Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1204-803/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-24
Bylos Nr.: 2A-1204-803/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12672-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: K. R., V. O.
Atsakovas: Vilniaus miesto
Trečiasis asmuo: L. J.

Kategorijos

2.2.2.7Juridinių asmenų rūšys

Civilinė byla Nr. 2A-1204-803/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12672-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; (S) 2.2.2.3.1.10; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. R. ir V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. R. ir V. O. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl bendrijos valdybos nutarimo panaikinimo, trečiasis asmuo byloje L. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai prašė panaikinti Vilniaus miesto administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) valdybos 2021 m. sausio 25 d. priimto nutarimo 2-ą ir 3-ią punktus, pripažįstant juos prieštaraujančiais protingumo ir sąžiningumo principams. Nurodė, kad Bendrijos valdyba 2021 m. sausio 25 d. posėdžio protokolu Nr. 13 patenkino Bendrijos pirmininkės G. Z. 2021 m. sausio 20 d. prašymą dėl atsistatydinimo iš užimamų pareigų ir nutraukė su ja darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 punktą nuo 2021 m. sausio 29 d.

2. Skubos tvarka nutraukdama darbo sutartį, Bendrijos valdyba pažeidė DK 55 straipsnio 1 punktą, pagal kurį Bendrija galėjo atleisti iš darbo pirmininkę ne anksčiau, kaip po 20 kalendorinių dienų. Per tą laiką Bendrijos valdyba turėjo paieškoti laikino pirmininko iš Bendrijos narių tarpo pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 14 straipsnio 10 punktą. Bendrijos narių, sutinkančių laikinai eiti pirmininko pareigas net už minimalią algą Bendrijoje yra. Pagal DGNKPPSBĮ 16 straipsnio 9 punktą, laikiną Bendrijos pirmininką valdyba galėjo paskirti iš savo tarpo. Buvusi pirmininkė G. Z. toliau dalyvauja Bendrijos valdybos veikloje, kaip pirmininkė pasirašo gyventojų apklausos dokumentus, Juridinių asmenų registre yra nurodoma pirmininke.

3. Bendrijos valdyba 2021 m. sausio 25 d. naująja pirmininke, be Bendrijos narių pritarimo, paskyrė L. J.. Paskirdama L. J. laikinąja pirmininke (iki karantino pabaigos), Bendrijos valdyba viršijo savo įgaliojimus ir grubiai pažeidė Bendrijos narių teises ir interesus. Bendrijos nariai nebuvo informuoti apie L. J. gyvenamąją vietą, jos reputaciją. L. J. vadovauja net septynioms bendrijoms, todėl negali dėl objektyvių priežasčių tinkamai atlikti pirmininkės pareigų. Galimai Bendrijai ir toliau vadovauja G. Z., nes Bendrijos būstinė ir toliau liko G. Z. bute. L. J. nėra Bendrijos valdybos narė, todėl ji negalėjo būti laikinai paskirta eiti pirmininko pareigas ir vykdyti jai paskirtų funkcijų. Bendrijos valdybos nariai negalėjo atsisakyti eiti Bendrijos pirmininko pareigų. Neteisėtų sprendimų pasekmė yra nepatenkinti Bendrijos nariai, nepasitikėjimas Bendrijos valdyba, informacijos stoka, todėl buvo pažeisti Bendrijos narių interesai.

Atsiliepimas

4. Atsakovė, atstovaujama laikinai pirmininkės pareigas einančios L. J., atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Bendrijos pirmininkė G. Z. 2021 m. sausio 20 d. prašyme nurodė atsistatydinanti iš Bendrijos pirmininkės pareigų nuo 2021 m. sausio 29 d. DK 55 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas ilgiausias įspėjimo terminas, kurio turi laikytis darbo sutarties šalys. Tačiau darbuotojo prašymu darbo sutartis gali būti nutraukiama ir anksčiau šio termino. Dėl to Bendrijos valdyba neturėjo pagrindo atsisakyti patenkinti buvusios pirmininkės prašymo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 paskelbto karantino ir nustatytų ribojimų Bendrijos valdybai nebuvo sąlygų sušaukti visuotinio Bendrijos narių susirinkimo, nes tuo metu buvo draudžiami daugiau nei vienos šeimos artimi kontaktai. Tačiau Bendrijos valdyba negalėjo palikti Bendrijos be vadovo ir dėl to teko priimti ginčijamą sprendimą. Bendrijos valdybos nariai apie Bendrijos pirmininkės prašymą buvo informuoti 2021 m. sausio 21 d. ir 22 d.

