Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. D., R. G. ir A. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai N. D., R. G. ir A. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą V. G. palikimui priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų N. D. (toliau - ir Pareiškėja 7), R. G. (toliau - ir Pareiškėja 2) ir D. G. (toliau - ir Suinteresuotas asmuo) motina V. G.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas - 525/1550 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 685/1000 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nuo V. G. mirties iki šio pareiškimo padavimo dienos įstatymų nustatyta tvarka dėl jos palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi. Šį faktą liudija ir 2022 m. balandžio 7 d. Testamentų registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2008 m. lapkričio 5 d. V. G. buvo sudariusi testamentą, tačiau Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų. V. G. buvo našlė, turėjo keturis vaikus - N. D., R. G., D. G., V. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, ir kurio turto bei teisių paveldėtojas yra jo mirusios sutuoktinės K. G. tėvas pareiškėjas A. Š. (toliau - Pareiškėjas 3). V. G. kitų vaikų ir/ar išlaikytinių neturėjo, iki pat savo mirties momento gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Po V. G. mirties jos vaikai (N. D., R. G., D. G. ir šiuo metu miręs V. G.) nesikreipė dėl jos palikimo priėmimo, kadangi visi buvo įsitikinę, kad mama jokio turto ar pinigų nepaliko. Šis pareiškėjų ir jų brolio įsitikinimas buvo grindžiamas pačios velionės daugkartiniais pasisakymais, kad visą turimą turtą ji esą padovanojusi sūnui V. dar 2011 metais. Šias aplinkybes iš dalies pagrindžia 2011 m. kovo 9 d. Dovanojimo sutartis, kuria V. G. padovanojo sūnui V. G. 500/1550 dalį 1550 ha bendro ploto žemės sklypo su jame esančiai statiniais - 163/1000 dalimi gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi ūkinio pastato, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Pareiškėjos 1, 2 visiškai pasitikėdamos mama, niekada šios informacijos netikrino ir nesidomėjo, ar tikrai ji visą turimą turtą padovanojo broliui, o Pareiškėjų brolis V. G. galimai ir pats nežinojo, kad 2011 m. kovo 9 d. sutartimi jam buvo padovanotas ne visas tuo metu motinos turimas turtas, o tik jo dalis. Tikėtiną V. G. nežinojimą ir/ar nesidomėjimą, kad 2011 m. kovo 9 d. dovanojimo sutartimi jis įgijo ne visą motinos turtą, o tik jo dalį, galėjo nulemti pastarojo šeimos ilgalaikis asocialus gyvenimo būdas.

Taip pat nurodė, kad Pareiškėja 1 šiuo metu gyvena užsienyje; tačiau jai dar gyvenant Lietuvoje, 2011 m. rugsėjo 27 d. ji, jos brolis V. ir dar vienas asmuo (tuometinis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas) sudarė susitarimą dėl šio namo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos. Aplinkybė, kad V. G. šiame sandoryje nedalyvavo, taip pat palaikė N. D. ir jos brolio V. G. klaidingą įsitikinimą, kad mama, neturėdama dalinės nuosavybės teisės į namą, neturi tokios teisės ir į žemės sklypo bei kitų statinių dalis, nes visame turte savo turėtas dalis yra padovanojusi V.. Kitos V. G. dukros (Pareiškėja 2 ir Suinteresuotas asmuo) daugelį metų kartu su mama negyveno, jos turtiniais reikalais nesidomėjo, žinojo, kad mama po tėvo B. G. (mirė (duomenys neskelbtini)) mirties tapusi viso turto adresu (duomenys neskelbtini) (žemės, namo, garažo, kitų statinių) savininke, dalį šio turto pardavė kitiems asmenims, o kitą dalį padovanojo sūnui V.. Tokiu būdu, mirus V. G., nei Pareiškėjos, nei jų brolis V. dėl teisinių žinių stokos nesidomėjo ir nesuprato, kad velionė tebeturėjo dalis nekilnojamajame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir kad dėl mirusios motinos palikimo priėmimo į notarą reikėjo kreiptis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. (duomenys neskelbtini) mirus V. G., jo turtą, padedama savo giminių, paveldėjo jo žmona K. G., kuri netrūkus taip pat mirė. 2022 m. vasario 22 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas K. G. tėvui A. Š.. Kadangi pastarasis yra senyvo amžiaus ligotas asmuo, jo reikalais pagal 2022 m. balandžio 6 d. Vilniaus m. 22 notarų biure patvirtintą įgaliojimą pradėjo rūpintis jo dukterėčia T. T., kuri susipažino su A. Š. paveldėto turto dokumentais ir pastebėjo, kad dalis žemės ir statinių dalinės nuosavybės teise tebepriklauso mirusiajai V. G.. Apie tai A. Š. atstovė informavo Pareiškėjas bei Suinteresuotą asmenį, pateikė joms su turtu susijusius dokumentus. Pažymėjo, kad Pareiškėjos 1 ir 2 tik gavusios šią informaciją, iš karto pradėjo aiškintis situaciją, domėtis paveldėjimo procedūromis, konsultuotis su teisininkais, sudarė teisinio atstovavimo sutartį ir pan. Suinteresuotas asmuo D. G. informavo, kad paveldėti nenori, todėl dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nesikreips.

