkančioji organizacija vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymu, Taisyklėmis ir kitais teisės aktais. Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad Sutartis Nr. 6448 turėjo būti sudaroma laikantis šių teisės aktų reikalavimų, t. y. atliekant viešųjų pirkimų procedūras, o pareiškėjas jų nesilaikė.

Pareiškėjo argumentai, jog į bylą išreikalautos UAB „Bitė Lietuva“ bei UAB „Tele2“ mobiliojo ryšio sutartys su Kybartų pataisos namais, sudarytos 2009, 2011 metais ankstesnių Kybartų pataisos namų vadovų, taip pat buvo sudaromos ne viešųjų pirkimų būdu, nepaneigia pareiškėjo pareigos laikytis įstatymų ir nepanaikina jo individualios tarnybinės atsakomybės už nustatytus pažeidimus. Tai, kad Kybartų pataisos namai nėra nutraukę su mobiliojo ryšio operatoriais ankstesnių sutarčių Nr. 1430 ir Nr. 6448, kurias Kybartų pataisos namų vardu pasirašė pareiškėjas, taip pat neturi esminės įtakos šios bylos ginčo sprendimui.

Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Sutartis Nr. 6448 dėl savo turinio neturėjo būti registruojama registruose.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vykdant teisės /norminių aktų nustatytus įgaliojimus ir veiklą sudaryti ir gauti dokumentai turi būti užregistruoti dokumentų registruose, susisteminti pagal institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentacijos planą, sutvarkyti ir įtraukti į apskaitą. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 punkte įtvirtinta, kad įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti; dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą. Dokumentai registruojami tą dieną, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami. Nurodytos teisės aktų nuostatos įtvirtina valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pareigą registruoti registruose, sisteminti, sutvarkyti ir įtraukti į apskaitą visus gaunamus ir siunčiamus dokumentus.

Taigi, tarp Kybartų pataisos namų ir UAB „Tele2“ sudaryta Sutartis Nr. 6448 turėjo būti registruojama Kybartų pataisos namų registruose. Be kita ko, Sutarties Nr. 6448 šalys yra Kybartų pataisos namai ir UAB „Tele2“, ši sutartis sukuria teises ir pareigas būtent sutarties šalims, todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad ši sutartis dėl savo turinio nėra Kybartų pataisos namų sutartis, todėl ji neturėjo būti registruota.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte valstybės tarnautojui yra nustatyta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Kybartų pataisos namų nuostatų 17.3 papunktyje nustatyta Kybartų pataisos namų direktoriaus funkcija pagal kompetenciją užtikrinti, kad įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai. Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje pavesta Kybartų PN direktoriui užtikrinti, kad vadovaujamos įstaigos veikla būtų pagrįsta teisėtumo, įstatymų viršenybės principais.

Teismas sutinka su Komisijos 2 padaryta išvada, jog pareiškėjas, neatlikęs viešųjų pirkimų procedūrų, nustatytų VPĮ ir sudarydamas sutartį Nr. 6448 su UAB „Tele2“, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimo tikslo – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, VPĮ 7 straipsnio 3 dalies reikalavimų, Taisyklių 3 punkto, Dokumentų ir archyvų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 punkte įtvirtintų reikalavimų. Taip pat teismo vertinimu, šis tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, kadangi pareiškėjui, kaip Kybartų pataisos namų vadovui, žinomi teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys dokumentų tvarkymą ir apskaitą bei viešuosius pirkimus, juo labiau, kad Taisykles įsakymu tvirtino pats pareiškėjas.

Teismas daro išvadą, kad Išvadoje 2 šis tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas ir jo sudėtis atskleista tinkamai.

Dėl perdavimo naudotis judriojo ryšio paslaugomis privatiems (artimiems) asmenims

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kybartų pataisos namų direktorius V. A., atstovaudamas Kybartų PN, 2012 m. lapkričio 21 d. su UAB „Tele2“ sudarė sutartį Nr. 1430 dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo. Šia sutartimi Kybartų PN buvo suteikti abonentiniai numeriai: (duomenys neskelbiami), kuriuos pareiškėjas perdavė naudotis savo artimiesiems giminaičiams: žmonai S. A. (perduotas abonentinis numeris (duomenys neskelbiami)); seseriai A. A. (perduotas abonentinis numeris (duomenys neskelbiami)); tėvui A. A. (perduotas abonentinis numeris (duomenys neskelbiami)); motinai I. A. (perduotas abonentinis numeris (duomenys neskelbiami)).

