Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės UAB „Julianus Inkaso“ ir skolininko C. E. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kreditorė UAB „Julianus Inkaso“, atstovaujama įgalioto asmens D. Š. ir skolininkas C. E., kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti jų 2018 m. gegužės 14 d. sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kuria susitarė dėl skolos grąžinimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsniu, prašo pateiktą taikos sutartį patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnis imperatyviai nustato, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta visų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr., pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, CPK 42 straipsnio 2 dalį, 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Iš prašymo bei 2018 gegužės 14 d. taikos sutarties nustatyta, kad taikos sutarties šalys: kreditorė UAB „Julianus Inkaso“, atstovaujama įgalioto asmens D. Š. ir skolininkas C. E., 2018 m. gegužės 14 d. sudarė ir pasirašė taikos sutartį, kuria susitarė dėl skolos grąžinimo pagal mokėjimo grafiką. Taikos sutarties šalys, siekdamos užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), taikiai susitarė dėl visų klausimų išsprendimo, sudarydami prašomą teismo patvirtinti taikos sutartį.

Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, todėl jai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, t. y. šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Taigi, tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas, todėl teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015; 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-522/2012 ir t. t.). Proceso šalies pareiškimas, kad ji pripažįsta konkretų faktą, sukuria teismui pareigą įsitikinti, kad pripažinimas išreikštas sąžiningai, laisva šalies valia ir atitinka bylos aplinkybes. Be to, faktai nebenustatinėjami tokiu atveju, jei jų pripažinimas išreikštas aiškiai, nuoseklus, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013; 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra išreikšta visų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, be to, šalims žinomos ir suprantamos teismo patvirtintos taikos sutarties galia ir pasekmės (CK 1.80, 1.81, 6.983–6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis, CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas), daro išvadą, kad šalių 2018 m. gegužės 14 d. sudaryta taikos sutartis tvirtintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kreditorės UAB „Julianus Inkaso“ ir skolininko C. E. prašymą tenkinti.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą 2018 m. gegužės 14 d. tarp UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, atstovaujamos įgalioto asmens D. Š. ir C. E., žemiau nurodytomis sąlygomis:

„Mes, UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639. registruotas buveinės adresas A. Goštauto g. 8, Vilnius (toliau - Kreditorius) ir C. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (-i) adresu M.g., Pakruojis (toliau - Skolininkas), susitarėme sudalyti šią taikos sutarti dėl skolos grąžinimo ir išspręsti visą ginčą šiomis šalių sulygtomis taikos sutarties sąlygomis:

Skolininkas pripažįsta skolą bendroje sumoje 371,46 Eur (trys šimtai septyniasdešimt vienas euras, 46 et.) ir įsipareigoja sumokėti minėtą sumą šios sutarties 2 dalyje numatyta tvarka ir terminais bei j jam nurodytą sąskaitą.Mokėjimų grafikas:

Šalys susitaria, kad Kreditorius turi teisę vienasmeniškai pateikti teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.Šalys susitaria, kad Skolininkui praleidus bent vieną įmoką arba įmokėjus mažesnę sumą nei nurodyta 2 d. mokėjimų grafike, Kreditorius turi teisę kreiptis j teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo visai likusiai 1 p. nurodytai nepadengtai skolos sumai. 5 proc. metinių palūkanų sumai, skaičiuojamai nuo skolos neapmokėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo pagal taikos sutartį dienos, ir teikti vykdomąjį dokumentą vykdymui.Skolos atsiradimo pagrindas 2018.01.15 reikalavimo perleidimo sutartis; Vartojimo kredito sutartis.Skolininkas turi teisę sumokėti Kreditoriui šios taikos sutarties 1 dalyje nurodytą pinigų sumą anksčiau nei šios sutarties 2 dalyje nurodytu terminu.Įvykdžius visus sutarties įsipareigojimus, šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės.Šalys patvirtina, kad turi visus įgaliojimus, reikalingus šiai taikos sutarčiai pasirašyti bei patvirtinti ir kad šioje sutartyje nurodyta informacija atitinka tikrovę.Šiai taikos sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė.Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte (teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį) ir Civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalyje (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią).Ši Sutartis sudaryta dviem vienodos juridinės galios egzemplioriais, po vieną egzempliorių kiekvienai Šaliai.Šalys pareiškia, kad šią taikos sutartį perskaitė, jos turinį, prasmę ir teisinius padarinius suprato ir kaip atitinkančią Šalių valią, priima ir pasirašo.“

Nutartis neskundžiama.