5. Visiems Bendrijos valdybos nariams atsisakius laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas, reikėjo kuo skubiau rasti sprendimą dėl kito asmens paskyrimo laikinu Bendrijos pirmininku, nepaliekant Bendrijos be vadovo. Laikinąja pirmininke paskirta L. J., jai paliktas toks pats atlyginimas, kaip ir buvusiajai pirmininkei, t. y. Bendrijai jokia žala nebuvo padaryta. L. J. kompetenciją ir atitikimą Bendrijos įstatams, prieš paskiriant ją laikina Bendrijos pirmininke, patikrino Bendrijos valdyba. DGNKPPSBĮ nustatyta, kad bendrijos pirmininką turi pavaduoti valdybos narys, o ne Bendrijos narys. Todėl laikinuoju pirmininku skirti Bendrijos narį pagal DGNKPPSBĮ nuostatas taip pat negalima. Kadangi įstatymai nedetalizuoja, kaip esant šalyje įvestam karantinui Bendrijos valdyba turėtų išrinkti naują Bendrijos pirmininką, Bendrijos valdyba vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Bendrija be pirmininko funkcionuoti negali, nes kiekvieną mėnesį būtina rūpintis bendrojo naudojimo objektų priežiūra, paskirstyti įmokas butų ir kitų patalpų savininkams už suteiktas paslaugas, atsiskaityti su paslaugų tiekėjais.

Šalies argumentai

6. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė, atstovaujama pirmininko A. B., sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti, nesutiko sudaryti taikos sutartis, nes tik teismo sprendimu galima išspręsti kilusį ginčą. Nurodė, kad neteisėtas Bendrijos pirmininko paskyrimas sutrukdė naujam Bendrijos pirmininkui pradėti tinkamai vykdyti pareigas, nes nebuvo laiku suteikta prieiga prie DNSB.eu, nebuvo pateikta informacija apie Bendrijos veiklą.

7. Trečiasis asmuo, L. J., nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo iš esmės dirbo jam pavestą darbą, kaip galėdamas geriausiai. Nėra aišku, kokius materialiuosius teisinius interesus gina ieškovai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų K. R. ir V. O. lygiomis dalimis po 11,23 Eur, iš atsakovės Vilniaus miesto administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos – 22,46 Eur valstybei už patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl to, ar Bendrijos valdyba tinkamai įgyvendino laikinojo Bendrijos pirmininko paskyrimą. Antruoju Bendrijos valdybos 2021 m. sausio 25 d. nutarimo punktu dėl nutrauktos darbo sutarties su Bendrijos pirmininke G. Z., laikinai paskirta L. J. iki Bendrijos pirmininko rinkimų nustatyta tvarka, paskirtas mėnesinis darbo užmokestis 1 100 Eur su mokesčiais. Trečiuoju nutarimo punktu Bendrijos valdybos narys A. K. įgaliotas pasirašyti darbo sutartį su L. J..

10. Teismas pripažino, kad Bendrijos valdybos 2021 m. sausio 25 d. priimto nutarimo antras ir trečias punktai (toliau – Sprendimai) atitinka protingumo ir sąžiningumo principams, nes Sprendimai atitinka Bendrijos įstatus, o tai reiškia atitinka ir Bendrijos narių valią. Bendrijos įstatų 47 punkte nustatyta, kad Bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis šiuos įstatuose nustatytus reikalavimus, pvz., Bendrijos pirmininkas turi turėti aukštąjį išsilavinimą, turi turėti gyvenamąją vietą toje vietovėje kur yra Bendrijos pastatas, bei būti nepriekaištingos reputacijos.

Atsiliepimas

11. Ieškovai nepateikė įrodymų apie tai, kad L. J. neatitiko bent vieno iš Bendrijos įstatuose nustatytų reikalavimų Bendrijos pirmininkei, o atsakovė savo atsiliepime į ieškinį (kurį pasirašė L. J.) nurodė, kad ji atitinka visus šiuos keliamus reikalavimus, gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad vieši duomenys patvirtina, jog L. J. yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, jokių priekaištingos reputacijos požymių šalys į bylą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

12. Nors yra požymių, kad Sprendimai formaliai neatitinka DGNKPPSBĮ 16 straipsnio 9 dalies nuostatų, tačiau toks neatitikimas šiuo atveju nelemia Sprendimų neteisėtumo, ir jie gali likti nepanaikinti. DGNKPPSBĮ 16 straipsnio 9 dalis nustato, kad kai bendrijos pirmininkas negali eiti pareigų arba bendrijos pirmininko kadencija yra pasibaigusi, bendrijos valdyba skiria vieną iš savo narių laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti bendrijos pirmininko pareigas. Svarbu vertinti ne formalų Sprendimų atitikimą įstatymui, tačiau svarbu yra tai, kad jie iš esmės atitinka Bendrijos įstatus, kurie yra priimti Bendrijos narių, ir tai, kad byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad priimti Sprendimai sukėlė kokių nors neigiamų pasekmių Bendrijos nariams. Priėmus ginčijamus Sprendimus, buvo užtikrinta Bendrijos veikla iki Bendrija nustatyta tvarka išrinko kitą Bendrijos pirmininką.

13. Formaliai Bendrijos valdybos nariai negalėjo atsisakyti kandidatuoti į Bendrijos pirmininko pareigas, tačiau teismas negali atmesti jų konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą. Dėl to visiems Bendrijos valdybos nariams atsisakius laikinai eiti Bendrijos valdybos pirmininko pareigas ir siekiant skubiai organizuoti Bendrijos veiklą, turėjo būti laikinai paskirtas Bendrijos pirmininkas. Priešingu atveju, Bendrijos veiklos netinkamas organizavimas galėjo neigiamai paveikti Bendrijos narių interesus. Dėl to Sprendimai negali būti naikinami.

