- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- e2YT-1157-1236/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00046-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, J. K., G. K., K. M., V. M.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, J. K., G. K., G. K., K. M., K. M., V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės V. K. mirties, priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini), kad po sutuoktinės mirties jis įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas nurodo, kad santuokos metu, 1998 m. rugsėjo 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, jo vardu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Nekilnojamasis turtas). Kadangi šis turtas įgytas santuokos metu, jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kad įregistruotas pareiškėjo vardu. Pareiškėjas nurodo, kad po sutuoktinės mirties toliau nuolat gyvena minėtame gyvenamajame name, valdo ir prižiūri visą Nekilnojamąjį turtą, moka komunalinius ir kitus su turto išlaikymu susijusius mokesčius, rūpinasi turto išsaugojimu. Jokio kito nekilnojamojo turto nei jis, nei palikėja neturėjo, palikėjos vardu registruoto turto nėra. Pareiškėjas nurodo galvojęs, jog dėl to, kad Nekilnojamasis turtas registruotas jo vardu, jam nereikia papildomai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo teigimu, faktiškai pradėdamas valdyti ir toliau nepertraukiamai valdydamas palikėjos turto dalį (½ dalį Nekilnojamojo turto), jis priėmė palikimą Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 5.50 ir 5.51 straipsnių pagrindu. Į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. Atsižvelgiant į tai, kad yra praleidęs trijų mėnesių terminą pareiškimui notarui paduoti ir kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti dokumento, patvirtinančio palikimo priėmimo faktą, pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės V. K. mirties (duomenys neskelbtini) jis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, siekdamas įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių V. K. palikimo priėmimą. Pažymi, kad palikimas valstybei galėtų pereiti tik tuo atveju, jei nė vienas įpėdinis jo nepriimtų. Nurodo, jog teismui nustačius, kad pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, pareiškimo tenkinimui neprieštaraus, ir prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuoti asmenys G. K., J. K., K. M., V. M., K. M. ir G. K. atsiliepimuose į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka.
5. Byla teisėjos 2026 m. vasario 4 d. rezoliucija paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
7. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
9. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
10. Iš į bylą pateiktos VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie V. K. nustatyta, kad pareiškėjas ir V. K. susituokė (duomenys neskelbtini), kad V. K. mirė būdama santuokoje; sutuoktinis – S. K.; vaikai – J. K.; mirę vaikai – S. K. ir V. K.. Iš Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. K. mirė. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie S. K. nustatyta, kad jo vaikai – G. K. ir G. K.. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie V. K. nustatyta, kad jos vaikai – K. M., K. M. ir V. M.. 2026 m. sausio 6 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad pareiškime nurodytas Nekilnojamasis turtas nuosavybės teise nuo 1998 m. rugsėjo 17 d. priklauso pareiškėjui S. K.. Į bylą pateikti VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašai patvirtina, jog pagal V. K. asmens kodą duomenų apie šio asmens sudarytus testamentus, palikimo priėmimo faktus, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimą ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo faktus atitinkamuose registruose nėra įregistruota. Pareiškėjas į bylą pateikė mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad jis laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 19 d. atliko mokėjimus UAB „Ignitis“ už objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą elektros energiją. Iš Gyventojų turto draudimo liudijimo (poliso) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d. yra apdraudęs būstą, esantį (duomenys neskelbtini).
11. Pagal CK 3.87 straipsnį, jeigu gyvenama įregistravus santuoką, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pirmiau šiame sprendime nurodytas Nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Šis nurodyto turto teisinis rėžimas pasibaigė vienu iš įstatyme nustatytu būdu – vienam iš sutuoktinių mirus (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), todėl dėl mirusiajai V. K. priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).
13. Nors nagrinėjamu atveju į bylą nepateikti atskiri duomenys, patvirtinantys S. K. palikimą sudarančio objekto – Nekilnojamojo turto, priėmimą faktiškai pradėjus šį turtą valdyti, teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje yra išaiškinęs, jog vadovaujantis paveldėjimo universalumo principu, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1, Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
14. Tuo tarpu byloje nustatyti faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas po V. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) pastarosios palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti palikimo objektą sudarantį Nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjo paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškimą patenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. K. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės – V. K., mirties (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas paveldėjimo teisės įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamoje byloje susidarė 14,13 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjo, atsižvelgiant į tai, kad jis, suinteresuotas paveldėto turto perėmimu, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, dėl ko turėjo inicijuoti šį teisminį procesą (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,13 Eur (keturiolikos eurų 13 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.