Pareiškėjas abonentinių numerių perdavimo faktą artimiesiems giminaičiams pripažįsta, tačiau tai teisina Kybartų PN susiklosčiusia praktika ir tai laiko formaliu pažeidimu.

Teismas šiuos pareiškėjo veiksmus vertina kaip veiksmus iš savanaudiškų paskatų, nes tokiais savo veiksmais pareiškėjas siekė naudos, t. y. palankesnių judriojo ryšio naudojimo paslaugų artimiesiems. Tuo tarpu VTĮ 2 straipsnio 13 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama apibūdinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Kaip antai, pagal VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punktą, piktnaudžiavimas tarnyba yra priskiriamas šiurkštiems pažeidimams.

Komisija 2 Išvadoje 2, be kita ko, konstatavo, kad Sutartimi Nr. 1430 įgytus abonementinius numerius perduodamas naudotis artimiesiems asmenims, piktnaudžiaudamas tarnyba, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1,2,3 ir 6 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kadangi asmenys, kuriems pareiškėjas perdavė abonentinius numerius pagal Sutartį Nr. 1430, yra artimi pareiškėjo giminaičiai, todėl jam priimant sprendimą pagal Sutartį Nr. 1430 įgytus abonentinius numerius perduoti minėtiems asmenims, kad jie naudotųsi palankesnėmis judriojo ryšio paslaugomis, nei savarankiškai sudarę sutartį, kilo akivaizdus viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas. Išvadoje 2 pažymėta, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti VPIDVTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusišalinimo prievolę ir nedalyvauti jokiose su abonentinių numerių perdavimo ir leidimo jais naudotis artimiesiems asmenims procedūrose. Išvadoje 2 nustačius, kad šios VPIDVTĮ nustatytos pareigos pareiškėjas neatliko, konstatuota, kad pareiškėjas veikė tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situacijoje ir jo veiksmai perduodant abonentinius numerius savo artimiesiems asmenims ir leidžiant jiems jais naudotis apie 3 metus ir 11 mėnesių, nelaikytini objektyviais ir nešališkais.

Pagal VPIDVTĮ 22 straipsnio 3 dalį, jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, jog asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą. Apie tyrimo rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka šio įstatymo nuostatas. Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta, kad valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kolegialioje valstybės ar savivaldybės institucijoje atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas neatitinka šio įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

LVAT praktikoje pažymima, jog VPIDVTĮ yra nustatyta, kad paaiškėjus, jog asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, institucija turi pareigą inicijuoti pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą, tačiau, remiantis VPIDVTĮ 22 straipsnio 3 dalimi, privalo apie patikrinimo rezultatus informuoti Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – ir VTEK), ir tik VTEK gali vertinti atlikto patikrinimo išvadą ir konstatuoti, ar asmuo pažeidė šio įstatymo nuostatas, bei priimti vieną iš sprendimų, numatytų VTEKĮ 29 straipsnyje, arba, pagal šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalį, VTEK, nesutikdama su valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo išvada, turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. VTEK kompetencija, vykdant VPIDVTĮ vykdymo priežiūrą, patvirtina, jog ji turi išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė VPIDVTĮ, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo (pvz., 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011, 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-607/2013).