14. Sprendimai priimti, kai Lietuvoje galiojo ekstremali situacija ir karantinas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatyta, kad visoje Lietuvoje galiojo karantinas, t. y. buvo ribojami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikėjo suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis (2.1.8.1, 2.1.8.1.2 punktai), kita eilė ribojimų. Dėl to teismas sutiko su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad tuo metu tiesiog nebuvo galimybės kitaip pasielgti nepakenkiant Bendrijos interesams, t. y. kad Bendrijos valdyba negalėjo palikti Bendrijos be vadovo ir dėl to teko priimti ginčijamą sprendimą. Minėtos sąlygos suteikė Bendrijos valdybai papildomas galimybes, nepažeidžiant viešojo intereso, elgtis kiek kitaip, nei ji būtų turėjusi elgtis negaliojant karantinui ir (ar) ekstremaliai situacijai.

15. Teismas atmetė ieškovų argumentai, kad pagal DK 55 straipsnio 1 punkto nuostatas, Bendrija galėjo atleisti G. Z. iš darbo ne anksčiau, kaip po 20 kalendorinių dienų, nes DK 54 straipsnis leidžia darbo sutarties šalims susitarti dėl atleidimo dienos. Atsakovė, būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, turėjo imtis priemonių atleistam Bendrijos pirmininkui pakeisti ir tą padarė, surasdama naują kandidatą, su kuriuo sudarė darbo sutartį, taip užtikrindama, kad Bendrija nuolat turėtų pirmininką, kad Bendrijos kasdieninė veikla būtų organizuojama.

16. Nors ieškovų argumentai, kad atsakovė galėjo be visuotinių narių susirinkimo laikinai paskirti bet kurį kitą Bendrijos narį, atitinkantį Bendrijos įstatų 47 punkto reikalavimus, yra racionalūs ir iš tiesų esamoje situacijoje atsakovė taip galėjo pasielgti, tačiau neatmestinas yra trečiojo asmens argumentas, kad tiesiog skubiai tarp Bendrijos narių neatsirado norinčių ir turinčių tinkamą kvalifikaciją asmenų, kurie galėjo tuo metu greitai ir tinkamai pradėti eiti Bendrijos pirmininko pareigas. Dėl to buvo poreikis parinkti tokį asmenį, kuris labai greitai, nors ir laikinai, perimtų visus Bendrijos pirmininko darbo reikalus. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad Sprendimų priėmimo dieną buvo nors vienas Bendrijos narys, kuris sutiko laikinai eiti Bendrijos pirmininko pareigas.

17. Atsakovės Sprendimai galiojo laikinai ir šiuo metu nėra taikomi, nenustatyta konkrečios žalos ar nuostolių Bendrijai. Juos panaikinus, susidarytų Bendrijos veiklos organizavimo vakuumas ir tuo būtų esmingai pakenkta Bendrijos interesams, pvz., Bendrijos pirmininkės L. J. pasirašytos paslaugų gavimo, rangos ar kitos sutartys galėtų būti ginčijamos, sprendžiamas kiekvieno Bendrijos pirmininkės L. J. veiksmo teisėtumas. Tai sukeltų nepagrįstą teisinį chaosą ir veiklos neapibrėžtumą Bendrijai, neigiamai paveiktų jos narių interesus.

18. Nenustačius sprendimų neteisėtumo, nėra pagrindo daryti ir išvados, kad Sprendimai neatitinka protingumo ir sąžiningumo principams, o taip pat viešajai tvarkai ar gerai moralei. Sprendimų negaliojimui nenustatytas sąžiningumo (lot. bona fides) principo (CK 1.81 straipsnis) pažeidimas. Ieškovai neįrodė, kad Bendrijos valdyba, priimdama Sprendimus ir juos įgyvendindama, buvo nesąžininga, kad jos elgesys buvo nukreiptas į tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Ieškovai K. R. ir V. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Teismo padarė klaidiną išvadą, kad valdybos nutarimo Nr. 13 sprendimai atitinka Bendrijos įstatus ir Bendrijos narių valią. Nei įstatuose, nei Bendrijų įstatyme valdybai nesuteikta teisė paskirti Bendrijos pirmininką. Tai yra išimtinė bendrijos narių teisė rinkti ir atleisti pirmininką. Ieškinys pateiktas ne dėl to, kad paskirtoji pirmininke L. J. turi ar neturi reikiamą kvalifikaciją ir nepriekaištingą reputaciją, o todėl, kad laikinu pirmininku iki karantino pabaigos ir susirinkimo sušaukimo ji paskirta pažeidžiant Bendrijų įstatymą, skubos tvarka, neinformavus bendrijos narių ir nepasiūlius kuriam nors bendrijos nariui laikinai eiti bendrijos pirmininko pareigas. Vienu iš jų galėjo būti ir ieškovas V. O.. Priekaištai ieškovams, kad kandidatų nepateikta, yra nepagrįsti, nes atsistatydinimas ir naujo laikino pirmininko paskyrimas buvo slepiamas nuo bendrijos narių iki 2021 m. sausio 30 d., kai laikina pirmininkė jau buvo paskirta. Iki tol nei vienam iš bendrijos narių nebuvo pasiūlyta tapti pirmininku. Valdyba privalėjo per 20 dienų informuoti gyventojus ir pasiūlyti laikinas pareigas bendrijos nariams.

