Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 176,18 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog 2013-11-07 Vilniuje, Pergalės g., įvykusios avarijos metu buvo apgadintas O. M. priklausantis automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Avarija įvyko dėl transporto priemonės RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo I. G. (I. G.) kaltės. Transporto priemonės RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. 2013-11-07 įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 176,18 Eur dydžio draudimo išmoką. Eismo įvykio kaltininkas vairavo minėtą transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į apdraustąjį I. G.. Pastarasis 2013-11-25 mirė. Už mirusio skolininko prievoles atsakingi palikimą priėmę šio skolininko įpėdiniai. AB „Lietuvos draudimas“ gavo informaciją iš Centrinės hipotekos įstaigos, jog paveldėjimo byla šiam asmeniui neužvesta, duomenų apie paveldėtojus nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-01-26 raštu informavo, kad I. G. nuosavybės teise valdytas turtas – žemės sklypas, paveldėjimo teise perėjo valstybei. Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už patikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto vertės. Nurodė, kad ieškovas teikė pretenzijas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau žala atlyginta nebuvo.Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu prašė atmesti ieškovo patikslintą ieškinį ir pakeisti valstybės atstovą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės Ūkio ministerijos. Nurodė, kad I. G. mirė 2013-11-25, taigi, terminas pareikšti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus suėjo 2014-02-26. Ieškovas į Vilniaus miesto 42-ą notarų biurą kreipėsi 2014-04-02, o per minėtą 3 mėnesių terminą, nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų laikomi tinkamu kreditoriaus reikalavimų pateikimo būdu. Ieškovas nei po palikėjo mirties, nei teikdamas ieškinį ar patikslintą ieškinį nesiekė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino atnaujinti. Pažymėjo, jog ieškovas praleido ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą, bet ir CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą 3 metų naikinamąjį terminą. Tai reiškia, kad ieškovui nebėra galimybės atsinaujinti minėtą 3 mėnesių terminą ir ieškovo reikalavimas negali būti patenkintas. Nurodė, kad pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punkto 3 dalį visas paveldėtas turtas yra Nacionalinės žemės tarnybos dispozicijoje, todėl tinkama valstybės atstovė šioje byloje yra būtent Nacionalinės žemės tarnyba.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Ūkio ministerijos atsiliepimu prieštaravimų į patikslintą ieškinį nereiškė. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba administruoja tik žemės sklypo pardavimą teisės aktų nustatyta tvarka, o gautas lėšas turi pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl nėra pagrindo teigti, kad visus klausimus, susijusius su valstybės paveldėtu žemės sklypu, sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybei atstovauja jos lėšas administruojanti institucija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-02 sprendimu atnaujino ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą reikalavimui po palikėjo I. G. mirties įpėdiniui Lietuvos Respublikos valstybei pareikšti; ieškovo ieškinį tenkino: priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 176,18 Eur žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (176,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo teiginiais, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nėra tinkamas atsakovo atstovas. Teismas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos administruoja tik žemės sklypo pardavimą teisės aktų nustatyta tvarka, o gautas lėšas turi pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, valstybei atstovauja jos lėšas administruojanti institucija, šiuo atveju – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.Teismas nustatė, kad ieškovo teisė pareikšti reikalavimus prasidėjo 2013-11-25 t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos ir baigėsi 2016-11-25. Taigi, ieškovas, kreipdamasis į notarą 2014-02-02, praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus mirusiojo I. G. įpėdiniams. Tačiau vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi teismui suteikta teisė pratęsti palikėjo kreditoriaus dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti. Ieškovas 2016-12-08 pateikė prašymą dėl termino pratęsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad mirusiojo I. G. turto paveldėtoja valstybė apie ieškovo kreditorinius reikalavimus, pareikštus vadovaujantis Civilinio kodekso 5.63 straipsniu, buvo informuota iki pradedant paveldėjimo procedūras, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo veiksmus jam sužinojus apie jo skolininko I. G. mirtį, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatavo, kad ieškovas terminą pareikšti reikalavimus po I. G. mirties priėmusiems palikimą įpėdiniams praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas ieškovo prašymą dėl praleisto 3 mėnesių termino pareikšti kreditorinius reikalavimus palikėjo I. G. įpėdinei – valstybei tenkino, terminą atnaujino. Teismas sprendė, kad mirusiojo I. G. įpėdinei – valstybei, atsirado pareiga atsakyti pagal skolininko prievoles jo esamiems kreditoriams.Teismas nurodė, kad 3 metų naikinamasis senaties terminas, numatytas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje, taikomas ne prašymui atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pateikti, o kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Ieškovas 2014-04-02 raštu informavo Vilniaus miesto 42-tą notarų biurą dėl kreditorinio reikalavimo I. G. įpėdiniams, taigi nuo palikimo atsiradimo (2013-11-25) trijų metų naikinamasis terminas nebuvo suėjęs.