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštaravo pareiškėjų prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepateikė.

Teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. gruodžio 20 d. 11:00 val. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina V. G.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas - 525/1550 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 685/1000 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nuo V. G. mirties iki šio pareiškimo padavimo dienos įstatymų nustatyta tvarka dėl jos palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi. Šį faktą liudija ir 2022 m. balandžio 7 d. Testamentų registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2008 m. lapkričio 5 d. V. G. buvo sudariusi testamentą, tačiau Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. V. G. buvo našlė, turėjo keturis vaikus - N. D., R. G., D. G., V. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, ir kurio turto bei teisių paveldėtojas yra jo mirusios sutuoktinės K. G. tėvas Pareiškėjas 3. V. G. kitų vaikų ir/ar išlaikytinių neturėjo, iki pat savo mirties momento gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad po V. G. mirties jos vaikai (N. D., R. G., D. G. ir šiuo metu miręs V. G.) nesikreipė dėl jos palikimo priėmimo, kadangi visi buvo įsitikinę, kad mama jokio turto ar pinigų nepaliko; šis Pareiškėjų ir jų brolio įsitikinimas buvo grindžiamas pačios velionės daugkartiniais pasisakymais, kad visą turimą turtą ji esą padovanojusi sūnui V. dar 2011 metais. Šias aplinkybes iš dalies pagrindžia 2011 m. kovo 9 d. Dovanojimo sutartis, kuria V. G. padovanojo sūnui V. G. 500/1550 dalį 1550 ha bendro ploto žemės sklypo su jame esančiai statiniais - 163/1000 dalimi gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi ūkinio pastato, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų 1, 2 teigimu, jos, pasitikėdamos mama, niekada šios informacijos netikrino ir nesidomėjo, ar tikrai ji visą turimą turtą padovanojo broliui, o Pareiškėjų brolis V. G. galimai ir pats nežinojo, kad 2011 m. kovo 9 d. sutartimi jam buvo padovanotas ne visas tuo metu motinos turimas turtas, o tik jo dalis. Tikėtiną V. G. nežinojimą ir/ar nesidomėjimą, kad 2011 m. kovo 9 d. dovanojimo sutartimi jis įgijo ne visą motinos turtą, o tik jo dalį, galėjo nulemti pastarojo šeimos ilgalaikis asocialus gyvenimo būdas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecinė teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Bylos duomenys liudija, kad po pareiškėjų motinos V. G. mirties atsirado palikimas – nekilnojamas turtas, 525/1550 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 685/1000 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nuo V. G. mirties iki šio pareiškimo padavimo dienos įstatymų nustatyta tvarka dėl jos palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi.

Išanalizavus ir įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atnaujina terminą palikimui priimti (CK 5.50, 5.57 straipsniai) ir atnaujina pareiškėjams N. D., R. G. ir A. Š. praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą V. G. palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjams N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo jie turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.