19.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad būtent L. J. reikėjo skubos tvarka paskirti laikina pirmininke. Buvusi pirmininkė, G. Z., VĮ „Registrų centras“ toliau buvo nurodyta pirmininke, ji bendrijos vardu sudarinėjo sandorius. Kai kurie iš jų yra žalingi Bendrijai. Buvusi pirmininkė neparuošė metinės finansinės ataskaitos už 2020 m. Dėl to jos negalima buvo atleisti skubos tvarka. Teismas nepagrįstai rėmėsi DK 54 straipsnio nuostatomis dėl atleidimo termino, nes pati G. Z. pasirinko atleidimą iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovai rėmėsi Bendrijų įstatymo 16 straipsnio 9 punktų, pagal kurį, pirmininkui negalint eiti pareigų, laikinu pirmininku gali būti skiriamas bet kuris bendrijos narys.

19.3. Pirmininke paskyrus L. J., Bendrijos veikla nebuvo tinkamai organizuota. Dėl to kilo gyventojų nepasitenkinimas, buvo pateiktas ieškinys teismui, kurį palaikė virš ketvirtadalio bendrijos narių. VĮ „Registrų centras“ raštas patvirtina, kad naujas pirmininkas buvo neregistruotas dėl to, kad susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai paskirto asmens. Aplinkybę, kad L. J. netinkamai vykdė pirmininkės pareigas, patvirtina faktas, jog nebuvo vedami valdybos posėdžiai. Teismas priėmė trečiojo asmens, tai yra neturinčio įgaliojimo asmens, parengtą ir Bendrijos vardu pasirašytą atsiliepimą į ieškinį, kuriame buvo remiamasi melagingais teiginiais.

19.4. Be to, 2020 m. liepos mėnesį G. Z. dirbo 11 darbo dienų, o rugpjūčio mėnesį tik 6 d. ir niekas jos nepavadavo, o Benrija toliau veikė. Yra sudalytos sutartys su visų paslaugų tiekėjais, kurie paslaugas sėkmingai teikė ir pirmininkei nedirbant. Dėl to argumentas, kad, ginant Bendrijos narių interesus, buvo būtina skubiai paskirti laikiną pirmininką, pažeidžiant DK 55 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas. Negalima pateisinti Bendrijos valdybos narių veiksmų ir paskelbtu karantinu, nes Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 punktas leidžia balsuoti raštu, pareiškiant išankstinę nuomonę. Be to, pati valdyba pažeidė karantino sąlygas, nes sausio 25 d. 16 val., į posėdį susirinko visi 5 valdybos nariai ir L. J..

19.5. Bendrija jokios kasdienės veiklos nevykdo, o tik rūpinasi, kad Bendrijos narių turtas (butai ir kitos patalpos) būtų tinkamai prižiūrimos. Vadovaudama septynioms bendrijoms, L. J. niekaip negalėjo vykdyti kasdienės veiklos ir jos nevykdė, pasirodydavo tik retkarčiais, nesitardama su gyventojais ir net su valdybos nariais, nebuvo surengtas nė vienas valdybos posėdis per 8 mėnesius. Bendrijų įstatymo 16 straipsnis nustato bendrijos valdybos kompetenciją. Šių įgaliojimų viršijimas pažeidžia tiek bendrijos narių teises, tiek protingumo principą. Valdyba, neinformavusi narių apie G. Z. pareiškimą atsistatydinti iš pirmininkės pareigų ir, skubos tvarka, nepasiūliusi kam nors iš narių laikinai eiti pirmininko pareigas, pažeidė narių teises. Tai reiškia, kad buvo pažeista ir teisingumo principas.

19.6. Tik bendrijos nariai nusprendžia, ar rinkti pirmininku asmenį, neturintį buto ar kitų patalpų name. Pagal Bendrijos įstatų 48 straipsnį galima rinkti pirmininku asmenį, turintį gyvenamąją vietą toje vietovėje, kur yra pastatas, bei esantį nepriekaištingos reputacijos. L. J. gyvena ne toje vietovėje, kurioje yra Bendrijai priklausantis pastatas. Valdybai nesuteikta teisė vertinti L. J. reputaciją. Jos elgesys, bandant tapti pirmininke (dokumentų klastojimas), melavimas teismo posėdyje, labai žemi reitingai jos vadovaujamose bendrijose patvirtina, kad jos negalima laikyti nepriekaištingos reputacijos. Valdyba bendrijos narių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes neinformavo Bendrijos narių apie pirmininko atsistatydinimą ir L. J. paskyrimą. Valdyba, paskyrusi L. J. pirmininke, jos veikla nesidomėjo, nebuvo vedami valdybos posėdžiai, nebuvo rengiami rangos darbų viešieji pirkimai. Visa tai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą, todėl valdybos nariai buvo atšaukti ir išrinkti nauji nariai ir naujas pirmininkas. Taigi teismas nepagrįstai pripažino, kad valdyba, skubos tvarka paskirdama laikiną pirmininkę, rūpinosi bendrijos interesais.