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių formuluočių yra aišku, kad įstatymų leidėjas suteikė 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir 3 metų naikinamąjį terminą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimui. Visgi, sprendime yra nurodyta, kad „numatytas CK 5.63 str. 4 d., taikomas ne prašymui atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pateikti, o kreditoriniams reikalavimams pareikšti.“ Teismas padarė teisės aiškinimo klaidą ir tai lėmė, jog ieškinys buvo tenkintas, nors pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį ieškovo prašymas atnaujinti 3 mėnesių terminą turėjo būti netenkintas kaip pateiktas praleidus 3 metų naikinamąjį terminą, o ieškinys atmestas. Nagrinėjamoje byloje teismas nevertino, kad Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punkto 3 dalis imperatyviai nurodo, kad jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą arba žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas. Šios pareigos apima ir atsiskaitymą su palikėjo kreditoriais. Visas paveldėtas turtas yra Nacionalinės žemės tarnybos dispozicijoje, todėl tinkama valstybės atstovė šioje byloje yra būtent Nacionalinė žemės tarnyba.Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius pateikti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui ar pareikšti ieškinį teisme. Kadangi palikėjo įpėdinių nebuvo, ieškovas negalėjo jiems pateikti pretenzijos nei per 3 mėnesių terminą, nei vėliau. 3 mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti nustatytas siekiant, kad palikimą ketinantys priimti įpėdiniai žinotų apie palikėjo prievoles, ir žinodami šią informaciją galėtų priimti jiems priimtiną sprendimą: priimti palikimą, atsisakyti priimti, ar priimti palikimą pagal palikto turto apyrašą. Kadangi pavėluotas reikalavimas neturėjo jokios įtakos palikimą priėmusio asmens teisėms ir pareigoms, bei terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą praleistas tik 1 mėnesiu ir 3 dienomis, terminas turėjo būti pratęstas. Be to, palikimą priėmusiam asmeniui ieškovas pareiškė kreditorinį reikalavimą ir pateikė ieškinį nepraleidęs 3 metų naikinamojo termino.Parduodant žemės sklypą, valstybę atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, bet už parduotą sklypą gautomis lėšomis ši institucija nedisponuoja. Visais atvejais, ir kai palikėjas neturi kreditorių, ir kai juos turi, už parduotą žemės sklypą gautas lėšas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Sprendimą dėl lėšų pervedimo kreditoriui taip pat priima Valstybinė mokesčių inspekcija. Dėl to ieškovas atsakovo atstovu nurodė Valstybinę mokesčių inspekciją.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokios kategorijos bylose. Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).Apeliantas be pagrindo teigia, kad iš CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių formuluočių yra aišku, kad įstatymų leidėjas suteikė 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir 3 metų naikinamąjį terminą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimui. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad numatytas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje termina, taikomas ne prašymui atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pateikti, o kreditoriniams reikalavimams pareikšti, padarė teisės aiškinimo klaidą, ir tai lėmė, jog ieškinys buvo tenkintas, nors pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį ieškovo prašymas atnaujinti 3 mėnesių terminą turėjo būti atmestas, kaip pateiktas praleidus 3 metų naikinamąjį terminą.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje apie galimybę atnaujinti terminą, numatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, t.y. kalbama apie galimybę atnaujinti 3 mėnesių terminą reikalavimui priėmusiems palikimą įpėdiniams pareikšti.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad palikimas atsirado 2013 m. lapkričio 25 d.; nuo palikimo atsiradimo prasidėjo termino pareikšti kreditorinius reikalavimus įpėdiniams eiga. Ieškovė kreipėsi su kreditoriniu reikalavimu į notarą 2014 m. vasario 2 d.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad kreditorinio reikalavimo pareiškimas palikimą tvarkančiam notarui yra tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), tačiau ieškovė praleido trijų mėnesių terminą kreditorių reikalavimams pareikšti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės doktrinoje minėtas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus skolininko įpėdiniams, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos; šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali šį terminą pratęsti (pvz. Vileita A. Paveldėjimo teisė. Vilnius: Justitia, 2011, 117 p.) Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė apie palikėjo I. G. mirtį sužinojo 2014-04-02, aktyviai siekė įgyvendinti savo kaip mirusiojo asmens kreditorės teises (kreipėsi į notarą, mokesčių inspekciją, Nacionalinę žemės tarnybą), laikė kreditorinio reikalavimo pateikimo termino praleidimo priežastį svarbia ir jį atnaujino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju teismas tinkamai pasinaudojo savo diskrecijos teise ir pagrįstai atnaujino praleistą terminą.Dėl išdėstyto argumentai dėl netinkamo CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių aiškinimo ir taikymo atmetami. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais dėl netinkamo Lietuvos Respublikos atstovo parinkimo.Apeliantė teigia, kad kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2017 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017 šioje byloje negali būti remiamasi, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad šis apeliantės teiginys yra deklaratyvus, apeliantė nenurodo, kuo skiriasi bylų konkrečios faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje, ir nagrinėjamoje byloje sprendžiama valstybės, kaip paveldėtojos, atsakomybės už palikėjo skolas problema, kai palikėjo (skolininko) turtas – žemės sklypas perduodamas valstybės nuosavybei; tarp kitų problemos aspektų pasisakyta ir dėl tinkamo atstovavimo. Taigi civilinių bylų faktinės aplinkybės yra labai panašios, dėl to kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamoje byloje; pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais.Atmetamas apelianto argumentas, kad teismas nevertino Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 punkto 3 dalies, kuria imperatyviai nurodo, kad valstybės paveldėto žemės sklypo valdytoja yra centralizuotas valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys.Kasacinis teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017 pažymėjo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusi nauja Taisyklių redakcija pakeitė valstybės paveldėto turto administravimo tvarką. Pagal šių Taisyklių 43 punktą valstybei perduotinas nekilnojamasis turtas perduodamas šia tvarka: centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui; žemės sklypai (jų dalys), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti, perduodami Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypų (jų dalių) buvimo vietą; atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas. Taigi valstybei paveldint žemę, ant kurios nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, su paveldėtu turtu susiję klausimai pavedami spręsti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Taisyklių 45 punkte išliko nuostata, kad, valstybei paveldėjus žemės sklypą (jo dalį), atitinkami paveldėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti perduoti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą. Tai reiškia, kad pradinius administravimo veiksmus atlieka VMI, t. y. gauna paveldėjimo teisės liudijimą, o tolesnis administravimas perduodamas NŽT (šiuo atveju neforminamas turto perėmimo dokumentas). Tačiau NŽT administruoja tik žemės sklypo pardavimą teisės aktų nustatyta tvarka, gautas lėšas turi pervesti VMI (Taisyklių 154 straipsnis), todėl nėra pagrindo teigti, kad visus klausimus, susijusius su valstybės paveldėtu žemės sklypu, sprendžia NŽT. Pagal naujos redakcijos Taisyklių nuostatas mokesčių inspekcija organizuoja valstybei perduoto turto, išskyrus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamus žemės sklypus (jų dalis), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti, realizavimą (76 punktas). Taisyklių dalis, reglamentavusi nekilnojamojo turto pardavimą, neteko galios, nes šią funkciją perėmė centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir NŽT dėl jos administruojamų žemės sklypų (jų dalių), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų. Nagrinėjamu atveju valstybė paveldėjo žemės Nagrinėjamu atveju valstybė paveldėjo žemės sklypą, ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų. Pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą už šio turto administravimą buvo atsakingos dvi valstybės institucijos – VMI ir NŽT, o pagal vėlesnę Taisyklių redakciją šį turtą turėtų administruoti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą). Tačiau pažymėtina, kad Taisyklių 154 punktas liko nepakitęs ir, kaip nurodyta šios nutarties 30 punkte, disponuoti pardavus žemės sklypą gautomis lėšomis NŽT neturi teisės, privalo jas grąžinti VMI. Nagrinėjamu atveju valstybė paveldėjo žemės sklypą, ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų. Pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą už šio turto administravimą buvo atsakingos dvi valstybės institucijos – VMI ir NŽT, o pagal vėlesnę Taisyklių redakciją šį turtą turėtų administruoti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą). Tačiau pažymėtina, kad Taisyklių 154 punktas liko nepakitęs ir, kaip nurodyta šios nutarties 30 punkte, disponuoti pardavus žemės sklypą gautomis lėšomis NŽT neturi teisės, privalo jas grąžinti VMI. Dėl nurodytų motyvų kasacinis teismas atmetė kasatorės argumentą, jog VMI negali būti valstybės atstovė, kai sprendžiami ginčai dėl valstybės pareigos atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, kaip teisiškai nepagrįsta.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje į procesą buvo įtrauktos ir Valstybinė mokesčių inspekcija, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, t.y. valstybė, kaip turto paveldėtoja, buvo atstovaujama tinkamai.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. d. sprendimą palikti nepakeistą.