Taigi įstatymų leidėjas numatė, jog valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija VPIDVTĮ nuostatų nevykdymo atveju ir savo iniciatyva gali atlikti pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą, tačiau kiekvienu atveju apie tyrimo rezultatus turi būti informuojama VTEK, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka VPIDVTĮ nuostatas (VPIDVTĮ 22 straipsnio 3 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog, kaip ir yra akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pareiga informuoti VTEK apie tyrimo rezultatus yra imperatyvi ir tik VTEK sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė nuobauda dėl VPIDVTĮ nuostatų pažeidimo. Taigi byloje nagrinėjamu atveju Administracijos direktorius, norėdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui už VPIDVTĮ nuostatų pažeidimą, turėjo VTEK informuoti apie pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus ir gauti VTEK sprendimą dėl VPIDVTĮ normų pažeidimo vertinimo.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl to, jog atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad pareiškėjas galimai pažeidė VPIDVTĮ nuostatas šiuo aspektu, būtų pasikreipusi VTEK. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tik VTEK gali vertinti atlikto patikrinimo išvadą ir konstatuoti, ar asmuo pažeidė VPIDVTĮ nuostatas, daro išvadas, kad Komisija 2, pati įvertinusi pareiškėjo veiksmų atitiktį šio įstatymo nuostatas bei be VTEK išvados nustačiusi, kad pareiškėjas pažeidė šio įstatymo nuostatas, viršijo kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos 2 motyvai ir išvados dėl VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1,2,3 ir 6 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimo, pareiškėjui Sutartimi Nr. 1430 įgytus abonementinius numerius perdavus naudotis artimiesiems asmenims, laikomi neteisėtais, todėl šalinami iš Išvados 2.

Teismas pažymi, kad šių išvadų ir motyvų iš Išvados 2 pašalinimas aukščiau nustatyto pažeidimo kvalifikavimui įtakos neturi.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Komisija 2, vertindama aukščiau nurodytus pareiškėjo veiksmus, juos kvalifikavo ne tik kaip VPIDVTĮ pažeidimą, tačiau ir kaip pareiškėjo padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 2 straipsnio 13 punkte – piktnaudžiavimas tarnyba ir VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punkte nustatytų valstybės tarnautojų svarbiausių etikos principų pažeidimą.

Kaip nurodyta aukščiau šiurkštus tarnybinis nusižengimas yra nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams (VTĮ 29 straipsnio 5 dalis). Šiurkščiu pažeidimu, be kita ko, laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams (VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas artimiesiems perduodamas abonentinius numerius, veikė iš savanaudiškų paskatų. Kaip antai, VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtintas nesavanaudiškumo principas, kuris reiškia, kad valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams. Etikos kodekso 3.3.2. papunktyje taip pat įtvirtintas nesavanaudiškumo principas, pagal kurį pareigūnas privalo nesinaudoti tarnyba, einamomis pareigomis bei suteiktais įgaliojimais ir nereikalauti to iš kitų, siekdamas naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ir draugams.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas įstaigos vadovu, kuriam keliami ypač aukšti elgesio standartai, veikdamas iš savanaudiškų paskatų (sudarydamas sutartį Nr. 1430 dėl abonentinių telefono numerių įgijimo ir juos perduodamas artimiesiems asmenims bei leisdamas naudotis ilgą laiko tarpą siekė savanaudiško tikslo – palankesnių judriojo ryšio naudojimo paslaugų artimiesiems) šiurkščiai pažeidė tiek VTĮ, tiek Etikos kodekse įtvirtintą nesavanaudiškumo principą. Taigi, pareiškėjas šiais veiksmais padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodomi argumentai, kad Sutarties Nr. 1430 sudarymą sąlygojo nuo 2009 metų Kybartų PN susiklosčiusi praktika, kuomet naudojant identifikacinį numerį (Kybartų pataisos namai) buvo sudaromos sutartys su judriojo ryšio paslaugų teikėju, kurių tikslas buvo asmeninių abonentų suteikimas visiems to pageidaujantiems darbuotojams, nėra įrodyti. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 3 d. rašte teismui nurodė, kad iš Marijampolės pataisos namų (Kybartų pataisos namai reorganizuoti į Marijampolės pataisos namus) gavo informaciją, jog Kybartų pataisos namuose nėra jokių oficialių dokumentų, kurie patvirtintų telekomunikacijų sutarčių sudarymą Kybartų pataisos namų vardu dėl paslaugų teikimo darbuotojams asmeninėms reikmėms, t. y. ne darbinių funkcijų atlikimui. Kita vertus, jei ir daryti prielaidą, buvus anksčiau minėto pobūdžio praktiką Kėdainių pataisos namuose, tai nepateisina pareiškėjo veiksmų, sudarant Sutartį Nr. 1430 ir jos pagrindu Kybartų pataisos namams suteiktus abonentinius numerius perduodant savo keturiems artimiems giminaičiams, kurie nebuvo Kėdainių pataisos namų darbuotojai. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad Kybartų pataisos namuose nuo 2009 metų egzistavo praktika, pagal kurią Kybartų pataisos namus atstovaujantys vadovai ar kiti asmenys sudarytų sutarčių dėl judriojo ryšių paslaugų teikimo pagrindu būtų perdavę Kybartų pataisos namams suteiktus abonentinius numerius privatiems asmenims, t. y. savo artimiems giminaičiams.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog dėl Sutarties Nr. 1430 ir abonentinių numerių perdavimo artimiems giminaičiams Kybartų pataisos namams žala nebuvo padaryta, nes buvo apmokamos mobiliojo ryšio paslaugos grynais pinigais.