Šalies argumentai

19.7. Teismas posėdyje nepaviešino duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl negalėjo jų priteisti. Be to, teismo išlaidos susidarė dėl teismo, vilkinusio procesą, kaltės. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė šalių ir trečiojo asmens elektroninio pašto adresus. Po pirmo parengiamojo teismo posėdžio buvo nurodyta kito posėdžio data ir laikas, todėl nebuvo poreikio siųsti rašytinius pranešimus registruotu laišku, iš kurių dalis net nebuvo įteikta. Ieškinys galėjo ir turėjo būti išnagrinėtas jau pirmame posėdyje, pavadintame parengiamuoju, nes ieškinio reikalavimai buvo aiškūs, nesikeitė pateikti įrodymai. Tačiau teismas atidėjo bylos nagrinėjimą 2021 m. rugsėjo 30 d., laukdamas įvyksiančio rinkiminio susirinkimo rezultatų, tikėdamasis L. J. išrinkimo.

20. Atsakovė Vilniaus miesto administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą nepateikė.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo L. J. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. DK 55 straipsnio 1 dalyje nurodytas ilgiausias 20 kalendorinių dienų įspėjimo terminas, kurio turi laikytis darbo sutarties šalys. Jei darbdaviui trumpesnis, nei 20 kalendorinių dienų, terminas yra tinkamas, tuomet darbuotojas ir darbdavys gali susitarti nutraukti darbo santykius ir anksčiau. Dėl to Bendrijos valdyba nepažeidė DK 55 straipsnio 1 dalies. Bendrijos pirmininkė (Bendrijos valdyba) 2021 metų pradžioje, siekdama išrinkti naują Bendrijos pirmininką, nesušaukė visuotinio bendrijos narių susirinkimo Bendrijų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, nes tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas. Bendrijos valdybos nariai, priimdami sprendimus, 2021 m. sausio mėnesį posėdžiavo nuotoliniu būdu, naudodamiesi Zoom ar Microsoft Teams platformomis, suteikiančiomis galimybę bendrauti ir palaikyti vaizdo ryšį.

21.2. Įstatymai nedetalizuoja, kaip, esant šalyje įvestam karantinui, Bendrijoje turėtų būti išrinktas (paskirtas) naujas Bendrijos pirmininkas tuomet, kai nei vienas iš likusių valdybos narių dėl užimtumo nesutinka laikinai eiti pirmininko pareigų. Bendrija be pirmininko funkcionuoti negali, nes kiekvieną mėnesį būtina rūpintis bendrojo naudojimo objektų priežiūra, paskirstyti įmokas butų ir kitų patalpų savininkams už suteiktas paslaugas, atsiskaityti su paslaugų tiekėjais. Trečiojo asmens kompetencija ir kiti reikalavimai užimti Bendrijos pirmininkės pareigas atitiko Bendrijų įstatymą ir Bendrijos įstatus. Įstatymo reikalavimas, kad Bendrijos pirmininkas turi turėti gyvenamąją vietą toje vietovėje, kurioje yra pastatas, nagrinėjamoje byloje reiškia, kad Bendrijos pirmininkas turi gyventi (duomenys neskelbtini) mieste. Trečiasis asmuo gyvenam (duomenys neskelbtini).

21.3. Bendrijos valdyba, siekdama užtikrinti sklandžią bendrijos veiklą ir atliepti bendrijos narių lūkesčius dėl skubių tam tikrų pastato remonto darbų atlikimo, akcentavo ir sprendė, kad būtų tikslinga laikinai (karantino sąlygomis iki susirinkimo sušaukimo) pirmininkavimą Bendrijai patikėti asmeniui, turinčiam patirties bendrijų valdyme, įdirbį su pastatų priežiūra vykdančiomis bendrovėmis, mokėtų dirbti su dnsb.eu sistema (dėl mokesčių paskirstymo) ir kuris atliktų pareigas profesionaliai nuo pirmos darbo dienos, o ne ateitų mokytis. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad Bendrijos laikinuoju pirmininku buvo galima skirti bet kurį kitą Bendrijos narį. Pagal Bendrijų įstatymą Bendrijos pirmininką turi pavaduoti valdybos narys, o ne Bendrijos narys.

21.4. Ieškovai nepagrįstai remiasi Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 10 dalimi, pagal kurią pirmininko pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių. Ji taikoma tik tokiais atvejais, kai bendrijoje yra vienasmenis valdymo organas – Bendrijos pirmininkas, kuris negali eiti savo pareigų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje Bendrijoje buvo valdyba, todėl turėjo būti taikoma tik Bendrijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalis. Įstatymas nereglamentuoja atvejų, jeigu nei vienas bendrijos valdybos narys nesutinka laikinai pavaduoti pirmininką. Byloje nėra jokių duomenų, kad Bendrijos pirmininko pareigas norėjo užimti ieškovas V. O..

21.5. Bendrijos valdybos posėdžio metu nutarus L. J. paskirti laikinai eiti Bendrijos pirmininkės pareigas, ieškovai ir jiems pritariantys Bendrijos nariai turėjo galimybę pasinaudoti Bendrijų įstatyme įtvirtinta teise išsirinkti (perrinkti) jiems tinkamus bendrijos valdymo organus. Šia teise ir buvo pasinaudota Bendrijos narių visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2021 m. spalio 14 d. Bendrijos nariams apie pirmininkės atsistatydinimą buvo žinoma 2021 m. sausio mėn. pabaigoje. Taigi ieškovai ir iki spalio mėn. galėjo pasinaudoti Bendrijų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka sušaukti susirinkimą ir organizuoti balsavimą dėl naujojo pirmininko išrinkimo iš anksto pareiškus savo nuomonę raštu.

21.6. Laikinai paskirti vadovai Juridinių asmenų registre neregistruojami ir tai niekaip nekeičia Bendrijos valdybos sprendimo paskirti laikinąją pirmininkę. Bendrijos naujasis vadovas A. B. registre pakeistas tik 2022 m. sausio 14 d., po trijų mėnesių nuo jo išrinkimo, nes kartu su prašymu Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė tinkamai įformintų dokumentų įrašams atitinkame registre tvarkyti. Aplinkybė, kad Bendrijos buveinė liko įregistruota buvusiai pirmininkei G. Z. priklausančiame bute, niekaip neįtakojo Bendrijos veiklos, o Bendrijos buveinės adresas nebūtinai turėjo būti keičiamas.

21.7. Visos sutartys, Bendrijos valdybos posėdžių protokolai, kita dokumentacija, susijusi su Bendrijos veikla, buvo patalpinta dnsb.eu sistemoje, kurią tvarko ir prižiūri bendrijos buhalterinę apskaitą vedanti uždaroji akcinė bendrovė Skaidri buhalterinė apskaita. Dokumentai gali būti perduodami tik Bendrijos vadovui, kurio duomenys nustatyta tvarka įregistruoti Juridinių asmenų registre. Šie duomenys buvo paviešinti tik 2022 m. sausio 14 d., todėl visi dokumentai buvo perduoti 2022 m. sausio 26 d. Darbą, susijusį su bendrijos veiklos organizavimu ir koordinavimu, vykdė L. J., o kelias sutartis, kurios buvo gyvybiškai svarbios (išskyrus kilimėlių nuomą), siekiant išsaugoti pastato bendro naudojimo objektus arba užtikrinti tinkamą jų funkcionavimą, pasirašė G. Z., neperžengdama kompetencijos ir suteiktų įgaliojimų, kaip įmonės vadovė atitinkamo viešojo valstybės registro duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

22. Byloje kilo ginčas dėl L. J. paskyrimo į Vilniaus miesto administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkės pareigas. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš esmės yra pakartoti ieškinio argumentai. Ginčo objektas – Bendrijos valdybos 2021 m. sausio 25 d. priimtų nutarimų 2 ir 3 p. teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte numatyta, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka.

24. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

25. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016 15 punktą; 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019 43 punktą).

26. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016 15 punktą; 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 25 punktą).

28. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos valdyba 2021 m. sausio 25 d. protokolo Nr. 13 pirmuoju punktu nutarė patenkinti bendrijos pirmininkės G. Z. 2021 m. sausio 20 d. prašymą dėl atsistatydinimo iš užimamų pareigų ir nutraukė su ja darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 punktą nuo 2021 m. sausio 29 d. Nors apeliantai nurodė, kad nebuvo pagrindo skubos tvarka atleisti iš bendrijos pirmininkės G. Z., tačiau neginčija 2021 m. sausio 25 d. protokolo Nr. 13 nutarimo pirmojo punkto, todėl teisėjų kolegija dėl G. Z. atleidimo iš pareigų nurodytų aplinkybių nevertina (CPK 13 straipsnis).

29. Ginčo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos valdybos 2021 m. sausio 25 d. protokolo Nr. 13 antruoju punktu nutarta L. J. paskirti laikinai, iki Bendrijos pirmininko rinkimų nustatyta tvarka visuotiniame bendrijos narių susirinkime, eiti Bendrijos pirmininkės pareigas. Laikinajai pirmininkei numatytas 1100 Eur darbo užmokestis. Trečiuoju punktu, kurį taip pat ginčija ieškovai, nutarta įgalioti A. K. pasirašyti terminuotą darbo sutartį su L. J..

30. Byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2021 m. spalio 14 d. yra išrinktas naujas Bendrijos pirmininkas – A. B. (juridinio fakto registracija nuo 2022 m. sausio 14 d.). L. J. Juridinių asmenų registre nebuvo įregistruota kaip Bendrijos pirmininkė, G. Z. kaip Bendrijos pirmininkė buvo registruota iki 2022 m. sausio 14 d.