Šiuo aspektu teismas pažymi, jog Kybartų pataisos namų nuostatuose nenumatyta judriojo ryšio paslaugų teikimo privatiems asmenims veikla, kaip ir privačių asmenų atsiskaitymų už judriojo ryšio paslaugas administravimas, todėl sutarties su UAB „Tele2“ pagrindu įgytus abonentinius numerius perdavus tretiesiems asmenims, šios sutarties pagrindu administravimui (sąskaitų gavimas, lėšų apmokėti sąskaitas surinkimas, sąskaitų apmokėjimas ir kt.) naudojamas Kybartų pataisos namų darbuotojų laikas ir kiti ištekliai vertintini kai Kybartų pataisos namų sąnaudos, kurios yra pareiškėjo neteisėtų veiksmų pasekmė. Taip pat pažymėtina, kad šis pažeidimas negali būti traktuojamas kaip mažareikšmis, kadangi jis truko apie 3 metus ir 11 mėnesių.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nors Komisija 2 pagal Sutartį Nr. 6448 ir Sutartį Nr. 1430 padarytus tarnybinius nusižengimus kvalifikavo kaip du skirtingus, tačiau jie, esant tarnybinio nusižengimo sudėčiai, turėjo būti kvalifikuojami kaip vienas sudėtinis pažeidimas, nes yra neatsiejamai susiję (iš esmės yra tas pats sandoris).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija nesutinka. Viena vertus, šios sutartys yra savarankiškos sutartys. Kita vertus, skiriasi pareiškėjo neteisėtų veiksmų pobūdis - su UAB „Tele2“ sudarius Sutartį Nr. 6448 nebuvo atliktos viešųjų pirkimų procedūros ir ši sutartis nebuvo įregistruota registruose, tuo tarpu Sutartimi Nr. 1430 įgytus abonentinius numerius perduodamas naudotis artimiesiems asmenims, pareiškėjas iš savanaudiškų paskatų piktnaudžiavo tarnyba.

Dėl tarnybinio transporto naudojimo

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas tarnybinį automobilį naudojo asmeniniais tikslais. Pareiškėjas tai, kad automobilį naudojo asmeniniais tikslais pripažįsta, tačiau, pareiškėjo teigimu, šis pažeidimas Komisijos 2 nepagrįstai pripažintas šiurkščiu. Kaip antai, pareiškėjas pripažino, kad padarė šį pažeidimą, dėl jo gailėjosi, taip pat Komisijai 2 pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dalis žalos atlyginta, taip pat pareiškėjas, dar iki Komisijos 2 tyrimo, už 2016 m. balandžio 21 d. kelionę, 2016 m. balandžio 28 d. Kybartų PN pateikdamas prašymą priimti pinigus, informavo apie automobilio naudojimą asmeniniais tikslais, tačiau Komisija 2 į šias lengvinančias aplinkybes neatsižvelgė.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (2015 m. liepos 7-8 d. pareiškėjo telefoniniai pokalbiai su Kybartų pataisos namų vairuotoju R. K., R. K. rašytinis paaiškinimas Kalėjimų departamento direktorei, Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 10 d. dokumentinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, naudodamasis tarnybine padėtimi, davė nurodymus, nesusijusius su Kybartų PN vykdomomis funkcijomis: 2015 m. liepos 7 d. tarnybiniu automobiliu vežti R. B. į Marijampolėje esančius sodus; 2016 m. balandžio 21 d. vežti V. A. į Klaipėdoje esančią Lietuvos saugios laivybos administraciją; 2016 m. balandžio 26 d. vežti jo asmeninius dokumentus į Klaipėdoje esančią Lietuvos saugios laivybos administraciją, 2016 m. gegužės 31 d. vežti jo pažįstamą Z. P. į Kaune esančias Kauno klinikas.

Komisija tai pat nustatė, kad pareiškėjas, priimdamas sprendimą naudoti ir naudodamas tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, pasirašydavo ant kelionės lapų su neteisingais nurodytais duomenimis apie kelionės tikslą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su Komisijos padaryta išvada dėl pareiškėjo atliktų veiksmų teisinės kvalifikacijos pagal VTĮ 2 straipsnio 13 dalį. Kaip minėta, pagal šią įstatymo nuostatą veiksmai, kuriais tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais arba kai viršijami suteikti įgaliojimai laikomi piktnaudžiavimu tarnyba. Komisija taip pat pagrįstai pripažino, kad tokie pareiškėjo veiksmai pažeidžia VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktuose įtvirtinus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus (teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo) ir Pareigūnų etikos taisyklių 3.1.4, 3.1.6, 3.2.3, 3.4.2 papunkčiuose nustatytų etikos principų (sąžiningai atlikti tarnybines pareigas; laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir duotos priesaikos; būti objektyvus, sąžiningas ir teisingas, priimdamas sprendimus, nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, pasiūlymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; laikytis duotos priesaikos ir elgtis sąžiningai) ir tuo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba.

VTĮ 30¹ straipsnyje įtvirtintos tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą (1 punktas); valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą (2 punktas); tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms (3 punktas); tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą (4 punktas); tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos (5 punktas); tarnybinį nusižengimą padarė moteris dėl nėštumo (6 punktas); tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai (7 punktas). Šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės: tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų (1 punktas); tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis (2 punktas); per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas (3 punktas); tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo (4 punktas); tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą ar dėl savanaudiškų paskatų (5 punktas).

Iš Išvados 2 matyti, kad Komisija 2, vertindama šiuos pareiškėjo veiksmus, priešingai nei teigia pareiškėjas, atsižvelgė į lengvinančią aplinkybę, t. y. kad pareiškėjas padengė kuro sąnaudas. Tačiau šiuo atveju Komisija pagrįstai išvadoje pažymėjo, kad žalą pareiškėjas atlygino tik pradėjus tarnybinį patikrinimą dėl galimų tarnybinių nusižengimų, o iki tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniais tikslais paaiškėjimo, pareiškėjas šiuos faktus bandė nuslėpti, tarnybinio automobilio naudojimo lape patvirtindamas neteisingus duomenis apie tarnybinio automobilio naudojimą.

Tuo tarpu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės – tarnybinio nusižengimo pripažinimo faktas, gailėjimasis bei informavimas apie tarnybinio automobilio naudojimą asmeniniais tikslais – minėtame VTĮ 30¹ straipsnyje išvardintų lengvinančių aplinkybių sąraše nėra įtvirtintos. Pažymėtina, kad tarnybinio automobilio naudojimas asmeninėms reikmėms, t. y., valstybės turto asmeniniams poreikiams tenkinti naudojimas yra atliekamas iš savanaudiškų paskatų. Todėl Komisija 2 pagrįstai šiuos veiksmus kvalifikavo kaip savanaudiškus ir, atsižvelgdama į VTĮ 30¹ straipsnio 2 dalies 5 punktą, šią aplinkybę laikė tarnybinę atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Nors pareiškėjas teigia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą komisija neteisingai perskaitė pareiškėjo prašymą dėl išlaidų už 2016 m. balandžio 21 d. kelionę grąžinimo, kadangi pareiškėjo skaičiai „1“ ir „7“ yra vizualiai panašūs, tačiau iš byloje pateikto pareiškėjo prašymo teismas neturi pagrindo abejoti, kad jame nurodyta, jog prašoma priimti 59,20 Eur už 2016 m. balandžio 27 d. Taigi, nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjas iki Komisijos tyrimo pats pripažino, kad automobilį naudojo savo interesais.

Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl tarnybinio automobilio naudojimo 2016 m. balandžio 26 d. ir 2016 m. gegužės 31 d. aplinkybių, t. y. kad jis tikėjosi, jog vairuotojas naudos ne tarnybinį transportą, jog pareiškėjo vairuotojas galėjo duoti Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui reikalaujamus parodymus vengdamas savo tarnybinės ar galimai baudžiamosios atsakomybės, pagrįsti tik pareiškėjo daromomis prielaidomis ir sąmprotavimais, o ne objektyviais duomenimis.

Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad pareiškėjo veiksmai, kai jis eidamas įstaigos vadovo pareigas, naudojo tarnybinį transportą asmeninėms reikmėms, nors šį transportą tuo metu vairavo Kybartų pataisos namų vairuotojas R. K., pasirašė tarnybinio automobilio kelionės lape prie jam žinomai neteisingų duomenų apie tarnybinio automobilio panaudojimą, akivaizdžiai nesiderina su galiojančiomis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių iš statutinių tarnautojų tikisi visuomenė. Pareiškėjo veiksmai nesiderina su pataisos pareigūno priesaika, jie diskredituoja bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas, mažina visuomenės pasitikėjimą ir sudaro įspūdį, jog pataisos pareigūnai, einantys įstaigos vadovo pareigas, turi teisę ir galimybę pažeidinėti teisės normų reikalavimus, savanaudiškai naudodami valstybės turtą asmeniniams poreikiams tenkinti.

Komisija 2 Išvadoje 2 nustatė, kad pareiškėjas, priimdamas sprendimą naudoti ir naudodamas tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nustatytas pareigas. Byloje duomenų, kad atsakovė dėl to, jog atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad pareiškėjas šiais savo veiksmais galimai pažeidė VPIDVTĮ nuostatas, būtų pasikreipusi VTEK, nėra. Kaip aukščiau nurodyta, tik VTEK gali vertinti atlikto patikrinimo išvadą ir konstatuoti, ar asmuo pažeidė VPIDVTĮ nuostatas. Teismas daro išvadą, kad Komisija 2, pati įvertinusi šių pareiškėjo veiksmų atitiktį VPIDVTĮ nuostatoms bei be VTEK išvados nustačiusi, kad pareiškėjas pažeidė šio įstatymo nuostatas, peržengė savo įgaliojimų ribas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos 2 argumentai ir išvados dėl VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimo, pareiškėjui priėmus sprendimą naudoti ir naudojant tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, padarytos viršijus savo įgaliojimus, todėl šalinamos iš Išvados 2.

Tačiau konstatuotina, kad šių Komisijos 2 argumentų ir išvadų iš Išvados 2 pašalinimas, pareiškėjo aukščiau nustatyto tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo šiurkščiu įtakos neturi, kadangi, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog valstybės tarnautojas ar pareigūnas, naudodamas tarnybinį automobilį asmeniniams tikslams, šiurkščiai nusižengia valstybės tarnautojo etikos principams ir jo veika turi piktnaudžiavimo tarnyba nusižengimo sudėtį (pvz., 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012 ir kt.). Nurodyti LVAT išaiškinimai taip pat paneigia pareiškėjo teiginius apie tai, jog piktnaudžiavimas tarnyba, nenustačius šiurkštaus VPIDVTĮ reikalavimų pažeidimo, savaime nėra šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Pareiškėjas nurodo, jog pradėjus du atskirus tarnybinius patikrinimus, buvo siekiama sukurti formalų pagrindą atleisti jį iš tarnybos pagal Statuto 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. prieš tai skyrus tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjo teiginiu. Visų pirma, teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinių nuobaudų skyrimą, nenumato draudimo, nustačius pažeidimų daugetą, dėl jų tyrimo atlikti du atskirus patikrinimus, juolab, kad pagrindas (vada) pradėti tyrimą dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų buvo skirtingas (Kalėjimų departamento 2016 m. birželio 27 d. raštas bei Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštas ir Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pažyma Nr. LV-2919). Kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbi byloje nustatyta aplinkybė yra ta, jog pareiškėjui atsakovė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų pritaikė ne tik dėl to, jog per paskutinius 12 mėnesių pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, bet ir dėl to, jog pareiškėjas padarė du šiurkščius tarnybinius nusižengimus už kuriuos VTĮ numato tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Pareiškėjo teigimu, nebuvo pagrindo jam skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, kadangi, pareiškėjo manymu, ji nėra proporcinga padarytiems nusižengimams.

Kaip byloje nustatyta, pareiškėjas tarnybinių nuobaudų skyrimo metu buvo Kybartų PN direktorius, statutinis valstybės tarnautojas. Teismas, pasisakydamas dėl įstaigos vadovo tarnybinės atsakomybės, pažymi, kad LVAT savo praktikoje yra akcentavęs, kad įstaigos vadovo tarnybinė atsakomybė pasižymi tam tikra specifika. Įstaigos vadovo statusas suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų pareigūnų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Preziumuojama, kad įstaigos vadovas žino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes priešingu atveju toks asmuo apskritai negalėtų užimti tokių atsakingų pareigų (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje eA-1934-629/2018).

Be kita ko, pareiškėjo padarytas sudėtinis tarnybinis nusižengimas susideda iš 3 savarankiškų tarnybinių nusižengimų, kurie buvo padaryti tyčiniais veiksmais. Iš trijų tarnybinių nusižengimų, du buvo pripažinti piktnaudžiavimu tarnyba, t. y., šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais. Juo labiau, kad net už kiekvieną šiurkštų tarnybinį nusižengimą galima skirti atleidimą iš pareigų. Vadovaujančio statutinio valstybės pareigūno elgesys pavaldiems pareigūnams ir visuomenei turi būti gero elgesio tarnyboje ir už jos ribų pavyzdžiu. Tuo tarpu pareiškėjas, eidamas vadovaujančias pareigas, ne tik pats nevykdė teisės aktų reikalavimų, tačiau davė neteisėtus nurodymus sau pavaldiems asmenims ir dėl tokio elgesio negali būti laikomas gero elgesio tarnyboje ir už jos ribų pavyzdžiu. Aukščiau vertinti pareiškėjo veiksmai diskredituoja bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas, mažina visuomenės pagarbą ir pasitikėjimą tiek valstybės institucijomis, tiek pačiu pareigūnu, sudaro įspūdį, jog valstybės pareigūnai, siekdami savanaudiškų tikslų, turi galimybę pažeidinėti teisės normų reikalavimus ir naudoti valstybės turtą asmeniniams ar artimųjų poreikiams tenkinti, taigi, pareiškėjo neteisėtų veiksmų pasekmės nėra mažareikšmės ir jų negalima sieti vien tik su valstybei ar Kybartų PN padaryta žala.

Pagal VTĮ 29 straipsnio 4 dalį, nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja abu pagrindai taikyti atleidimą iš pareigų, kadangi 2016 m. rugsėjo 26 d. Įsakymu 1 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vienintelė proporcinga ir adekvati pareiškėjo padarytiems tarnybiniams nusižengimams tarnybinė nuobauda yra atleidimas iš tarnybos.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, nustatytas faktines aplinkybe, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, konstatuoja, kad pagrindo naikinti Įsakymą 1 ir Įsakymą 2 pareiškėjo skunduose nurodytais argumentais nėra, Įsakymas 1 ir Įsakymas 2 yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, teismas taip pat nenustatė kitų ginčijamų įsakymų panaikinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjo skundai atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundai atmetami, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.