31. Taigi L. J. nebėra Bendrijos pirmininke, todėl apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovų argumentai dėl procedūrinių pažeidimų, priimant (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos valdybos 2021 m. sausio 25 d. protokolo Nr. 13 nutarimus 2 ir 3 punktais, nebėra aktualūs, nes ginčo nutarimai nebegalioja. Tokiu atveju, teisiškai reikšmingos tampa aplinkybės, susijusios su priimtų sprendimų materialinėmis pasekmėmis.

32. Nagrinėjamoje byloje ieškovai įrodinėja, kad Bendrijos valdybos nariai viršijo savo įgaliojimus leisdami sudaryti darbo sutartį ne su Bendrijos nare. Pažymėjo, kad skundžiami Bendrijos valdybos veiksmai neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, kad Bendrijos valdyba prieš priimdama skundžiamus sprendimus, turėjo atsiklausti visų Bendrijos narių, be to Bendrijos valdybos nariai negalėjo atsisakyti eiti Bendrijos pirmininko pareigų. Neteisėtų sprendimų pasekmė nepatenkinti Bendrijos nariai, nepasitikėjimas Bendrijos valdyba, informacijos stoka tarp Bendrijos narių, todėl tuo buvo pažeisti Bendrijos narių interesai.

33. Ieškovai iš esmės nepateikė įrodymų, kad Bendrijai buvo padaryta žala per laikotarpį nuo L. J. paskyrimo į Vilniaus miesto administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkės pareigas iki naujo bendrijos pirmininko A. B. paskyrimo. Anot A. B., neteisėtas Bendrijos pirmininko paskyrimas sutrukdė jam, kaip naujam Bendrijos pirmininkui, pradėti tinkamai vykdyti pareigas, nes nebuvo laiku suteikta prieiga prie DNSB.eu, jis negavo informacijos apie Bendrijos veiklą. Byloje nėra įrodymų, jog dėl to būtų atsiradę nuostoliai Bendrijai. Kita vertus, jei laiku nebuvo perduoti dokumentai, suteikta prieiga, tai atsakomybė galėtų kilti ne Bendrijai. Pastebėtina, kad A. B. teiginiai apie neperduotus dokumentus yra deklaratyvūs (CPK 12, 178 straipsniai).

34. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, L. J. iš Bendrijos gavo darbo užmokestį (1100 Eur) nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 14 d. Apeliantai įrodinėja, kad kitas bendrijos narys būtų sutikęs eiti pirmininko pareigas ir už minimalią algą. Apeliantai neprašo priteisti nuostolių Bendrijai dėl sumokėto darbo užmokesčio L. J.. Sodros duomenimis, L. J. dirbo Bendrijos pirmininkės pareigose. Apeliantai neįrodė, kad jai darbo užmokestis buvo išmokėtas nepagrįstai (CPK 12, 178 straipsniai).

35. Apeliantai įrodinėja, kad visas pirmininko funkcijas ir toliau vykdė G. Z., nes būtent G. Z. laikė pas save bendrijos atspaudą, banko kreditinę kortelę, dokumentaciją. Taigi apeliantai nurodė faktines aplinkybes ne dėl Bendrijos įrodinėjamų kaip neteistų veiksmų, o dėl G. Z., kuri byloje nėra patraukta atsakove. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantai nepagrindė Bendrijos veikos neteisėtumo ir priežastinio ryšio su įrodinėjamomis pasekmėmis – Bendrijos nariams atsiradusia žala (CK 6.246, 6.247 straipsniai). Kita vertus, apeliantai neįrodė ir žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nors apeliantai teigė, jog L. J. išrinkimas į Bendrijos pirmininkės pareigas neatitiko protingumo ir sąžiningumo principų, tačiau kuo konkrečiai pasireiškė šių principų pažeidimas, byloje nėra įrodyta (CPK 177 straipsnis).

36. Apeliantai nurodė, kad L. J. vadovavimo laikotarpiu nebuvo vedami valdybos posėdžiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad L. J. vadovavimo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuris ribojo tiesioginio bendravimo galimybę. Pastebėtina, kad apeliantai nenurodė, kad dėl to, jog nebuvo vedami valdybos posėdžiai, Bendrijos narių interesai būtų buvę pažeisti.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodyta, kad L. J. vadovavimo laikotarpiu Bendrijos nariams būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, byloje nėra ginčijami jos, kaip įgalioto asmens, sudaryti sandoriai, priimti sprendimai ir pan. Kaip galima spręsti iš ginčo pobūdžio, apeliantai iš esmės ieškiniu siekė pašalinti L. J. iš Bendrijos pirmininkės pareigų, paskiriant pirmininku vieną iš ieškovų – V. O.. Bylą pradėjus teisme, nauju pirmininku buvo paskirtas A. B.. Ieškovai neatsisakė ieškinio, bet ir nenurodė, kokias galimai neteisėtas materialines pasekmes sukėlė L. J. vadovavimo laikotarpiu priimti sprendimai.

38. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. J. paskyrimas atitinka Įstatų 47 p., kuriame numatyta, kad Bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis šiuos įstatuose nustatytus reikalavimus, pvz., Bendrijos pirmininkas turi turėti aukštąjį išsilavinimą, turi turėti gyvenamąją vietą toje vietovėje kur yra Bendrijos pastatas, bei būti nepriekaištingos reputacijos. Anot apeliantų, (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) seniūnijai, o L. J. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.

39. Teisėjų kolegija pastebi, kad Įstatų 47 p. nėra reikalavimo dėl pirmininko gyvenamosios vietos skyrimo pagal seniūnijas, todėl plečiamasis Įstatų aiškinimas, neatitinkantis lingvistinės išraiškos, nepagrindžia apeliantų teiginio dėl neteisėto L. J. paskyrimo laikinai vadovauti Bendrijai.

40. Taigi L. J. buvo laikinai paskirta į Bendrijos pirmininkės pareigas, bylos nagrinėjimo metu ji buvo atleista iš pareigų, tai yra (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos valdybos 2021 m. sausio 25 d. protokolo Nr. 13 ginčo nutarimai nebegalioja.

41. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 8 dalį, bendrijos valdybos nariai privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant bendrijos įstatus, šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Bendrijos valdybos narių prievolė atlyginti bendrijai nuostolius yra solidari. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie bendrijos valdybos nariai, kurie balsavo prieš sprendimą, dėl kurio atsirado nuostoliai, arba nedalyvavo valdybos posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė bendrijos valdybai (pirmininkui) prieštaravimą raštu dėl šio sprendimo priėmimo.

42. Sutiktina su apeliantais, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, jog kai bendrijos pirmininkas negali eiti pareigų arba bendrijos pirmininko kadencija yra pasibaigusi, bendrijos valdyba skiria vieną iš savo narių laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti bendrijos pirmininko pareigas.

43. Nagrinėjamu atveju Bendrijos valdyba pažeidė šį reikalavimą, bet, kaip jau nurodyta, apeliantai neįrodinėjo, jog dėl šio pažeidimo Bendrija patyrė žalos, atsakove pasirinko pačią Bendriją, siekdami pašalinti L. J. iš pirmininko pareigų. Ieškovų tikslas buvo pasiektas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl procedūrinių pažeidimų konstatavimas dėl sprendimo, kuris nebegalioja, nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankiško ginčo objektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, spręstina, kad ieškovai nenurodė, kokius materialiuosius teisinius padarinius jiems sukeltų ginčijamų nutarimų pripažinimas neteisėtais, nepagrindė (neįrodė), jog priimti ginčijami nutarimai pažeidė jų materialiąsias teises ir (ar) teisėtus interesus. Dėl to pripažintina, kad ieškovai nepagrindė sąlygų, kurios būtinos teisminei gynybai jos reikalaujamu būdu taikyti (CPK 185 straipsnis).

44. Apeliantai taip pat nurodė, kad Valdybos nariai buvo nesąžiningi tenkindami G. Z. atsistatydinimo pareiškimą, leisdami jai toliau vykdyti veiklą, sudarinėti Bendrijos vardu sandorius. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos objektu nėra G. Z. atleidimo iš pareigų pagrįstumo klausimas, Bendrijos vardu sutarytų sutarčių teisėtumas, todėl nevertina apeliantų nurodytų aplinkybių ir dėl jos veiklos teisėtumo po darbo santykių nutraukimo, atstovaujant Bendrijai. Byloje taip pat nebuvo keliami Bendrijos valdybos narių teisinės atsakomybės klausimai (CPK 13 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

45. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – G. Z. susirašinėjimą su A. B., 2021 m. gegužės 31 d. sutartį, kuri pasirašyta G. Z., atstovaujant Bendriją, 2021 m. balandžio 12 d. sutartį, kuri pasirašyta G. Z., atstovaujant Bendriją.

46. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

47. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pagal dokumentų sudarymo datą, dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl G. Z. veikos teisėtumo, atstovaujant Bendriją, ieškovai neprašo pripažinti negaliojančiomis jos sudarytų sutarčių, kaip veikiant viršijus įgaliojimus.

48. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

49. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliantų teikiami įrodymai nėra susiję su ginčo esme, sprendžia, jog teikiami įrodymai nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nei paneigia, nei patvirtina bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų (ne)teisėtumo. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir ieškovės pateiktus įrodymus atsisakytina pridėti prie bylos.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė ir trečiasis asmuo turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau byloje nėra įrodymų apie jų bylinėjimosi išlaidas.

55. Apeliantai mano, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jų valstybei patirtas dokumentų įteikimo išlaidas, nes jų nepaviešinimo. Be to, galėjo teismo procesinius dokumentus siųsti elektroniniu paštu. Pastebėtina, kad byla buvo pradėta rašytine forma, teikiant procesinius dokumentus ne elektroninėmis ryšių priemonėmis, todėl teismas privalėjo laikytis dokumentų įteikimo tvarkos, numatytos CPK 123 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad iš jų nepagrįstai priteistos dokumentų siuntimo išlaidos.

56. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 331 straipsnio 6 dalimi, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija,

nutaria:

netenkinti ieškovų K. R. ir V. O. apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė